- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- 2S-1077-221/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-05126-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- L. J.
- Atsakovas
- R. D.
- Trečiasis asmuo
- J. L.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui R. D. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, trečiasis asmuo – J. L., išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Alytaus apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės L. J. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui R. D. (toliau – atsakovas) dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, trečiasis asmuo – J. L., išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Šalies argumentai
2. Atsakovas Alytaus apylinkės teismui pateikė prašymą išspręsti bylos teismingumo klausimą. Atsakovas prašyme nurodė, kad bylą nagrinėjantis teismas ją nagrinės iš naujo. Ieškovės ir vaikų gyvenamoji vieta yra Airija. Atsakovo ir jo trečio nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra Jungtinė Karalystė. Nors apeliacinės instancijos teismas grąžino bylą nagrinėti Alytaus apylinkės teismui, tačiau tai netrukdo pirmosios instancijos teismui išspręsti bylos teismingumo klausimą. Tarp šalių neliko ginčo dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, nes ši ginčo dalis buvo išspręsta taikos sutartimi. Dėl to teismas turėtų vertinti, ar byla dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo yra teisminga Lietuvos Respublikos teismui. Atsakovas nurodė išreiškiantis nesutikimą, kad bylą nagrinėtų Lietuvos Respublikos teismas ir prašė bylą perduoti pagal teismingumą teismui, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 34 straipsnio nuostatos. Byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme pagal daugumos įrodymų buvimo vietą. Iškėlus bylą teisme, paaiškėjo, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, tą konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi paliko nenagrinėtą ieškovės ieškinį atsakovui dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
4. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas, aiškiai išreikšdamas nesutikimą, kad bylą nagrinėtų Lietuvos Respublikos teismas, procese dalyvauja siekdamas užginčyti teismo jurisdikciją. Atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartyje konstatuotas faktines aplinkybes ir nurodytus motyvus, į atsakovo aiškiai išreikštą nesutikimą, kad byla būtų nagrinėjama Lietuvos Respublikos teisme, teismas sprendė, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškovės pateiktą ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, todėl ieškinį paliko nenagrinėtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas) 5 straipsnyje įtvirtintą jurisdikcijos nustatymo taisyklę. Teismas nepagrįstai pritaikė šio straipsnio taikymo išlygą, priėjęs teisiškai klaidingos išvados, kad pateikdamas prašymą, kuriame išreiškė nesutikimą dėl bylos nagrinėjimo Lietuvos Respublikos teisme, atsakovas procese dalyvauja siekdamas užginčyti teismo jurisdikciją. Ši byla pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama jau antrą kartą, o jurisdikcijos klausimas yra galutinai išspręstas kasacinės instancijos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimą iš naujo nepagrįstai laikė nauju procesu, kartu nepagrįstai suteikdamas byloje dalyvaujančiam atsakovui galimybę ginčyti jurisdikciją.
1.2. Pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas kasacinio teismo išaiškinimų dėl bylos teismingumo pagal Išlaikymo reglamento 5 straipsnį, pažeidė CPK 362 straipsnio 2 dalį.
1.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės suteikė atsakovui galimybę piktnaudžiauti procesu, išvengti nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolės.
Atsiliepimas
6. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
6.1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, negalėtų jos teisingai, trumpais terminais ir objektyviai išnagrinėti, nes šalių ir nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta, taip pat įrodymai randasi kitose valstybėse, dėl to neracionalu ir neteisėta būtų antrą kartą nagrinėti bylą pažeidžiant teismingumo taisykles.
6.2. Bylos nagrinėjimas iš naujo pirmosios instancijos teisme yra proceso tąsa, tačiau procedūrinius dalykus, nurodytus CPK, teismas privalo spręsti iš naujo.
6.3. Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas neturi pareigos vadovautis pirmiau egzistavusiomis sąlygomis, pagal kurias buvo priimta kasacinio teismo nutartis, kai atsakovas buvo pareiškęs priešieškinį, tačiau turi pareigą spręsti ieškinio teismingumo klausimą pagal šiuo metu egzistuojantį ieškinį, nesant priešieškinio ir atsakovo sutikimo dėl jurisdikcijos Lietuvoje.
