- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-01
- Bylos Nr.
- e2-318-196/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00437-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- O. K., uždarosios akcinės bendrovės „Saukla“, S. K., J. J.
- Ieškovas
- E. J.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovių O. K. ir uždarosios akcinės bendrovės „Saukla“ atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-1008-883/2017 pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovams S. K., O. K., J. J. ir uždarajai akcinei bendrovei „Saukla“ dėl skolos pagal vekselį priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas E. J. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų S. K., O. K., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Saukla“ 100 000 Eur skolą, 26 205 Eur delspinigius; pripažinti ab initio negaliojančia 2014 m. spalio 15 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo S. K. ir atsakovės J. J., bei taikyti restituciją; priteisti iš atsakovų S. K., O. K. ir UAB „Saukla“ 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams S. K., O. K. ir UAB „Saukla“ priklausantį turtą, įskaitant, bet neapsiribojant S. K. nuosavybės teise priklausančias UAB „Saukla“ akcijas, šių akcijų turtines ir neturtines teises, J. J. perleistus du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).Šiaulių apygardos teismas 2017 m. spalio 25 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į atsakovei J. J. priklausančius du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, likusią prašymo dalį atmetė.2017 m. lapkričio 2 d. ieškovas pateikė pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas areštuoti atsakovų S. K., O. K. ir UAB „Saukla“ turtą, įskaitant, bet neapsiribojant S. K. ir O. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), S. K. nuosavybės teise priklausančias UAB „Saukla“ akcijas.Ieškovas prašyme nurodė, kad atsakovai S. K. ir O. K. ne tik ketina, bet jau yra ėmęsi realių ir aktyvių veiksmų, kuriais siekia parduoti vienintelį turimą nekilnojamąjį turtą, t. y. likusį žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), internete yra įdėję nurodyto žemės sklypo pardavimo skelbimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas S. K. yra atsakovės UAB „Saukla“ vadovas ir vienintelis akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklauso 100 procentų bendrovės akcijų, todėl jis gali imtis nesąžiningų veiksmų, jog atsakomybės pagal vekselius, kaip laiduotoja, išvengtų ir jo vadovaujama UAB „Saukla“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – areštavo atsakovams S. K., O. K. ir UAB „Saukla“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, neviršijant 126 205 Eur, leidžiant šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant jį išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti, įkeisti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgus į naujai pateiktus įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovai siekia perleisti nekilnojamąjį turtą, nagrinėjamu atveju tikslinga prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies ir atsakovų S. K. ir O. K. bei UAB „Saukla“ turto atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą.Teismas pažymėjo, kad siekiant užtikrinti ne tik ieškovo, bet ir atsakovų teisių bei turtinių interesų apsaugą, atsižvelgiant ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovams nuosavybės teise priklausančio turto nepakaktų ieškinio reikalavimams patenkinti, laikinosios apsaugos priemonės piniginėms lėšoms netaikytinos, o areštuotinas tik atsakovams nuosavybės teise priklausantis turtas, neviršijant ieškinio sumos.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atsakovė O. