- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-06
- Bylos Nr.
- e2-2843-793/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11450-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Petras Mineikis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „SISTEMAX ir KO“
- Atsakovas
- Ž. V., Žydrūnui Ž
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SISTEMAX ir KO“ ieškinį atsakovui Žydrūnui Ž. V., trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Euronika“, dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „SISTEMAX ir KO“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama ieškovės naudai iš atsakovo Ž. V. priteisti 2 386,05 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 1 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Euronika“ buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 2016-12-01-01 (toliau – Rangos sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti aliuminio stiklo konstrukcijų ir stogelio pagaminimo bei sumontavimo darbus objekte, esančiame adresu Žilvičio g. 25, Klaipėda, o trečiasis asmuo įsipareigojo sumokėti ieškovei už atliktus rangos darbus. Laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. trečiasis asmuo ieškovei už pagal Rangos sutartį atliktus rangos darbus sumokėjo 4 500,00 Eur sumą. Pagal Rangos sutartį darbus ieškovė atliko pilna apimtimi, trečiasis asmuo ieškovei liko skolingas 130,48 Eur sumą. 2017 m. rugsėjo 25 d. Klaipėdos apygardos teisme trečiajam asmeniui UAB „Euronika“ buvo iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius. 2018 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė buvo informuota, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose yra iškelta civilinė byla, pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Euronika“ ieškinį tuomet atsakovės poziciją užimančiai uždarajai akcinei bendrovei „SISTEMAX ir KO“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, kuriuo UAB „Euronika“ prašė pripažinti negaliojančiais laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 7 d. UAB „SISTEMAX ir KO“ atliktus mokėjimus, kurių bendra vertė 2 700,00 Eur. Prieš tai minėta civilinė byla buvo baigta taikos sutartimi, pagal kurią UAB „SISTEMAX ir KO“ grąžino BUAB „Euronika“ 1 350,00 Eur sumą, sumokėjo 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, o taip pat, iš UAB „SISTEMAX ir KO“ Lietuvos Respublikos naudai buvo priteista 26,07 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Ieškovės teigimu, atsakovas, būdamas UAB „Euronika“ vadovu privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi ir matydamas, kad UAB „Euronika“ neturės galimybės atsiskaityti su kreditore, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šios, įstatymu apibrėžtos pareigos atsakovas neįgyvendino. Atsakovas, būdamas bendrovės vadovu ir bendrovės valdymo laikotarpiu turėjęs pareigą priimti sprendimą kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo ir to neįgyvendinęs, privalo padengti žalą, kurią ieškovė patyrė dėl to, kad bendrovė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas, matydamas, kad trečiasis asmuo Rangos sutarties sudarymo laikotarpiu turėjo mokumo problemų, nepaisant to ir toliau ieškovei teikė užsakymus suvokdamas, kad bendrovė neturės galimybės atsiskaityti su visais kreditoriais. Vadovaujantis deliktinės atsakomybės sąlygomis, atsakovui kyla pareiga ieškovei atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.
Atsiliepimas
2. Ž. V. atsiliepimu į ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SISTEMAX ir KO“ ieškinį su ieškovės ieškiniu nesutinka, teismo prašo ieškinį kaip nepagrįstą atmesti, atsakovo naudai iš ieškovės priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo, ieškinį reikšti tiesiogiai atsakovui, reikalaudama iš atsakovo nuostolių atlyginimo. Atsakovas pažymi, kad jam, kaip bendrovės vadovui deliktinė atsakomybė netaikytina, kadangi ieškovė neįrodė nesąžiningų, į ieškovę nukreiptų neteisėtų atsakovo veiksmų bei kaltės, o taip pat ir kitų deliktinės atsakomybės sąlygų. Pažymi, kad ieškovei kilę nuostoliai turi būti individualūs ar atsiradę esant išimtinėms aplinkybėms, kurios ieškovę išskirtų iš kitų trečiojo asmens kreditorių. Atsakovas nesutinka, kad Rangos sutartis buvo sudaryta atsakovui žinant ir suvokiant bendrovės mokumo problemas. Rangos sutartimi atlikti darbai trečiajam asmeniui buvo perduoti 2017 m. rugpjūčio 8 d., trečiasis asmuo su ieškove didžiąja dalimi atsiskaitė, sumokėdamas ieškovei 4 500,00 Eur sumą, skolos likutis buvo sąlyginai nežymus, tik 130,48 Eur, atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, veikė nesąžiningai ir siekė pažeisti, būtent, ieškovės interesus. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą atsakovui dėl nuostolių atlyginimo, siekia pažeisti kitų trečiojo asmens kreditorių interesus, pirmumo eile patenkindama savo kreditorinį reikalavimą.
3. Trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Euronika“ atsiliepimu į ieškovės ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka visiškai ir teismo prašo ieškinį tenkinti bei bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant teismo posėdžiuose.
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas direktorius A. P. nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė nuostolių, kuriuos sudaro taikos sutartimi trečiajam asmeniui grąžintos lėšos ir bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylinėjantis pagal trečiojo asmens atstovo bankroto administratoriaus ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Atsakovo neteisėti veiksmai pasižymi tuo, kad atsakovas, žinodamas apie blogą trečiojo asmens finansinę būklę, būdamas trečiojo asmens vadovu, neinformavo ieškovės apie susidariusią padėtį, kas sąlygojo tolimesnį ieškovės Rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą ir nuostolių atsiradimą. Apie tai, kad trečiojo asmens finansinė būklė yra bloga, ieškovė informuota tik po bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimo. Atsakovas netinkamai paskirstė valdomos bendrovės lėšas, dėl ko bendrovės finansinė būklė tapo bloga. Ieškovės atstovas patvirtino, kad trečiojo asmens bankroto byloje yra patvirtintas ieškovės pareikštas 1 809,05 Eur kreditorinis reikalavimas.
Šalies argumentai
5. Atsakovas ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad su ieškovės ieškiniu ir ieškinyje suformuluotais reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad Rangos sutarties sudarymo laikotarpiu, tai yra 2016 metais, atsakovo valdomos bendrovės finansinė padėtis buvo gera, atsakovas neturėjo galimybės numatyti, kad bendrovė susidurs su rimtais finansiniais sunkumais ir bendrovei bus iškelta bankroto byla. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Rangos sutartį trečiasis asmuo įvykdė beveik pilna apimtimi, skolos likutis vos 130,48 Eur. Paaiškino, kad dar 2017 metais atsakovas tikėjosi atstovaudamas valdomą bendrovę sudaryti pelningą sandorį su UAB „Hidrostatyba“. Ieškovė neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo tiesiogiai atsakovui reikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, ieškovė neįrodė atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygų. Pareikštas ieškovės ieškinys pažeidžia teisinį reglamentavimą, kuriuo apibrėžtas įmonių bankroto procesas ir kreditorių kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarka. Tenkinus ieškovės ieškinį, ieškovės kreditorinis reikalavimas būtų patenkintas pirmiau kitų bendrovės kreditorių, o taip pat, tai suteiktų pagrindą likusiems bankrutuojančios bendrovės kreditoriams reikšti nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus atsakovui. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad trečiojo asmens bankroto byloje teismas patvirtino ieškovės pareikštą kreditorinį reikalavimą 1 809,05 Eur sumai. Šiuo konkrečiu atveju, trečiojo asmens bankroto byloje įvykdžius patvirtintą kreditorinį reikalavimą ir teismui tenkinus šį ieškovės ieškinį, susidarytu teisiškai negalima situacija – ieškovės nepagrįstas praturtėjimas, kas iš esmės nepagrįstai ir neteisėtai iš esmės pažeistų atsakovo finansinius interesus. Pažymėjo ir tai, kad atsakovo atžvilgiu nėra iškelta baudžiamoji byla dėl tyčinio bendrovės bankroto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SISTEMAX ir Ko“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Euronika“ 2016 m. gruodžio 1 d. buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 2016-12-01-01, pagal kurią ieškovė įsipareigojo trečiojo asmens nurodytame objekte atlikti aliuminio stiklo konstrukcijų ir stogelio pagaminimo bei sumontavimo darbus, už kuriuos trečiasis asmuo įsipareigojo sumokėti ieškovei (t. 1, e. b. l. 91-92). Pagal Rangos sutartį, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. trečiasis asmuo ieškovei už atliktus darbus sumokėjo 4 500,00 Eur sumą. 2017 m. rugpjūčio 8 d. Rangos sutarties pagrindu ieškovės atlikti darbai trečiajam asmeniui