- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-10
- Bylos Nr.
- 1-10-630/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39712-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė
- Kaltinamasis
- A. B.
- Civilinis ieškovas
- Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Šakių padalinio, Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Donatas Ramanauskas
- Kategorijos
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Arvydui Furmonui,
civilinio ieškovo Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Šakių padalinio atstovams S. Š., K. J.,
civilinio ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei L. P.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
Kaltinamasis A. B. pagrobė svetimą turtą, o būtent laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatyta data ir laiku, (duomenys neskelbtini), Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Valstybinių miškų urėdijos Šakių regioninio padalinio Kidulių girininkijos valstybinio miško 1-ojo kvartalo 3-jame sklype, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ir mažosios bendrijos (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, veikdamas per įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusius darbuotojus E. J., T. K. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusį Š. A., nežinančius apie daromą nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tyčia nupjovė ir pavogė VĮ Valstybinių miškų urėdijai priklausančius 13 vienetų žalių gluosnių, kurių kelmų skersmenys: 41 cm, 46 cm, 50 cm, 32 cm, 56 cm, 60 cm, 44 cm, 53 cm, 49 cm, 55 cm, 43 cm, 34 cm, 66 cm, bendras likvidinis tūris 12,62 m³, 1 191,08 Eur vertės, tokiu būdu pagrobė VĮ Valstybinių miškų urėdijai priklausantį 1 191,08 Eur vertės turtą.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis A. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis neišpjovė kaltinime nurodytų medžių. Jis norėjo išsiaiškinti, ar tai padarė jo įmonės darbuotojai ar kiti asmenys, nes jo įmonės darbininkai minėjo apie traktoriumi važinėjančius pašalinius asmenis, be to apie tai užsiminė ir seniūnė. Su jo įmonės darbuotojais santykiai yra ne kokie, todėl jie gali jį nepagrįstai apkaltinti. Jis užsiima miškininkystės veikla, turi panemunėje jam nuosavybės teise priklausiančios žemės, dar 40 hektarų žemės nuomojasi ir toje teritorijoje yra keli tūkstančiai gluosnių, kuriuos jis gali bet kada naudoti, taigi malkų turi iki gyvenimo galo. Apie įvykį prisimena, kad jam paskambino inspektorius I. J. ir pasakė, kad panemunėje, kur darbavosi jo darbininkai, netoliese išpjauti medžiai. Toje pusėje yra apie 30 hektarų žemės po kaire puse, 11 hektarų priklauso jam, per vidurį priklauso Nacionalinei žemės tarnybai (toliau – NŽT) ir kairėje pusėje krūmai. Jo darbininkai dirbo 11 hektarų teritorijoje ir tuo pačiu metu Kelių priežiūros tarnyba jiems leido išpjauti krūmus biokurui šlaite iki pylimo apačios. Tuo metu dirbo T. A., bet kartais užgerdavo, dar dirbo T. K., bet jis dirbo trumpai. Darbai pas jį įmonėje organizuojami paprastai, pradžioje girininkas aprodo plotus, ribas, jis visada stengiasi, kad būtų bent vienas darbuotojas pastovus ir jis pasakytų kur yra ribos. Jis pats užsukdavo pažiūrėti gal kartą į savaitę kaip vykdomi darbai. Savo darbuotojams buvo pasakęs, kad turi pjauti šlaitą iki pylimo. Dar buvo tokia situacija, kad palei šlaitą augo medžiai ir jam pranešė moteris, jog jo darbininkai nupjovė kelis jos medžius. Tada jis pats pasikvietė geodezininką, geodezininkas aprodė ribas ir pasitvirtino, kad jo darbininkai nupjovė tos moters sklype augusius medžius, jis atlygino tai moteriai žalą. Geodezininką pasikvietė tuo metu, kai jie dar dirbo ant šlaito ir jis žinojo, kad riba baigiasi su šlaitu. Kai su juo susisiekė inspektorius ir pranešė apie išpjautus gluosnius, jis apklausė savo darbuotojus, kurie sakė, kad nieko nežino. Jis užsuko pas Kidulių girininką ir pasakė, kad nežino kas tai galėjo padaryti. Tada sugalvojo pasivažinėti po (duomenys neskelbtini) ir paieškoti kas tai galėjo padaryti, už pateiktą informaciją jis žadėjo duoti 300 eurų premiją. Jis nesutinka su liudytojo E. J. parodymais, jog neva jo paliepimu buvo išpjauti gluosniai, kad neva jis tą dieną buvo atvažiavęs į vietą ir matė išpjautus medžius, kad neva bendravo su Z., kuris iš tos vietos vežė malkas. Tai melas, nes E. J. yra geriantis ir neadekvatus žmogus. Jeigu E. J. prisipažino, kad jis išpjovė gluosnius, tai padarė jam nežinant. Z. vežė malkas gal kokia 50 kartų, tačiau tai darė iš jo žemės. Jis nežino kur dingo tie išpjauti gluosniai, jis bandė aiškintis, siūlė 300 eurų premiją, girininkas buvo teisus sakydamas, kad jis važinėjo po miestelį ir siūlė pinigus. Buvo nuvažiavęs iki serviso, ten su žmonėmis kalbėjo, paskui tuos asmenis sutiko prie vandens telkinio, jų klausė kas čia buvo, ar jie matėt, tai jie iš pradžių sakė, kad nieko nematė, tada jis pasiūlė 300 eurų premiją ir jie lyg norėjo tuos pinigus paimti, bet jis sakė, kad jam konkrečiai reikia žmogaus, kad rastų malkas ir galėtų pateikti policijai. Jis kalbėjo ir su E. J., sakė „E. jeigu tu išpjovei, prisipažink“, „jeigu reiks pasiimsim advokatą, viskas tau bus gerai, tu nebijok“, nes jis savaitgalį pjūklą skolinosi ir minėjo, kad reikia malkų. E. nenoromis prisipažino, kad jis taip padarė, jie planavo vykti pas tyrėją ir prisipažinti, tada tyrėja susirgo, paskui E. išsiblaivė ir prasidėjo tyrimas. Jo įmonės transportas stovi nuomojamoje aikštelėje (duomenys neskelbtini), savaitgalį niekas negali pasiimti technikos, savaitgaliais darbuotojai nedirba. Mėlynas sunkvežimis yra Z., jį pasamdo, kai reikia nuvežti malkas žmonėms. Jo paties įmonės transportas yra raudonos spalvos, jam priklauso raudonas traktorius „Belarus“. Medžius jie pjauna savo žemėje, tada medžius užsikrauna ant traktoriaus, nuveža šalia gero kelio, padeda, supjauna kaladėmis prie gero kelio ir iš ten atvažiuoja sunkvežimis ir išveža. Jis kreipėsi į NŽT dėl leidimo naudotis valstybine žeme, tačiau leidimo nebuvo gavęs. Dėl T. A. ir K. I. parodymų, jog jis žadėjo 300 eurų, kad jie prisiimtų kaltę, tai mano, kad šie žmonės jį apkalba, jie nepatikimi, prasigėrę. Be to šioje byloje tyrėja buvo šališka, ji ne visus parodymus jo akistatoje su T. K. įrašė, advokatas dar prašė papildyti, nes T. K. minėjo, kad su E. J. visiškai nebendrauja, o akistatos metu T. K. nurodė, kad su E. stotyje susitiko. T. A. ir K. I. apklausos aplinkybės jam nežinomos, tačiau nemano, kad jie viską taip papasakojo. Dėl pareikštų civilinių ieškinių nuomonės neturi, tegul atsako tas, kas tai padarė. Dėl teismui pateikto kvito, jog K. I. sumokėjo 300 eurų už darbą, gali paaiškinti, jog pas jį per sezoną dirba 300-400 žmonių, tuo metu reikėjo pagalbos prie šaltalankių šakų rinkimo, tai prie tvenkinio siūlė padirbėti K. I. ir T. A., tuo metu jie abu neblaivūs buvo, K. sutiko padirbėti ir gavo tuos pinigėlius, T. nesutiko. Dėl E. J. parodymų, kad buvo atleistas iš darbo kerštaujant už jo parodymus policijai, tai melas, nes E. J. iki to dvi savaites nėjo į darbą, rašė žinutes „duok 100 eurų, tai ateisiu į darbą”, todėl buvo atleistas. Tiek E. J., tiek Š. A., tiek ir T. K. yra neadekvatūs ir probleminiai žmonės, vartojantys alkoholį, todėl darbuotojai gali jį apkalbėti (t. 4, b. l. 60-63).
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų kaltinamojo A. B. parodymų matyti, jog yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, MB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Įmonės vykdo miškininkystės bei žemės ūkio veiklą. Jam priklauso pievos prie Nemuno, esančios (duomenys neskelbtini), kita dalis nuomojamos. Kairėje kelio pusėje esančiose pievose apie trejus metus vykdė krūmynų šalinimą. Ten dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, galėjo dirbti ir MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. 2022 metais pavasarį ir vasarą taip pat atliko krūmynų šalinimo darbus. Jis pjovė krūmynus savo žemėje ir pasiklausė (duomenys neskelbtini) seniūnės ar gali pjauti betoninį pylimą šalia tilto į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) seniūnė jam leido išpjauti pylime esančius krūmus. Leidimas buvo žodinis, jokiais dokumentais neįformintas. Pjovimo darbus ten vykdė E. J., taip pat galėjo dirbti T., Š. A.. Viską pjovė E., Š. gal kažką pjovė, tačiau nedaug, o T. šakas nešė į krūvas. Iš ten šakas vežė A. P.. Kaip vykdomas pjovimas, tikrindavo kartą per savaitę ar dvi. Pjovimo ribas E. ir Š. jis pasakė, ten nebuvo kur nuklysti. Jie žemės sklypo ribas žinojo gerai, o kur pylimas ir šlaitas, nebuvo kur nuklysti, baigiasi betonas, baigiasi ir riba. Vasarą su juo susisiekė vyras, kuris nurodė, kad pjaudami šlaitą nupjovė jo uošvienei priklausančius kelis medžius bei paklausė, ar už padarytą žalą jie nuvežtų jai malkų. Jie iš karto nuvežė tai moteriai malkų. Tos malkos buvo iš jo žemės. Vykdant krūmų pjovimą savo žemėje ir šlaite, jis buvo gavęs žodinį leidimą iš asmens, kuriam priklauso tas žemės sklypas. Ten kirsdamas nežinojo, kad į to žmogaus žemės sklypą yra įsiterpęs mažas gabaliukas, galbūt apie 8-10 arų ploto žemės sklypas, priklausantis tai moteriai. Žinojo, kad toliau eina žemės sklypas, kuris priklauso ar yra valdomas NŽT. Jis kreipėsi į NŽT dėl laisvos žemės sklypo nuomos, tik nežino, ar būtent dėl šito sklypo kreipėsi, nes iš viso kreipėsi dėl kelių žemės sklypų. Pjovimo darbai žemės sklype, kuris yra administruojamas NŽT, nebuvo vykdomi. Taip pat ir valstybiniame miške, kuris ribojasi su NŽT administruojamu žemės sklypu, nebuvo pjaunama. Ar jiems vykdant krūmynų pjovimo darbus minėtoje vietoje tuo pačiu metu dar kažkas vykdė pjovimus, nežino. Vieną ar du kartus matęs, kad ant šlaito, apačioje prie miško ar miške, tiksliai ribų nežino, kažkoks žmogelis su rankiniu pjūklu kažką pjovė. Vykdant pjovimus įmonei priklausančia technika buvo važiuojama ir per NŽT valdomą žemės sklypą. Girdėjo, kad E. kažką lyg pjovė, tačiau ką ir kaip nesuprato. Po to su juo susisiekė negyvosios gamtos inspektorius, kuris jį informavo, kad galimai jo darbuotojai įlindo į mišką. Nuvažiavus į vietą, inspektorius jam parodė, kur buvo iškirsta medžių/krūmų miške. Jis inspektoriui nurodė, kad jie ten kirtimo nevykdė. Inspektorius sakė, kad ten važinėjo jo traktorius, bet traktorius važiavo tam, kad nuo šlaito pasiimti nupjautus krūmus. Jis pradėjo aiškintis, kas ten galėjo pjauti medžius. Jis buvo E. paskolinęs pjūklą ir ne vieną kartą savaitgaliais, todėl kilo įtarimas, kad E. galėjo valstybiniame miške nupjauti medžius. Kalbant su E., jis netiesiogiai prisipažino, kad tame kampe kažką pjovė. Kokiu būdu iš ten buvo išgabenti nupjauti medžiai, neįsivaizduoja. E. sutiko vykti į Šakių policijos komisariatą, buvo suderintas laikas, bet dėl tyrėjo ligos atvykimo laikas buvo kelis kartus nukeltas. Po to E. jam parašė, kad pas jį buvo atvykusi policija ir klausė dėl išpjautų medžių. Tada prasidėjo šantažas, kad „dabar jam bus“, „dabar pamatysiu“, „karma“. Jis suprato, kad E. siekia padaryti taip, jog atrodytų, kad E. iškirsti medžiai valstybiniame miške buvo kertami jo nurodymu ir paliepimu, neva jis liepė, o E. pjovė. Jo žiniomis E. nuolat geria. Jis savo kaltės nepripažįsta dėl valstybiniame miške iškirstų trylikos gluosnių todėl, kad tie medžiai buvo iškirsti be jo žinios. Jis niekam neliepė kirsti medžių (t. 3, b. l. 13-15).