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Ieškinys atsakovės O. K. atžvilgiu yra prima facie nepagrįstas, kadangi ieškovas teismui pateikė vekselius, kuriuos neva pasirašė atsakovas S. K., o laidavo UAB „Saukla“. Atsižvelgiant į tai, O. K. nėra teisinio santykio dalyvė iš kurio kildinamas reikalavimas, todėl turtiniai apribojimai jai negali būti taikomi.Teismo nutartis yra visiškai nemotyvuota, joje nepaaiškinta kodėl atsakovės O. K. turtas areštuojamas ir uždraudžiama iš jo gauti naudą. Nutartyje neatskleista kokiu būdu atsakovė O. K. yra susijusi su ieškovo turtiniu reikalavimu, be to pats ieškovas O. K. atsakomybės ieškinyje nepagrindžia, o tik reikalavime nurodo kaip solidarią atsakovę.Atsakovė UAB „Saukla“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Nagrinėjamu atveju ieškinys prima facie yra nepagrįstas, tai patvirtina faktinė bylos medžiaga. Ieškovo reikalavimas atsakovei kildinamas iš 2014 m. rugpjūčio 20 d. ir 2015 m. sausio 1 d. vekselių. 2015 m. sausio 1 d. vekselis neatitinka įstatymais nustatytų reikalavimų (nepatvirtintas notaro), todėl yra negaliojantis juo remtis nėra teisinio pagrindo. Pagal 2014 m. spalio 28 d. išduotą vekselį atsakovė negali atsakyti, kadangi ieškovas laiku nesikreipė į atsakovę dėl prievolės įvykdymo pagal šį vekselį.Skundžiama nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo pažeistos atsakovės teisės ir ekonomiškumo bei proporcingumo principas, kadangi esant pritaikytoms lakiosioms apsaugos priemonėms atsakovės veikla yra sutrikdyta. Ieškovo teiginiai apie pardavinėjamą turtą yra spekuliatyvūs, kadangi atsakovė siekia realizuoti jos tiesioginėje veikloje nebenaudojamą turtą, kuris yra nereikalingas, o papildomas jo sandėliavimas ir eksploatavimas yra ekonomiškai nenaudingas. Atsakovė skelbimus patalpino dar 2017 m. spalio mėn. pradžioje, tuo metu ieškovas net nebuvo informavęs atsakovės ar kitų atsakovų apie bet kokias pretenzijas atsakovams.Atsakovės turtas 2016 metais sudarė 536 887 Eur, t. y. akivaizdu, kad vien turimas turtas visiškai padengtų ieškovo reikalavimą, todėl pagrindo manyti, kad patenkinus ieškinį nebus galimybės įvykdyti teismo sprendimą nėra.Ieškovas E. J. pateikė atsiliepimus į atskiruosius skundus, kuriais prašo atsakovų O. K. ir UAB „Saukla“ atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepimai grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:Atsakovė O. K., neatstovaujama profesionalaus teisininko, pati surašė ir pateikė atskirąjį skundą dėl 2017 m. lapkričio 7 d. teismo nutarties. Kadangi atsakovė O. K., kaip fizinis asmuo, neturi teisės surašyti ir paduoti atskirojo skundo, procesas pagal jos atskirąjį skundą turėtų būti nutrauktas.2017 m. spalio 25 d. nutartimi teismas prima facie įvertino ieškinio pagrįstumą, minėtos nutarties atsakovai neskundė, nutartis yra įsiteisėjusi. Atsižvelgiant į tai, kad preliminarus ieškinio pagrįstumas jau buvo teismo vertintas ir į tai, kad proceso įstatymas nenumato galimybės pakartotinai vertinti ieškinio pagrįstumo, darytina išvada, kad atsakovės O. K. atskirojo skundo argumentai, kuriais apeliuojama į ieškinio pirminį pagrįstumą yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teismo nutartį.Atsižvelgiant į tai, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vertinamas tik preliminarus ieškinio pagrįstumas bei tai, kad byloje yra pateikti atsakovo S. K. išduoti vekseliai, pastarajam būnant santuokoje, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinys yra prima facie pagrįstas ir egzistuoja objektyvios aplinkybės pateisinančios poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovės O. K. atžvilgiu.Atsakovės UAB „Saukla“ atskirajame skunde nurodyti argumentai, apie ginčo vekselių negaliojimą, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra teisiškai reikšmingi. Tik išnagrinėjus bylą pagal ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo ir priėmus galutinį procesinį sprendimą, bus nustatyta ar atsakovė UAB „Saukla“, privalo atsakyti pagal bylos ginčo vekselius ar neprivalo.Nors atsakovė UAB „Saukla“ nurodo, kad bendrovės finansinė padėtis yra gera ir bendrovė, remiantis 2016 metų finansinės atskaitomybės dokumentais turi turto, kurio vertė yra 536 887 Eur, tačiau tokie teiginiai vertinti itin kritiškai. Atskirajame skunde pati atsakovė teigia, kad bendrovės veikla yra sutrikdyta, nes bendrovė negali realizuoti jai nereikalingos