Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2007-04-12 · Civilinė byla Nr. 2A-162-544/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-04-12
Bylos Nr.
2A-162-544/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualdas Januška (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė
Suinteresuotas asmuo
E. J., Panevėžio
Pareiškėjas
S. B.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-162-544/2007

teisėja Malvyra Bučienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)30.4.1; 94.2.1; 102.5; 114.11; 118.1; 121.18; 128.2PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. balandžio 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Angelei Andrikonienei, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui E. J.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens E. J. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-98-126/2007 pagal pareiškėjo S. B. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, esant suinteresuotiems asmenims E. J., Panevėžio apskrities viršininko administracijai.

Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą apie bylą, apeliantę, prašiusią skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą pareiškimą atmesti,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

Pareiškėjas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina O. S. – A.-K., gim. 1898 m., iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 11,10 ha žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, kuriuos po tėvo P. S. mirties 1939-03-05 paveldėjo pagal 1937 metų testamentą. Nuosavybėms teisėms įrodyti pateikė Rokiškio apskr. Obelių vlsč., Aukštakojų k. žemės skirstymo vienkiemiais 1913 m. planą, Panevėžio apygardos archyvo 1947 m. žiniaraštį, 1998-01-09 Lietuvos Centrinio valstybės archyvo pažymėjimą Nr. T-4375K bei liudytojų parodymus. Taip pat prašė pripažinti, kad terminą pateikti nuosavybės teisę ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus praleido dėl svarbių priežasčių, nes 1991-10-19 jo motina M. B. kreipėsi į Rokiškio ART su prašymu atkurti nuosavybės teises į jos motinos O. A.-K. turėtą 11,10 ha žemės sklypą, tačiau 2001-03-25 jis mirė. Jis 2001-09-20 su 2000-11-21 testamentu kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, 2006-09-04 – į žemėtvarkos darbuotojus, kur jam buvo įteiktas 1998-02-09 komisijos pasiūlymas ieškoti papildomų dokumentų žemės valdymo nuosavybės teise faktui įrodyti. Nei jis, nei motina šio pasiūlymo nebuvo gavę, todėl mano, jog terminą minėtiems dokumentams pateikti praleido dėl svarbių priežasčių ir jis turi būti atstatytas.

