- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-29
- Bylos Nr.
- 1-90-932/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-10038-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- S. D.
- Advokatai
- Juzef Stankevič
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.2.18.11Aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 str.)
viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, senatvės pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. D. nuo 1996 m. balandžio 26 d. būdamas (duomenys neskelbtini), įregistruotos Juridinių asmenų registre 1992-04-16, registracijos vieta (duomenys neskelbtini), vadovu, laikotarpyje nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., Vilniaus mieste, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 punkto ir 2 punkto nuostatomis – už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, žinodamas, jog pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 4 straipsnio 1 dalies nuostatą: „finansinė atskaitomybė turi būti sudaryta taip, kad teisingai atspindėtų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus“, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reikalavimą: „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 19 straipsnio nuostatą – apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, nesiimdamas pakankamų priemonių, užtikrinančių (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų išsaugojimą, neužtikrino, jog būtų išsaugoti (duomenys neskelbtini) visų sąskaitų buhalterinės apskaitos registrai, t. y. turto (ilgalaikio ir trumpalaikio) apskaitos žiniaraščiai, piniginių lėšų (kasos) apskaitos, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėjimo sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrai už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., todėl nustatyti, ar bendrovė (duomenys neskelbtini) nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. buhalterinėje apskaitoje apskaitė visus pajamų gavimo atvejus ir ar visi pardavimai buvo įtraukti į buhalterinės apskaitos registrus, nėra galimybės; neužtikrino, jog būtų išsaugoti (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai (įsipareigojimų su tiekėjais apskaitos žiniaraščiai, kasos dokumentai, materialinių skolų inventorizacijos dokumentai, tarpusavio skolų suderinimo aktai), pagrindžiantys 696 927,00 Lt turto ir įsipareigojimų sumos, įrašytos į (duomenys neskelbtini) balansus už 2011 ir 2012 metus, todėl negalima patvirtinti, kad į buhalterinės apskaitos registrus ir balansus už 2011-2012 ataskaitinius metus įrašyti teisingi duomenys apie (duomenys neskelbtini) ilgalaikį ir trumpalaikį turtą bei įsipareigojimus. Dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009-2012 metus. Šiais veiksmais S. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaltinamasis S. D. savo kaltės dėl inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino. Pirmiausia kaltinamasis akcentavo buvęs pagrindinis liudytojas rezonansinėje Vilniaus brigados byloje. Jam valstybė garantavo apsaugą, kurios jis vėliau paprašytas atsisakė, po to teisėsaugos institucijų rankomis prasidėjo susidorojimas su juo. Jam buvo pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas, tačiau nė vienas kaltinimas nepasitvirtino, galiausiai liko ši byla dėl neva apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Jis nuo pat įsteigimo yra (duomenys neskelbtini) vadovas, pagal įstatus yra atsakingas už įmonės veiklą, taip pat ir buhalterinės apskaitos organizavimą. Jo žmona T. D. buvo komercijos direktorė. Nei jis, nei žmona neturi buhalterinio išsilavinimo, todėl įmonės buhalteriją tvarkė specialistai, t. y. pasamdyti buhalteriai, kurių funkcijos buvo vesti buhalteriją bei išsaugoti dokumentus, už ką pastariesiems buvo mokamas atlyginimas. Kadangi jis pats turėjo daug rimtų sveikatos problemų, daug laiko praleisdavo ligoninėse, tuo laikotarpiu įmonei vadovavo jo žmona T. D.. Pastaroji nuo pat įmonės įsteigimo dirbo komercijos direktore, visur pasirašinėjo ir tt., t. y. turėjo įgaliojimą vykdyti jo pareigas. 2009-2012 m. laikotarpiu įmonei buhalterių ieškojo T. D., t. y. realiai ji užsiėmė buhalterinės apskaitos organizavimu. Pastaroji iš pradžių buvo nusamdžiusi M. K. (ši tvarkė buhalteriją ir žmonos įkurtoje firmoje (duomenys neskelbtini)). Kokiu tiksliai laikotarpiu M. K. tvarkė buhalteriją, kaltinamasis nurodyti negalėjo (kaip galimą laikotarpį nurodė 2007-2009 m.). Jam žinoma, kad nuo 2010 iki 2012 m. pabaigos (duomenys neskelbtini) buhalteriją tvarkė V. D.. Kur yra įmonės kaltinime nurodyto laikotarpio buhalterinės apskaitos registrai ir buhalteriniai dokumentai, kaltinamasis konkrečiai nurodyti negalėjo, tačiau tvirtino, kad visi dokumentai buvo tvarkoje. Pabrėžė, jog teisėsaugos pareigūnai įmonės dokumentus nuolat ėmė įvairiems patikrinimams, niekada dėl dokumentų nebuvo jokių priekaištų. Įmonė mokėjo mokesčius, jai buvo grąžinamas PVM. Jei dabar kažko nėra, vadinasi, patys teisėsaugininkai viską ir pradangino. Dokumentai buvo imami krūvomis, nesurašomi dokumentų paėmimo aktai, jis pats dokumentų paėmime nedalyvavo, buhalterei V. D. buvo prigrasinta nieko nesakyti apie išsivežtus įmonės dokumentus. Kaltinamojo S. D. tvirtinimu, iki tol, kol pareigūnai nepaėmė dokumentų, įmonėje viskas buvo tvarkoma ir saugojama, tą darė profesionalai. Kur buvo buhalteriniai registrai, turi būti užfiksuota dokumentuose. Kai keisdavosi buhalteris, tai senas viską perduodavo naujam. Atsimena, kad vienu metu vyko dokumentų atstatymo darbai, kadangi vėtra nuplėšė įmonės stogą, dėl ko iš patalpos buvo išmėtyti buhalteriniai dokumentai. Kaltinamasis pabrėžė, jog iš esmės buhalterių darbo vieta buvo kitur, ne įmonės patalpose, dėl ko jis net neturėjo galimybės sukontroliuoti, kad buhalteriniai dokumentai būtų vietoje ir niekur nepradingtų (t. 11, b. l. 43-47).