Civilinio ieškovo VĮ Valstybinių miškų urėdijos Šakių padalinio atstovas S. Š. paaiškino, kad palaiko 1 191,08 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Apskaičiuojant žalą miško vagystės atveju visada paskaičiuojama kaip nukirsto miško mažmeninė prekybos kaina. Nenukirsto miško kaina ir jos apskaičiavimo tvarka neskirta vagystės aplinkybėms. Nenukirstas miškas yra miškas, skirtas parduoti nenukirstu mišku. Šie pavogti medžiai nebuvo skirti iškirsti. Mediena yra pavogta, todėl jie taiko mažmeninę malkinės medienos kainą, kuri nustatoma pagal aukcione parduotos medienos vidutinę kainą. 78 Eur yra pati mažiausia malkinės medienos kaina. Ta kaina peržiūrima po pusmetinio aukciono, t. y. du kartus per metus. Visų vagysčių atvejais taiko mažmeninę kainą, kuri ir buvo taikyta šiuo atveju, nes tokia yra teismų praktika (t. 4, b. l. 15-16).
Civilinio ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovė L. P. paaiškino, kad palaiko 12 809,30 Eur civilinį ieškinį dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, taip pat prašo priteisti procesines palūkanas. Neteisėtai nukirtus medžius buvo padaryta žala gamtai, ieškinyje yra nurodytos aplinkybės dėl viešo intereso gynimo, todėl jie reiškia civilinį ieškinį. Yra visos sąlygos kilti civilinei atsakomybei – tai yra neteisėti veiksmai, žala, kaltė ir priežastinis ryšys. Žalos gamtai paskaičiavimas yra pateiktas kompetentingo specialisto pagal ministro patvirtintą metodiką (t. 4, b. l. 16).
Liudytojas E. J. parodė, kad pas A. B. dirbo pjūklininku apie 4-5 metus ir buvo atleistas prieš pusantrų metų, kai viskas prasidėjo dėl medžių. Darbus parodydavo direktorius, jis paskambindavo telefonu, kas dieną ar kas antrą atvažiuodavo pažiūrėti kaip vyksta darbai. A. buvo nurodyta pradėti pjauti pylimą nuo tilto pradžios. Baigus pjauti pylimą, pasisuko link tvenkinio ir pradėjo pjauti ten. A. telefonu nurodė, kad reikia pjauti pasisukus. Jis liepė pasisukti link tvenkinio ir pjauti palei tvenkinį kiek įmanoma. Tuo metu dirbo dviese – jis ir Š. A.. Prieš tai dar būdavo ir T. K., D. R., kai kirto krūmus šlaite, bet vėliau jie išėjo iš darbo. Pylimą pjovė porą savaičių, A. buvo nurodyta pjauti ir sutvarkyti šakas bei pagalius. Po pylimo nupjovimo buvo nurodyta pasisukti link tvenkinio. Tuo metu buvo šlapia, tai kiek ėjo, pjovė kraštą, ten buvo krūmai ir gluosniai. Gluosniai buvo beveik išvirtę, galėjo nupjauti apie 10 gluosnių. Gluosnius pjūklu pjaustė į kalades, jam padėjo Š. A.. A. įmonei priklausantis traktorius išvilko gluosnius ant kalniuko, nes ten buvo šlapia, o jie paskui supjaudavo į kalades ir dėdavo į „MAN‘ą“ (sunkvežimį). Kai pripjaudavo malkų, tada atvažiuodavo „traliukas”, kurį vairavo Z. ir išveždavo tas kalades. Nežino kur vežė. Kai pjovė gluosnius, A. B. vakarop buvo atvažiavęs. Gluosnius išpjovė per pusę dienos. Jam matant Z. yra bendravęs su A. B., kuris duodavo nurodymus ir gal pasakydavo, kur tas malkas vežti. A. B. sakė, kad jis nuomoja tą žemę ir turi teisę pjauti. Kad išpjovė valstybinį mišką, sužinojo po dviejų savaičių, kai atvažiavo policija. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė vietą, kur pjovė medžius. Su A. B. apie tai nekalbėjo, nes A. jam nekėlė ragelio, o po kiek laiko paskambino A. ir pasakė, kad jis atleistas. Jis nepyko ant A., kad jam liepė ten dirbti, tai A. supyko. Anksčiau būdavo, kad apsipykdavo su A., nes jis direktorius, bet rimtų pykčių niekada nebuvo. Jis iš matymo pažįsta K. I., matydavo kaip jis eina pro šalį. Praėjus keliems mėnesiams K. I. jo klausė dėl tų medžių, tai jis pasakė, kad nelegaliai išpjovė, bet tuo metu jis jau buvo atleistas iš darbo.
Parodymų patikrinimui buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo E. J. parodymai, iš kurių matyti, jog (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, prie pat tilto į (duomenys neskelbtini), jų darbovietė atliko medžių kirtimo darbus. Ten krūmynų valymas vyko apie dvejus metus, intensyviai darbus vykdė 2022 metų rugpjūtį. Visus darbus prižiūrėjo įmonės vadovas A. B.. Kirsdami krūmus jie tikslių ribų nežinojo, kirtimo ribas parodė A. B.. Po darbų atlikimo, jis buvo išsiųstas į komandiruotę kitur, tačiau sužinojo, kad jų minėtu kirtimu susidomėjo girininkas bei gamtos apsauga. Tada jau iš kalbų sužinojo, kad jie kirto valstybinį mišką. Daugiausiai tą mišką kirto jis ir Š. A., kiti darbininkai ten kartais aptvarkydavo šakas. Tuos nukirstus gluosnius vienas jų įmonės darbuotojas iš Jurbarko išvežė su jų bendrovės traktoriumi pas bendrovės savininką A. B. bei kažkokį jo draugą, tai girdėjo iš paties A. B. (t. 1, b. l. 177-180).
Parodymų patikrinimui buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo E. J. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje metu, iš kurių matyti, kad E. J. parodė pylimą, kurį pjovė 2022 m. vasarą, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pylimas eina lygiagrečiai su keliu Kiduliai – Jurbarkas. E. J. parodė, jog toje vietoje, kur jis matosi nuotraukoje Nr. 2, jie baigė pjauti pylimą ir A. B. jam nurodė, kad reikia pjauti toliau, tai yra jie pasisuko link miško ir vandens telkinio (nuotrauka Nr. 3). A. B. nurodė, kad reikia pjauti tiesia linija ties šlaito apačia ir tarp vandens telkinio. Toje vietoje buvo vien krūmai ir tarp krūmų buvo vidutinio dydžio gluosnio medžių. Jų buvo 12 ar 13. Kirtimo ribas parodė A. B., kai liepė pjauti ties šlaito apačia tiesia linija. Kirtimo ribos pažymėtos nebuvo, medžiai taip pat pažymėti nebuvo, kadangi ten nebuvo kur nuklysti, reikėjo tiesiog pjauti ties šlaito apačia ir judėti į priekį. Tas žemės plotas ribojasi su mišku. A. B. nenurodė konkrečiai kuriuos medžius turi pjauti, tiesiog ranka parodė plotą ir kryptį kuria turi judėti. A. B. sakė, kad ten galima pjauti, nes jis tą žemę ar nuomojasi, ar ketina nuomotis ir sakė, kad ten jam priklauso ar priklausys. Naudojantis geoportal.lt žemėlapiu, E. J. pažymėjo vietas, kur pjovė medžius ir krūmus. Nuo žemėlapyje pažymėto taško Nr. 1 iki taško Nr. 2 E. J. pažymėjo šlaitą, kuriame pjovė medžius. Nuo taško Nr. 2 buvo pasisukta link vandens telkinio ir tašku Nr. 3 pažymėjo plotą, kur buvo pjaunami medžiai ir krūmai. Nr. 4 E. J. pažymėjo šlaito apačią palei kurią turėjo pjauti medžius (t. 1, b. l. 183-187, 188-194).
Parodymų patikrinimui buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo E. J. parodymai atliktos akistatos tarp liudytojo E. J. ir kaltinamojo A. B. metu, iš kurių matyti, jog A. B. nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio mėn. E. J. davė nurodymą pjauti pylimą, esantį palei (duomenys neskelbtini) (žemėlapyje Nr. 1 iš www.geoportal.lt A. B. pažymėjo atkarpą, kurioje nurodė atlikti pjovimo darbus). E. J. akistatos metu parodė, kad baigus pjauti pylimą, A. B. nurodymu, toliau pjovimo darbai buvo vykdomi pasisukus į dešinę pusę palei vandens telkinį (žiūrint kryptimi nuo Jurbarko link Šakių). E. J. žemėlapyje Nr. 2 iš www.geoportal.lt pažymi teritoriją, kur buvo vykdomi darbai A. B. nurodymu. Taip pat nurodė, kad pjaunant medžius ir krūmus tikslių žemės sklypo ribų nežinojo, ribos nebuvo pažymėtos, todėl ar pjaunant medžius ir krūmus galėjo jų nupjauti ir valstybiniame miške, nežino. Pasak E. J., A. B. nurodė tik pjovimo kryptį. A. B. su E. J. duotais parodymais nesutiko, nurodydamas, kad E. J. buvo nurodyta dirbti tik pylime (t. 1, b. l. 199-205).
Parodymų patikrinimui buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo E. J. papildomi parodymai, iš kurių matyti, kad jis pasilieka prie ankstesnių savo duotų parodymų. Akistatos metu jis paminėjo, kad 2022 m. vasarą, tikslaus laiko neprisimena, baugus pjauti pylimą palei (duomenys neskelbtini) gatvę, A. B. nurodymu buvo pasisukta į dešinę (žiūrint nuo Jurbarko link Kidulių) ir buvo pjaunama iki vandens telkinio pradžios ir šlaito apačia, tai pažymėjo akistatos metu žemėlapyje Nr. 2. Tuo metu pagrindinis medžių pjovėjas buvo jis. Jis pjovė medžius, o T. K., Š. A. ir D. R. rinko šakas. Patikslina, kad nupjautus medžius iš karto supjaustydavo į kalades ir jas atvažiuodavo su nedideliu sunkvežimiuku paimti kažkoks vyras, ir jas išveždavo. Kur veždavo, jis nežino. Jo supjautas kalades į sunkvežimį mesdavo T. K., Š. A. ir D. R.. Jie dirbo pamainomis, ne visi kartu. Taip pat parodo, kad jiems pasisukus pjauti į dešinę, link vandens telkinio ir miško, T. K. ir D. R. su juo dirbo tik kelias dienas, nes T. K. išėjo iš darbo, o D. R. A. B. lyg atleido, tačiau to tiksliai nežino. Toliau pjovimo darbus vykdė su Š. A.. Iki šių įvykių su A. B. sutarė gerai, pas jį dirbo apie 6 metus, tačiau kai policija pradėjo domėtis jų nupjautais medžiais, A. B. atleido jį iš darbo, nes policijos pareigūnams pasakė, kad pjovimai buvo vykdomi direktoriaus A. B. nurodymu. Taip pat akistatos metu sakė, kad yra matęs nedidelį traktorių važinėjantį tarp miško ir vandens telkinio, tuo metu, kai jie dar nebuvo baigę pjauti pylimo. Girdėdavo toje pusėje ir benzininio pjūklo garsus, tačiau kas ten tuo metu dirbo ir ką pjovė, jis nežino. Tik matė ten važinėjant nedidelį traktorių „T-16“ modelio. Parodymų patikrinimo metu jis parodė kur A. B. nurodymu pjovė medžius ir krūmus (t. 2, b. l. 1-4).