Žemesnės instancijos teismas

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2007-01-19 sprendimu tenkino pareiškėjo prašymus: atnaujino terminą dokumentams pateikti ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. A.-K. (S.) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 11,10 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) rajone, paveldėtą po tėvo P. (P.) S. mirties. Teismas nustatė, kad įstatymų nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą atkūrimo pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių, nes 1998-02-08 Rokiškio rajono komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti pasiūlymą gavo tik 2006-09-04, ką patvirtino ir Panevėžio AVA atstovė. Iš byloje esančių įrodymų visumos teismas sprendė, kad jie patvirtina prašymo nustatyti žemės valdymo nuosavybės teise fakto pagrįstumą. Būtent, žemės skirstymo vienkiemiais 1913 m. plane, patvirtintame 1930-10-17, nurodyta, kad žemės sklypus Nr. 3, 10, kurių bendras plotas 11,11 ha, valdė savininkas P. S. (b. l. 6), Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1998-01-09 pažymėjime Nr. T-4375-K – kad gyventojų surašymo 1942-05-27 dienai žiniose įrašyti žemdirbiai O. K. ir jos vyras J. K. (b. l. 4), Panevėžio apygardos archyvo (duomenys neskelbtini) k. žemės apskaitos žiniaraštyje – kad minėtus žemės sklypus Nr. 3, 10 valdė O. K. (b. l. 4). Tai patvirtino ir liudytojų J. P., A. Š. parodymai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo E. J. prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-01-19 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą pareiškimą atmesti. Nurodo, kad teismas, pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles, išnagrinėjo neteismingą bendrosios kompetencijos teismui bylą, nes prašymo atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nagrinėjimas priskirtinas administraciniams teismams (administracinių teismų praktika, Nr. 7, 2005-05-04 nutartis pagal E. J. pareiškimą, psl. 206). Be to, termino dokumentams pateikti praleidimo priežastis teismas nepagrįstai pripažino svarbiomis ir netinkamai taikė CK 1.117 str. 4 d., nes neišaiškino priežasčių, kodėl tas terminas buvo praleistas ir kodėl nuo 1998-02-09 iki mirties M. B., o nuo 2001-09-20 iki 2003-12-31 pareiškėjas nevykdė pasiūlymo pateikti papildomus dokumentus nuosavybės teisėms atkurti. Teismas netinkamai vertino ir byloje esančius nuosavybės teises patvirtinančius įrodymus, nes nėra rašytinių dokumentų, testamento, liudytojų parodymų, kad po P. S. mirties 1939-03-05 ginčo žemę pagal testamentą ar įstatymą paveldėjo tik viena duktė O. A.-K., nes po jo mirties gyva liko ir jo žmona A. S. bei kitos dukterys. Nagrinėdamas ypatingosios teisenos bylas teismas turi būti aktyvus (CPK 179 str. 2 d., 442 str. 1 p., 443 str. 8 d.), tačiau teismas nesiėmė priemonių išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, apeliantei perkėlė pareigą įrodyti, kad A. S. po vyro P. S. mirties valdė 11,10 ha sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, nors ji nekėlė jokių savarankiškų reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles, nes bendros kompetencijos teismas nagrinėjo ir jo kompetencijai priklausančią pareiškimo dalį, kurioje buvo prašyta nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą. Apeliantė nepatiekė įrodymų, kad M. B. iki mirties ir pareiškėjas po jos mirties žinojo apie 1998-02-09 komisijos pasiūlymą pateikti naujus įrodymus. Kiti apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-01-19 sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas pareiškimo dalyje dėl