Ikiteisminiame tyrime apklausiamas S. D. kaltės taip pat nepripažino, neigė aplaidžiai tvarkęs įmonės (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, neužtikrinęs, kad būtų išsaugoti visi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Už įmonės buhalterinius dokumentus buvo atsakinga samdoma buhalterė. Negali paaiškinti, dėl kokių priežasčių nebuvo teikiami finansinės atskaitomybės dokumentai už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31. Jis visiškai pasitikėjo buhaltere, be to, tuo metu patyrė du infarktus. Taip pat negali paaiškinti, kodėl nebuvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys 2011-01-01 turto ir įsipareigojimų likučius iš viso 696 927,00 Lt sumai, kokiu pagrindu buvo įrašyta tokia suma, dėl ko (duomenys neskelbtini) finansinėje atskaitomybėje už 2011 ir 2012 metus neteisingai atspindėtas bendrovės turtas, įsipareigojimų dydis ir struktūra. Nežino nei kiek paskolino bendrovei pinigų, nei kiek jam buvo grąžinta iš bendrovės. Kiek žino, su bendrove buvo įformintos paskolos sutartys, sudaryti skolų registrai ir skolų suderinimo aktai, o kur jie yra, negali pasakyti. Kadangi tiriamuoju laikotarpiu turėjo kelis infarktus, dėl ligos negalėjo vadovauti įmonei, todėl kaip akcininkas buvo priėmęs sprendimą ir išdavęs T. D. tam tikram laikotarpiui įgaliojimą atstovauti įmonę (t. 10, b. l. 64-66).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklausiama kaip liudytoja T. D. parodė, jog (duomenys neskelbtini), kuri buvo įkurta 1993 m., dirbo komercijos direktore. Į jos pareigas įėjo sudarinėti įvairias sutartis, kai kada dirbo kaip vertėja (kuomet buvo pasirašomos sutartys rusų-lietuvių, rusų-anglų kalbomis), vykdavo kartu su akcininkais, kai buvo perkami automobiliai, pateikdavo savo nuomonę dėl tikslingumo pasirašyti vieną ar kitą sutartį. Vienu metu (gali būti, jog 2005 m.) vienintelio akcininko S. D. sprendimu ji buvo paskirta į l. e. p. direktorės pareigas (nuo 1997 m. iki pat jos susirgimo, t. y. 2016-04-11). Sutartis dėl jos paskyrimo įregistruota nebuvo (norėjo tą padaryti, buvo ruošiami dokumentai, tačiau dėl jos sveikatos to taip ir nepadarė). Dėl S. D. pažymėjo, kad pastarasis greičiausiai buvo (duomenys neskelbtini) vadovas, jis vadovavo įmonei. Jis kaip vadovas ar tai kaip akcininkas jai išrašydavo įgaliojimą, kai T. D. prireikdavo kažkur pasirašyti. Apklausiama T. D. negalėjo tiksliai atsakyti, kas buvo atsakingas už įmonės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą. Pastaroji tvirtino, kad greičiausiai pareiga pasirūpinti buhalterinės apskaitos organizavimu buvo jos, kita vertus pripažino, kad jokiuose dokumentuose nebuvo įforminta, kad būtent ji yra atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą. Neatsiminė ir to, ar jos, kaip direktorės, pareigos buvo įtvirtintos raštiškai. Liudytoja T. D. tvirtino, jog bet kokiu atveju buhalterinė apskaita buvo vedama, tai buvo patikėta tokį darbą išmanantiems asmenims, įmonės buhalterinę apskaitą visą laiką tvarkė samdyti buhalteriai, kuriuos ji pati ieškojo ir surado. Nurodė, jog įmonėje dirbo buhalterė R. J. (ją surado pati asmeniškai, buhalteriją tvarkė nuo 1997 m. arba 1999 m.), kuriai išvykus per pažįstamus buvo ieškomas kitas specialistas. T. D. teigimu, bendrovėje dar dirbo buhalterės M. P., S. M., M. K. M. (galbūt galima ir pavardė Ž.), galiausiai V. D. (pradėjo nuo 2009 m.). M. K. buhalteriją tvarkė 2006 m.-2008 m., vienu metu ji pradėjo nebeateiti į darbą, ji pastarajai skambino, prašydama, kad būtų sutvarkyti visi dokumentai, kad ši juos perduotų naujai buhalterei V. D., tačiau M. K. darbe nebesirodė, į siunčiamus laiškus nereagavo, vėliau atsitiktinai T. D. pavyko sužinoti, kad M. K. išvyko į užsienį. Taigi pastaroji iš įmonės dingo nesutvarkiusi dokumentų, neperdavusi jų, nepateikusi PVM deklaracijų. Ketino dėl tokio dingimo kreiptis į policiją, ruošė dokumentus, tačiau jie nebuvo priimti. Naujai pradėjusiai dirbti buhalterei V. D. nebuvo perduoti visi buhalteriniai dokumentai. T. D. teigė V. D. nusivedusi į kabinetą, kuriame prieš tai dirbo M. K., parodė, kokius dokumentus pavyko rasti dingus minėtai ankstesnei buhalterei. V. D. dokumentų neužteko, pastaroji ne viską galėjo suprasti, daug ko trūko. T. D. parodė bandžiusi atstatyti dokumentus, tačiau, kokiu būdu tą darė, paaiškinti negalėjo. Taip pat negalėjo atsakyti į klausimą, kodėl tarp paimtų ir pateiktų dokumentų nėra sutarčių su įvardintais asmenimis, kurie, liudytojos teigimu, tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalteriją. Ji tokias aplinkybes nurodė FNTT, pažymėjo, kad pareigūnai iš V. D. paėmė įmonės dokumentus, apie ką ji su vyru atsitiktinai sužinojo, kadangi V. D. buvo uždrausta perduoti jiems tokią informaciją (t. 11, b. l 101-107).