- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-13
- Bylos Nr.
- 2A-229/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Vincas Verseckas, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- M. Š.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Algesa“
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Vinco Versecko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Algesa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 10 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-820-41/2006 pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Algesa“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas M. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Algesa“, prašydamas priteisti iš atsakovo 500 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad nuo 2001 m. rugpjūčio 28 d. dirbo UAB „Algesa“ elektriku, vėliau – karjero, betono ir skiedinio padalinyje betono mazgo operatoriumi–elektriku. 2003 m. vasario 13 d. ieškovas dirbo betono mazge ir maišė betoną pagal padalinio vadovo nurodymą, vėliau plovė betono maišyklę ir su plaktuku atmušinėjo pridžiuvusį betoną, tačiau smūgio metu atskilęs metalo gabalėlis pataikė jam į kairės akies rageną ir ieškovas buvo sužalotas. Dėl šio nelaimingo atsitikimo darbe buvo atliktas tyrimas ir nustatyta, kad darbdavys neinstruktavo ieškovo pagal instrukciją, neišdavė apsauginių akinių ir tokiu būdu pažeidė saugos darbe reikalavimus. Dėl nelaimingo atsitikimo darbe buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, vėliau nutrauktas suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, įmonės direktorius buvo nubaustas administracine bauda. Ieškovas nurodė, kad dėl patirtos traumos jis buvo priverstas ilgai gydytis, akių ligų klinikoje jam buvo atliktos 2 operacijos, dar viena turi būti atlikta, dabar jis mato tik viena akimi, nuolat priverstas nešioti akinius, dėl įvykio patyrė didelę neturtinę žalą, kadangi buvo subjaurotas veidas, sutriko regėjimas, patirtas fizinis skausmas, baimė, pradėjo nepasitikėti savimi, nelaiko savęs pilnaverčiu žmogumi, būdamas 20 metų tapo sužalotas, sužalojimas bus jaučiamas visą gyvenimą, netekta 20 procentų darbingumo, todėl prašė iš atsakovo priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos ir 500 Lt turtinės žalos, kurią sudaro išlaidos vaistams ir transportui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo UAB „Algesa“ ieškovo M. Š. naudai 500 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, dėl likusios dalies ieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo UAB „Algesa“ ieškovui M. Š. 1 260 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 673,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Nurodė, kad CK 6.283 straipsnio pirmoji dalis numato, jog tuo atveju, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Atsakovo deliktinė civilinė atsakomybė už ieškovui dėl sveikatos sužalojimo padarytą turtinę ir neturtinę žalą gali atsirasti esant keturioms būtinosioms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, žalai ir kaltei. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2003 m. vasario 28 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte konstatuota, jog nelaimingas atsitikimas, sukėlęs ieškovo sveikatos sužalojimą, įvyko dėl to, jog darbas įmonėje buvo atliekamas nustatyta tvarka neinstruktuoto asmens, kadangi 2002 m. birželio 28 d. ieškovą, dirbusį UAB „Algesa“ elektriku, pervedus į betono mazgo maišyklės operatoriaus pareigas, jam nebuvo atliktas papildomas instruktažas darbo vietoje, todėl ieškovas nežinojo, kaip saugiai atlikti betono maišyklės valymo darbus, ir tokiu būdu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 straipsnio 6 punktas bei Darbuotojų instruktavimo tvarkos 40.1.1 punkto reikalavimai. UAB „Algesa“ direktoriaus 2002 m. gegužės 24 d. patvirtintoje Betonmaišės operatoriaus saugos instrukcijoje, su kuria ieškovas supažindintas nebuvo, numatyta, jog maišyklės valymas, baigus darbą, taip pat remontuojant, galimas tik dalyvaujant antram asmeniui; maišyklę valyti galima tik tam specialiai pagamintais grandikliais, kišti rankas ar pagalius draudžiama; darbininkai, dirbantys su rankiniais smūgio įrankiais metalui ir kitoms medžiagoms kirsti, aprūpinami apsauginiais akiniais su nedūžtančiais stiklais; darbininkai, valantieji paviršius metaliniais šepečiais arba kitokiais įrankiais bei prietaisais, taip