praleisto termino dokumentams pateikti atnaujinimo dėl svarbių priežasčių netenkinti, o bylą dalyje dėl žemės sklypo valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo nutraukti, nes, neatnaujinus praleisto termino nuosavybės teisę patvirtinančių ir giminystės ryšį įrodančių dokumentų pateikimui, prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patenkinimas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukels (CPK 326 str. 1 d., 1 p., 5 p., 293 str. 1 p., 444 str. 1 d., LAT Senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ – 1.3 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai vertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad pareiškėjo S. B. pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad P. S. (pareiškėjo S. B. proanūkis ir suinteresuot asmens E. J. senelis), miręs (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Centrinio valstybės archyvo pažymėjimų duomenimis iki savo mirties buvo žemės sklypų Nr. 3, 10 bendro 11,10 ha ploto (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) rajone savininkas (b. l. 4, 6, 15). Archyvuose nėra išlikę tiesioginių rašytinių įrodymų, kas po jo mirties iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė minėtus žemės sklypus, todėl tarp dalyvaujančių byloje asmenų dėl to kilo ginčas: pareiškėjas teigia, kad visus žemės sklypus pagal 1937 metais sudarytą testamentą paveldėjo O. S.-K., o suinteresuotas asmuo nurodo, kad testamentas nebuvo sudarytas, o žemės sklypus pagal tuo metu galiojusius įstatymus paveldėjo P. S. žmona A., mirusi tik (duomenys neskelbtini), bei kitos dukros M. B., mirusi 1963 m. (suinteresuot asmens motina), M., V., E. P. S. B. motina M. B. 1991-10-01 pateikė prašymą Rokiškio rajono Obelių ART atkurti nuosavybės teises į O. S.-A.-K., mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą 11,10 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) valsč., (duomenys neskelbtini) rajone (b. l. 9–10, 13, 16–20). 2001-03-25 M. B. mirė (b. l. 14). Ji 2000-11-20 testamentu žemę, į kurią bus atkurtos nuosavybės teisės, paliko sūnui S. B., kuris 2001-09-20 kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo (b. l. 23, 24). 1992-05-08 prašymą atkurti nuosavybės teises į tą patį sklypą pateikė ir E. J. nurodydama, kad žemės sklypo savininkas buvo P. S. (b. l. 11–12). Pagal bylos duomenis, Obelių ART nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių pretendentų atkurti nuosavybės teises giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančių įrodymų bei nuosavybės teises į žemės sklypą patvirtinančių įrodymų, dėl ko Rokiškio rajono Obelių ART Rokiškio rajono komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 1998-02-09 priėmė pasiūlymą pretendentams ieškoti papildomų dokumentų arba kreiptis į teismą (b. l. 7–8). Suinteresuotas asmuo E. J. nurodo, kad iš ART yra gavusi pranešimą apie reikalingumą pateikti papildomus įrodymus, nes baigiasi terminas jiems pateikti.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse (2004-10-12 įstatymo Nr. IX–2490 redakcija) nustatytas terminas iki 2003 m. gruodžio 31 d. pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus. Praleidus įstatyme nustatytą terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises (iki 2001-12-31) ar terminą, nustatytą dokumentams paduoti, iki 2003 m. gruodžio 31 d. dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Kokios priežastys minėto įstatymo prasme gali būti pripažintos svarbiomis, kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, taip pat į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.