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja V. K. (buvusi D.) parodė su S. D. ir jo žmona T. susipažinusi 2009 m. pabaigoje (pastarieji pagal skelbimą tinklalapyje ieškojo buhalterės). Pirmas jų susitikimas buvo skirtas susipažinimui, sutarta susitikti dar kitą dieną pasirašyti sutartį, tačiau netrukus po šio susitikimo iš patalpų, kuriose buvo saugomi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dokumentai, įvyko (duomenys neskelbtini) dokumentų išėmimas. D. toks faktas buvo netikėtas, dėl ko sutarties pasirašymas nusikėlė, sutartis pasirašyta 2010 m. pradžioje, nutraukta 2014 m. vasario mėn. (liudytoja V. K. atstovavo (duomenys neskelbtini)). Sutartis sudaryta (jos pasirašymo metu dalyvavo abu D., kuris iš jų pasirašė, nebeatsimena) dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo, ji numatė pirminių apskaitos dokumentų suvedimą į programą, būtinų deklaracijų pateikimą atitinkamoms institucijoms, taip pat V. K., turėdama įgaliojimą, pasirašinėjo deklaracijas. Pradėjusi dirbti dokumentų pagal perdavimo-priėmimo aktą neperėmė. Liudytoja pabrėžė, jog tarp jos ir D. iš karto užsimezgė pasitikėjimu paremti santykiai. Jie abu jai nešė ir davė dokumentus, kurie buvo segtuvuose. Kiek jai žinoma, visi buhalteriniai dokumentai buvo saugojami restorano (duomenys neskelbtini) patalpose. Dar pirmo pokalbio metu matė, jog restorano antrame aukšte buvo rakinamas kabinetas, kuriame buvo saugojami dokumentai. T. D. jai perdavė pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus - pirkimus, pardavimus, banko išrašus, kasos dokumentus. Prie visų segtuvų buvo suvestiniai dokumentai (iš programos atspausdintas išrašas, kuris parodo tų duomenų suvedimą), taip pat pateikti su deklaracijomis, ataskaitomis SODRAI, segtuvas su finansinėmis atskaitomybės už praeitus metus (iki 2007 m. imtinai). Iš pirmo žvilgsnio ji tikrai negalėjo pasakyti, kad apskaita buvo netvarkyta, dokumentai netvarkingi ar juose kažko trūksta. Susipažinus su dokumentais paaiškėjo, kad prieš tai dirbusi buhalterė (jos vardo ir pavardės neatsimena, tačiau tokia tikrai buvo, pavardę matė dokumentuose, tačiau nežino, ar ji buvo įdarbinta bendrovėje) nepaliko likučių, t. y. buhalterinių dokumentų suvedimo į Didžiąją knygą (visų ūkinių operacijų suvedimo, kuris paskui programiniu būdu detalizuojamas per buhalterines sąskaitas), be to, buhalterė nebuvo pateikusi Registrų centrui finansinių atskaitomybių už 2008-2009 m. Esant tokiai situacijai ji su S. D. nusprendė už konstantą imti likučius iš 2007 m. (kada buvo pateikta paskutinė ataskaita) balanso ir sukelti visus duomenis iš pirminių apskaitos dokumentų. Norint atstatyti duomenis už 2008 m. ir 2009 m., reikėjo sukelti prie tų likučių visus pirminius dokumentus už 2008-2009 m. Kuomet pastarieji programoje susijungia ir apsidoroja, yra gaunamas kaupimo principu suformuotas likutis bet kokiai datai. Ji to padaryti negalėjo, kadangi su S. D. buvo sutarta, kad ji visų pirma tvarko einamuosius darbus, o tada pagal galimybes sukelia į buhalterinę programą 2008-2009 m. dokumentus, tam kad būtų pateikta kuo tikslesnė finansinė atskaitomybė. Ji būtent tą ir darė, tačiau tuomet prasidėjo kratos, kurių metu buvo paimti visi buhalteriniai dokumentai. Liudytoja V. K. parodė darbo metu sulaukusi skambučio iš FNTT pareigūnų, jų reikalavimu vyko pas juos, jai buvo pateikta nutartis dėl kratos atlikimo jos patalpose. Nuvykus į Ulonų gatvėje esančias patalpas buvo paimti visi (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai. Liudytoja pažymėjo, jog vykstant dokumentų atstatymo darbams, dokumentai nebuvo segtuvuose. Krata vyko labai greitai, pareigūnai ėmė dokumentus, neskaitydami jų turinio, juos greitai numeravo, po ko viską metė į dėžes. Paimtų dokumentų protokole nedetalizuota, kokie konkrečiai dokumentai paimti. Jai pačiai buvo daromas moralinis spaudimas, apie dokumentų paėmimą uždrausta pasakyti D. Vėliau pareigūnai ne kartą siuntė reikalavimus pateikti papildomus dokumentus ir taip paėmė ir einamojo, o ne tik ankstesnio laikotarpio dokumentus, t. y. paėmė iš esmės visus dokumentus, kurie jai, kaip buhalterei, buvo reikalingi sudarant metines ataskaitas. Pažymėjo, jog sudarydama finansines ataskaitas metų pabaigoje visada dar kartą patikrina pirminius dokumentus, bet pareigūnai jai tokios galimybės nepaliko. Esant tokiai situacijai be abejonės nebegalėjo užbaigti pirminių dokumentų perkėlimo į buhalterinę programą. Ji prašė pareigūnų duoti bent kopijas, siekiant pateikti finansines ataskaitas. Atsimena, kaip S. D. paprašė jos pateikti finansines ataskaitas už 2008-2009 m. Ji jam dar kartą paaiškino, kad dėl dokumentų išėmimo numatyti darbai nebuvo pabaigti, tačiau S. D. jai nurodė, kad eilinėje apklausoje pareigūnas jam paminėjo, kad su dokumentais viskas gerai, tik kyla klausimas dėl finansinių ataskaitų nepateikimo už 2008-2009 m. Tuomet ji su S. D. apsvarstė visus galimus variantus ir nusprendė pateikti finansinę atskaitomybę už 2010 m. (kas neprieštaravo nei Buhalterinės apskaitos įstatymui, nei poįstatyminiam aktui), bet aiškinamajame rašte pažymėjo faktą, kad 2010 m. pradžios likučiai atitinka 2007 metų pabaigos likučius. Tame rašte taip pat paaiškino, jog vyksta tyrimas, dėl ko visi pataisymai bus pateikti per einamuosius laikotarpius, kas vėlgi neprieštarauja įstatymui.
Atsakydama į klausimą dėl dokumentų saugojimo, V. K. parodė, jog į tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį buvo įtrauktas punktas, numatantis, jog tol, kol dokumentai yra jos patalpose, ji juos ir saugo, o perdavus dokumentus užsakovui – visa atsakomybė už saugojimą pereina užsakovui. Būtent tokią tvarką ji įvedė pradėjusi dirbti. Kokia tvarka buvo iki jos, nežino, tai jai nebuvo svarbu. Su jokia ankstesne tvarka ji nebuvo supažindinta. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja V. K. pažymėjo, jog iš esmės tie parodymai nesiskiria nuo teismo posėdžio metu duotų parodymų, tik patikslino, jog apklausoje neteisingai nurodyta, kad T. D. jai sakė, kad 2007-2009 m. balansai nebuvo sudaromi. Dar kartą pabrėžia, jog 2007 m. balansas buvo pateiktas Registrų centrui ir įtrauktas į sistemą, nebuvo tik 2008-2009 m. balansų. Teismo posėdžio metu apžiūrint prie bylos esančius paimtus dokumentus V. K. patvirtino, kad prie jos pavardės yra jos parašai (prie įrašų „susiūta, sunumeruota“) (t. 11, b. l. 136-143).