Po parodymų pagarsinimo liudytojas E. J. patvirtino kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, apie Z. yra minėjęs akistatos metu. Pylimą pjovė apie dvi savaites, o prie vandens telkinio gluosnius išpjovė per vieną dieną, tai buvo darbo diena, nes savaitgaliais jie nedirba. Pjovimo vietoje buvo drėgna, nupjautus medžius į sausesnę vietą išgabeno A. įmonei priklausantis traktorius „Belarus“, vairuotojo nepažįsta. Traktorius ten dirbo tik kelias dienas, nes aptvarkė šlaitą ir išvežė medžius. Žino, kad tai A. įmonės traktorius, nes yra jį matęs darbdavio įmonės aikštelėje. Kai traktorius medžius išvežė į sausesnę vietą, jis supjovė į kalades 30-40 cm ilgio ir kartu su Š. A. sukrovė į „MAN“ sunkvežimiuką ir Z. jas išvežė. Nežino, kur tas malkas išvežė. Jis nupjovė apie 10-11 gluosnių, galėjo būti ir 13. Š. A. gluosnių nepjovė, jis tik atmetinėjo kalades bei šakas. Gluosnius smulkino ir su pjūklu dirbo tik jis. Gluosnių buvo ir išvirtusių, 5-6 tikrai galėjo būti išvirtę. Kai būna šlapia, būna išvirtęs visas medis, tų medžių šaknys buvo viršuje. Ką buvo įmanoma, tą supjaudavo į malkas, o likusias šakas kraudavo į krūvą. Paskui tikriausiai jas traktorius smulkindavo. Miškelyje matė važinėjant traktorių „T-16“, bet nematė ką ten daro, tik girdėjo, kad pjūklas burzgia, traktorius buvo ne jų bendrovės. Visus kelmus, kuriuos parodė ikiteisminio tyrimo metu, išpjovė jis. Ne visi medžiai buvo žali, gal 5-6 medžiai buvo išvirtę, sausi ir be lapų. Iki apklausos jis ėjo į darbą, tik gal dieną ar dvi nėjo, kai buvo komandiruotėje, tik paskui A. vairuotojui liepė jo neimti. Po parodymų davimo jam neteko bendrauti su kaltinamuoju, susitiko tik per akistatą. Jis gerai atsiminė kurioje vietoje ir kuriuos medžius nupjovė, nes medžių nebuvo šimtas, tik keli vienetai, tai kaip galima neatsiminti. Kitoje vietoje dalis medžių galėjo būti išpjauta ir kitų asmenų, nes traktorius „T-16“ važinėjo, bet ten kitame kampe, giliau. Sklypo ribos nebuvo pažymėtos, bet jam A. parodė kur reikia pjauti. Su A. tą dieną kalbėjo telefonu, be to jis buvo atvažiavęs į vietą ir nurodė apačioje nuo šlaito kampo pjauti palei tvenkinį. Ten buvo virš 10 medžių. Su tyrėja apžiūrėjo kelmus, tyrėja nesakė kam priklauso sklypas, ten buvo bendras plotas ir tame plote vienoje vietoje buvo 13 kelmų. Kelmai buvo 4-6 metrų atstumu. Keli kelmai buvo vienas šalia kito. Medžiai buvo nedideliame plote. Pagal fotolentelę liudytojas E. J. parodė, kad sausi medžiai galėjo būti kelmai, pažymėti Nr. 13, 16, 19. Į tą mišką buvo lįsta ir giliau, tik iš kitos pusės, tačiau parodymų patikrinimo metu jis parodė tik tuos kelmus, kuriuos jis buvo pjovęs. Buvo ir žalių pavirtusių medžių, visokių jų buvo, bet jie žaliavo (t. 3, b. l. 144-148).
Liudytojas D. R. parodė, kad pas A. B. dirbo 3-4 mėnesius, kartu dirbo E. J. ir T. K.. Jie ant pylimo pjovė krūmus, o jis nešė šakas, nusileidę nuo pylimo nedirbo. A. B. į darbo vietą atvažiuodavo kiekvieną dieną ir pasakydavo ką daryti. Kol jis dirbo, medžių niekas nepjovė. A. B. įmonė turi raudoną „Belarus“ traktorių. Kai jau nedirbo, kalbėjo su E. J. ir jis sakė, kad atvažiavo traktorius „Belarus“ ir vežė malkas, o šakas išvežė A. (t. 3, b. l. 149).
Liudytojas Š. A. parodė, kad pas A. B. dirbo apie pusę metų, nuoskaudų ir piktumų neturi. 2022 m. rugpjūčio mėnesį dirbo su E. J. panemunėje, Kidulių pusėje, pjovė pylimą. Pirmiau nupjovė pylimą viršuje, o tada pjovė šlaito apačioje. Nežino kas nurodė pjauti apačioje, nes kai atėjo dirbti, ten jau buvo pradėta pjauti. Kiek pamena tą dieną A. B. nebuvo atvažiavęs. Matė, kad E. J. nulinkusius gluosnius išpjovė. Neskaičiavo kiek buvo medžių, nes jis tik tvarkė šakas ir dėjo į krūvas. Kai baigė pjauti pylimą, E. pasakė, kad reikia pjauti apačioje. Jam pavedimą davė E.. E. pjovė medžius, o jis tvarkė šakas. Tie medžiai buvo maždaug už 5 metrų nuo šlaito. Gluosnių pjovimas truko apie pusdienį. Nežino kieno sklype pjovė, nes kur pjauti jam parodė E.. Medžius į kitą vietą nutempė raudonas „Belarus“ traktorius, priklausantis A. B. firmai. Neprisimena, kas dirbo su traktoriumi „Belarus“. Tuo metu tame plote nebuvo kitų žmonių, kurie pjautų medžius. Kitur žmonių taip pat nematė, buvo tik jis su E. J.. Nutemtus medžius į kalades pjaustė jis ir E. J., medžius smulkino A. B. žemėje, nes jis žino to sklypo ribas. Nuo tos vietos, kur jie buvo nujauti, medžius reikėjo išvilkti apie 100 metrų. Kai susmulkino medžius, kalades išvežė su sunkvežimiu, jie su E. tas kalades sukrovė. Nepažįstą žmogaus, kuris vežė malkas, jį matė pirmą kartą. Nėjo suprasti, ar tie medžiai buvo šlapi, ar žali, nes ten buvo pelkynas. Prie jo T. K. jau nedirbo, buvo neseniai išėjęs. E. J. išgertuvių metu buvo sakęs „ A. padarysiu“, bet tai buvo jau po įvykio. Nežino, ar tarp E. J. ir A. B. buvo piktumų. Jie dirbo tik darbo dienomis. Parodymų patikrinimo metu jis parodė tik E. išpjautų gluosnių kelmus, nerodė medžių, kurie buvo A. B. žemėje (t. 3, b. l. 150-151).
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas A. P. parodė, kad pas A. B. dirba ir šiuo metu. 2022 m. rugpjūčio mėnesį nuo šlaito vežė šakas su raudonu traktoriumi „MTZ“. Šlaito apačioje buvo pieva. Iš ten medžių nevežė ir nupjautų gluosnių nematė. Teismo posėdžio metu paklausus liudytojų E. J. ir Š. A., ar šis liudytojas vairavo traktorių „Belarus” ir traukė gluosnius iš šlaito apačioje esančios pievos į sausesnę vietą, jie negalėjo patvirtinti, kadangi traktorininko nematė, jis nebuvo išlipęs iš traktoriaus. Liudytojas A. P. parodė, kad nuo šlaito veždavo šakas, ten būdavo brūzgynas. Po vieno savaitgalio pastebėjo, kad ten lengviau pravažiuoti. Su direktoriumi susitikdavo ne kiekvieną dieną, liudytojai E. J. ir Š. A. matyti, tačiau nežino kur.
Parodymų patikrinimui buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo A. P. parodymai, iš kurių matyti, kad 2022 m. vasarą jis įsidarbino pas A. B. įmonėje. 2022 m. antroje vasaros pusėje buvo pradėti krūmynų valymai Kiduliuose, prie tilto į Jurbarką. Ten buvo pjaunami krūmai ir medeliai, kurių kamieno skersmuo buvo maždaug 15-20 cm. Pjovimo darbus atliko Š. ir E.. Jo darbas buvo iš ten išvežti šakas su traktoriumi. Šakas su manipuliatoriumi krovėsi pats į traktoriaus priekabą ir veždavo prie keliuko į šakų krūvą, žemėlapyje pažymėtą Nr. 3. Taip pat patikslina, kad pjaunant A. B. pievą, ten buvo ir gluosnių, apie 30 cm skersmens, bet jie dauguma buvo supuvę, todėl viskas kas buvo nupjauta, buvo vežama į minėtą šakų krūvą prie keliuko, kurią žemėlapyje pažymėjo Nr. 3. Jam pačiam neteko niekur vežti jokių nupjautų medžių, malkų ar panašiai. Atsimena, kad po kažkurio savaitgalio pastebėjo, kad pravažiuoti pasidarė daug lengviau, atrodė, kad yra prakirsta ar prapjauta, tačiau neįsidėmėjo ar ten buvo nupjautų medžių kelmų. Darbo dienomis kitų asmenų, pjaunančių krūmus ar medžius, jis nematė. Kur reikia pjauti, tai yra pjovimo, krūmynų valymo ribas jiems konkrečiai nurodydavo A. B.. Jis kartą ar du kartus per dieną atvykdavo patikrinti kaip jie įvykdo darbus. Dirbant nei Š., nei E. jo neprašė, kad iš pjovimo/valymo ploto jiems vežtų malkas ar šakas likusias po pjovimo. Taip pat ir A. B. jo nėra prašęs, kad jis kažkam vežtų nupjautus medžius, malkas ar šakas. Po darbo grįždavo atgal į serviso kiemą, pastatydavo techniką ir visi išsiskirstydavo (t. 2, b. l. 103-107).
Po parodymų pagarsinimo liudytojas A. P. parodė, kad A. B. pievoje buvo kažkokie papuvę ar nulūžę gluosniai. Jis į A. B. pievą vežė šakas, todėl žino ribas. Bendrovėje yra tik vienas toks traktorius kaip jo. Darbo metu matydavo kaip A. atvažiuodavo į panemunę (t. 3, b. l. 151-153).
Liudytojas T. K. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio mėnesį dirbo pas A. B.. A. B. liepė jiems pirma šlaitą pjauti, o paskui užsisukti ir pjauti palei tvenkinį. Su pjūklu dirbo E. J., o jis tik rinko ir krovė šakas. Prie šlaito dar buvo D. R., bet jis paskui išėjo. Kai nupjovė šlaitą, A. B. liepė E. pjauti palei tvenkinį. Jis girdėjo kaip A. liepė, nes buvo šalia. Nusileidus nuo šlaito augo krūmai ir gluosniai, E. nupjovė apie 10 gluosnių. Kai nupjauna medį, nugeni šakas, susmulkina ir paskui išraukia. Tuo momentu dirbo A. P. su A. įmonei priklausančiu raudonu traktoriumi „Belarus“, tai jis medžius ištraukdavo ir paveždavo toliau, į A. B. žemę. Tada jie medžius smulkindavo kaladėmis, sukraudavo į sunkvežimį, atvažiuodavo Z. ir A. B. paliepimu išveždavo malkas parduoti. Negali pasakyti kiek kartų buvo atvykęs A. B., kol pjovė gluosnius. E. paskambindavo jeigu reikėdavo pjūklui grandinės ar kažko kito, tai A. atvažiuodavo ir atveždavo. A. pats kartais rytais į darbą juos atveždavo. A. B. matė kur tie gluosniai pjaunami. Jis prekiavo mediena, jam skambindavo žmonės ir užsisakydavo malkas, o Z. jas vežė į Viešvilę, į Skaudvilę, į Jurbarką. Žino, kad A. B. tas malkas pardavė, nes pats Z. su A. susiskambindavo kur vežti. Kiek atsimena, nupjauti gluosniai buvo žali. Neturi jokio intereso apkalbėti A. B., jis išėjo iš darbo, nes jam tiesiog atsibodo miško darbai. Nežino kodėl A. neigia kaltę, per akistatą nepavyko pašalinti prieštaravimų. Su E. J. jis taip pat nebendrauja, užblokavęs, santykiai nutrūko, kai išėjo iš darbo. Įvykio vietoje jis parodė kur buvo išvežama mediena, kur buvo vežamos šakos, parodė nupjautų medžių kelmus. Apie neteisėtai iškirstus medžius jis sužinojo tik kitais metais kovo mėn., kai gavo šaukimą atvykti apklausai. Toje vietoje kartą yra matęs traktoriuką „T-16“ važiuojant, tačiau nematė ką jis vežė. Z. atvažiuodavo su mėlynos spalvos „Volvo“ arba „MAN“ sunkvežimiu.
Parodymų patikrinimui buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo T. K. parodymai, iš kurių matyti, kad įvykio vietoje T. K. parodė pylimą, kur pasak jo 2022 m. vasarą nurodė pjauti A. B.. Pylimą baigė pjauti ties nuotraukoje Nr. 2 matoma pušimi. Ten dirbo daugiausiai jis ir E. J.. Baigus pjauti pylimą pasisuko į kairę, pylimu žemyn link miško ir vandens tvenkinio. T. K. parodė, kur kartu su E. J., A. B. nurodymu buvo vykdomi krūmų ir medžių pjovimo darbai (nuotrauka Nr. 3). T. K. parodė, kur išpjautas žemės plotas matomas nuotraukoje Nr. 3, buvo išpjautas E. J.. Taip pat proskyna, esanti tarp vandens tvenkinio ir miško. Ten dirbo A. B. nurodymu dviese su E. J.. Po to parodė, kad į kairę pusę, žemyn pylimu, ten dar buvo vienas kaštonas, ir tuo kraštu link tvenkinio ir miško judėjo. E. J. pradžioje išpjovė krūmus, o po to pradėjo pjauti gluosnius. Parodė E. J. nupjautų gluosnių kelmus. Paskutinis gluosnis, kurį nupjovė E. J., yra kelmas pažymėtas oranžinės spalvos dažais Nr. 13. (nuotraukos Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13). T. K. parodė, kad buvo pjaunami krūmai ir kitoje tvenkinio pusėje. Visą tai jie darė A. B. nurodymu, savavališkai be jo žinios nieko nepjovė. E. J. pjovė, o jis rinko ir krovė šakas, medžių kalades (t. 2, b. l. 62-63).