6.4. Nė vienas iš ieškovės nurodytų teismų savo procesiniuose sprendimuose nėra pažymėjęs ir nurodęs, kad, nagrinėjant bylą iš naujo, esant naujoms aplinkybėms (nesant atsakovo priešieškinio ir pritarimo ) teismas turi būti saistomas anksčiau priimtų procesinių sprendimų ir vadovautis būtent jais, o ne remtis procesinėmis teisės normomis, reglamentuojančiomis jurisdikciją.
6.5. Pati ieškovė, procesiniuose dokumentuose nurodydama savo gyvenamąją vietą Alytaus mieste, ilgą laiką klaidino teismą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė imperatyvią teisės normą, numatančią, kad jeigu po bylos iškėlimo tampa aišku, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis yra neteismingi Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis).
6.6. Nagrinėjant ginčą ieškovės gyvenamojoje vietoje, bus užtikrintos vaikų teisės, nes tik tos šalies teismas galės objektyviai vertinti galimą įsiskolinimą vaikams, vaikų poreikius ir tėvų pareigą juos užtikrinti pagal valstybėje priimtus įstatymus, reglamentuojančius vaikų teises.
7. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo po 200 Eur nepilnamečių vaikų N. D., gimusios (duomenys neskelbtini), ir N. D., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo ieškinio padavimo dienos ir 13 974,21 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas byloje pateikė priešieškinį, prašydamas nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2017 m. lapkričio 20 d.) iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtomis lėšomis disponuos ieškovė uzufrukto teise; priteisė iš atsakovo 6 594 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad šia suma disponuos ieškovė uzufrukto teise; priteisė valstybei iš atsakovo 353 Eur žyminį mokestį, 29,54 Eur pašto išlaidas, iš ieškovės – 9,8 Eur pašto išlaidas; priteisė ieškovei iš atsakovo 1 216 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovui iš ieškovės – 363 Eur bylinėjimosi išlaidas; patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo; nutraukė šią civilinės bylos dalį.
11. Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartimi panaikino Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir ieškinį paliko nenagrinėtą, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jurisdikcijos spręsti ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartį ir bylos dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo grąžino nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo, nustatęs, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai netaikė Išlaikymo reglamento 5 straipsnio. Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 9 d. nutartimi panaikino Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteista po 200 Eur kasmėnesinių periodinių įmokų, 6 594 Eur išlaikymo įsiskolinimas, 353 Eur žyminis mokestis, 29,54 Eur pašto išlaidos valstybei ir 1 216 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovei, o iš ieškovės priteista 9,8 Eur pašto išlaidos valstybei ir 363 Eur bylinėjimosi išlaidos atsakovui ir šią sprendimo dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, todėl neatskleidė bylos esmės.
12. Bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, atsakovas 2020 m. kovo 24 d. pateikė prašymą išspręsti bylos teismingumo klausimą, kadangi atsakovas nesutinka, jog bylą nagrinėtų Lietuvos Respublikos teismas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovo aiškiai išreikštą nesutikimą, kad byla būtų nagrinėjama Lietuvos Respublikos teisme, sprendė, jog jis neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškovės pateiktą ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, todėl ieškinį paliko nenagrinėtą. Ieškovė nesutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, atskirąjį skundą argumentuodama tuo, kad jurisdikcijos klausimas yra galutinai išspręstas kasacinės instancijos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-378/2019 nustatė, kad byla dėl išlaikymo vaikams priteisimo nebuvo teisminga Lietuvos teismui pagal bendrąsias jurisdikcijos taisykles (Išlaikymo reglamento 3 straipsnis). Atsakovas, gavęs ieškinį dėl išlaikymo, teikė atsiliepimą, neginčydamas teismo jurisdikcijos. Tai, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog vaiko teisių apsaugos skyrius Lietuvoje nėra kompetentingas teikti išvadą dėl aplinkybių, susijusių su vaikų gyvenimo ir išlaikymo sąlygomis Airijoje, nėra tolygu nesutikimui dėl bylos teismingumo. Vėliau atsakovas tam pačiam teismui teikė priešieškinį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, prašydamas reikalavimą dėl išlaikymo nagrinėti kartu, apeliaciniu skundu ginčijo priteisto išlaikymo dydį, bet ne teismo jurisdikciją. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas padarė išvadą, kad, nesant kitų jurisdikcijos pagrindų, atsakovas tyliai pritarė kreditorių pasirinktai jurisdikcijai įsitraukdamas į procesą, aktyviai reiškė savo atsikirtimus dėl ginčo esmės, taip pat tam pačiam teismui pateikė susijusį reikalavimą dėl tėvų pareigų. Vėlesnis, t. y. tik kasaciniame procese teikiant atsiliepimą į ieškovės pareikštą kasacinį skundą, teismo jurisdikcijos ginčijimas neturėtų keisti jurisdikcijos pagrindų bylos iškėlimo metu. Kasacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nespręsdamas bylos dėl išlaikymo vaikams priteisimo teismingumo klausimo, pažeidė proceso teisės normas, tačiau apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai netaikė Išlaikymo reglamento 5 straipsnio.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-378/2019 nurodytų argumentų ir padarytų išvadų pagrindu spręstina, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikomas Išlaikymo reglamento 5 straipsnis ir atitinkamai konstatuotas bylos dėl išlaikymo vaikams priteisimo teismingumas Lietuvos Respublikos teismams. Tokia išvada padaryta ir Kauno apygardos teismo, iš naujo nagrinėjusio atsakovo apeliacinį skundą dėl išlaikymo dydžio, 2020 m. kovo 9 d. nutartyje. Taigi, esant išspręstam bylos teismingumo klausimui, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo jo spręsti pakartotinai, nepaisant to, kad atsakovas pareiškė nesutikimą dėl Lietuvos Respublikos teismo jurisdikcijos. Išlaikymo reglamento 5 straipsnyje nustatyta, kad be jurisdikcijos, kylančios iš kitų šio reglamento nuostatų, jurisdikciją turi valstybės narės teismas, kurio procese dalyvauja atsakovas. Ši taisyklė netaikoma, jei procese dalyvaujama siekiant užginčyti jurisdikciją. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, kad vaikų gyvenamoji vieta yra Airijoje, todėl teismai turi vertinti vaikų gyvenimo sąlygas, gaunamas socialines išmokas toje valstybėje, tačiau reikalavimo dėl išlaikymo jurisdikcijos neginčijo. Vėliau jis pateikė priešieškinį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, pažymėdamas, kad jį prašo nagrinėti kartu su ieškiniu dėl išlaikymo, nes tarp jų yra tarpusavio ryšys ir juos nagrinėjant kartu bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti bylą. Taigi atsakovas sutiko, kad byla dėl išlaikymo būtų nagrinėjama ten, kur yra pareikštas ieškinys. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai spręsdamas bylos teismingumo klausimą, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas procese dalyvauja siekdamas užginčyti teismo jurisdikciją. Tokiu atveju atsakovas, gavęs ieškinį, būtų reiškęs nesutikimą su Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija, tačiau, kaip minėta, to nedarė. Kaip nustatė kasacinės instancijos teismas, atsakovas nesutikimą su Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija pirmą kartą išreiškė atsiliepime į ieškovės kasacinį skundą, nors anksčiau tyliai buvo pritaręs šiai jurisdikcijai, tačiau toks, t. y. vėlesnis, jurisdikcijos ginčijimas nekeičia jurisdikcijos pagrindų bylos iškėlimo metu.
15. Išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė bylos teismingumo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria paliktas nenagrinėtas ieškovės ieškinys atsakovui dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, panaikintina ir civilinė byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
16. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės teisingam nagrinėjimo klausimo išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakytina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį ir civilinę bylą perduoti nagrinėti Alytaus apylinkės teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.