įrangos ir įsigyti būtinų prekių. Minėtu teiginiu atsakovė patvirtina, jog bendrovės finansinė padėtis yra tokia sudėtinga, kad bendrovė neturi pakankamai piniginių lėšų būtiniausioms prekėms įsigyti, kas sudaro pagrindą abejoti bendrovės balanso duomenų patikimumu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria atsakovų atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali komplikuotis nuo jo įvykdymo pasunkėjimo iki tapimo neįvykdomu visiškai.Apeliantė O. K. teigia, kad ji nepagrįstai yra įtraukta solidaria atsakove šioje byloje, kadangi ginčo vekselius pasirašė atsakovas S. K., o laidavo UAB „Saukla“. Šie apeliantės argumentai yra susiję su ieškinio reikalavimų pagrįstumu.Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Taigi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016).Pažymėtina, kad sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota specialiosiose Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatose. Remiantis jomis, sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles, kurios gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Sprendžiant klausimą dėl prievolės grąžinti vieno sutuoktinio pagal paprastąjį vekselį pasiskolintas lėšas, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vekselio (paskolos sutarties) pagrindu kylanti prievolė gali būtų laikoma solidariąja, jeigu šalys taip susitarė (CK 6.6 straipsnis), arba nustačius, kad lėšos panaudotos šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ar bendro turto tvarkymui (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei konstatavus, jog konkrečiu atveju taikytinas lex specialis įtvirtintas solidariosios prievolės atsiradimo pagrindas (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Taigi, nustatyti ar atsakovei O. K. pareikštas ieškinys yra pagrįstas, ar ji turi prievolė grąžinti pagal vekselius pasiskolintas sumas, bus galima tik išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl šioje proceso stadijoje negalima daryti išvados dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo jos atžvilgiu.Atsakovė UAB „Saukla“ nurodo, kad vienas iš ginčo vekselių neatitinka įstatymais nustatytų reikalavimų, todėl yra negaliojantis, o pagal kitą nebegalima atsakyti, kadangi ieškovas laiku nesikreipė dėl prievolės įvykdymo pagal šį vekselį. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, kuris negali būti sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Šiuo atveju atsakovės nurodytos aplinkybės nedaro ieškinio akivaizdžiai nepagrįstu ir nepaneigia ieškovo teisės kreiptis į teismą dėl jo manymu pažeistų teisių, o tik parodo, jog tarp šalių yra ginčas dėl vekselių galiojimo pagrindų ir prievolės pagal juos atsiskaityti egzistavimo.
Dėl grėsmės būsimam teismo sprendimo įvykdymui
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017, kt.).Pirmosios instancijos teismo nutartyje tikimybė, kad atsakovai imsis aktyvių veiksmų, kuriais mažintų sprendimo įvykdymo galimybes, grindžiama tuo, jog ieškovas pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad internete yra patalpinti skelbimai dėl atsakovams priklausančio turto pardavimo. Atsakovė UAB „Saukla“ nurodo, kad ieškovo teiginiai apie pardavinėjamą turtą yra nepagrįsti, kadangi atsakovė siekia realizuoti jos tiesioginėje veikloje nebenaudojamą turtą. Be to, atsakovė turtas 2016 metų duomenimis sudarė 536 887 Eur, todėl jo pakaktų visiškai patenkinti ieškovo reikalavimus, jeigu būtų patenkintas ieškinys.Iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad 2017 m. spalio 4 – 18 d. internete buvo patalpinti skelbimai, kuriuose parduodamas turtas: 54 a komercinis sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), betono šlifavimo staklės, ratu montavimo staklės, radiatoriai, apšiltintas kaminas, šarvo durys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių aplinkybių pirmosios instancijos teismui pagrįstai pakako nustatyti, kad atsakovai turi tikslą perleisti jiems nuosavybės teise priklausantį turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad skelbime parduodamo sklypo kaina buvo nurodyta 135 000 Eur (2 500 Eur x 54 a), t. y. didesnė už ieškovo pareikšto reikalavimo sumą. Aplinkybė, kad skelbimai buvo patalpinti dar iki ieškinio padavimo teismui dienos (2017 m. spalio 20 d.), nepaneigia atsakovų siekio perleisti turtą tretiesiems asmenims, kadangi teismas nustatydamas atsakovų (ne)sąžiningumą, kaip minėta, vertina jų veiksmus tiek iki bylos iškėlimo, tiek po iškėlimo.Vien tai, kad į atsakovės UAB „Saukla“ balansą įrašyto turto vertė sudaro 536 887 Eur, neleidžia teigti, jog atsakovės finansinė būklė yra gera ir ji bet kokiu atveju turės galimybę įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą. Pirma, atsakovė nurodė 2016 metų balanso duomenis, todėl jų aktualumu abejotina. Antra, nėra aišku, ar į balansą įrašytas turtas realiai atitinka nurodyta vertę, ar ieškinio patenkinimo atveju nurodytas turtas būtų parduotas už tokią sumą, kuri jame nurodyta. Trečia, atsakovė nepateikė jokių duomenų apie jos sąskaitas esančias kredito įstaigose ir jose esantį piniginių lėšų dydį, įsipareigojimus kreditoriams. Todėl atsakovės nurodyti balanso duomenys savaime nepaneigia teismo išvados dėl objektyvios grėsmės būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Dėl kitų bylos šalių argumentų
Atskirajame skunde atsakovė UAB „Saukla“ taip pat nurodo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia teisėtus jos interesus, kadangi esant pritaikytoms lakiosioms apsaugos priemonėms atsakovės veikla yra sutrikdyta.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bet kokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet sukelia suvaržymus (neigiamus padarinius) vienai iš proceso šalių – asmeniui, kurio atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės taikomos, todėl teismai, taikydami laikinąsias apsaugos priemones, ar parinkdami jų rūšį, taip pat taikydami konkrečius apribojimus turi vadovautis ekonomiškumo ir proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde atsakovė tik deklaratyviai nurodė, kad jos veikla sutrikdyta, jokių konkrečių nuostolių neįvardijo, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad teismas suvaržė atsakovės teises labiau negu buvo būtina teisėtam tikslui (ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti) pasiekti. Pažymėtina ir tai, kad teismas ieškovo prašymą tenkindamas iš dalies, neareštavo atsakovų piniginių lėšų, todėl atsakovė UAB „Saukla“ turi galimybę jomis laisvai disponuoti ir vykdyti savo veiklą toliau.Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad atsakovė O. K., kaip fizinis asmuo, neturėjo teisės surašyti ir paduoti atskirojo skundo, todėl procesas pagal jos atskirąjį skundą turėtų būti nutrauktas.Pažymėtina, kad bylose pagal atskiruosius skundus nagrinėjami procesiniai klausimai, kurie susiję išimtinai su bylos nagrinėjimo procesu pirmosios instancijos teisme (dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, trūkumų šalinimo instituto, civilinės bylos sustabdymo ir kt.). CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teisė pirmosios instancijos teismui, sutinkančiam su atskiruoju skundu, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pačiam panaikinti skundžiamą nutartį (išskyrus atvejus, kai skundas paduodamas dėl nutarties, priimtos CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais). Atsižvelgiant į bylų pagal atskiruosius skundus prigimtį, pagal formuojamą teismų praktiką, nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusi CPK 306 straipsnio 3 dalies redakcija neturėtų būti taikoma ir atskirųjų skundų padavimui bei nagrinėjimui, nes tikėtina, jog tokie apribojimai nepagrįstai suvaržytų asmens teisę kreiptis į teismą, o taikomi šios teisės ribojimai ir siekiamas tikslas neatitiktų proporcingumo kriterijaus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1573-302/2017). Atsižvelgus į tai, atmestini ieškovo argumentai dėl šio atsakovės O. K. atskirojo skundo trūkumo.Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl nėra pagrindo ją naikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.