Po parodymų pagarsinimo liudytojas T. K. parodė, kad pagarsinti parodymai teisingi (t. 4, b. l. 7-10).
Liudytojas Z. M. parodė, kad A. B. pažįsta iš matymo, jam yra vežęs 3-4 kartus malkas, nes turi mėlynos spalvos sunkvežimį „MAN“. Iš panemunės vežė gluosnio malkas, malkas prašė vežti A. B.. Jis parodė iš kur vežti malkas, jos buvo pakalnėje. Tą dieną buvo mašina malkų. Jos buvo supjautos „ruliukais“. Nepažinojo nė vieno ten dirbančio žmogaus, vieną kartą buvo vienas asmuo, kitą – du. Pakalnėje buvo šakų krūva. Malkos buvo iš tos lankos. Jas liepė vežti į jo kontorą Jurbarke. Ten malkas vežė du kartus. Vieną kartą malkas nuvežė kažkur Kiduliuose. Nematė kiek yra nupjautų gluosnių, nes jis nelipo iš mašinos, malkas pakraudavo darbininkas. Kai atvažiavo krautis malkas, A. B. buvo. Už tai, kad pavežė malkas, A. B. su juo atsiskaitė duodamas malkų. Ten buvo tos pačios gluosnio malkos. Malkas vežė tik A. B. paliepimu. Malkas iš tos pačios vietos vežė pavasarį ir rudenį. Nežino kam priklausė sklypas, iš kurio vežė malkas. Dar vežė kažkokiai moteriškei priekabą ar pusantros malkų. Nusileidus nuo kalno už kokių 10 metrų buvo šakų krūva ir ten buvo tos malkos, vandens telkinio nematė. Toliau, lankoje prie Nemuno, lyg buvo traktorius. Malkos buvo kraunamos ant keliuko, visada toje pačioje vietoje, nes nuo kelio jis niekur nenuvažiuoja. Jis visą laiką važiavo į tą pačią vietą. Nematė kur buvo daromas kirtimas (t. 4, b. l. 83-84).
Liudytojas K. I. parodė, kad A. B. pažįsta. Žinojo apie išpjautą mišką, nes jo dėdė girininkas. Su A. B. nei prie tvenkinio, nei prie Kidulių parduotuvės nebuvo susitikę ir A. B. nei jam, nei jo draugui T. A. nesiūlė 300 eurų. 2022 m. spalio 24 d. žvejojo su T. A. ir matė ten gamtosaugininkus, policiją, bet nebuvo artyn priėję. E. J. pažįsta, T. K. nepažįsta. Prisimena, kad jį apklausė ikiteisminio tyrimo metu.
Parodymų patikrinimui buvo pagarsinti liudytojo K. I. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, jog liudytojas K. I. 2022 m. spalio 27 d. parodė, kad 2022 m. spalio 24 d. kartu su T. A. žvejojo tvenkinyje, esančiame šalia, kiek jam žinoma, neteisėtai išpjauto miško. Tai žinojo, kadangi prieš kurį laiką buvo suvažiavę gamtos apsaugos darbuotojai, miškų urėdijos darbuotojai, policija. Be to apie neteisėtą miško išpjovimą kalbėjo ir vietiniai gyventojai, jog tai A. B. vadovaujamos įmonės darbas. 2022 m. spalio 24 d. atvykęs tamsiu automobiliu prie tvenkinio, A. B. pasiūlė prisiimti atsakomybę už neteisėtai išpjautą tą patį mišką. A. B. pasiūlė 300 eurų sumą už tai, jog prisipažintų jis arba T., jog išpjovė neteisėtai mišką ir tai pasakytų būdamas policijoje, dalyvaujant advokatui iš Jurbarko, jeigu neklysta R.. 2022 m. spalio 26 d., apie 17 val. 30 min., jam būnant kartu su tuo pačiu T. A., (duomenys neskelbtini), prie karių kapinių esančio stendo, sustojo bronzinės spalvos automobilis, kurio markės nežino, jeigu neklysta „Volvo“, prie kurio vairo sėdėjo tas pats A. B.. Atsidarė keleivio pusės lango stiklą ir pradėjo juos kalbinti. Pokalbio metu jis vėl pasiūlė sandorį, jog vienas iš jų prisiimtų kaltę už neteisėtai išpjautą mišką, ir už tai sakė, jog duotų 300 eurų sumą. Kalbėjo, jog vienas iš jų turėtų 2022 m. spalio 28 d. kartu su A. B. bei jo pasamdytu advokatu nuvažiuoti į Šakių policiją duoti parodymus apie neva padarytą nusikaltimą, prisiimti kaltę, jog išpjovė tą mišką kažkuris iš jų ir vėliau gauti 300 eurų atlygį. Tiksliai ar jis, ar T. turėtų važiuoti į policiją, nesusitarė tuo metu, planavo ryte penktadienį 2022 m. spalio 27 d. prie Kidulių parduotuvės susitikti su A. ir viską iki galo suderinus, visi kartu važiuoti į Šakius. Kiek žino, pas jį dirbo E. J., kuris pokalbio metu jam prasitarė, jog A. paliepimu ir nurodymu buvo pjaunamas tas miškas, kaip suprato iš E., tai A. tikrai žinojo, jog neteisėtai nurodė pjauti mišką, juk visiems pjovimo darbams vadovauja A.. Jis yra vietinis, puikiai žino tą vietą kur išpjauti medžiai, ten vasaros metu buvo vykdomi krūmų pjovimo darbai, kuriuos ir vykdė A. vadovaujama įmonė, tačiau vėliau jau ir jis pats pastebėjo, jog pjaunami ir žali dideli medžiai, gluosniai (t. 1, b. l. 171-172).
Po parodymų pagarsinimo liudytojas K. I. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, jokių priekaištų neturi. A. siūlė pinigų, bet jis atsisakė. Pirmas susitikimas su A. B. buvo prie sankryžos, pats A. nurodė advokato pavardę, su kuriuo reikės vykti į policiją. Jis nesutiko apsiimti kaltės dėl miško pjovimo, nes nenorėjo papildomų bėdų, pats turi baudų. Apie išpjautą mišką jis pirmiau kalbėjo su E. J., nei su A. B.. E. jam sakė, kad pjovė mišką, bet nesakė kas liepė pjauti. Policija jį pasigavo gatvėje ir apklausinėjo, pareigūnai sėdėjo mašinoje, o jis stovėjo lauke, tuo metu buvo blaivus, apklausa truko apie pusvalandį. Tuo metu neperskaitė apklausos protokolo, tik pasirašė, bet dabar tai, ką perskaitė teisme, surašyta iš jo žodžių. Pas A. B. niekada nedirbo, jie tik pažįstami. Dėl gynėjo prašymu prie bylos prijungto 2022 m. lapkričio 21 d. Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvito paaiškino, kad 2022 m. lapkričio 21 d. pas A. B. nedirbo, jokių šaltalankio šakų nėra krovęs ir 300 eurų iš A. B. nėra gavęs. Niekada nėra prašęs A. B. pinigų ir siūlęs susitikti kuro kolonėlėje. Ant jokio kvito nėra pasirašęs ir negali patvirtinti, kad čia jo parašas. Netoli įvykio vietos jie su T. A. žvejojo ir matė, kad kažkas pjauna medžius, girdėjo pjūklus, tačiau nematė kas pjauna, nematė jokios technikos. Jis neapsiėmė kaltės dėl medžių pjovimo, todėl su A. išsiskirstė ir jie nieko nepasirašinėjo (t. 3, 142-144).
Liudytojas T. A. parodė, kad A. B. pažįsta iš matymo. Anksčiau su A. B. buvo pokalbis prie parduotuvės. Jis ėjo iš žvejybos, žmonės dirbo, traktorius stovėjo ir nieko jis daugiau nematė per tokį atstumą. Kartu su juo tuo metu buvo draugas K. I.. A. B. susitiko parduotuvėje „Aibė“, jis klausė gal darbo nori, bet sakė, kad ne, nes jis dirbo. A. B. jam nesiūlė nieko prisiimti. Prie tvenkinio nebuvo susitikęs su A. B.. Prie tvenkinio buvo tik su draugu K..
Parodymų patikrinimui pagarsinti liudytojo T. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad 2022 m. spalio 24 d. jis žvejojo su K. I. tvenkinyje, esančiame šalia, kur neteisėtai kiek jam žinoma išpjautas miškas. Tai žinojo, kadangi prieš kurį laiką buvo suvažiavę gamtos apsaugos darbuotojai, miškų urėdijos darbuotojai, policija, apie tai šnekėjo vietiniai gyventojai. Taigi tą 2022 m. spalio 24 d. atvykęs tamsiu automobiliu ir privažiavęs prie tvenkinio A. B. pasiūlė prisiimti atsakomybę už neteisėtai išpjautą mišką. Jis pasiūlė 300 eurų sumą už tai, jog prisipažintų jis arba K., jog išpjovė neteisėtai mišką, tai pasakytų būdamas policijoje, dalyvaujant advokatui iš Jurbarko, jeigu neklysta R.. Tuo metu jis minėjo, jog dar susisieks su jais ir suderins viską, A. numerio jis neturi. 2022 m. spalio 26 d., apie 17 val. 30 min., jam būnant kartu su tuo pačiu K. I., (duomenys neskelbtini), prie karių kapinių esančio stendo, sustojo bronzinės spalvos automobilis, kurio markės nežino, jeigu neklysta „Volvo“, prie kurio vairo sėdėjo tas pats A. B.. Atsidarė keleivio pusės lango stiklą ir pradėjo juos kalbinti. Pokalbio metu jis vėl pasiūlė sandorį, jog vienas iš jų prisiimtų kaltę už neteisėtai išpjautą mišką, ir už tai sakė, jog duotų 300 eurų sumą. Kalbėjo, jog vienas iš jų turėtų 2022 m. spalio 28 d. kartu su A. B. bei jo pasamdytu advokatu nuvažiuoti į Šakių policiją duoti parodymus apie neva padarytą nusikaltimą, prisiimti kaltę, jog išpjovė tą mišką kažkuris iš jų ir vėliau gauti 300 eurų atlygį. Tiksliai ar jis, ar K. turėtų važiuoti į policiją, nesusitarė tuo metu, planavo ryte penktadienį 2022 m. spalio 27 d. prie Kidulių parduotuvės susitikti su A. ir viską iki galo suderinus, visi kartu važiuoti į Šakius. Šiuo metu davęs parodymus tikrai nevyks su A. į policiją ir jokių melagingų parodymų neduos (t. 1, b. l. 165-166).
Po parodymų pagarsinimo liudytojas T. A. parodė, kad pagarsinti parodymai teisingi, neprisimena kur vyko apklausa, tačiau į policiją nebuvo nuvykęs, apklausos protokolo tuo metu neperskaitė (t. 4, b. l. 60).
Liudytojas A. B. parodė, kad 2022 m. spalio 27 d. apklausinėjo K. I. ir T. A.. Ne viską atsimena, bet atrodo, kad apklausos vyko tarnybiniame automobilyje, apklausiami asmenys buvo blaivūs, juos pasigavo Kidulių miestelyje. Neatsimena, ar šiuos asmenis abu kartu apklausinėjo. Pradžioje gavo informaciją iš girininkijos, jog A. B. ieško asmens, kuris prisiimtų kaltę už medžių pasisavinimą. Kiek prisimena, vienas iš girininkijos darbuotojų buvo kažkurio apklausiamo asmens giminaitis. Jį apklausus, šis ir nurodė, kad A. B. buvo privažiavęs ir siūlė už atlygį prisiimti kaltę. Buvo apklausti du asmenys, nes, kaip supranta, atlygis buvo siūlomas abiem. K. I. ir T. A. pasakojo, kad jiems būnant Kiduliuose automobiliu privažiavo A. B. ir pasiūlė atlygį už tai, kad jie prisiimtų kaltę. Buvo siūlomi keli šimtai eurų. Asmenys minėjo, kad jie būtų turėję kartu atvažiuoti iki policijos, nueiti pas tyrėją ir duoti parodymus, jog pasisavino medžius. Buvo kalba, kad apklausoje dalyvaus advokatas. Apklausiamas asmuo pats nurodė advokato pavardę. Asmenys minėjo, kad jiems būnant prie vandens telkinio privažiavo A. B. ir pasiūlė. Neatsimena kelis kartus buvo siūloma. Asmenys laisva valia davė parodymus, perskaitė protokolą ir pasirašė. Iš pradžių tyrimą šioje byloje atliko jis, vėliau perėmė kitas pareigūnas. Jeigu neklysta, apklausiamiems asmenims skambino telefonu ir tada susitiko. Pirmas buvo apklausiamas K. I., jis be pastovios gyvenamosios vietos, todėl nėra taip paprasta jį rasti. Jeigu apklausos protokole parašyta, kad ji užtruko 6 minutes, vadinasi taip ir buvo. Kiek atsimena, vienas iš apklausiamų asmenų buvo susigundęs A. B. pasiūlymu prisiimti kaltę, bet nepamena kuris. Jeigu asmenys buvo kartu, kartu davė parodymus, tai jų parodymai identiški. Parodymai buvo surašyti iš liudytojų žodžių (t. 4, b. l. 81-82).