Vykdant teisinės pagalbos prašymą Ispanijos Karalystėje apklausta liudytoja V. K. parodė, jog su S. D. susipažino 2009 m. pabaigoje, kai pastarasis ieškojo buhalterio. Kai jiedu susipažino, S. D. neturėjo buhalterio, dėl ko jai niekas neperdavė dokumentų, nesudarė jokio dokumentų perdavimo akto. Jai tik buvo parodyti tuo metu turimi dokumentai. Įsidarbinus buvo pasirašyta buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis, ji sutartį pasirašė vykdytojo vardu, o užsakovo vardu pasirašė S. D., kaip bendrovės prezidentas, ir jo žmona T. D., kaip vykdančioji direktorė. Pradėjus darbą, buvo sutarta, kad ji nuo to momento tvarkys buhalterinę apskaitą. Jos buvo paprašyta sutvarkyti visą ankstesnę įmonės apskaitą, ką, atsižvelgiant į didelį darbo krūvį, buvo sutarta, kad ji tai darys pagal galimybes, nenustatant jokios tikslios datos. Už apskaitą buvo atsakinga nuo 2010 m. iki 2014 m. vasario mėn., iki jos persikraustymo į Tenerifę. Buhalterinės apskaitos tvarkymui reikalingus dokumentus praktiškai visada atnešdavo T. D., taip pat ir už ankstesnį laikotarpį (ankstesnius dokumentus nešdavo tiek T. D., tiek pats S. D., kurie pateikdavo tai, ką patys turėjo). Priimant iš D. dokumentus, perdavimo-priėmimo aktai pasirašomi nebuvo, tarp jų vyravo pasitikėjimo santykiai, todėl toks formalumas kaip minėto akto pasirašymas buvo nereikalingas, ji niekada jokių dokumentų nepametė. Jai buvo pateikti visi prašomi dokumentai nuo 2007 m. pabaigos iki 2010 metų. 2007 m. apskaitos žurnalas buvo išsamus, buvo nurodyta, kad jis priimtas. Pagal buhalterinių paslaugų teikimo sutartį ji turėjo teisę (duomenys neskelbtini) vardu elektroniniu būdu teikti duomenis VMI ir Sodrai. 2012 m. prasidėjo FNTT patikrinimai, pagal kratos orderį buvo išvežtos dėžes su įmonės dokumentais, kurių po to net kopijų nebegalėjo atgauti. Pareigūnai, paimdami (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus, nesudarė išsamaus paimtų dokumentų sąrašo, tik perskaičiavo paimtus aplankus, nedetalizuodami juose buvusių dokumentų, juos aprašė apytiksliai. Jai nepaliko išsamaus paimtų dokumentų sąrašo, be to, uždraudė S. ir T. D. papasakoti apie tai, jog buvo paimti dokumentai, perspėjo, kad jos telefono klausomasi, dėl ko ji gali net nemėginti skambinti D. Visą šį laiką jai buvo daromas didelis psichologinis spaudimas. (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos paslaugas nustojo teikti 2014 m. vasario mėn., visus bendrovės dokumentus pagal aktą perdavė S. ir T. D.. Kaip iki jai įsidarbinant buvo saugojami buhalterinės apskaitos dokumentai, nežino (t. 12, b. l. 36-40).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja V. K. (buvusi pavardė D.) parodė, jog (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarko nuo 2010 m. pirmosios pusės. Su (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis, pasirašant sutartį dalyvavo S. D. kaip šios bendrovės prezidentas bei vykdančioji direktorė T. D., o ji atstovavo (duomenys neskelbtini). Įgaliojimus turėti prieigą prie VMI EDS bei EDAS Sodros jai rašytine tvarka suteikė S. D.. Apskaitą tvarkė pagal pateikiamus dokumentus. Jai buvo paaiškinta, kad gali būti, jog nuo 2007 m. ne visi dokumentai galėjo būti apskaityti, buvo prašoma iš naujo suvesti pirminius dokumentus į registrus pagal jos naudojamą apskaitos programą, senų registrų ji negavo. Kaip jai paaiškino T. D., 2007-2009 m. balansai nebuvo sudaromi, todėl jai norint sudaryti teisingą 2010 m. balansą reikėjo ankstesnių metų duomenų (t. 4, b. l. 14-15).
Teismo posėdyje apklausiamas specialistas A. N. patvirtino savo pateiktą specialisto išvadą Nr. 5-1/76 dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos. Išvadą teikė iš jam pagal priėmimo-perdavimo aktą pateiktų dokumentų. Buvo nustatytos 3 pažeidimų rūšys. Pirmoji, kai apskritai niekas nebuvo neišsaugota, finansinė atskaitomybė nepadaryta (niekas neteikta Registrų centui), 2009-2010 metai imtinai (buvo aiškinta neva kažkas atsitiko su programomis, dėl ko neliko jokių dokumentų). Toliau eina 2011 metai ir 2012 metai. Tuo laikotarpiu buvo kažkas daryta – yra registrai, dalies dokumentų trūksta; finansinė atskaitomybė, sumos nesutampa. Trečias pažeidimas – kai pajamos nerodomos, o išlaidos rodomos. Atitinkamai nėra pinigų išlaidoms padengti. Tai reiškia, kad išlaidaujama ir nėra parodyta, iš kur tam pinigai. Už viso laikotarpio (2010-2012 m.) buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą buvo atsakingas direktorius, vadovas – S. D.. Kiek atsimena, dėl vadovo aiškinosi, prašė dokumentų iš Registrų centro, kas buvo nurodytas kaip vadovas. Tai, kas buvo pateikta Registrų centrui, iš ten ir buvo paimti visi duomenys. Dėl T. D. – buvo pateikta sutartis, kuria pastaroji paskirta direktore, tačiau tokia sutartis nebuvo įregistruota Registrų centre, direktoriaus pasikeitimas neįformintas. Lygiai taip pat nebuvo įregistruotas ir įgaliojimas dėl V. D., dėl ko jis teisiškai bevertis (t. 11, b. l. 101-107).
2013-07-10 specialisto išvadoje Nr.5-1/76 dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos konstatuota, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31 (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ėjo S. D. Tyrimui nebuvo pateikta paskolos sutartis, įforminta tarp (duomenys neskelbtini) ir S. D., finansinių įsipareigojimų (skolų) su S. D. buhalterinės apskaitos registrai, tarpusavio skolų suderinimo aktai, dėl ko nėra galimybės nustatyti, kokią piniginių lėšų sumą bendrovės akcininkas S. D. paskolino (duomenys neskelbtini), kiek piniginių lėšų (duomenys neskelbtini) grąžino S. D.. Tyrimui nebuvo pateikti ir nebuvo sudaryti už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31 (duomenys neskelbtini) visų sąskaitų buhalterinės apskaitos registrai, t. y. turto (ilgalaikio ir trumpalaikio) apskaitos žiniaraščiai, piniginių lėšų (kasos) apskaitos, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėjimo sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrai. Dėl šios priežasties nėra galimybės nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31 buhalterinėje apskaitoje apskaitė visus pajamų gavimo atvejus ir ar visi pardavimai buvo įtraukti į buhalterinės apskaitos registrus. 2011-01-01 turto ir įsipareigojimų likučiams pagrįsti iš viso 696 927,00 Lt sumai, (duomenys neskelbtini) tyrimui nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų (ilgalaikio ir trumpalaikio turto apskaitos žiniaraščių, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos dokumentų, kasos dokumentų, materialinių vertybių inventorizacijos dokumentų, tarpusavio skolų suderinimo aktų, turto įsigijimo dokumentų). Šios 696 927,00 Lt turto sumos ir 696 927,00 Lt įsipareigojimų sumos, susijusios su turto ir įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu į (duomenys neskelbtini) balansą už 2011 metus buvo įrašytos, tačiau nepagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais. Tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą: „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reikalavimą: „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“. Dėl nurodytų priežasčių (duomenys neskelbtini) finansinėse ataskaitose už 2011 ir 2012 ūkinius finansinius metus buvo pateikti iškreipti duomenys apie bendrovės tikrąją ūkinę komercinę, finansinę būklę bei duomenys apie turtą ir įsipareigojimus. Pažeidus tyrimo metu nurodytus įstatymus, įmonės (duomenys neskelbtini) finansinėje atskaitomybėje už 2011 ir 2012 metus buvo įrašyti duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas, susijusias su turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros pasikeitimu. Dėl to negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) už 2011 ir 2012 metus turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. (duomenys neskelbtini) už 2011 ir 2012 metus buhalterinė apskaita nebuvo organizuota taip, kad į apskaitą būtų įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu: 696 927,00 Lt ilgalaikio ir trumpalaikio turto sumos ir 696 927,00 Lt nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų sumos susijusios su turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu į (duomenys neskelbtini) balansą už 2011 ir 2012 metus buvo įrašytos, tačiau nepagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais. Atsižvelgiant į tai, (duomenys neskelbtini) finansinėje atskaitomybėje už 2011 ir 2012 metus neteisingai atspindėtas bendrovės turtas, įsipareigojimų dydis ir struktūra. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą – „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 straipsnio „atsakomybė už finansinės atskaitomybės sudarymą“ 2 dalies reikalavimą „už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku atsako įmonės vadovas“ - tiriamuoju laikotarpiu (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ėjo S. D. (t. 4, b. l. 139-200; t. 5, b. l. 1-100).