Pirmosios instancijos teismas atnaujino pareiškėjui įstatymo nustatytą terminą pateikti nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su žemės savininku įrodančius dokumentus, nes pripažino, kad pareiškėjas S. B. minėtą terminą praleido dėl svarbių priežasčių: dėl to, kad, kaip matyti iš Rokiškio rajono Obelių ART 1998-02-09 Rokiškio rajono komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti pasiūlymo, pareiškėjas jį pasiėmė tik 2006-09-04 (b. l. 7), ir šio fakto nepaneigė Panevėžio AVA atstovė. Teisėjų kolegija su šia išvada nesutinka, nes ji neatitinka byloje esančių įrodymų turinio. Apeliacinio skundo argumentai, kad termino dokumentams pateikti praleidimo priežastis teismas nepagrįstai pripažino svarbiomis ir be pagrindo atnaujino terminą, vertintini pagrįstais. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas 2006-09-04 iš Obelių ART gavo minėtą 1998-02-09 Komisijos pasiūlymą (b. l. 1–2), o 2006-09-04 Obelių seniūnijos seniūnas patvirtino jo nuorašą. Tačiau minėtame pasiūlyme nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas S. B. apie šį pasiūlymą sužinojo ar jo nuorašą pirmą kartą gavo tik 2006-09-04 (b. l. 7–8). Suinteresuotas asmuo E. J. tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose patvirtino, kad iki pasibaigiant terminui iki 2003-07-01 pateikti nuosavybės teisę įrodančius ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus gavo iš Obelių ART raštą apie tai, kad tokių dokumentų trūksta, po ko ėmėsi priemonių trūkstamiems dokumentams rasti ir juos pateikti (b. l. 46). Todėl ir pareiškėjas ar jo motina tokį pranešimą turėjo gauti. Šio suinteresuoto asmens paaiškinimo Panevėžio AVA atstovas taip pat neneigė, o atsiliepime į pareiškimą bei teismo posėdyje nenurodydama argumentų tik neprieštaravo, kad pareiškėjo pareiškimas būtų patenkintas, tačiau nei atsiliepime, nei protokole atstovas nepatvirtino aplinkybės, kad apie 1998-02-09 išvadą nei pretendentė atkurti nuosavybės teises pareiškėjo motina M. B., mirusi (duomenys neskelbtini), nei jos teisių ir pareigų perėmėjas pareiškėjas S. B. nežinojo iki 2006-09-04 bei kad jiems, skirtingai nei kitai pretendentei E. J., iki pasibaigiant įstatymo numatytam terminui nebuvo pranešta apie tai, kad trūksta nuosavybės teisę patvirtinančių ir giminystės ryšį įrodančių dokumentų, kad reikia jų ieškoti ar kreiptis į teismą (b. l. 14, 31–32, 44–49). Minėto pasiūlymo turinio nežinojimas tam tikromis aplinkybėmis galėtų būti vertinamas kaip objektyvi ir svarbi termino praleidimo priežastis, tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl termino atnaujinimo atsižvelgiama ir į tai, kad laiko faktorius negali būti atskiriamas nuo asmens objektyvios galimybės kreiptis į teismą prašomo atnaujinti termino metu, taip pat įvertinamos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Pareiškėjas nurodo, kad kol jo motina buvo gyva, nuosavybės teisės atkūrimo reiklaus tvarkė pati (b. l. 45), t. y. pareiškėjas neįrodinėja, kad pretendentė dėl kokių nors objektyvių, dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, atėmusių galimybę jai įgyvendinti savo teises, negalėjo jų įgyvendinti. Pretendentė M. B. gyveno toje pačioje (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, kur yra ir (duomenys neskelbtini) ART buveinė (b. l. 9, 23), todėl nuo 1991-10-01 iki savo mirties 2001-03-25 neabejotinai turėjo pakankamai laiko ir galimybių sužinoti visą reikalingą informaciją, gauti ir pateikti dokumentus. Vien pretendentės amžius nėra veiksnys savaime leidžiantys konstatuoti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas S. B. nuo 2001-03-25 iki 2003-12-31 taip pat turėjo pakankamai laiko ir galimybių pateikti ART nurodytuosius dokumentus ar kreiptis į teismą, jei tik pastarieji asmenys būtų buvusi pakankamai atidūs, sąžiningi ir rūpestingi ir savo teisių nebūtų įgyvendinę aplaidžiai. Terminas, kuris praleistas, buvo keliskart pratęstas sudarant galimybę visiems pretendentams įgyvendinti įstatymo nustatytą teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, buvo skelbiamas viešai įstatymų nustatyta tvarka, todėl pretendentai turėjo jį žinoti ir kaip rūpestingi bei apdairūs asmenys pasirūpinti tinkamu savo teisių įgyvendinimu. Pareiškėjas nurodo, kad sirgo, tačiau šiai aplinkybei įrodyti nepateikti įrodymai apie ligos trukmę, pobūdį, galėjusius trukdyti minėtų teisių įgyvendinimui. Sunki sveikatos būklė, kaip svarbi termino praleidimo priežastis, turi būti pagrįsta įrodymais ir įvertinta kartu su kitomis bylos aplinkybėmis. Po savo motinos mirties iki termino pasibaigimo pareiškėjas turėjo beveik trejus metus laiko, tačiau dokumentus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu, ėmė rinktis 2006 m. rugsėjo mėn. (b. l. 8), į teismą kreipėsi tik 2006-12-13 (b. l. 1), nors tos pačios aplinkybės jam netrukdė dar 2001-09-20 kreiptis pas notarą dėl paveldėjimo, 2003-04-24 gauti pensininko pažymėjimą (b. l. 25). Teisėjų kolegijos nuomone, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyto termino praleidimas gali būti pateisinamas tik esant itin svarbioms jo praleidimo priežastims, t. y. asmuo, prašantis atnaujinti terminą, turi savo prašymą pagrįsti tokiomis aplinkybėmis, kurios objektyviai kliudė jam laiku ir tinkamai pateikti įstatyme nurodytoms institucijoms nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus ar kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Šioje byloje pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, liudijančių sunkią jos sveikatos būklę, dėl kurios ji negalėjusi laiku kreiptis dėl dokumentų gavimo ar į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Tokią teisminę praktiką nagrinėjamu klausimu formuoja ir Lietuvos Aukščiausiais teismas (pvz., 2006-11-13 nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. D., E. S., A. S. ir G. A. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno AVA, bylos Nr. 3K-3-510/2006, kat. 30.4.1).