Liudytojas K. J. parodė, kad dirba miško apsaugos specialistu. 2022 m. spalio pradžioje jam paskambino iš Aplinkos apsaugos departamento ir pranešė apie galimai neteisėtai iškirstą valstybinį mišką, jog šalimais įmonė „(duomenys neskelbtini)“ kirto krūmus ir nupjovė medžius. Apie tai jis informavo girininką ir nuvažiavo pažiūrėti į vietą. Kai girininkas patvirtino, kad ten yra valstybinis miškas, jis paskambino A. B.. Telefonu pranešė, kad valstybinėje žemėje be leidimo iškirsti medžiai. A. B. pripažino, kad ten dirbo jo įmonės darbininkai ir klausė kokia bus bauda, kokia žala. A. B. atsakė, kad reikia suskaičiuoti medžius, jų skersmenis ir tada žinos žalą. Iš pradžių jis manė, kad ten bus administracinė byla, todėl A. B. nurodė, kad reikia kalto žmogaus, kuriam reikės surašyti protokolą. A. B. sakė, kad suras ir atveš kaltą žmogų. Kai girininkas pamatavo medžius ir jis paskaičiavo preliminarią žalą, paskambinęs pranešė A. B. kokia turtinė žala, be to pasakė, kad žalą aplinkai apskaičiuos Aplinkos apsaugos departamentas. A. B. paminėjo, kad žmogų turi, bet jis žalų nemokės. Tada jis nusprendė pasitarti su kolegomis kaip tęsti tyrimą, nes medienos jau nebuvo ir kreipėsi į policiją dėl vagystės. Jis neklausė A. B., kur jis išvežė medžius, užteko fakto, kad jie iškirto ir išvežė. Įvykio vietoje jis buvo du ar tris kartus, savaičių bėgyje ir matė, kad iškirstų visų medžių kelmai yra žali. Nesvarbu, kad gluosnių šerdis papuvusi, bet būtent gluosniai ir kai kurios kitos medžių rūšys žaliuoja ir auga toliau. Kol medis žaliuoja ir atlieka biologines funkcijas, jis nėra išvarta. Jis apžiūrėjo kelmus, dalyvavo jų matavime ir apskaičiavo turtinę žalą. Yra specialios lentelės, kur iš kelmų apskaičiuoja medžio tūrį – tai biržės taksavimo lapas (t. 1, b. l. 47, 10 a forma), o paskui pagal medžio tūrį, medžio rūšį, kaitrumo grupę paskaičiavo tos dienos galiojančiais įkainiais mažmeninės medienos pardavimo kainą. Turtinė žala buvo paskaičiuota ne kaip stačio miško, o kaip nukirsto, nes medžiai buvo nukirsti ir pavogti. Buvo paskaičiuota mažmeninė medienos kaina, neskirstant į sertifikuotą ir nesertifikuotą, byloje yra kainos, pagal kurias skaičiavo žalą (t. 1, b. l. 50). Valstybinės žemės sklypo riboženkliai yra, tik kartais juos rasti sudėtinga, todėl jie pasitelkia elektroninius prietaisus. Įvykio vietoje sklypo ribas dar pasitikslino, vieną riboženklį rado sunkiau. Kelmai nebuvo toli vienas nuo kito nutolę, matėsi, kad ten važiuota ir sunkiąja technika. Dėl valstybinio miško, kurį patikėjimo teise valdo VĮ Valstybinių miškų urėdija, kirtimo, A. B. į juos nesikreipė. Gretimai sklypą patikėjimo teise valdo NŽT, tai ten A. B. kažkokius dokumentus tvarkėsi (t. 4, b. l. 10-13).
Liudytojas V. M. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio mėnesį dirbo Kidulių girininkijos girininku. Važiuojant į Jurbarką nuo pylimo buvo matyti, kad ten buvo kertamas apžėlęs pylimas. Vieną kartą pastebėjo, kad lyg įlįsta į valstybinį mišką ir iškirsta, tačiau tuo metu neturėjo prietaisų. Po to paskambino aplinkos apsaugos specialistas A. D. ir liepė važiuoti žiūrėti. Nuvažiavus iš karto pamatė, kad iškirsti medžiai valstybiniame miške, gavęs prietaisus dar pasitikslino. Išpjauta nemaža teritorija, apie 400 kv. m., nes medžiai augo retai. Suskaičiavo 13 kelmų, medžiai buvo iškirsti iki mėnesio laiko, todėl buvo galima tiksliai nustatyti, ar medžiai buvo žali ar sausi. Sausas medis beveik nepasikeičia, o žalias medis pradeda tamsėti, atsiranda kitokių požymių. Nukirsti medžiai buvo žali, jis surašė biržės taksavimo lapą pagal miškotvarkos medžiagą. Miškotvarkos medžiagoje yra surašyta miško grupė, nustatytas medžių amžius, nes medžiai buvo sutaksuoti. Jis matė iš anksčiau, kad ten darbuojasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkai, matė, kad jie kirto lankose ir šalia, gluosniai buvo suvežti į vidurį lankų, juos pjovė į kalades ir vežė malkas. Jis pats matė, kad darbininkai pjovė kaladėmis, traktorius krovė į mašiną ir vežė. Važiuojant pylimu viskas matėsi. Kai iškilo klausimas, ar neiškirto valstybinio miško, tai nuvažiavo į vietą ir nustatė. Su A. B. susiskambino telefonu, atrodo, kad jis neigė kirtęs mišką, tiksliai neprisimena.
Parodymų patikrinimui buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo V. M. parodymai, iš kurių matyti, kad galimai rugpjūčio mėnesio pabaigoje, važiuojant į Jurbarką, prie vandens telkinio pastebėjo iškirstą mišką. Tuo metu ribų matavimo prietaiso neturėjo. Po keleto dienų atsižymėjo valstybinio miško ribas ir su pavaduotoju suskaičiavo medžius, kurie buvo nupjauti valstybiniame miške. Kaip vėliau išsiaiškinta, buvo pagrobta 13 gluosnių, priklausančių urėdijai. Tą plotą kirto UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, ten matydavo dirbantį A. B. įmonės traktorių, su kuriuo išveždavo medžius. Kas suteikė leidimą ten kirsti medžius, jis nežino, ten yra valstybinis miškas. Visą informaciją apie galimai nelegaliai iškirstą miško plotą iškart perdavė urėdijos specialistui K. J.. Jis pats bendravo ir su A. B., kuris nenorom prasitarė, kad kirtimus atliko jo darbuotojai neva be jo žinios. A. B. sakė, kad gali rasti darbuotoją, kuris apsiims atsakomybę už to miško kirtimą. Jam žinoma, kad vėliau pats įmonės savininkas A. B. vengdamas atsakomybės visur važinėjo, klausinėjo, kas galėtų apsiimti nukirtęs tuos medžius (t. 1, b. l. 150-151).
Po parodymų pagarsinimo liudytojas V. M. patvirtino, kad pagarsinti parodymai yra teisingi. Visi miestelyje šnekėjo, kad A. B. važinėja ir pinigus siūlo. Žino, kad siūlė ir šios bylos liudytojams. Toje vietoje riboženklių nebuvo, nes ten buvo užtvinę. Dėl medžių amžiaus ir dėl to, kad jie buvo žali, abejonių nėra, nes medžiai buvo sutaksuoti. Gluosnio gali būti tik lukštai likę ir jis vis tiek bus žalias. Gluosnis yra toks medis, kuris ir gulintis auga, ir supuvęs. Girininku dirbo 32 metus, todėl sugeba atskirti žalią medį nuo sauso. Tame valstybinio miško kampe daugiau vagysčių nebuvo užfiksuota, medienos buvo pavogta gyvenvietėje. Šioje byloje liudytojas K. I. yra jo sesers sūnus. Jo paties sūnus liepė perspėti K. I., kad neimtų pinigų iš A. B. ir nelįstų į bėdą, nes žino, kad A. B. važinėja po miestelį ir siūlo pinigų tiems kurie mėgsta išgerti. Jis perspėjo K. I., kad nelįstų kur nereikia (t. 4, b. l. 13-15).
Liudytojas I. J. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio mėnesį dirbo Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento Kauno miškų kontrolės skyriaus vyriausiuoju specialistu. Kiekvieną rytą jis važiuodavo į darbą iš Šakių į Jurbarką pro tą vietą ir matė, kad toje teritorijoje kertami medžiai. Įmonės ženklų ant transporto nebuvo, bet matė, kad pjovėjai pjauna krūmus, palieka medžius ir tvarko žemės ūkio paskirties žemę. Iš pradžių žmonės dirbo viduryje lankų, šalia Nemuno. Kažkur po mėnesio pastebėjo, kad medžius kerta prie tvenkinio, kur aiškiai matosi, kad ribojasi su mišku. Jam kilo įtarimas nuvažiuoti ir pasižiūrėti. Jis naudojasi telefone įdiegta GPS sistema ir programėle, kur 2 metrų tikslumu turi miškų kadastro duomenis ir mato, kur yra ribos. Nuvažiavus į vietą pastebėjo, kad galimai įlįsta iš miško žemę. Tuo metu darbininkų jau nebuvo, buvo išpjauti ir palikti medžiai, gal 10-12 gluosnių. Medžiai buvo stori, jie augo pavieniui prie tvenkinio, prie užliejamos pievos. Darbuotojai tik buvo pradėję darbus, nugenėtos medžių šakos buvo sukrautos į krūvas, dalis medžių buvo supjauti. Jis žinojo, kad sklypas laukuose prie Nemuno, kur vyko darbai, nuosavybes teise priklauso A. B., todėl jam ir paskambino. Dar prisiminė, kad prieš nuvykstant į įvykio vietą, kai važiuojant keliu kilo įtarimas, jis paskambino A. B. pasiklausti, ar neįlįsta į valstybinį mišką, perspėjo, kad jis pasitikrintų. Su A. B. telefonu kalbėjo keletą kartų. Antro pokalbio metu A. B. teigė, kad jis ten nekirto, kad ten ne jo darbuotojai dirbo, tačiau nuo kelio puikiai matėsi, kad dirba tie patys darbuotojai, tas pats sunkvežimis, A. B. įmonės traktorius važinėjo.
Parodymų patikrinimui pagarsinti liudytojo I. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad 2022 m. rugpjūčio mėnesį prie pat tilto į Jurbarką, prie vandens telkinio jis pastebėjo iškirstą mišką. Įtardamas, jog kertamas miškas yra valstybinėje žemėje, pasinaudodamas registrų centro duomenų bazėmis, išsiaiškino, jog galimai yra iškirsta nelegaliai miško ploto. Buvo pagrobta 13 vnt. gluosnių, priklausančių urėdijai bei iki 10 vnt. medžių, esančių NŽT žinioje. Tą plotą kirto UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, jis matydavo stovinčius automobilius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ emblemomis. Visą informaciją apie galimai nelegaliai iškirstą miško plotą iškart perdavė Valstybinių miškų urėdijos Šakių regioninio padalinio miško apsaugos specialistui K. J.. Taip pat telefonu bendravo su A. B., kuris iš pradžių neigė vykdęs darbus. Tada jis A. B. atsakė, jog visą vasarą matė jo techniką ir darbuotojus. Tada A. B. atsakė, jog jis davė pasimalkauti savo darbuotojui, ir kad tas darbuotojas įvykdė nusikaltimą, pavogė tuos medžius ir jis jį priduos. 2022 m. spalio 14 d. buvo iškviesta NŽT dėl ribų patikslinimo ir jis su girininku V. M. suskaičiavo, kad nukirsta 13 vnt. medžių – gluosnių. Prieš tai A. B. buvo įspėtas, jog bus iškviesta policija, jis atsakė, jog nurodys asmenį įvykdžiusį medžių vagystę (t. 1, b. l. 155).
Po parodymų pagarsinimo liudytojas I. J. parodė, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai parodo, kad 2022 m. gegužės mėnesį A. B. kalbėjo telefonu su juo, kad išsinuomos šalia esantį žemės sklypą, kuris yra prie tvenkinio, tačiau valstybinio miško jis negalėjo išsinuomoti, nes jis nenuomojamas.