2015-12-15 dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtuose (duomenys neskelbtini) dokumentuose S. D. tiriamuoju laikotarpiu pasirašinėjo kaip įmonės direktorius arba vadovas. (t. 10, b. l. 83-88).
Iš 2012-07-27 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktų dokumentų (t. 1, b. l. 139) matyti, kad 2010-02-01 (duomenys neskelbtini) įgaliojimą dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo pasirašo (duomenys neskelbtini) direktorius S. D. (t. 2, b. l. 94).
Bylai reikšmingi šie 2012-09-18 VĮ Registrų centras pateikti dokumentai (t. 2, b. l. 38):
(duomenys neskelbtini) įstatuose, kurie įregistruoti 2002-04-22, 5.12 punkte nurodyta, jog „bendrovės ūkinę veiklą organizuoja ir vykdo administracija. Administracijos veiklai vadovauja administracijos vadovas – prezidentas, kuris yra bendrovės valdymo organas“. Įstatus pasirašo bendrovės prezidentas S. D. (t. 3, b. l. 98-111).
2005-09-01 (duomenys neskelbtini) įgaliojimas, kuriame nurodyta, jog jį pasirašo (duomenys neskelbtini) direktorius S. D. (t. 3, b. l. 113).
Duomenys apie (duomenys neskelbtini) vienasmenį valdymo organą – S. D. (t. 3, b. l. 115).
2006-04-18 (duomenys neskelbtini) aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, jog jį pasirašo (duomenys neskelbtini) direktorius S. D. (t. 3, b. l. 121).
2007-04-28 (duomenys neskelbtini) aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, jog jį pasirašo (duomenys neskelbtini) direktorius S. D. (t. 3, b. l. 127).
2008-04-10 (duomenys neskelbtini) aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, jog jį pasirašo (duomenys neskelbtini) direktorius S. D. (t. 3, b. l. 133).
2012-10-08 savivaldybės įmonės „Vilniaus rajono autobusų parkas“ pateikti dokumentai (t. 4, b. l. 9): 2012-06-18 sutartyje Nr. 1206/18-01 tarp (duomenys neskelbtini) ir savivaldybės įmonės „Vilniaus rajono autobusų parkas“ nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) direktorius yra S. D. (t. 4, b. l. 10-12).
Dokumentai, gauti iš (duomenys neskelbtini) archyvinės bylos, esančios Valstybinio socialinio draudimo fondo prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriuje:
2008-01-02 (duomenys neskelbtini) įgaliojimas pasirašyti pateikiamus socialinio draudimo pranešimus, kuriame nurodyta, jog jį pasirašo (duomenys neskelbtini) vadovas S. D. (t. 5, b. l. 132).
2009-01-02 (duomenys neskelbtini) įgaliojimas pasirašyti pateikiamus socialinio draudimo pranešimus, kuriame nurodyta, jog jį pasirašo (duomenys neskelbtini) vadovas S. D. (t. 5, b. l. 133).
2010-01-15 (duomenys neskelbtini) įgaliojimas pasirašyti pateikiamus socialinio draudimo pranešimus, kuriame nurodyta, jog jį pasirašo (duomenys neskelbtini) direktorius S. D. (t. 5, b. l. 134).
2010-11-18 (duomenys neskelbtini) pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, kuriame nurodyta, jog jį pasirašo (duomenys neskelbtini) direktorius S. D. (t. 5, b. l. 135).
2011-11-07 (duomenys neskelbtini) įgaliojimas pasirašyti socialinio draudimo pranešimus, kuriame nurodyta, jog jį pasirašo (duomenys neskelbtini) direktorius S. D. (t. 5, b. l. 136).
2011-01-13 (duomenys neskelbtini) įgaliojimas pasirašyti socialinio draudimo pranešimus, kuriame nurodyta, jog jį pasirašo (duomenys neskelbtini) direktorius S. D. (t. 5, b. l. 137).
2012-12-03 (duomenys neskelbtini) įgaliojimas atstovauti santykiuose su valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigomis, kuriame nurodyta, jog jį pasirašo (duomenys neskelbtini) direktorius S. D. (t. 5, b. l. 138).
Motyvuojamoji dalis
Išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje surinktus, aukščiau nurodytus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, jog pilnai pasitvirtino kaltinamajam pareikštas kaltinimas padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Žemesnės instancijos teismas
BK 223 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą; 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kas sukelia minėtame BK straipsnyje numatytus padarinius. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas suprantamas kaip Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Kvalifikuojant veiką kaip aplaidų apskaitos tvarkymą būtina nustatyti konkrečius teisės aktus, kurių nuostatas kaltininkas pažeidė, kadangi BK 223 straipsnio norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus norminius aktus. Tai neatsargus nusikaltimas, kurio sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė už jį kyla tik tuo atveju, kai yra nustatomi BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti nusikalstami padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šie padariniai yra alternatyvūs – pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonėms dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011, 2K-157/2011).
Šios nusikalstamos veikos objektas – buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, papildomas – valstybės finansiniai interesai. Aplaidaus apskaitos tvarkymo dalykas yra apskaitos dokumentas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (sąskaitos-faktūros, kasos čekiai ir pan.), ir apskaitos registras – apskaitos dokumentų pagrindu parengta ūkinių operacijų arba ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (didžiosios knygos, žurnalai-orderiai, analitinės apskaitos knygelės ir pan.)