perduoti perdavimo – priėmimo aktu, kurį patvirtino tiek ieškovės atstovas, tiek ir trečiojo asmens atstovas (t. 1, e. b. l. 102). Lietuvos teismų sistemos duomenimis Liteko nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-669-613/2018, trečiajam asmeniui UAB „Euronika“ buvo iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius. 2018 m. spalio 10 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9484-769/2018, patvirtino tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudarytą taikos sutartį, kuria ieškovė trečiajam asmeniui sugrąžino 1 350,00 Eur sumą bei apmokėjo 302,50 Eur trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą. Prieš tai minėta nutartimi iš ieškovės Lietuvos Respublikos naudai buvo priteista 26,07 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (t.1, e .b. l. 16-17). 2018 m. gruodžio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-669-613/2018, patvirtintas ieškovės 1 809,05 kreditorinis reikalavimas, pareikštas trečiajam asmeniui BUAB „Euronika“ (t. 1, e. b. l. 42-43).
Dėl pareigos iškelti bankroto bylą
7. Ieškinį dėl nuostolių atlyginimo ieškovė pareiškė atsakovui, kaip buvusiam trečiojo asmens UAB „Euronika“ vadovui, kuris, atstovaudamas trečiąjį asmenį, sudarė Rangos sutartį. Ieškovės teigimu, atsakovas yra atsakingas už ieškovei kilusius nuostolius, kurių bendra sumą yra 2 386,05 Eur, kadangi atsakovas, eidamas trečiojo asmens vadovo pareigas, Rangos sutarties sudarymo laikotarpiu, žinodamas apie bendrovės blogą finansinę būklę, sudarė minimą sutartį su ieškove, nors žinojo, kad su ieškove atsiskaityti neturės galimybės. Ieškovės teigimu, atsakovo neteisėti veiksmai buvo nukreipti tiesiogiai į ieškovę, atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatomis (toliau – Bankroto įstatymas) turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, šios pareigos neįgyvendinęs atsakovas Bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalies pagrindu privalo atlyginti ieškovei kilusius nuostolius.
8. Bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis nurodo, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatą yra nurodęs, kad juridinio asmens vadovui nevykdant ar netinkamai vykdant jo kompetencijai priskirtas pareigas, jam, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Tam, kad būtų galima taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą (Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (Bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalis).
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). <...> Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo. Administracijos vadovas <...> privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „ONDUBALT“ v. T. N., bylos Nr. 3K-3-344/2014).
10. Šiuo konkrečiu atveju, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Rangos sutarties sudarymo laikotarpiu, tai yra 2016 m. gruodžio 1 d., UAB „Euronika“ buvo nemoki, priešingai, bendrovės vadovas, atsakovas Ž. V., teismui duodamas žodinius paaiškinimus nurodė, kad 2016 metais, bendrovės finansinė būklė buvo stabili, ateities planuose buvo numatyta sudaryti finansiškai stambius sandorius, pažymėjo, kad bendrovė 2016 m. - 2017 m. laikotarpiu buvo skolinga savo buvusiems darbuotojams, kurie buvo atleisti dėl darbuotojams pavestų darbo funkcijų nevykdymo, o šie iš darbo teisinių santykių kilę ginčai buvo nagrinėjami darbo ginčų komisijoje. Pažymėtina, kad atsakovo atžvilgiu nėra iškelta baudžiamoji byla dėl tyčinio bendrovės bankroto. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2017 m. rugpjūčio 7 d., trečiasis asmuo atliko atsiskaitymus ieškovei pagal Rangos sutartį, kuriais padengė didžiąją dalį, t. y. 4 500,00 Eur sumos už ieškovės atliktus rangos darbus. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir vadovaujantis faktines aplinkybes pagrindžiančiais įrodymais, konstatuotina, kad atsakovui Žydrūnui Ž. V. Rangos sutarties sudarymo laikotarpiu nekilo Bankroto įstatyme apibrėžta pareiga kreiptis į teismą dėl UAB „Euronika“ bankroto bylos iškėlimo.