pat aprūpinami apsauginiais akiniais. Teismo teigimu, su aukščiau paminėtais darbo saugos reikalavimais ieškovas nebuvo supažindintas, todėl nežinojo ir negalėjo žinoti, kaip saugiai atlikti jam pavestus darbus, byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovui būtų išduoti apsauginiai akiniai ar kokios nors kitos specialios saugos priemonės, todėl darytina išvada, jog šie darbdavio padaryti pažeidimai (darbuotojo neinstruktavimas, neaprūpinimas atitinkamomis apsauginėmis priemonėmis) ir sudaro neteisėtus veiksmus, kaip būtinąją sąlygą atsakovo civilinei atsakomybei už ieškovui padarytą žalą atsirasti. Taip pat teismas nurodė, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti ir teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, šiuo atveju pasireiškusių neteisėtu neveikimu, ir atsiradusio ieškovo sveikatos sutrikdymo buvimą. Prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 10-2-112-03 medžiagoje esančiais rašytiniais įrodymais, o būtent Lietuvos teismo ekspertizės centro 2003 m. gegužės 26 d. ekspertizės akte Nr. 11-832 konstatuota, jog organizacinės nelaimingo atsitikimo darbe priežastys yra būtent neefektyvus UAB „Algesa“ saugos darbe sistemos funkcionavimas. Teismas konstatavo, kad atsakovas, teisės aktų nustatyta tvarka neinstruktuodamas ieškovo apie saugos ir sveikatos darbe reikalavimus, taip pat neišduodamas specialių apsaugos priemonių, pažeidė Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo, galiojusio nelaimingo atsitikimo metu, redakcijos 28 straipsnio pirmosios dalies 6 punktą, 30 straipsnio 1 ir 2 dalis, 31 straipsnio pirmąją dalį, o tai sudaro pagrindą taikyti atsakovui atsakomybę už ieškovui neteisėtais veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 6.246 str. 1 d.). Ieškovo reikalavimą dėl 500 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo teismas tenkintino visiškai, motyvuodamas tuo, jog atsakovas šį reikalavimą pripažino ir visiškai su juo sutiko, prijungtoje baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai (baudž. byla Nr. 10-2-112-03, b. l. 146-149) iš dalies patvirtino ieškovo išlaidas. Teismas nurodė, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. CK 6.250 straipsnio pirmoji dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismo teigimu, ieškovo patirtos fizinio ir dvasinio pobūdžio kančios bei stiprūs išgyvenimai įrodyti tiek paties ieškovo paaiškinimais, tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais, taip pat ir atsakovas neginčija paties neturtinės žalos patyrimo – buvimo fakto, ginčydamas tik prašomą priteisti kompensacijos sumą. Iš prijungtoje baudžiamojoje byloje esančios Lietuvos teisės universiteto Medicinos instituto specialisto išvados Nr. G 4749/04(01) (b. l. 163-164) matyti, kad ieškovas patyrė kairės akies traumą – kiauryminės kairės akies obuolio žaizdos krislu su lęšio pašalinimu ir akies struktūrų surandėjimu, ieškovas kaire akimi neteko regėjimo (apako), ieškovui padarytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Ieškovui nuo 2003 m. birželio 11 d. iki 2004 m. liepos 1 d. buvo suteikta trečia invalidumo grupė, konstatavus 50 procentų darbingumo netekimą, šiuo metu ieškovui neterminuotam laikotarpiui nustatytas 20 procentų darbingumo netekimas (Valstybinės medicininės ekspertizės komisijos išvada, b. l. 12), ieškovas gali vairuoti tik A ir B kategorijos transporto priemones, bet teisės užsiimti ūkine veikla, negali dirbti aukštyje, su elektros įrenginiais, su mechaniniais įrenginiais, autokrautuvu ir elektros krautuvu, terminalais, darbų, kur yra padidinta regėjimo įtampa (2003 m. lapkričio 3 d. medicininis pažymėjimas, išduotas Vilniaus rajono centrinės poliklinikos, M. Š. medicininė kortelė). Teismo teigimu, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovui buvo padarytas sunkus savo laipsniu ir pobūdžiu sveikatos sutrikdymas, pareikalavęs tiek operacijų atlikimo, o tuo pačiu ir fizinio skausmo patyrimą, tiek sukėlęs ilgalaikes ir nepašalinamas neturtinio pobūdžio pasekmes – ieškovas visiškai nemato viena akimi (matomumas sudaro tik 3-4 procentus), akys ašaroja, dėl patirtos traumos yra reikalinga nuolatinė padidinta akių apsauga, būtina nešioti apsauginius akinius, ieškovas dėl traumos patiria didelius nepatogumus tiek buityje, tiek profesinėje veikloje, ir šios sveikatos sutrikdymo pasekmės yra tęstinės, ilgalaikės, nepašalinamos, truksiančios ir jaučiamos visą gyvenimą. Skaudžios sveikatos sužalojimo pasekmės sukėlė ieškovui ir stiprius bei intensyvius dvasinius išgyvenimus dėl visam gyvenimui subjauroto veido, nepatogumų, nepilnavertiškumo jausmą. Teismo manymu, šios aplinkybės leidžia kalbėti apie didelės neturtinės žalos patyrimą, reikalaujantį didesnės piniginės kompensacijos. Taip pat teismas nurodė, jog nustatant neturtinės žalos dydį reikia kompleksiškai įvertinti visas reikšmingas aplinkybes. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog sveikatos sužalojimas nesukėlė ieškovui rimtesnių neigiamų pasekmių profesinėje srityje ir darbinėje veikloje: nors ieškovas neteko 20 procentų darbingumo, jaučia nepatogumus darbe ir medikai nustatė tam tikrus profesinės veiklos apribojimus (ieškovas negali dirbti aukštyje, su elektros įrenginiais, su mechaniniais įrenginiais, autokrautuvu ir elektros krautuvu, terminalais, darbų, kur yra padidinta regėjimo įtampa), tačiau realiai didesnių ir ženklesnių praradimų ir neigiamų pasekmių profesinėje veikoje nėra patirta, kadangi ieškovas ir po nelaimingo atsitikimo darbe kurį laiką dirbo UAB „Algesa“, atlikdamas tas pačias funkcijas, šiuo metu jis dirba kitoje įmonėje ir atlieka panašų darbą (betono maišymas, darbas patalpoje prie konvejerio (šaligatvio plytelių gamyba), darbo procesų stebėjimas, kad nebūtų broko, darbas prie kompiuterio, maišančio betoną), gauna žymiai didesnį darbo užmokestį. Byloje nėra nustatyta, jog dėl sveikatos sužalojimo sumažėtų ieškovo bendravimo galimybės, atsirastų sunkumų ir neigiamų pasekmių šeimyniame gyvenime. Teismo teigimu, atsižvelgtina ir į nedidelę ieškovo patirtą turtinę žalą, į atsakovo kaltę, o būtent į tyčinių veiksmų nebuvimą, į teigiamą, pozityvų atsakovo elgesį: atsakovas sutiko atlyginti visą ieškovo patirtą turtinę žalą, taip pat buvo linkęs eiti į kompromisą, sudaryti su ieškovu taikos sutartį ir atlyginti pagal galimybes dalį prašomos priteisti neturtinės žalos, atsakovo vadovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir sumokėjo visą paskirtą baudą. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą mažinti prašomą priteisti neturtinės žalos kompensaciją. Teismas atmetė atsakovo prašymą mažinti neturtinės žalos dydį atsižvelgiant į sunkią atsakovo turtinę padėtį, motyvuodamas tuo, jog nėra pateikta jokių atsakovo sunkią turtinę padėtį ir esamą finansinę būklę pagrindžiančių įrodymų, atsakovo turtas yra areštuotas siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu, be to, vadovaujantis teismų praktika asmens turtinė padėtis, ypač jeigu atsakovas yra privatus pelno siekiantis ir savo rizika veikiantis juridinis asmuo, negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo bei gyvybės atėmimo bylose, o esminis kriterijus yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Įvertinęs visas nurodytas neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes bei faktorius, teismų praktiką šios kategorijos bylose, teismas konstatavo, kad yra teisinga ir protinga priteisti ieškovui 20 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą, kadangi būtent tokia suma, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus, į atsakovo padarytų neteisėtų veiksmų pobūdį, jauno amžiaus ieškovo patirtos traumos pasekmes, jų ilgalaikiškumą, išliekamąjį aspektą, laikytina tinkama ir adekvačia ieškovo patirtų fizinių ir dvasinių išgyvenimų dėl nelaimingo atsitikimo kompensacija.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB ,,Algesa“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 20 000 Lt neturtinės žalos, panaikinti, sumažinti ieškovui iš atsakovo priteistą neturtinę žalą iki 5 000 Lt, atitinkamai šalims paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo priteistas ieškovui 20 000 Lt neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis. CK nėra apibrėžtos minimalios ir maksimalios neturtinės žalos atlyginimo ribos. Ieškovas prašymą priteisti iš atsakovo neturtinę žalą motyvavo tuo, jog jam teko ilgai gydytis, buvo atliktos 2 akių operacijos, jis nemato viena akimi. Gydytojai sužalojimą priskyrė prie sunkių kūno sužalojimų ir pripažino, jog ieškovas neteko 20 proc. darbingumo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, toks turtinės žalos dydis nėra adekvatus pasekmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-371/2003, 2006 m. kovo 21 d. nutartis, baudžiamoji byla Nr. 2K-182/2006).
2. Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į atsakovo nurodytus argumentus, jog dėl nelaimingo atsitikimo yra kaltas ir ieškovas. M. Š. iki įvykio metus laiko dirbo betono mazgo operatoriumi ir jam buvo žinoma, kad maišyklė gali būti valoma tiktai vandeniu ir dalyvaujant antram asmeniui. Kaip patvirtino skyriaus vadovas A. K. (baudžiamoji byla Nr. 10-2-112-03, b. l. 61), ieškovas buvo įspėtas apie tai, kad maišyklės negalima valyti plaktuku. Be to, pati valymo operacija nėra sudėtingas procesas ir ieškovas galėjo numatyti įvykusias pasekmes.
3. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovas dėl nelaimingo atsitikimo neprarado galimybės dirbti pagal savo specialybę. Šiuo metu ieškovas dirba kitoje įmonėje ir gauna netgi didesnį atlyginimą nei dirbdamas UAB ,,Algesa“. Todėl negalima teigti, kad nelaimingas įvykis turėjo esminės reikšmės jo profesiniam darbingumui. Paskutiniame ieškovo medicininės kortelės įraše 2006 m. balandžio 20 d. nurodyta, kad ieškovas skundų neturi ir jam dirbti operatoriumi leidžiama. Todėl ir dėl šių aplinkybių teismo priteista neturtinė žala yra per didelė. Be to, teismas, priteisdamas neturtinę žalą, neatsižvelgė į tai, kad ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondas ilgą laiką mokėjo ligos pašalpas bei kompensacijas dėl netekto darbingumo.
4. Teismas, priteisdamas ieškovui neturtinę žalą, nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį. Šiuo metu įmonė nepajėgi ieškovui atlyginti teismo priteisto dydžio neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Ieškovas M. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).
Ieškinys pareikštas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ieškovo sveikatai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Byloje kyla ginčas tik dėl neturtinės žalos dydžio, todėl teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo ribų, analizuoja aplinkybes dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (CPK 320 str. 2 d.).
Žala ieškovo sveikatai padaryta jam vykdant darbines pareigas. Saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra vienas iš darbo santykių teisinio reglamentavimo principų (DK 2 str. 1 d. 5 p.). Realus nurodyto principo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pagrindinius teisinius darbuotojų saugos ir sveikatos (t. y. darbo aplinkos, darbo vietų, darbų organizavimo) reikalavimus, darbdavio pareigą garantuoti darbuotojų saugą ir sveikatą, šios pareigos įgyvendinimo kontrolę bei atsakomybę už jos pažeidimą. DK yra pagrindinis norminis teisės aktas, reglamentuojantis darbo santykius. Civilinė teisė darbo santykiams taikoma tiek, kiek galima pagal DK. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimas, kai žala padaryta darbuotojo sveikatai. Darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu (DK 250 str.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 str. 2 d.). Neturinę žalą CK 6.250 straipsnio pirmoji dalis apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis. Jį nustato teismas. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 str.) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 str. 2 d.).
Nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į žalą padariusio asmens kaltę. Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp darbdavio veiksmų ir jo pareigos užtikrinti sveikas ir saugias darbo sąlygas įvykdymo. Viešojo intereso prasme darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Kai ne visi saugos reikalavimai įvykdomi, turi būti vertinama, kiek jie objektyviai buvo žalos priežastis ir lėmė neigiamas pasekmes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp darbdavio saugos darbe norminių aktų pažeidimo ir nukentėjusiojo sužalojimo bei atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tai, kad darbdavys neužtikrino saugių darbo sąlygų, konstatuota Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2003 m. vasario 28 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte, kuriame nurodyta, jog nelaimingas atsitikimas, sukėlęs ieškovo sveikatos sužalojimą, įvyko dėl to, jog darbas įmonėje buvo atliekamas nustatyta tvarka neinstruktuoto asmens ir tokiu būdu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 straipsnio 6 punktas bei Darbuotojų instruktavimo tvarkos 40.1.1 punkto reikalavimai (baudžiamoji byla Nr. 10-2-112-03, b. l. 111-112). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2003 m. gegužės 26 d. ekspertizės akte Nr. 11-832 nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra neefektyvus UAB ,,Algesa“ saugos darbe sistemos funkcionavimas, pasireiškęs organizacinių priemonių – darbdavio pavedimų padalinių vadovams įforminimo, asmeninių apsaugos priemonių naudojimo, darbuotojų instruktavimo darbo vietoje – neįgyvendinimu, techninė tiriamojo nelaimingo atsitikimo priežastis yra svetimkūnio patekimas į asmeninėmis apsaugos priemonėmis neapsaugotą betono mazgo operatoriaus, valančio betono maišyklę, akį, sudavus plaktuku į betono gabalėlį ant maišyklės mentės (baudžiamoji byla Nr. 10-2-112-03, b. l. 79-84). Taigi, remiantis šiomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad darbdavys turi atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą (DK 250 str., CK 6.250 str.).
Esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Medikai nukentėjusiojo nelaimingo atsitikimo darbe metu patirtą traumą įvertino kaip sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl patirtos traumos – kiauryminės kairės akies obuolio (ragenos, tinklainės) žaizdos krislu su lęšio pašalinimu ir akies struktūrų surandėjimu – M. Š. kaire akimi neteko regėjimo (apako) (Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos instituto specialisto išvada Nr. G 4749/04(01), baudžiamoji byla Nr. 10-2-112-03, b. l. 163-164). Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisija ieškovui nuo 2004 m. liepos 1 d. neterminuotam laikui nustatė 20 procentų darbingumo netekimą (b. l. 12). Medicininiame pažymėjime 2003 m. lapkričio 3 d. nustatyta, kad ieškovas gali vairuoti tik A ir B kategorijos transporto priemones be teisės užsiimti ūkine veikla, negali dirbti aukštyje, su elektros įrenginiais, su mechaniniais įrenginiais, autokrautuvu ir elektros krautuvu, terminalais, darbų, kur yra padidinta regėjimo įtampa (baudžiamoji byla Nr. 10-2-112-03, b. l. 145). Remdamasis šiomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovui buvo padarytas sunkus savo laipsniu ir pobūdžiu sveikatos sutrikdymas, pareikalavęs tiek operacijų atlikimo, taip pat fizinio skausmo patyrimo. Ieškovo patirtos sveikatos sutrikdymo pasekmės yra tęstinės, ilgalaikės, nepašalinamos, truksiančios visą gyvenimą. Tai neabejotinai sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nepilnavertiškumo jausmą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes. Piniginė kompensacija už neturtinę žalą negali nukentėjusiojo asmens grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, todėl tokia kompensacija yra siekiama maksimaliai sušvelninti negatyvias pasekmes. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui padarytos žalos dydį, atsižvelgė ir į kitas aplinkybes, o būtent kad dėl patirtos traumos ieškovas nepatyrė ženklių pasekmių profesinėje veikoje, po nelaimingo atsitikimo darbe ieškovas kurį laiką dirbo UAB „Algesa“, atlikdamas tas pačias funkcijas, šiuo metu jis dirba kitoje įmonėje ir atlieka panašų darbą, ieškovo patirta turtinė žala, kurią atsakovas sutiko atlyginti, nėra didelė, byloje nėra duomenų, kad dėl patirtos traumos pablogėjo ieškovo bendravimo galimybės ar atsirado neigiamos pasekmės šeimyniame gyvenime. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė atlygintinos neturtinės žalos dydį, kurį įvertino 20 000 Lt, atsižvelgdamas į konstatuotą byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, į ginamos vertybės specifiką, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Tokia pozicija yra išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005 L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VŠĮ Marijampolės ligoninė; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, N. Ž. v. UAB ,,Vilniaus troleibusai“. Be to, iš atsakovo pateikto UAB „Algesa“ 2005 metų balanso ( b. l. 100) matyti, kad įmonės turimo turto vertė sudarė 350 358 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 71 296 Lt, t. y. įmonė yra moki, turi pakankamai didelės vertės turtą. Nors teismui pateiktoje 2006 m. gruodžio 8 d. pažymoje nurodyta, kad 2006 m. įmonė neturėjo jokių pajamų ir skolos tiekėjams liko nepadengtos, tačiau byloje nėra pateikta nei šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nei kitų įrodymų apie dabartinę įmonės finansinę padėtį. Todėl atmestinas apelianto argumentas, kad teismas, priteisdamas ieškovui neturtinę žalą, nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, juo labiau kad atsakovas yra juridinis asmuo, pelno siekianti įmonė.
Kaip minėta, pagal DK 250 straipsnį darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, o jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Darbdavio atsakomybės už darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo įstatymas nesieja su nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu. Todėl nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, priteisdamas neturtinę žalą, turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondas ilgą laiką mokėjo ligos pašalpas bei kompensacijas dėl netekto darbingumo.
Atsižvelgdama į nutartyje paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto ieškovui priteistinos jo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 500 Lt (b. l. 115, 116), bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei (CPK 88, 93, 96, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB ,,Algesa“ (į. k. 186109471) ieškovui M. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus litų) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš UAB ,,Algesa“ 6 (šešis litus) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.