Šioje byloje S. D. yra kaltinamas tuo, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, laikotarpyje nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31, neužtikrino, kad būtų išsaugoti bendrovės visų sąskaitų buhalterinės apskaitos registrai už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31, dėl ko nėra galimybės nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) nurodytu laikotarpiu buhalterinėje apskaitoje apskaitė visus pajamų gavimo atvejus, ar visi pardavimai buvo įtraukti į buhalterinės apskaitos registrus; taip pat kaltinamas neužtikrinęs, jog būtų išsaugoti (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai (įsipareigojimų su tiekėjais apskaitos žiniaraščiai, kasos dokumentai, materialinių skolų inventorizacijos dokumentai, tarpusavio skolų suderinimo aktai), pagrindžiantys 696 927,00 Lt turto ir įsipareigojimų sumos, įrašytos į bendrovės balansus už 2011 ir 2012 metus, dėl ko negalima patvirtinti, kad į buhalterinės apskaitos registrus ir balansus už 2011-2012 ataskaitinius metus įrašyti teisingi duomenys apie (duomenys neskelbtini) ilgalaikį ir trumpalaikį turtą bei įsipareigojimus. Dėl nurodytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009-2012 metus. Kaltinamasis S. D. šio jam pareikšto kaltinimo kategoriškai nepripažino ir tikino neva dėl jo parodymų davimo Vilniaus brigados rezonansinėje byloje buvo pradėtas susidorojimas su juo. Jam buvo pareikšta visa eilė kaltinimų, kurie nepasitvirtino, dėl ko galiausiai prokurorų siekis buvo įrodyti jo kaltę bent jau dėl neva aplaidaus bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo. Kaltinamasis pabrėžė pats neturintis buhalterinio išsilavinimo, dėl ko buvo pasamdyti buhalteriai, kurie tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, jiems buvo pavesta išsaugoti dokumentus. Jis pats turėjo daug rimtų sveikatos problemų, daug laiko praleido ligoninėje, dėl ko tuo laikotarpiu įmonei vadovavo jo sutuoktinė T. D.. Pastaroji nuo pat įmonės įsteigimo dirbo komercijos direktore, visur pasirašinėjo (turėjo įgaliojimą vykdyti jo pareigas). 2009-2012 m. laikotarpiu įmonei buhalterių ieškojo būtent T. D., t. y. realiai ji užsiėmė buhalterinės apskaitos organizavimu. Sutuoktinė iš pradžių buvo nusamdžiusi M. K. (galimai įmonės buhalteriją tvarkė 2007-2009 m.), o nuo 2010 m. (duomenys neskelbtini) buhalteriją tvarkė V. D.. Visi dokumentai buvo tvarkingi, tik vienu metu vyko dokumentų atstatymo darbai, kadangi dėl vėtros metu nuplėšto įmonės stogo dokumentai išsimėtė. Pabrėžė, jog iš esmės buhalterių darbo vieta buvo ne įmonės patalpose, dėl ko neturėjo galimybės sukontroliuoti, kad buhalteriniai dokumentai būtų vietoje ir niekur nepradingtų. Prasidėjus į jo susidorojimą nukreiptam tyrimui teisėsaugos pareigūnai įmonės dokumentus nuolat ėmė įvairiems patikrinimams, dokumentai buvo imami krūvomis, nesurašomi jų paėmimo aktai, buhalterei V. D. buvo prigrasinta nieko nesakyti apie išsivežtus įmonės dokumentus. Iki tol, kol pareigūnai nepaėmė dokumentų, įmonėje viskas buvo tvarkoma ir saugojama, tą darė profesionalai. Keičiantis buhalteriui, senasis visus dokumentus perduodavo naujajam (t. 11, b. l. 43-47). Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Visų pirma pažymėtina, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog būtent S. D. buvo vienasmenis (duomenys neskelbtini) valdymo organas, vadovas (t. 1, 139; t. 2, b. l. 38, 94; t. 3, b. l. 98-111, 113, 121, 127, 133; t. 4, b. l. 10-12; t. 5, b. l. 132, 133, 134, 135, 136, 137, 138; t. 10, b. l. 83-88). Pastarasis, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, privalėjo tiksliai laikytis atitinkamų įstatymų nuostatų (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 4 straipsnio 1 dalyje Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1,2 punktais, 12 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies, 19 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų), užtikrinti (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registrų ir buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, tačiau to nepadarė, dėl ko atitinkamai nebuvo galimybės iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009-2012 m. Nors kaltinamasis tikina neva įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė specialistai (samdyti buhalteriai), kurie ir buvo atsakingi už dokumentų išsaugojimą, be to, realiai atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą buvo jo sutuoktinė T. D., kuri bendrovėje dirbo komercijos direktore, tokie parodymai laikytini aiškiai nepagrįstais. Teisiamajame posėdyje apklausta T. D. painiojosi dėstydama aplinkybes, kas bendrovėje buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą – aiškino, jog greičiausiai tai jos pareiga buvo pasirūpinti buhalterinės apskaitos organizavimu (ji pati ieškojo buhalterių), kita vertus pripažino, kad jokiuose dokumentuose tokios jos funkcijos nebuvo įformintos. Neatsiminė ir to, ar jos, kaip direktorės, pareigos buvo įtvirtintos raštiškai (t. 11, b. l. 101-107). Teismas liudytojus parodymus, kuriais įrodinėjama, kad tai į T. D. pareigas įėjo užtikrinti bendrovėje buhalterinės apskaitos organizavimą, vertina taip pat kritiškai. Akivaizdu, jog liudytoja, būdama kaltinamojo sutuoktinė, siekia duoti pastarajam kuo palankesnius parodymus. Priešingai nei įrodinėja kaltinamasis ir liudytoja, objektyvūs bylos duomenys rodo, jog (duomenys neskelbtini)vadovu visą kaltinime laikotarpį buvo išskirtinai tik S. D. Registrų centre nebuvo įregistruota jokia sutartis, patvirtinanti ūkio subjekto vadovo pasikeitimą, kas reiškia, jog ne T. D., o S. D. kyla atsakomybė už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą.
Atsižvelgiant į tai, jog pagal BK 223 straipsnį be ūkio subjekto vadovo atsako ir asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; 2) buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis, teisiškai reikšmingi galėtų būti parodymai dėl to, jog (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkė bei dokumentus saugojo specialiai tuo tikslu pasamdyti buhalteriai, kas ir buvo viena pagrindinių gynybos pozicijų. Visgi nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvados, jog už kaltinime nurodytus veiksmus yra atsakingas ne S. D., o tariamai bendrovės buhalterinę apskaitą vykdžiusi ir dokumentų neišsaugojusi M. K.. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, jog apie tokį asmenį buvo nurodyta tik teisme, kai tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu nei kaltinamasis, nei liudytojos T. D. ar V. K. (buvusi D.) apskritai neužsiminė. Byloje nėra jokių objektyviai patikimų duomenų apie tai, jog asmuo, įvardintas M. K., vardu bei pavarde buvo įdarbintas tvarkyti S. D. vadovaujamos bendrovės buhalterinę apskaitą (tokių duomenų nebuvo pateikta ir tyrimą atlikusiam specialistui). Tiesa, baigiant įrodymų tyrimą teismui buvo pateikta darbo sutartis, kurioje nurodyta, jog M. K. priimta vyr. buhalterės pareigoms (t. 12, b. l. 59-60). Visgi tokia sutartis šiuo atveju neturi iš esmės jokios reikšmės teisinių išvadų dėl S. D. veiksmų turiniui. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad vyr. buhalterės pareigas tariamai turėjusiai atlikti M. K. buvo perduoti bent kokie įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, kita vertus, nėra pagrindo teigti, kad toks asmuo bendrovėje apskritai dirbo. Netgi darant išvadą, jog M. K. išties buvo įdarbinta įmonėje, akivaizdu, kad ji realiai nurodytų pareigų neatliko. Iš paties kaltinamojo gynėjo pateiktų dokumentų matyti, jog netrukus nuo M. K. tariamos darbo pradžios datos pastarajai buvo siunčiami laiškai su raginimais atvykti į bendrovę pateikti pasiaiškinimus dėl pravaikštų (t. 12, b. l. 61-63), kas rodo, jog ji buhalterinės apskaitos netvarkė ir dokumentų saugojimui neperėmė.
