Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1454-853/2017 pagal pareiškėjo Mažeikių rajono savivaldybės pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas Mažeikių rajono savivaldybė prašo nustatyti, kad Mažeikių rajono savivaldybei nuosavybės teise turtas, esantis (duomenys neskelbtini), NT registro Nr(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 1G1p., paskirtis - garažų, priklauso įgyjamosios senaties pagrindu.

Savivaldybė daugiau kaip dešimt metų sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai, nesislapstydama valdo garažus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos yra įtraukusi į savo ilgalaikio turto apskaitą (nuo 1991 m.). Savivaldybė turtą nuolat prižiūri, investuodama į jį lėšas remontui, techninei būklei (paskutinė patalpų remonto darbų sutartis su rangovu buvo sudaryta 2016-10-04 Nr. MS-308), turto apsaugai (2016-10-13 MS-319 sutartyje nurodyti kaip garažai (duomenys neskelbtini)) bei užsakė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą. Taip pat savivaldybė turto adresu moka mokesčius už suvartotą elektros energiją (nuo 1997-05-19).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad turto savininko teisinė registracija nėra atlikta. Nors per visą valdymo laikotarpį galimi garažų savininkai (jei tokie būtų buvę), turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į šį turtą, bet nepasinaudojo. Pareiškėja prašo atsižvelgti į valdymo viešumo sąlygą.

Žemės sklypas esantis po Garažais niekada nebuvo suformuotas ir niekam išskirtas. Savivaldybei įgijus Turtą įgyjamos senaties pagrindu jokių apribojimų suformuoti žemės sklypą nebus, kadangi taps valstybinės žemės naudotoja. Asmenims besinaudojantiems valstybine žeme savo nuosavybės teise valdomam pastato eksploatacijai eksploatuoti, galės būti suformuotas valstybinės žemės sklypas, šių statinių savininkams - Savivaldybei.

Pareiškėja nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktą prašo konstatuoti atsižvelgus į šių sąlygų visumą:

savivaldybė nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į daiktą kitokiu LR CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu;

daiktas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu (LR CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

5.3. savivaldybė sąžiningai valdo ir prižiūri visą valdymo laiką niekieno nenaudojamą turtą (LR CK 4.68 straipsnis);

5.4. savivaldybė, tiek pradėdama naudotis minėtu turtu, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydama garažus nuosavybėn įgyjamąja senatimi, yra įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į minėtą turtą, ji nežino apie kliūtis, trukdančias įgyti jai tą daiktą nuosavybėn (LR CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis);

5.5. visą valdymo laiką garažai buvo valdomi teisėtai. Daikto valdymas laikomas teisėtu , kol neįrodyta priešingai (LR CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis);

5.6. savivaldybė turtą valdo nepertraukiamai. Pagal LR CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi;

5.7. visą valdymo laiką turtas buvo valdomas kaip savas, t. y. savivaldybė elgėsi kaip daikto savininkė ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą.

5.8. valdymas tęsėsi LR CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – garažus valdė ne mažiau kaip dešimt metų (nuo 1991 m).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškimą patenkino. Nustatė, kad pareiškėja Mažeikių rajono savivaldybė, įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 1G1p, paskirtis - garažų, esantį (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad VĮ Registrų centro duomenimis nuosavybės teisės į minėtus garažus neįregistruotos. Šie garažai nuo 1991-10-01 yra perduoti eksploatuoti ir įtraukti į pareiškėjos apskaitą, šis objektas nuo 1997-05-19 įtrauktas į pareiškėjos vardu sudarytą elektros energijos persiuntimo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir už šiame objekte suvartotą elektros energiją atsiskaito pareiškėja. Pareiškėja šiuos garažus prižiūri, remontuoja, eksploatuojama ir saugo. VĮ Turto bankas bei Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Mažeikių skyrius pretenzijų į minėtus nekilnojamuosius daiktus nereiškia. Byloje pateikti ir ištirti duomenys patvirtina, kad pareiškėja nekilnojamąjį turtą - garažus įgijo ir valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai kaip savus nuo 1991 m., t. y. daugiau nei 26 metus, Garažai nėra įregistruoti kito asmens vardu, kiti asmenys daugiau teisių už pareiškėją į pastarosios valdomą daiktą neturi. Byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų ginčijamas nurodytų Garažų valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, per nurodytą laikotarpį nuo 1991 metų niekas kitas savo teisių į nurodytą nekilnojamąjį daiktą nepareiškė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti.