Parodymų patikrinimui pagarsinti liudytojo I. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad jo žiniomis A. B. 2022 m. gegužės mėnesį kreipėsi į NŽT dėl galimybės išsinuomoti laisvą valstybinės žemės plotą. Kiek žino, A. B. darbus šioje žemėje pradėjo dar negavęs NŽT atsakymo dėl išnuomojamos žemės. Naudojantis www.geoportal.lt žemėlapiu, A. B. pradėjo darbą privatizuojamoje žemėje, kurią žemėlapyje pažymi Nr. 1. Ten buvo pagrinde krūmynai ir keletas gluosnio medžių. Kirsdamas plotą, kuris pažymėtas Nr. 1, A. B. nepasižiūrėjo tikslios ribos kur prasideda miško žemė ir miško žemėje iškirto 13 vnt. gluosnių (žemėlapyje pažymėta Nr. 2). Toje vietoje aiškių ribų nebuvo. Norint kirsti žalius medžius visų nuosavybės formų miškuose reikalingi leidimai kirsti mišką, kuriuos išduoda Valstybinė miškų tarnyba (toliau – VMT). Norint gauti leidimą kirsti miškus, į VMT turi kreiptis miško valdytojas arba savininkas. A. B., norėdamas kirsti mišką minėtoje privatizuotinoje miško dalyje, turėjo kreiptis su prašymu į miško valdytoją, tai yra NŽT, o NŽT turėtų kreiptis į VMT. Taip pat A. B. įmonei vykdant kirtimus minėtoje vietoje, pastebėjo, kad privačioje žemės ūkio paskirties žemėje iškirsti krūmai ir medžiai. Kadangi tai yra privati žemė ir privačioje žemėje augę gluosniai nėra saugotini, todėl jie ten tyrimo neatliko. Kam priklauso privati žemė toje vietoje, nežino (t. 1, b. l. 158-162).
Po parodymų pagarsinimo liudytojas I. J. parodė, kad toje vietoje yra ir NŽT administruojamas žemės sklypas ir valstybinis miškas, kurį patikėjimo teise valdo Valstybinė miškų urėdija. Leidimų dėl miško kirtimo nebuvo išduota. Jis įsitikinęs, kad toje vietoje dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau kaip iškirto medžius nematė, bet kadangi iš tos pačios vietos, kur buvo neteisėtas kirtimas, A. B. traktorius vežė šakas, tai manytina, kad jie ir įvykdė tą kirtimą. Kai jis nuvyko į įvykio vietą, dalis medžių jau buvo išvežta, o dalis likę, jis atsimena vieną gulintį kamieną, tačiau jis neturi pareigos saugoti nupjautų medžių. Medžiai buvo likę urėdijos valdomoje teritorijoje, buvo pranešta savininkui, t. y. Valstybinei miškų urėdijai. Jie tiria tik tai, kas susiję su padaryta žala gamtai, o ne su vagystėmis. Įvykio vietoje buvo skaičiuojami nukirsti medžiai, buvo 13 kelmų. A. B. įmonės techniką jis pažįsta, nes yra iš to paties miestelio, mato pravažiuojant, tai negalėjo sumaišyti, 100 procentų įsitikinęs, kad ten buvo A. B. įmonės mašinos. Jis matydavo autobusiuką su emblema „(duomenys neskelbtini)“, su juo važinėjo A. B.. Kai vyko darbai, autobusiuką toje teritorijoje taip pat matė. Ten yra šlapesnė vieta, tai autobusiukas būdavo paliktas už 50-100 metrų. Kitų transporto priemonių ten nepastebėjo, tuo keliu jis važiuoja 2-3 kartus per dieną, nes veža vaikus iš mokyklos, važiuoja pietauti. Nupjautas medis, kurį matė, buvo urėdijai priklausančiame miške. Pradžioje buvo likusios šakos, nes po to matė, kaip traktorius jas vežė. Mano, kad jeigu A. B. būtų žinojęs ribas, jis nebūtų pjovęs ne savo nuosavybėje. A. B. toje vietovėje darbus vykdė visą vasarą, tvarkė savo sklypą, pjovė medžius, smulkino ir į mašiną krovė malkas ir kažkur vežė. Įvykio vietoje yra vientisas miškas, tačiau toje vietoje pavasarį užliejama, todėl rasti riboženklius sudėtinga, tačiau A. dirba miško kirtimo darbus, susiduria su tuo, todėl tikrai negalvojo, kad gali tokia klaida įvykti. Bet kuris žmogus, naudojantis visiems prieinama programėle „geoportal.lt“ 1-2 metrų atstumu gali nusistatyti ribas. Net po vagystės nustatymo, rugsėjo mėnesį važiuodamas į darbą matė, kad A. B. traktorius veža iš ten šakas biokurui, jis paskambino A. pasakyti, kad ten įvykio vieta ir nieko negalima daryti (t. 4, b. l. 42-46).
Liudytojas T. D. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio mėnesį dirbo akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „Kelių priežiūra“ vakarų regiono Tauragės kelių tarnybos struktūrinio padalinio vadovu. Tuo metu kaip institucija atlikinėjo menkaverčių medžių, krūmų šalinimą kelio juostoje, kurie trukdydavo eismo saugumui. Medžius kirsdavo „VIA Lietuva“ priklausančiose zonose, t. y. kelio juosta nuo ašies ar nuo kelio briaunos 20 ar 25 metrų atstumu. A. B. įmonė gretimame sklype vykdė kažkokius darbus, todėl pasiūlė neatlygintinai nurodytoje jų zonoje iškirsti krūmus ir menkaverčius medžius, kad kuo mažiau išnaudotų savo resursų. Kalba buvo apie pylimą, nes pylimas priklausė kelių priežiūrai ir jie turėjo jį tvarkyti. Susitarimas buvo žodinis, A. B. buvo nurodyti matmenys (20 ar 25 metrai nuo ašies ar nuo kelio briaunos), buvo kalba, kad jis tiksliai atsižymės ribas, t. y. kur yra kelių zona, ir ten išpjaus. Be to, labai paprasta patikrinti, nes įsivedus į programėlę „Regia.lt“, ribos kuo puikiausiai matosi, ir atstumai ir plotai. Nepastebėjo ar buvo iškirsti medžiai valstybiniame miške, nes jiems tai neaktualu. Nebuvo jokio susitarimo, kad A. B. gali išpjauti kažką šalia esančiuose, jiems nepriklausančiuose sklypuose. Toje kelio apsaugos zonoje iki 30 cm yra menkaverčiai medžiai, kuriuos galima kirsti be leidimo, išimtis yra tik ąžuolas. Toje vietoje, kur pjovė A. B. įmonė, pagrinde buvo krūmai (t. 4, b. l. 41-42).
Liudytoja R. Š. – M. parodė, kad dirba Kidulių seniūnės pareigose. 2022 m. rugpjūčio mėnesį panemunėje matė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai lankose pjauna krūmus. Krūmai yra nesaugotini želdiniai, todėl leidimo nereikia. Kelio apsaugos zonoje leidimai išduodami priklausomai nuo to kokios reikšmės kelias, ten buvo regioninės reikšmės kelias, o seniūnija išduoda tik vietinės reikšmės.
Parodymų patikrinimui buvo pagarsinti liudytojos R. Š. – M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad norint valstybinėje žemėje atlikti kirtimo darbus asmuo turi leidimo kreiptis į NŽT, o NŽT kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių tam, kad gautų patvirtinimą/pritarimą, leidžiantį valstybinėje žemėje atlikti medžių kirtimus. Krūmynų kirtimui leidimo nereikia. 2022 m. rugsėjo mėnesio pradžioje seniūnijoje buvo gautas paklausimas iš Aplinkos apsaugos departamento, ar kam nors buvo išduotas leidimas pjauti medžius valstybinėje žemėje, netoli valstybinio miško ribų. Seniūnija šios funkcijos neatlieka ir tokių leidimų asmenims neišduoda. A. B. dėl leidimo vykdyti kirtimus pylime ar šlaite, kur yra vandens telkinys, valstybinis miškas besiribojantis su nesuformuotu žemės sklypu ir kur toliau yra A. B. priklausantys žemės sklypai, nesikreipė, ji jam tokio leidimo nei žodinio nei rašytinio nesuteikė, nes tokios teisės neturi. Naudojantis „geoportal.lt“ suformuotame žemėlapyje, pažymi Nr. 1 plotą, apie kurį yra kalbama. Apie tai, kad kažkas neteisėtai iškirto gluosnius valstybiniame miške, ji beveik nieko nežino (t. 2, b. l. 118-120).
Po parodymų pagarsinimo liudytoja R. Š. – M. parodė, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai parodė, jog yra girdėjusi iš girininko pavaduotojo, jog kažkas iš valstybinio miško vagia, bet nieko konkretaus nežino (t. 4, b. l. 47).
Liudytojas A. D. parodė, kad dirba Miškų kontrolės departamente, A. B. pažįsta kaip miško savininką. Įvykio vietoje jis dalyvavo vieną kartą, kartu su NŽT specialistu nustatė valstybinio miško ribą. NŽT specialisto reikėjo, kadangi kampinio riboženklio nepavyko rasti natūroje, todėl pagal koordinates nustatė riboženklio vietą. Kelmus matavo valstybinio miško valdytojas – urėdija, kuris pateikė iškirstos medienos paskaičiavimą. Jis prisidėjo prie civilinio ieškinio dėl aplinkai padarytos žalos regimo, tai yra atliko paskaičiavimą pagal metodiką. Parinktas indeksas yra pagal medynų brandumo grupę. Visas miškas yra apskaitytas Miškų kadastre. Miškų kadastre yra sukaupta visa informacija apie kiekvieną taksacinį sklypą, jo miškų grupę, amžių, brandumo grupę, augavietę ir visa kita. Miškų kadastre nurodoma informacija yra atskirai kiekvienam taksaciniam sklypui. Nurodoma, ar tai kertinė miško buveinė, ar ne, ar tai saugoma teritorija, ar nesaugoma, tai yra kaupiama absoliučiai visa informacija. Atlikdamas paskaičiavimus ji naudojosi VĮ „Registrų centras“ pažyma apie šiam sklypui taikomas specialias žemės naudojimo sąlygas – vandens telkinių apsaugos juostas. Nemuno upei yra nustatytos vandens apsaugos zonos, tai yra 500 metrų nuo vandens telkinio pakraščio. Iki sklypo, kur buvo atlikti kirtimai, maksimalus atstumas nuo vandens telkinio pakraščio iki galutinės šio sklypo ribos yra 485-486 metrai. Jis matavo atstumus nuo nukirstų plotų, kadangi ne visas sklypas papuola į vandens telkinio apsaugos zoną ir pagal horizontaliai ilgiausią liniją yra 485-486 metrai. Apskaičiuojant žalą vadovavosi Aplinkos ministro įsakymais, pagrindinis dokumentas – Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika padarytos žalos aplinkai apskaičiavimas miške (t. 4, b. l. 48-49).
Kaltinamojo A. B. kaltė įrodyta ir kitais rašytiniais įrodymais:
2022 m. spalio 17 d. pareiškime dėl vagystės užfiksuota, kad gautas VĮ Valstybinių miškų urėdijos Šakių regioninio padalinio vadovo P. S. pasirašytas pareiškimas apie tai, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. iš valstybei nuosavybės teise priklausančio miško, patikėjimo teise valdomo VĮ Valstybinių miškų urėdijos, esančio VĮ Valstybinių miškų urėdijos Šakių regioninio padalinio Kidulių girininkijos kvartalas 1, sklypas 3, buvo nupjauta ir pavogta 13 vienetų žalių gluosnių (tūris 12,62 m³), kurių turtinė vertė 1 191,08 Eur. Pridėti rašytiniai duomenys, patvirtinantys nupjautų ir pavogtų medžių augimo vietą, kiekį, kubatūrą, vertę – biržės taksavimo lapas, savavališkais kirtimais iškirstų medžių apmatavimo lapas, žemės sklypo planas, žaliavinės medienos ir medienos ruošos liekanų kaina (t. 1, b. l. 45-50).
2022 m. spalio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikta įvykio vietos, esančios valstybinio miško, (duomenys neskelbtini), apžiūra. Įvykio vieta yra Kidulių girininkijoje, prie pat tilto į Jurbarko miestą, prie vandens telkinio esantis valstybinis miškas. Iškirsto ploto ribos susideda iš trijų atskaitos taškų su koordinatėmis: 1. (duomenys neskelbtini); 2. (duomenys neskelbtini); 3. (duomenys neskelbtini). Šiame plote yra trylikos nukirstų medžių kamienų liekanos, šaknimis įsitvirtinusių į žemę – kelmai. Nr. 12 pažymėto kelmo išmatavimai 54x58cm; Nr. 13 pažymėto kelmo išmatavimai 49x50cm; Nr. 14 – 70x63 cm; Nr. 15 – 53x57 cm; Nr. 16 pažymėto kelmo išmatavimai 63x54 cm; Nr. 17 – 45x53 cm; Nr. 18 – 62x60 cm; Nr. 19 – 50x52 cm; Nr. 20 – 80x92 cm; Nr. 21 – 39x48 cm; Nr. 23 – 60x72 cm; Nr. 24 – 66x60 cm; Nr. 25 pažymėto kelmo išmatavimai 34x33 cm. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (t. 1, b. l. 32-34, 35-44).