Iš tolesnės kaltinamojo S. D. gynybos pozicijos matyti, jog pastarasis kitą galimą (duomenys neskelbtini) buhalterę įvardina V. K. (buvusią D.), kuri bendrovėje įsidarbino tik 2010 m. pradžioje. Vadinasi, nuo 2007 m. pabaigos iki 2010 m. pradžios (kaltinimui reikšmingu laikotarpiu) negalima daryti netgi prielaidos, jog (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas atitinkamas asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą bei dokumentų išsaugojimą, tokių duomenų nepateikia netgi pats kaltinamasis S. D.. Vertindamas byloje esančius duomenis, susijusius su V. K., kurios apklausai nagrinėjant bylą teismas įdėjo pakankamai daug pastangų (padarė ilgą pertrauką, suteikiant galimybę pastarajai atvykti į Lietuvą ir duoti teisme parodymus, vėliau mėgino atlikti pastarosios apklausą SKYPE programos pagalba, kreipėsi su teisinės pagalbos prašymu į Ispanijos Karalystę, išsiuntus tokį prašymą galiausiai liudytoja netikėtai pati atvyko į teismą), funkcijomis bendrovėje (duomenys neskelbtini), teismas pažymi, kad pastarosios įgaliojimas dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo nebuvo įregistruotas ir V. K. realiai nebuvo atsakinga už (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą 2010-2012 metais. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog būtent S. D. pasirašė kaip bendrovės direktorius, jis teikė dokumentus Sodrai ir kt. Pažymėtina, jog V. K. nebuvo perduoti jokie buhalterinės apskaitos dokumentai, nėra nė vieno dokumentų priėmimo-perdavimo akto. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu V. K. (tuo metu D.) parodė, kad buhalterinės apskaitos registrai jai nebuvo perduoti, T. D. nurodė, kad tokie registrai už 2007-2009 m. apskritai nebuvo sudaromi, be to, nebuvo pateikti ir statybos darbų dokumentai, pirkimo dokumentus, atsiskaitymą jai buvo nurodyta atvaizduoti kaip avansinę apyskaitą, pagal kurią pirkimus iš nuosavų lėšų vykdė T. D., iš kasos dokumentų jai buvo pateiktas tik vienas kasos pajamų orderis, kitų dokumentų nematė, įmonės banko sąskaitos išrašas nepateiktas. Apskaitą tvarkė tik pagal T. D. pateikiamus dokumentus; įgaliojimą turėti prieigą prie VMI EDS bei EDAS (Sodros) rašytine tvarka suteikdavo S. D. (t. 4, b. l. 14-1). Nors teisme liudytoja V. K. nurodė kiek kitokias aplinkybes ir tikino, jog jai abu D. nešė segtuvuose sudėtus dokumentus (pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, suvestinius dokumentus), akcentuodama, jog tai ankstesne buhalterė nepaliko likučių (nesuvedė buhalterinių dokumentų į Didžiąją knygą) (t. 11, b. l. 136-143), akivaizdu, jog įmonėje nesant buhalterio realiai kaltinime nurodyti dokumentai V. K. ir negalėjo būti perduoti, kadangi jų paprasčiausiai nebuvo.
Grįsdamas kaltinamojo S. D. kaltę, teismas be abejo remiasi specialisto išvada Nr. 5-1/76 dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos. Šioje išvadoje kaip tik konstatuota, jog būtent S. D. nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31 ėjo bendrovės direktoriaus pareigas, o atsižvelgiant į Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku atsako būtent įmonės vadovas. Tyrimui nebuvo pateikta: 1) paskolos sutartis įforminta tarp (duomenys neskelbtini) ir S. D.; 2) finansinių įsipareigojimų (skolų) su S. D. buhalterinės apskaitos registrai, tarpusavio skolų suderinimo aktai; 3) nebuvo pateikti ir nebuvo sudaryti už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31 (duomenys neskelbtini) visų sąskaitų buhalterinės apskaitos registrai, t. y. turto (ilgalaikio ir trumpalaikio) apskaitos žiniaraščiai, piniginių lėšų (kasos) apskaitos, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėjimo sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrai; 4) 2011-01-01 turto ir įsipareigojimų likučiams pagrįsti (iš viso už 696 927,00 Lt sumą) nepateikti buhalterinės apskaitos dokumentai (ilgalaikio ir trumpalaikio turto apskaitos žiniaraščiai, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos dokumentai, kasos dokumentai, materialinių vertybių inventorizacijos dokumentai, tarpusavio skolų suderinimo aktai, turto įsigijimo dokumentai). Dėl nurodytų aplinkybių buvo pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir dalių reikalavimai, o (duomenys neskelbtini) finansinėse ataskaitose už 2011 ir 2012 ūkinius finansinius metus buvo pateikti iškreipti duomenys apie bendrovės tikrąją ūkinę komercinę, finansinę būklę bei duomenys apie turtą ir įsipareigojimus; už 2011 ir 2012 m. buvo įrašyti duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas, susijusias su turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros pasikeitimu, dėl ko negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) už 2011 ir 2012 metus turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. (duomenys neskelbtini) už 2011 ir 2012 metus buhalterinė apskaita nebuvo organizuota taip, kad į apskaitą būtų įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu - 696 927,00 Lt ilgalaikio ir trumpalaikio turto sumos ir 696 927,00 Lt nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų sumos, susijusios su turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu į (duomenys neskelbtini) balansą už 2011 ir 2012 m. įrašytos, tačiau nepagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais, todėl (duomenys neskelbtini) finansinėje atskaitomybėje už 2011 ir 2012 m. neteisingai atspindėjo bendrovės turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą (t. 4, b. l. 139-200; t. 5, b. l. 1-100). Teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas šią išvadą pateikęs specialistas A. N., kuris duotas išvadas patvirtino, pabrėžė, jog už viso laikotarpio (2010-2012) buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą buvo atsakingas bendrovės direktorius, vadovas S. D. (t. 11, b. l. 101-107). Pažymėtina, jog specialistas tyrimą davė pagal jam pateikus dokumentus, taip pat pats prašė tam tikrų duomenų iš Registrų centro. Būtent šių dokumentų pagrindu ir buvo padarytos išvados dėl (duomenys neskelbtini) padarytų pažeidimų. Teismas kaip nepagrįstą atmeta gynybos versiją neva bylai reikšmingi dokumentai teisėsaugos pareigūnų paprasčiausiai galėjo būti kažkur pradanginti. Visi dokumentai, kuriuos S. D., T. D. ar V. K. teikė pareigūnams arba kurie buvo paimti kratos metu, yra prie bylos pridėtoje kartoninėje dėžėje. Teisiamojo posėdžio metu teismas, dalyvaujant proceso dalyviams, visus segtuvus apžiūrėjo. Paimti dokumentai yra sunumeruoti, užantspauduoti, patvirtinti juos pateikusių asmenų parašais (posėdyje T. D. ir V. K. patvirtino savo parašų tikrumą) (t. 11, b. l. 136-143), dėl ko nėra jokio pagrindo išvadai, jog tyrimą atlikę pareigūnai su dokumentais elgėsi netinkamai ar, juo labiau, juos pradangino ar kitaip sunaikino.