Apeliantas teigia, kad ginčo objektas galimai vis dar priklauso valstybei ir dėl to nuosavybės teisė negali būti įgyjama įgyjamąja senatimi.Pagal CK 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės teisė – valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos nenumatė ir 1990-02-12 Nuosavybės pagrindų įstatymas, kurio 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tuometiniai vykdomieji komitetai.1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktas numatė, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. Pirmasis įstatymas, sureguliavęs dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994-12-20 įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“. Vėliau šį įstatymą pakeitė 1997-12-02 priimtas Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymas.Nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad valstybė minėtų aktų nustatyta tvarka buvo perdavusi ginčo objektą Mažeikių rajono savivaldybės nuosavybėn. Atsižvelgiant į garažo statybos metus - 1987 m., užfiksuotus Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, pagal tuo metu galiojusius norminius aktus ginčo objektas buvo statytas iš valstybės lėšų, jį valdė vykdomojo komiteto organai ir jis liko valstybės nuosavybė. Viešoji nuosavybė gali būti perleista ne bet kokio sandorio, o tik įstatymu numatytos sutarties pagrindu.Teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes bei esančius įrodymus. Pagal šiuo metu byloje esančius rašytinius įrodymus nėra aišku, kokiu pagrindu šis turtas buvo suteiktas pareiškėjui, todėl vienareikšmiškai teigti, kad ginčo turto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai ir teisėtai negalima.Nėra aišku, ar objektas buvo teisėtai, atvirai, sąžiningai bei nepertraukiamai valdomas visą nustatytą terminą, kadangi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo skiltyje „Kitos daiktinės teisės“ įrašo nėra.Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, o pareiškėjas pastato dalies valdymo nėra išviešinęs. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas savo formuojamoje praktikoje yra konstatavęs, kad draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą (net jeigu ši teisė būtų įregistruota viešame registre) reiškia, kad tokio daikto asmuo negali valdyti kaip savo.

Atsiliepimu į VĮ Turto banko apeliacinį skundą pareiškėja Mažeikių rajono savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti, Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Nuosavybės teisės į garažus VĮ Registrų centre iki šiol apelianto neįregistruotos. Jis šio turto neprižiūri, neremontuoja, neeksploatuoja ir nesaugo. Jei savivaldybė nebūtų garažų valdžiusi iki šiol teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai kaip savo Turtą nuo 1991 m., geriausiu atveju būtų likę tik pamatų fragmentai.Pareiškėja garažus yra įtraukusi į savo ilgalaikio turto apskaitą, turtą nuolat prižiūri, investuodama į jį skiria lėšas remontui, techninei būklei, jo apsaugai, ji moka mokesčius už suvartotą elektros energiją. Daikto valdymo teisė pagal LR CK gali būti ne tik nuosavybės teisės sudedamoji dalis.

Nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. Imperatyvus CK 4.69 straipsnio 3 dalies pobūdis yra susijęs su viešojo intereso gynimu atsižvelgiant į šia norma siekiamus tikslus. Šiuo ginčo atveju nėra sprendžiamas draudimas įgyti įgyjamąja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus privačion nuosavybėn. Turtas yra naudojamas vykdant savivaldybės funkcijas, tai yra teikiant socialines paslaugas. Garažuose yra laikomos ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos bei Vaiko teisių apsaugos skyrių transporto priemonės.

Apeliantas byloje nepateikė jokių dokumentų patvirtinančių, kad garažai yra apskaityti valstybės turto registre, ar kitos informacijos, susijusios su ginčo turto valdymu, kad turtas priklauso valstybei. Akivaizdu, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvuojanti valstybė nėra tinkamai apskaičiusi bei valdanti savo turto. Nėra žinoma, ar turtas iš viso priklausė kokiam nors komitetui. Savivaldybė, tiek pradėdama naudotis minėtu Turtu, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydama garažus nuosavybėn įgyjamąja senatimi, yra įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į minėtą turtą. Visą valdymo laiką nepertraukiamai garažai valdomi teisėtai. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai.