2023 m. kovo 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šakių skyriaus rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), prie žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (šiaurės rytų pusėje), kurį patikėjimo teise valdo VĮ Valstybinių miškų urėdija, yra valstybinė žemė, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, vienas laisvos žemės fondo plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) (į planą įtrauktas tik 2022 m. gruodžio 30 d., miškų ūkio paskirties žemė), kitas žemės sklypas laisvos žemės fondo plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 2 d. (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) Šakių skyriuje buvo gautas A. B. prašymas išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, tame tarpe ir žemės sklypą pažymėtą laisvos žemės plane Nr. (duomenys neskelbtini). Šakių skyrius 2022 m. gegužės 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad minėtas prašymas bus įtrauktas į Šakių skyriaus vedėjo įsakymu tvirtinamą asmenų sąrašą ir apie pretendentų susirinkimą informuos papildomu registruotu laišku. Kidulių kadastro vietovės reformos projektas bus rengiamas 2023 m. I ketvirtyje. Šakių skyrius A. B. iki šios dienos nėra išdavęs leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti, ar išnuomojęs valstybinės žemės sklypą pagal valstybinės žemės nuomos sutartį nurodytoje teritorijoje (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai ar įgalioti asmenys dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti ar valstybinės žemės nuomos į Šakių skyrių nesikreipė (t. 1, b. l. 54-57).
2023 m. birželio 23 d. Valstybinės miškų tarnybos pateiktame rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. nesikreipė į Valstybinę miškų tarnybą dėl leidimo kirsti valstybinį mišką, esantį VĮ Valstybinių miškų urėdijos Šakių regioninio padalinio Kidulių girininkijoje, žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 60).
2023 m. birželio 26 d. Šakių rajono savivaldybės administracijos pateiktame rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Šakių rajono savivaldybės administracija nėra išdavusi leidimų želdinių kirtimui/genėjimui nesuformuotuose žemės sklypuose laisvos žemės fondo plane pažymėtuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose prie žemes sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). A. B. ar jo vadovaujamų įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas nesikreipė į Šakių rajono savivaldybės administraciją dėl leidimo želdinių kirtimui/genėjimui išdavimo (t. 1, b. l. 62-63).
2023 m. liepos 11 d. akcinės bendrovės (toliau – AB) Lietuvos automobilių kelių direkcija pateiktame rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Kelių direkcija nebuvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. B. ar jo įgaliotam atstovui išdavusi leidimo kirsti, genėti medžius ir krūmus valstybinės reikšmės kelyje Nr. 137 Pilviškiai- Šakiai- Jurbarkas (56,46-56,83 km), tačiau pagal sutartį su AB „Kelių direkcija“ valstybinės reikšmės kelius prižiūrinti įmonė AB „Kelių priežiūra“ buvo leidusi žodiniu susitarimu iškirsti kelio Nr. 137 šlaite (tik kelio juostos ribose) augančius menkaverčius krūmus. Nei AB „Kelių direkcija“ , nei AB „Kelių priežiūra“ nėra susijusi su medžių vagyste, nes kelio Nr. 137 sklypas nesiriboja su Valstybinei miškų urėdijai priklausančiu žemės sklypu (t. 1, b. l. 67).
2023 m. kovo 9 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių ir tyrimo eigos, ir prieduose prie tarnybinio pranešimo nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. valstybei nuosavybės teise priklausančiame miške, pasitikėjimo teise valdomame VĮ Valstybinių miškų urėdijos, esančiame VĮ Valstybinių miškų urėdijos Šakių regioninio padalinio Kidulių girininkijos kvartalas 1, sklypas 3 (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); žemės sklypo kadastro numeris (duomenys neskelbtini)), buvo nupjauti ir pavogti 13 vienetų žalių gluosnių, dėl ko VĮ Valstybinių miškų urėdijos Šakių regioniniam padaliniui padaryta 1 191,08 Eur turtinė žala. Siekiant patikrinti ikiteisminio tyrimo metu liudytojų ir įtariamojo A. B. duotus parodymus, nustatyti žemės sklypų besiribojančių su valstybei nuosavybės teise priklausančiu mišku, ribas bei kitas nusikalstamai veikai tirti reikšmingas aplinkybes, naudojantis VĮ Registro centro nekilnojamojo turto registro duomenų baze nustatyta, kad žemės sklypas, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso L. K.. Naudojantis www.geoportal.lt žemėlapiu, L. K. priklausančių žemės sklypų ribos pažymėtos mėlyna spalva. Žemės sklypas, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, nuo 2013 m. kovo 6 d. išnuomotas G. S.. Žemės sklypas, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. B. (t. 2, b. l. 163-186).
2023 m. liepos 21 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių nurodyta, kad 2023 m. liepos 21 d. siekiant nustatyti nupjautos medienos išgabenimo kelią iš įvykio vietos, buvo atliekamas liudytojo T. K. parodymų patikrinimas vietoje. Naudojantis www.geoportal.lt žemėlapiu Nr. 1, pridedamu prie tarnybinio pranešimo, pažymima T. K. parodymu metu judėjimo kryptis nuo taško Nr. 1 link taško Nr. 2, nuo taško Nr. 2 link taško Nr. 3 ir nuo taško Nr. 3 link taško Nr. 4. Pasak liudytojo T. K. nupjauta mediena buvo vežama į vietą, kuri žemėlapyje pažymėtas tašku Nr. 3 ir šioje vietoje buvo smulkinama. Nustatyta, kad taškas Nr. 3 yra žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, nuo 2013 m. kovo 6 d. išnuomotas G. S. ir ribojasi su žemės sklypu, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu A. B.. Žemėlapyje Nr. 2, naudojantis www.geoportal.lt esančia atstumų matavimo funkcija, išmatuojamas preliminarus atstumas nuo įvykio vietos, kuri žemėlapyje pažymėta raide A iki vietos, kurioje pasak T. K. buvo smulkinama mediena ir žemėlapyje pažymėta raide B. Atstumas nuo taško A iki taško B – apie 175 metrai. Išmatuotas atstumas nuo taško C, žyminčio taip pat medienos smulkinimo vietą, iki taško D, kuris žymi kelią vedantį į (duomenys neskelbtini). Atstumas nuo taško C iki taško D yra apie 365 metrai. Žemėlapyje Nr. 3 taškais pažymima įvykio vieta. Taip pat šiame žemėlapyje pažymima taškais Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 vieta, kurią parodė T. K., teigdamas, kad čia 2022 m. vasarą dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. B. paliepimu, buvo pjaunami medžiai ir krūmai. Žemėlapyje Nr. 4 rausvos spalvos žymekliu pažymėtas kelias nuo (duomenys neskelbtini), vedantis per valstybinį mišką, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); žemės sklypo kadastro numeris (duomenys neskelbtini), link Nemuno (t. 2, b. l. 187-193).
2023 m. gegužės 26 d. liudytojo Š. A. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog tarnybiniu transportu nuvykta į (duomenys neskelbtini). Š. A. parodė vietą, kurioje dirbdamas pas A. B. žemino kelmus pylime, einančiame lygiagrečiai su (duomenys neskelbtini). Š. A. nurodė, kad žemino kelmus nuo Jurbarko link Kidulių ir baigė ties nurodytu kelmu. Parodė kur dirbo E. J. ir T. K.. Parodė kur buvo išpjautas krūmynų kraštas ties vandens telkiniu, kur matomi du kelmai. Toje vietoje A. B. liepė surinkti šakas. Parodė kur atvažiavus dirbti po savaitgalio matė, kad yra dar daugiau išpjauta krūmų ir medžių prie pat miško (imant atskaitos tašką, kuriame matomi du nupjauti kelmai (nuotraukoje Nr. 4), daugiau link Kidulių pusės. Š. A. nufotografuojamas rodantis vietą, kurioje buvo išpjauta atvykus dirbti po savaitgalio (nuotrauka Nr. 5, Nr. 6). Š. A. eina link miško ir rodo vietą, kurioje matė su pjūklu dirbantį senyvo amžiaus vyrą (nuotrauka Nr. 7). Nuotraukoje Nr. 8 Š. A. rodo vietą, kurioje yra išpjauti medžiai teigdamas, kad nežino, kas šioje vietoje vykdė pjovimo darbus. Šioje vietoje kartu su E. J. jis nedirbo, ten pjaunančio ir dirbančio E. J. nematė. Taip pat E. J. jam nesakė, kad ten yra vykdęs pjovimo darbus (1 t. b. l. 32-34, 35-40).
2023 m. birželio 29 d. akistatos tarp liudytojų Š. A. ir E. J. protokole užfiksuota, jog Š. A. nurodė, kad jis kartu su E. dirbo pylime-šlaite, esančiame palei (duomenys neskelbtini) miestelyje. Dirbo tik pylime-šlaite, kurį žemėlapyje pažymi taškais A ir B. Jis žemino kelmus E. J. nupjautų medžių. Akistatos metu E. J. iš dalies sutiko su Š. A. duotais parodymais, nurodydamas, kad sutinka, jog šlaite-pylime dirbo kartu su Š. A.. Tačiau baigus pjauti pylimą, jie pasisuko į kairę, šlaitu žemyn ir dirbo prie vandens telkinio ir miško, šią vietą žemėlapyje Nr. 1 pažymi raide C. Ten jis dirbo kartu su Š. A., D. R. ir T. K.. Jie keisdavosi tarpusavyje, visi vienu kartu nedirbdavo. Kada, kur ir tiksliai su kuriuo iš bendradarbių dirbo prie vandens telkinio ir miško, žemėlapyje Nr. 1 pažymėtoje vietoje C, jis nepasakys. Tačiau jie visi ten kažkiek dirbo. Trumpiausiai dirbo D. R., gal tik dieną, nes išėjo iš darbo. Š. A. akistatos metu pakeitė parodymus ir nurodė, kad su E. J., E. J. nurodytoje vietoje ir žemėlapyje Nr. 1 pažymėtame C plote dirbo, bet ne visame plote. Jis ir E. pjovė krūmus palei pat vandens tvenkinį, šią vietą pažymi raidėmis D ir E. Ten dirbo A. B. nurodymu. Toje vietoje pjovė krūmus, buvo ir nedidelių medelių. Parodymų patikrinimo metu sakė, kad toje vietoje iš po savaitgalio buvo šiek tiek prapjauta krūmų, tačiau nepaminėjo, kad jie ten taip pat po to dirbo iki miško kampo, kurį žymį žemėlapyje Nr. 1 E raidė. Tą aplinkybę jis pamiršo paminėti. Tarp vandens telkinio ir miško jis taip pat šiek tiek dirbo. Ten E. pjovė pavirtusius gluosnius (t. 2, b. l. 45-50).
2023 m. liepos 21 d. liudytojo T. K. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, jog tarnybiniu automobiliu vykta į Kidulių mstl., Šakių r. sav. T. K. nuvedė į vietą, kurioje pasak jo 2022 m. vasarą dirbant A. B. įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. B. nurodymu buvo vykdomi krūmų ir medžių pjovimo darbai. T. K. parodė vietą, kur E. J. pjovė medžius ir krūmus. Nupjautus medžius iš šios vietos su traktoriumi traukė pas A. B. dirbęs A.. T. K. parodė kryptimi nuo Kidulių k. link Jurbarko palei šlaitą link Jurbarko pusės, kur buvo vežama mediena. T. K. parodo vietą (nuotrauka Nr. 3), kur buvo smulkinami nupjautų medžių rastai. T. K. parodo vietą, kur matomas sufrezuotas laukas (nuotrauka Nr. 4), medieną išveždavo asmuo su „MAN“ markės sunkvežimiu link keliuko, kur buvo kraunamos nupjautos šakos maždaug už 200 metrų. T. K. parodo kryptį, kuria buvo išvežama mediena (nuotrauka Nr. 5). Prie šakų krūvos T. K. nufotografuojamas (nuotrauka Nr. 6, Nr. 7). T. K. parodė, kad keliuku buvo išvežama mediena į asfaltuotą kelią. Naudojantis www.geoportal.lt žemėlapiu Nr. 1, nuo atskaitos taško, T. K. sužymi medienos judėjimą, t. y. iš kurios vietos ji su traktoriumi buvo išvežama į vietą, kurioje mediena buvo smulkinama, o vėliau išvežama (t. 2, b. l. 81-85, 86-90).
2023 m. birželio 27 d. akistatos tarp liudytojų T. K. ir A. P. protokole užfiksuota, jog T. K. nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio mėnesį baigus pjauti pylimą žemėlapyje Nr. 1 pažymėtą taškais A ir B bei pasisukus dirbti šlaitu žemyn link vandens tvenkinio, žemėlapyje pažymėta apytiksli vieta C, E. J. nupjovus medžius (gluosnius), su traktoriumi dirbęs A. nupjautą medieną traktoriumi tempė į šalia esančius laukus, kur buvo smulkiname mediena. A. P. akistatos metu nesutiko su E. J. parodymais ir teigė, kad žemėlapyje Nr. 1 pažymėtoje vietoje raide C, prie tvenkinio, kur yra krūmynai ir miškas, jis nedirbo. Jokių nupjautų medžių iš ten netempė ir nevežė (t. 2, b. l. 112-116).