Dėl teisės reikšti tiesioginį ieškinį ir civilinės atsakomybės taikymo sąlygų
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės valdymo organams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. Kasacinis teismas išaiškino, kad kreditorių teisė pareikšti tiesioginį ieškinį ribojama tik pasirinkto ieškinio pagrindo, tai reiškia, kad kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį tik kai reiškiamas reikalavimas dėl individualios žalos atlyginimo. Kasacinis teismas suformulavo bendrą taisyklę dėl tiesioginio kreditoriaus ieškinio akcininkui ir vadovui CK 6.263 straipsnio pagrindu: toks ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Tokiu atveju kreditorius gali reikšti ieškinį tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Paminėtoje byloje kasacinis teismas nurodė, kad neteisėtumas konkretaus kreditoriaus atžvilgiu gali pasireikšti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais.
12. Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai įmonė yra nemoki ir negali įvykdyti savo prievolių, konkretus kreditorius į teismą dėl žalos atlyginimo vadovui galėtų kreiptis su netiesioginiu ieškiniu (CK 6.68 straipsnis), pareikšdamas ieškinį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendintų. Tokiu atveju, patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas būtų įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis). Priešingas aiškinimas, kad žalos atlyginimas galėtų būti priteisiamas pavieniams kreditoriams, pareiškusiems ieškinį savo vardu, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų Bankroto įstatymo 35 straipsnyje nustatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai – sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Kreditoriaus teisė į tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ar dalyviui dėl likusios nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumos siejama ne su įmonės nemokumo stadijomis, o su specifiniu ieškinio pagrindu – individualia žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017).
13. Pakartotina, kad atsakovo atžvilgiu nėra iškelta baudžiamoji byla dėl tyčinio bankroto, atsakovas nėra pripažintas savo neteisėtais veiksmais privedęs bendrovę prie bankroto, taip pat, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas kryptingai savo neteisėtais veiksmais būtų sukėlęs individualią žalą išskirtinai ieškovei, tad sutiktina su atsakovo pozicija, jog ieškovė neturi teisės tiesiogiai atsakovui reikšti reikalavimus dėl to, kad bendrovei laiku nebuvo iškelta bankroto byla. Siekdama ginti savo galimai pažeistas teises, šias teises ieškovė turėtų realizuoti reikšdama reikalavimus BUAB „Euronika“ bankroto byloje.