Apeliantas gali apskaityti ir apskaito tik viešo naudojimo, administracinius ir gyvenamuosius statinius, o garažas, nepriklauso nei vienai minėtai statinių kategorijai. Apeliantas neįgaliotas spręsti šio turto apskaitymo klausimų, apskaitymo savo turtu klausimą turi spręsti tik savivaldybės vykdomoji institucija, kurios kompetencijai priskirta šių statinių naudojimas ir priežiūra, ką savivaldybė ir daro.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ginčas vyksta dėl garažų, esančių (duomenys neskelbtini), NT registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 1G1p. Šis nekilnojamas turtas yra neregistruotas, tačiau teismas sprendžia, kad jis yra valstybės, kadangi nustatyta tvarka niekada nebuvo perduotas savivaldybės nuosavybėn.Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą, nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip dešimt metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip trejus metus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, bylos Nr. 3K-7-67/2011; 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-690/2015) ).

12. Nagrinėjant bylą, teismas nustatė, kad Mažeikių rajono savivaldybės pareiškimas negali būti tenkinamas. Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Teismas pripažįsta, kad nei Mažeikių rajono savivaldybė, nei VĮ Turto bankas nenurodė, kad garažai yra pastatyti privačių asmenų, kuriuos net preliminariai būtų galima įvardinti. Tokiu atveju laikytina, kad jie buvo viešosios nuosavybės objektai, kurie priklausė arba valstybei, arba savivaldybei. Tiek vienu, tiek kitu atveju pareiškėja jų negali įgyti įgijamąja senatimi.

13. Nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t.y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto perdavimo reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti savivaldybės nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo. Ta aplinkybė, kad nuosavybės teisės į ginčo garažus Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos, neturi teisinės reikšmės, kadangi šis turtas nuosavybės teise priklauso valstybei, o nuosavybės teisė valstybei nėra nuginčyta ar kitokiu būdu panaikinta ar pasibaigusi.

15. Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymas yra specialus įstatymas, kuris nustato valstybės turto, priskiriamo savivaldybių nuosavybėn, dalį ir jo perdavimo tvarką. Nurodyto įstatymo 3 straipsnis detaliai apibrėžia savivaldybių nuosavybėn perduodamo turto turinį. To paties įstatymo 4 straipsnis numato savivaldybių nuosavybėn priskirto turto perdavimo tvarką, nustatant, kad pagal šį įstatymą savivaldybių nuosavybėn priskirtą turtą kiekvienai savivaldybei perduoda Vyriausybės įgalioti asmenys. Toks turtas yra perduodamas, be kita ko, turto perdavimo–priėmimo aktais, kurie yra teisinis pagrindas įstatymų nustatyta tvarka registruoti perduotą turtą turto registre. Jį perduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgalioti asmenys pagal perdavimo–priėmimo aktus, kuriuos pasirašo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo ir savivaldybės meras

16. Nurodyto įstatymo 6 straipsnyje numatyta, kad savivaldybėms , be kita ko, gali būti perduodami tik pastatai ir patalpos, apie kuriuos savivaldybė yra pateikusi Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatytą informaciją. Iš nagrinėjamos bylos galima daryti išvadą, kad savivaldybė šios informacijos neperdavė, nors neginčijama, kad pastatas statytas 1987 metais. Tokiu atveju teismas sprendžia, kad negalima daryti pagrįstos išvados, kad garažai visą valdymo laiką buvo valdomi teisėtai.

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja nurodo, kad apeliantas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad garažai yra apskaityti valstybės turto registre ir kad turtas priklauso valstybei, kuri pereinamuoju laikotarpiu nėra tinkamai apskaičiusi bei valdanti savo turto. 16 punkte teismas nurodė, kad būtent pareiškėja turėjo pareigą perduoti Vyriausybei informaciją apie turimus pastatus ir patalpas.

18. Įvertindamas pareiškėjos argumentus, kad imperatyvus CK 4.69 straipsnio 3 dalies pobūdis yra susijęs su viešojo intereso gynimu, atsižvelgiant į šia norma siekiamus tikslus, teismas pripažįsta, kad nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kokiam tikslui buvo naudojami garažai. Šiuo atveju tai nėra esminė aplinkybė, kadangi teismas jau nurodė, kad nei valstybės, nei savivaldybės turtas negali būti įgyjamas įgyjamosios senaties pagrindu.

19. Teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pasielgė neatidžiai ir neišanalizavo VĮ Turto bankas atsiliepimo į pareiškimą, prieš priimant sprendimą. Teismas privalo įvertinti kiekvieną įrodymą ir tik jų visetas suteikia galimybę priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta, tačiau apeliacine tvarka šią klaidą buvo galima ištaisyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjos Mažeikių rajono savivaldybės pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmesti.