Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. G. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-247-393/2020, kuria pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo laikytas nepaduotu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo laikytas nepaduotu, nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, pagrįstumo ir teisėtumo.

10. Nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-843-743/2017 tenkino ieškovės Lazdijų rajono savivaldybės administracijos ieškinį ir įpareigojo atsakovus O. G., V. T. ir V. T. per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir prie jo priblokuotą ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), sutvarkyti teritoriją, išregistruoti statinius bei atsakovų nuosavybės teises į juos iš Nekilnojamojo turto registro; atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, leisti ieškovei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai nugriauti šiuos statinius atsakovų lėšomis, išregistruoti statinius bei atsakovų nuosavybės teises į juos iš Nekilnojamojo turto registro, išieškant iš atsakovų reikiamas išlaidas.

11. Pareiškėja prašė atnaujinti procesą Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-843-743/2017 CPK 366 straipsnio 1 dalies 3-5 punktuose nurodytais pagrindais.

12. Pažymėtina, jog vienas svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti, kaip tą interpretuoja apeliantas (pareiškėjas) ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir/ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

13. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo procesinio dokumento formai ir turiniui (CPK 111 str., 135 str.). Proceso atnaujinimo, kaip instituto, sukurto siekiant pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimus, paskirtis ir taikymo išimtinumas lemia ir ypatingą prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką, kuri nustatyta CPK 370 straipsnyje.

14. CPK 370 straipsnis detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo etapus: pirmajame sprendžiamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas, nesprendžiant dėl jo pagrįstumo; antrajame sprendžiama dėl prašymo pagrįstumo ir trečiajame pakartotinai nagrinėjama byla, tikrinamas įsiteisėjusių teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumas ir pagrįstumas.

15. Pirmajame etape, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas, be bendrųjų ieškinio turiniui keliamų reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), atitinka papildomus reikalavimus, nustatytus CPK 369 straipsnio 1 dalyje. CPK 369 straipsnyje nustatyta, kad, be bendrųjų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pateikusio asmens prašymas. Prie tokio prašymo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

16. Jeigu prašymas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą (CPK 115 str. 1 d., 370 str. 1 d.). Jeigu šį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

17. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą atmestinas, kaip nepagrįstas, apeliantės argumentas, kad prašymo priėmimo stadijoje teismas turi tik patikrinti asmens teisės kreiptis į teismą egzistavimą.

18. Pareiškėjos 2019 m. spalio 14 d. pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumai buvo aiškiai ir konkrečiai nurodyti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartyje – nurodyti aplinkybes sudarančias proceso atnaujinimo pagrindus bei kada tos aplinkybės ar pagrindai paaiškėjo, pridėti įrodymus, kuriais grindžiamas proceso atnaujinimo pagrindų buvimas, suformuluoti prašymą, susijusį su išnagrinėta civiline byla ir teismo procesiniu sprendimu, nurodyti visus suinteresuotus asmenis ir duomenis apie juos, pateikti pakankamą procesinių dokumentų kopijų skaičių ir sumokėti tokio paties dydžio žyminį mokestį. Pažymėtina, kad šią nutartį Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi paliko nepakeistą, nustatęs naują terminą nustatytiems trūkumams pašalinti. Susipažinęs su apeliantės 2020 m. sausio 31 d. pateiktu prašymu ir jo priedais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog esminiai prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumai, nėra pašalinti.

19. Pareiškėja pakartotiniame prašyme nurodė tam tikras aplinkybes bei savo asmeninį tam tikrų teismų procesinių sprendimų vertinimą, tačiau nenurodė aplinkybių, sudarančių CPK 366 straipsnio 1 dalies 3-5 punktuose numatytus proceso atnaujinimo pagrindus bei kada tos aplinkybės paaiškėjo. Tokiu atveju teismas neturėtų galimybės vertinti minėtų proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimo ir, ar nebuvo pažeisti prašymo padavimo terminai (CPK 368 str.).

20. Atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl galimai neteisėtų teismų priimtų procesinių sprendimų, kuriais, pareiškėjos nuomone, buvo pažeistos jos teisės ir teisėti interesai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nes šioje byloje esminė aplinkybė yra, ar pareiškėja pagal Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartyje nustatytus nurodymus pašalino teismui teikiamo procesinio dokumento – pareiškimo dėl proceso atnaujinimo – trūkumus.

21. Be to, viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.).

22. Kaip minėta, 2019 m. spalio 24 d. nutartyje teismas buvo nurodęs, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos (CPK 80 str. 4 d.). Vien pareiškėjos nurodyta aplinkybė apie 36,58 Eur žyminio mokesčio 2018 metais sumokėjimą, nesudaro pagrindo pripažinti šį pirmosios instancijos teismo nustatytą trūkumą pašalintu. Apeliantė pakartotiniame prašyme nurodė, kad byla nagrinėtina iš naujo, todėl žyminis mokestis nemokamas, o įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio sumokėjimo šioje byloje faktą patvirtinančių įrodymų nei su prašymais, nei su atskiruoju skundu teismui nepateikta.

23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nustatytos aplinkybės, priklausomai nuo proceso stadijos, sudarė teisinį pagrindą pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 370 str. 1 d.).

22. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo klausimus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo ribose nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismas 2020 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.