Nepagrįstais vertintinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles, išnagrinėjo neteismingą bendrosios kompetencijos teismui bylą. Pareiškėja vadovaujasi teismine praktika byloje, tačiau joje buvo kitokios faktinės bylos aplinkybės, o ginčo objektas ir keliami reikalavimai nebuvo susiję su civiliniais teisiniais santykiais, šių teisinių santykių modifikavimu, todėl tokie ginčai iš tikrųjų nagrinėjami administraciniame teisme (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau šiuo atveju pareiškimu yra prašoma ne tik atnaujinti Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus, bet kartu (kompleksiškai) prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį žemės valdymo nuosavybės teise faktą (CPK 1 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo spręsti yra išaiškinusi, kad tokiais atvejais abu šie reikalavimai yra nagrinėtini kartu bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija yra platesnė, negu administracinio teismo, ir apima tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio teisinio pobūdžio (Specialiosios teisėjų kolegijos 2005-09-05 nutartis, priimta byloje R. R. v. Kauno AVA ir Kauno AVMI, 2005-12-02 nutartis civilinėje byloje J. S. ir kt. Vilniaus AVA).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išanalizavo visas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, netinkamai ir nevisapusiškai įvertino byloje pateiktus nuosavybės teisę liudijančius dokumentus bei kitus įrodymus, todėl nepagrįstai nutarė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl žemės sklypo valdymo nuosavybes teise nustatymo. Šioje dalyje spręsdamas pareiškimo pagrįstumo klausimą teismas turėjo vadovautis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 str. 1 d., 2 d. 1 p., pagal iki 1940 m. toje teritorijoje teisinius santykius tuo metu reglamentavusio Rusijos Imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalį nustatyti nuosavybės teisės atsiradimo teisėtą pagrindą bei kas buvo nacionalizuoto turto nuosavybės teisės subjektas to turto nacionalizavimo momentu (LAT CBS teisėjų kolegijos 2001-02-27 nutartis, priimta civilinėje byloje O. B. v. Šiaulių AVA, bylos Nr. 3K-3-66/2001, kat. 108.6; išplėstinės teisėjų kolegijos 1999-03-10 nutartis civilinėje byloje G. L. v. L. D. G., bylos Nr. 3K-7-4/1999, kat. 35, LAT Senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 56 - 10.2 p.). Pareiškėjo teiginys, kad jo motina O. S.-K. po savo tėvo mirties pagal 1937 metų testamentą viena paveldėjo jo nuosavybės teise valdytus žemės sklypus ir juos nuosavybės teise valdė iki nacionalizacijos, nepagrįstas įrodymais, ištirtais ir įvertintais pagal CPK nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 str. 1 d., LRV 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos minėto įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 ir 13 p. nuostatas (1999-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje S. I. v. K. M.; bylos Nr.3K-3-120/1999, kat. 55; 2004-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. K. D.; bylos Nr.3K-3-97/2004, kat. 108.6). Tačiau šiuo konkrečiu atveju tai neturi esminės reikšmės, nes teismas kompetentingas nustatyti tik tokius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Neatnaujinus įstatyme numatyto praleisto termino nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti, prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patenkinimas nesukeltų jokių teisinių padarinių pareiškėjui. Todėl (duomenys neskelbtini)byla šioje dalyje nutrauktina CPK 293 str. 1 p. pagrindu (minėto Senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 56 – 1.3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais,

NUTARIA:

Panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškimo dalyje dėl įstatymo nustatyto termino nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti pripažinimo praleistu dėl svarbių priežasčių ir šio termino atnaujinimo netenkinti.

Bylą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad O. S.-A.-K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 11,10 ha žemės sklypus (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) rajone, paveldėtus po tėvo P. (P.) S. mirties, nutraukti.

Priteisti iš S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 100 (vieną šimtą) Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija: Romualdas JanuškaRamunė ČeknienėBirutė Valiulienė