Taigi byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, jog S. D., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir kaip ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31 neužtikrino įmonės sąskaitų buhalterinės apskaitos registrų (turto (ilgalaikio ir trumpalaikio) apskaitos žiniaraščių, piniginių lėšų (kasos) apskaitos, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėjimo sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31) ir buhalterinės apskaitos dokumentų (įsipareigojimų su tiekėjais apskaitos žiniaraščių, kasos dokumentų, materialinių skolų inventorizacijos dokumentų, tarpusavio skolų suderinimo aktų), pagrindžiančių 696 927,00 Lt turto ir įsipareigojimų sumos, įrašytos į (duomenys neskelbtini) balansus už 2011 ir 2012 m., išsaugojimo, kas nulėmė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių kilimą, t. y. negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009-2012 metus. S. D. elgėsi aiškiai aplaidžiai, pastarasis bendrovėje nebuvo nustatęs jokios dokumentų saugojimo tvarkos, dokumentų perdavimas-priėmimas nebuvo forminamas atitinkamais aktais, dėl ko nebuvo išsaugoti buhalterinės apskaitos registrai bei dokumentai. Kaltinamojo S. D. nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, yra baigta, teisingai kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės
Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.
Nagrinėjamoje byloje teismas kaltinamojo S. D. atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nenustato.
Skirdamas S. D. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad S. D. įvykdė nesunkų baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, veikiant tiesiogine tyčia, kaltinamojo nusikalstami veiksmai tęsėsi keletą metų, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinami S. D. asmenybę charakterizuojantys duomenys: aukštojo išsilavinimo, vedęs, pensininkas, (duomenys neskelbtini) akcininkas, nustatytas neįgalumas, anksčiau neteistas (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos teismas 2016-04-27 priėmė S. D. apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, tačiau minėtas nuosprendis šiai dienai yra neįsiteisėjęs, dėl ko S. D. juridine prasme laikytinas neteistu), administracine tvarka baustas, duomenų apie galiojančias nuobaudas nėra (t. 10, b. l. 70, 75), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 10, b. l. 71-73). Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių, 55 straipsnio nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos bausmę, baudos dydį nustatant kiek didesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį (nusikalstamos veikos metu galiojęs BK 47 straipsnio 2 dalies 5 punktas už neatsargų nusikaltimą numatė galimybę skirti iki 75 MGL dydžio baudą).
Kardomoji priemonė S. D. paskirta nebuvo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) (duomenys neskelbtini) naudojamose patalpose 2012-04-16 kratos metu paimti (duomenys neskelbtini) dokumentai (t. 1, b. l. 129-130): segtuvas su (duomenys neskelbtini) 2011-2012 metų apskaitos dokumentais (516 lapų); segtuvas su (duomenys neskelbtini) dokumentais nuo 2010 metų (204 lapai); segtuvas su (duomenys neskelbtini) 2008 metų pirkimo, pardavimo, banko dokumentais (234 lapai); segtuvas su (duomenys neskelbtini) 2009-01-01- 2012-04-16 pirkimų, pardavimų ir ilgalaikio turto registrų išrašais (16 lapų), sudėti į prie bylos esančią kartoninę dėžę Nr. 1;
2) pagal 2012-04-18 reikalavimą Nr. 25/5-3-4-8976 2012-04-18 pateikti (duomenys neskelbtini) dokumentai (t. 1, b. l. 132-134): segtuvas (duomenys neskelbtini) kasa, avansinės apyskaitos, kelionės lapai, Sodra, VMI (378 lapai); segtuvas (duomenys neskelbtini) VMI (312 lapų); segtuvas (duomenys neskelbtini) (531 lapai); (duomenys neskelbtini) kasos operacijų žurnalas Nr. 3 (146 lapai); (duomenys neskelbtini) kasos operacijų žurnalas Nr. 4 (146 lapai); (duomenys neskelbtini) 2007 m. kasos knyga (48 lapai), sudėti į prie bylos esančią kartoninę dėžę Nr. 1;
3) pagal 2012-08-29 reikalavimą Nr. 25/5-3-4-18010 ir 2012-09-18 reikalavimą Nr. 25/5-3-4-19550 2012-10-11 pateikti (duomenys neskelbtini) dokumentai (t. 1, b. l. 135-137): segtuvas su (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentais už 2012 metus (421 lapas); segtuvas su (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentais už 2007 metus (564 lapai); segtuvas su (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentais už 2007 metus (453 lapai); segtuvas su (duomenys neskelbtini) 2007 metų balansu (13 lapų); segtuvas su (duomenys neskelbtini) dokumentais dėl direktoriaus skyrimo 2005 m. (3 lapai); segtuvas su (duomenys neskelbtini) 2011 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracija (1 lapas); segtuvas su (duomenys neskelbtini) 2008-01-01 – 2012-08-16 laikotarpio banko sąskaitos išrašu (10 lapų) sudėti į prie bylos esančią kartoninę dėžę Nr. 1, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktini saugoti prie bylos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini (duomenys neskelbtini) įgaliotam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu,
nusprendžia:
S. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 MGL (1 694,70) eurų dydžio baudą.
Kardomoji priemonė nepaskirta.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) (duomenys neskelbtini) naudojamose patalpose 2012-04-16 kratos metu paimtus (duomenys neskelbtini) dokumentus: segtuvą su (duomenys neskelbtini) 2011-2012 metų apskaitos dokumentais (516 lapų); segtuvą su (duomenys neskelbtini) dokumentais nuo 2010 metų (204 lapai); segtuvą su (duomenys neskelbtini) 2008 metų pirkimo, pardavimo, banko dokumentais (234 lapai); segtuvą su (duomenys neskelbtini) 2009-01-01- 2012-04-16 pirkimų, pardavimų ir ilgalaikio turto registrų išrašais (16 lapų), sudėtus į prie bylos esančią kartoninę dėžę Nr. 1; 2) pagal 2012-04-18 reikalavimą Nr. 25/5-3-4-8976 2012-04-18 pateiktus (duomenys neskelbtini) dokumentus: segtuvą (duomenys neskelbtini) kasa, avansinės apyskaitos, kelionės lapais, Sodra, VMI (378 lapai); segtuvą (duomenys neskelbtini) VMI (312 lapų); segtuvą (duomenys neskelbtini) (531 lapai); (duomenys neskelbtini) kasos operacijų žurnalą Nr. 3 (146 lapai); (duomenys neskelbtini) kasos operacijų žurnalą Nr. 4 (146 lapai); (duomenys neskelbtini) 2007 m. kasos knygą (48 lapai), sudėtus į prie bylos esančią kartoninę dėžę Nr. 1; 3) pagal 2012-08-29 reikalavimą Nr. 25/5-3-4-18010 ir 2012-09-18 reikalavimą Nr. 25/5-3-4-19550 2012-10-11 pateiktus (duomenys neskelbtini) dokumentus: segtuvą su (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentais už 2012 metus (421 lapas); segtuvą su (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentais už 2007 metus (564 lapai); segtuvą su (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentais už 2007 metus (453 lapai); segtuvą su (duomenys neskelbtini) 2007 metų balansu (13 lapų); segtuvą su (duomenys neskelbtini) dokumentais dėl direktoriaus skyrimo 2005 m. (3 lapai); segtuvą su (duomenys neskelbtini) 2011 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracija (1 lapas); segtuvą su (duomenys neskelbtini) 2008-01-01 – 2012-08-16 laikotarpio banko sąskaitos išrašu (10 lapų), sudėtus į prie bylos esančią kartoninę dėžę Nr. 1, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti prie bylos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti (duomenys neskelbtini) įgaliotam asmeniui.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per du mėnesius po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.
2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.