14. Juridinio asmens valdymo organų (tiek vienasmenių, tiek kolegialių organų narių) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Individualaus kreditoriaus ieškinio tenkinimui taip pat turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Todėl nagrinėjamoje byloje vadovo veiksmų neteisėtumas kildintinas ne iš pareigų, nurodytų 2.87 straipsnyje, pažeidimo (kurias vykdydamas vadovas turi atsižvelgti į visų bendrovės interesų grupių, tarp jų ir kreditorių, interesus), bet iš bendrosios pareigos elgtis taip, kad nedarytum žalos kitam asmeniui, pažeidimo. Vadovas neturi pareigos apsaugoti kreditorių nuo nuostolių, kurie galimi sąžiningai bei rūpestingai vadovaujant bendrovei, todėl ne bet kokių nuostolių atsiradimo faktas kreditoriui reiškia, kad teisiškai reikšminga žala buvo padaryta. Vadovas taip pat turi fiduciarines pareigas bendrovei, ir vertindamas, ar vadovas nepažeidė bendrosios pareigos nedaryti kitam asmeniui žalos, teismas turi nustatyti, ar pareiga nedaryti žalos individualiam kreditoriui nepaneigia vadovo pareigos pačiai bendrovei (restruktūrizuojamos bendrovės atveju – ir kreditoriams kaip interesų grupei). Pareikšdamas tiesioginį ieškinį kreditorius turi įrodyti, kad neteisėtas veiksmas buvo skirtas siekiant padaryti žalos konkrečiai jam, o ne visiems bendrovės kreditoriams, tiesiog sumažinant bendrovės turto masę. Vadovas gali nuginčyti kaltės prezumpciją, įrodydamas, kad veiksmas buvo pareigų bendrovei vykdymo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Kitoje nutartyje kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendra taisyklė taikant vadovo atsakomybę yra nustatyti jo tyčią arba didelį neatsargumą. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnį atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2013).
15. Vadovaujantis prieš tai minėta kasacinio teismo suformuota teismų praktika, pripažintina, kad atsakovo priimti sprendimai valdant bendrovę, nebuvo nukreipti išskirtinai į ieškovės interesus, kurie ieškovei sukeltų individualią žalą. Byloje nenustatyta atsakovo didelė kaltė, pasireiškianti atsakovo tyčia ar dideliu neatsargumu įgyvendintais neteisėtais veiksmais. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog ieškovės nurodoma žala nėra individuali, ši žala neatsirado esant išimtinėms aplinkybėms, kurios išskirtų ieškovę iš kitų trečiojo asmens kreditorių, šiuo konkrečiu atveju, atsakovas savo aktyviais veiksmais Rangos sutarties vykdymo laikotarpiu, pakankamai tinkamai vykdė Rangos sutartį, atlikdamas mokėjimus už ieškovės atliktus darbus, kas patvirtina atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu nebuvimą. Teismui konstatavus, kad atsakovo veiksmuose neteisėto veikimo ar neveikimo ieškovės atžvilgiu nėra, taip pat, nenustačius atsakovo kaltės, dėl likusių deliktinės atsakomybės sąlygų detaliau nepasisakytina.
16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BUAB „Euronika“ bankroto byloje, kuri yra nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. B2-669-613/2018, teismo nutartimi yra patvirtintas ieškovės kreditorinis reikalavimas 1 809,05 Eur sumai, šiuo konkrečiu atveju, teismui tenkinus ieškovės ieškinį, būtų pažeistos Bankroto įstatymo 35 straipsnyje apibrėžtos kreditorių reikalavimų tenkinimo taisyklės, kuomet ieškovės, BUAB „Euronika“ trečiosios eilės kreditorės, kreditorinis reikalavimas būtų patenkintas pirmiau kitų trečiojo asmens kreditorių, kas iš esmės pažeistų Bankroto įstatymo paskirtį. Pažymėtina ir tai, kad trečiajam asmeniui patenkinus ieškovės kreditorinį reikalavimą bei atsakovui atlyginus ieškovės tariamus nuostolius, atsirastų tikimybė CK 6.242 straipsnyje apibrėžtai situacijai, tai yra ieškovės nepagrįstam praturtėjimui kilti, kas iš esmės neproporcingai išaukštintų ieškovės finansinius interesus ir atitinkamai pažeistų atsakovo finansinę būklę, kuo būtų pažeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje apibrėžti bendrieji civilinės teisės principai – protingumas, sąžiningumas ir teisingumas.
17. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, darytina išvada, kad ieškovo ieškinys yra neįrodytas, pareikštas neturint teisės tiesiogiai atsakovui reikšti reikalavimus dėl to, kad bendrovei laiku nebuvo iškelta bankroto byla, dėl to ieškinys nepagrįstas ir atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestinas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašo teismo iš ieškovės priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei jų dydį, esant nustatytoms aplinkybėms atsakovo bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.