III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal teismų praktiką turto pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Šiuo konkrečiu atveju, byloje būtina nustatyti, ar kaltinamasis A. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, veikdamas per įmonėje dirbusius darbuotojus E. J., T. K. ir Š. A., nežinančius apie daromą nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tyčia nupjovė ir pavogė VĮ Valstybinių miškų urėdijai priklausančius 13 vienetų žalių gluosnių.
Kaltinamasis A. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis A. B. teisminio nagrinėjimo metu davė parodymus, jog tuo laikotarpiu jo įmonės darbininkai dirbo 11 hektarų žemės sklype, kuris priklauso jam nuosavybės teise ir tuo pačiu metu Kelių priežiūros tarnyba jam leido išpjauti krūmus šlaite iki pylimo apačios. Kaltinamasis parodė, jog darbai įmonėje organizuojami paprastai, pradžioje girininkas aprodo plotus ir ribas, o jis visada stengiasi, kad dirbant būtų bent vienas pastovus darbuotojas, žinantis sklypų ribas. Savo darbuotojams buvo pasakęs, kad turi pjauti šlaitą iki pylimo, nes jis žinojo, kad sklypo riba baigiasi su šlaitu. Apie valstybiniame miške išpjautus 13 gluosnių jam pranešė I. J.. Dėl to fakto jis apklausė savo darbuotojus, kurie sakė, kad nieko nežino, apie tai jis pasakė Kidulių girininkui. Tada sugalvojo pasivažinėti po Kidulius ir paieškoti kas tai galėjo padaryti, už pateiktą informaciją jis žadėjo duoti 300 eurų premiją. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. B. parodė, jog jo įmonės darbuotojai nevykdė jokių pjovimo darbų valstybiniame miške. Tada jis pradėjo aiškintis kas ten galėjo pjauti medžius. Jis buvo savaitgaliui paskolinęs pjūklą E. J., todėl kilo įtarimas, kad E. galėjo valstybiniame miške nupjauti medžius. Kalbant su E. J., jis jam netiesiogiai prisipažino, kad toje vietoje kažką pjovė. Neįsivaizduoja kokiu būdu iš ten išgabeno nupjautus medžius. E. J. sutiko vykti į Šakių policijos komisariatą, tačiau dėl tyrėjo ligos atvykimo laikas buvo nukeltas. Po to E. jam parašė, kad pas jį buvo atvykusi policija ir klausė dėl išpjautų medžių. Tada prasidėjo E. šantažas ir jis suprato, kad E. siekia padaryti taip, jog atrodytų, kad E. galimai iškirsti medžiai valstybiniame miške buvo kertami jo nurodymu ir paliepimu (t. III, b. l. 13-15). Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis A. B. davė analogiškus parodymus, jog jis kalbėjo su E. J. ir E. prisipažino, kad jis tai padarė, jie planavo vykti pas tyrėją ir prisipažinti, tada tyrėja susirgo, paskui E. išsiblaivė ir prasidėjo tyrimas. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. B. nenurodė jokių aplinkybių, jog važinėjo po miestelį, ieškojo kaltų asmenų, siūlė 300 eurų premiją.
Pagal pateiktą kaltinimą byloje būtina nustatyti, ar valstybinio miško sklype augusius 13 žalių gluosnių nupjovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai E. J., T. K. ir Š. A., nežinantys apie daromą nusikalstamą veiką ir vykdydami vadovo kaltinamojo A. B. nurodymus ir, ar A. B. pasisavino VĮ Valstybinių miškų urėdijai priklausančius 13 vienetų žalių gluosnių.
Faktinę aplinkybę, jog 13 žalių gluosnių valstybinio miško teritorijoje nupjovė A. B. įmonės darbuotojas E. J., jam padėjo įmonės darbuotojai T. K. ir Š. A., patvirtina liudytojų E. J., T. K., D. R., Š. A. parodymai, duoti tiek apklausų ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek parodymų patikrinimo vietoje metu. Liudytojas E. J. teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog baigus pjauti pylimą, A. B. telefonu nurodė, kad reikia pasisukti link tvenkinio ir pjauti palei tvenkinį kiek įmanoma, nes ten buvo šlapia. Jis nupjovė virš 10 gluosnių. A. B. įmonei priklausantis traktorius išvilkdavo gluosnius ant kalniuko, o jie paskui supjaudavo į kalades ir dėdavo į „MAN‘ą“ (sunkvežimį). Kai pripjaudavo malkų, tada atvažiuodavo „traliukas”, kurį vairavo Z. ir išveždavo medžių kalades. Kai pjovė gluosnius, vakarop buvo atvažiavęs A. B.. A. B. duodavo nurodymus Z. kur vežti malkas. A. B. sakė, kad jis nuomoja tą žemę ir turi teisę pjauti. Jis gerai atsiminė kurioje vietoje ir kuriuos medžius nupjovė, nes medžių nebuvo šimtas, tik keli vienetai, tuos medžius parodė tyrėjai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. J. davė analogiškus parodymus, jog medžių kirtimo ribas parodė A. B., kirto jis ir jam daugiausiai padėjo Š. A., nukirstus gluosnius išveždavo jų įmonės darbuotojas (2022 m. lapkričio 9 d. apklausa), A. B. nurodymu, buvo pasisukta į dešinę (žiūrint nuo Jurbarko link Kidulių) ir buvo pjaunama iki vandens telkinio pradžios ir šlaito apačia. Jis pjovė medžius, o T. K., Š. A. ir D. R. rinko šakas. Nupjautus medžius iš karto supjaustydavo į kalades, kalades į sunkvežimį mesdavo T. K., Š. A. ir D. R., ir sunkvežimis išveždavo kalades (2023 m. gegužės 23 d. apklausa). Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas E. J. parodė, kad baigus pjauti pylimą, A. B. jam nurodė, kad reikia pjauti toliau, link miško ir vandens telkinio, toje vietoje buvo 12-13 vidutinio dydžio gluosnio medžių, A. B. nenurodė konkrečiai kuriuos medžius turi pjauti, tiesiog ranka parodė plotą ir kryptį kuria turi judėti. A. B. sakė, kad ten galima pjauti, nes jis tą žemę ar nuomojasi, ar ketina nuomotis ir sakė, kad ten jam priklauso ar priklausys. Akistatos tarp liudytojo E. J. ir kaltinamojo A. B. metu nepavyko pašalinti prieštaravimų, liudytojas E. J. pasiliko prie savo parodymų, jog 13 gluosnių buvo nupjauta vykdant A. B., kaip įmonės vadovo nurodymus. Liudytojo E. J. parodymus patvirtina ir liudytojo T. K. parodymai. Liudytojas T. K. parodė, jog A. B. liepė jiems pirma šlaitą pjauti, o paskui užsisukti ir pjauti palei tvenkinį. Su pjūklu dirbo E. J., o jis tik rinko ir krovė šakas. A. B. liepė E. pjauti palei tvenkinį, jis girdėjo tą pokalbį, nes buvo šalia. E. nupjovė apie 10 gluosnių, A. P. su A. B. įmonei priklausančiu raudonu traktoriumi „Belarus“ medžius ištraukdavo ir paveždavo toliau, į A. B. žemę. Tada jie medžius smulkindavo kaladėmis, sukraudavo į sunkvežimį, atvažiuodavo Z. ir A. B. paliepimu išveždavo malkas parduoti. A. B. matė kur tie gluosniai pjaunami, buvo atvažiavęs į vietą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. K. davė analogiškus parodymus, jog kartu su E. J., A. B. nurodymu, vykdė krūmų ir medžių pjovimo darbus, parodymų patikrinimo vietoje metu jis parodė 13 gluosnių kelmus, kuriuos A. B. nurodymu išpjovė E. J., visa tai jie darė A. B. nurodymu, savavališkai be jo žinios nieko nepjovė. E. J. pjovė, o jis rinko ir krovė šakas, medžių kalades. Liudytojo E. J. parodymus patvirtina ir teisminio nagrinėjimo metu duoti liudytojo Š. A. parodymai, jog jis matė, kad E. J. išpjovė gluosnius, neskaičiavo kiek buvo medžių, nes jis tik tvarkė šakas ir dėjo į krūvas. Jam pavedimą tvarkyti šakas davė E., nežino kieno sklype pjovė, medžius į kitą vietą nutempė raudonas „Belarus“ traktorius, priklausantis A. B. firmai, nutemtus medžius į kalades pjaustė jis ir E. J., medžius smulkino A. B. žemėje, nes jis žino to sklypo ribas. Nuo tos vietos, kur jie buvo nupjauti, medžius reikėjo išvilkti apie 100 metrų. Kai susmulkino medžius, kalades išvežė su sunkvežimiu, jie su E. tas kalades sukrovė. Nepažįsta žmogaus, kuris vežė malkas, jį matė pirmą kartą. Parodymų patikrinimo vietoje metu jis parodė tik E. išpjautų gluosnių kelmus, nerodė medžių, kurie buvo A. B. žemėje. Nors Š. A. ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos metu davė parodymus, jog nežino, kas įvykio vietoje išpjovė 13 gluosnių, toje vietoje su E. J. jis nedirbo, ten pjaunančio ir dirbančio E. J. nematė, tačiau akistatos su E. J. metu jis patikslino savo parodymus, nurodydamas priežastį, jog tiesiog pamiršo, kad įvykio vietoje dirbo su E. J., jis ir E. pjovė krūmus palei vandens tvenkinį, ten dirbo A. B. nurodymu, toje vietoje E. pjovė ir pavirtusius gluosnius. Liudytojo E. J. parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojo D. R. parodymai, jog A. B. į darbo vietą atvažiuodavo kiekvieną dieną ir pasakydavo ką daryti, A. B. įmonė turi raudoną „Belarus“ traktorių, kai jau nedirbo, kalbėjo su E. J. ir jis sakė, kad atvažiavo traktorius „Belarus“ ir vežė malkas, o šakas išvežė A..
Remiantis aukščiau aptartais įrodymais laikytina nustatyta aplinkybė, jog 13 gluosnių valstybinio miško teritorijoje nupjovė A. B. įmonės darbuotojai, vykdydami vadovo kaltinamojo A. B. nurodymus ir kaltinamasis A. B. pasisavino šį svetimą turtą. Kaltinamasis A. B. pateikė versiją, neva kaltinime nurodytus medžius nupjovė jo darbuotojas E. J. savaitgalį, be jo žinios, jo paskolintu pjūklu. Ši versija atmestina remiantis aukščiau aptartais liudytojų parodymais, paties kaltinamojo parodymais bei iš dalies liudytojo Z. M. parodymais. Pats kaltinamasis A. B. patvirtino, jog liudytojų paminėta technika – raudonos spalvos traktorius „Belarus“, kuriuo pasak liudytojų iš šlapios vietos buvo nutempti nupjautų medžių kamienai, priklauso jo įmonei, įmonės transportas saugomas nuomojamoje aikštelėje Jurbarke, savaitgalį niekas negali pasiimti technikos, savaitgaliais darbuotojai nedirba, o sunkvežimio „MAN“ savininkas Z. M. jo prašymu nuveža malkas pirkėjams, todėl visiškai nelogiška ir nepatvirtinta jokiais įrodymais yra kaltinamojo versija apie neva vieno E. J. veiksmais išpjautus ir pasisavintus medžius. Iš liudytojo T. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, liudytojo Š. A. parodymų nustatyta, jog nuo medžių nupjovimo vietos iki sausesnės vietos, kur medžiai buvo smulkinami, juos reikėjo ištempti apie 175 metrus, o nuo smulkinimo vietos iki kelio yra 365 metrų atstumas. Atsižvelgiant į išpjautų medžių kiekį, jų dydį, vietovę, darbų pobūdį, į tai, kad nupjautų medžių nėra likę įvykio vietoje, neįtikėtina, jog tokie darbai galėtų būti padaryti be specialios technikos, vieno liudytojo E. J. veiksmais. Tiek pats E. J., tiek liudytojai T. K. ir Š. A. patvirtino, jog gluosnių pjovimas vyko darbo dieną, teritorijoje dirbo ne tik įmonės darbininkai, bet ir įmonei priklausantis raudonas traktorius „Belarus“, kuris traukė medžius iš šlaito apačioje esančios pievos į sausesnę vietą A. B. sklype, jog darbo metu gluosniai buvo smulkinami kaladėmis ir metami į A. B. pasamdytą sunkvežimį „MAN“, kurį vairavo Z. M., bei mediena buvo išvežama A. B. nurodymu. Nors liudytojas A. P. nepatvirtino, kad jis kaltinime nurodytu laikotarpiu vairavo įmonei priklausantį traktorių „Belarus“ ir išvilko nupjautus gluosnius, tačiau būtina atsižvelgti į aplinkybę, jog liudytojas ir šiuo metu dirba kaltinamojo įmonėje, jo parodymai labai lakoniški, jis nurodė neprisimenantis ir nepažįstantis įmonės darbuotojų E. J. ir Š. A., be to ir paminėti liudytojai negalėjo patvirtinti, jog tą dieną traktorių vairavo būtent A. P., nes traktorininkas nebuvo išlipęs iš traktoriaus kabinos. Liudytojo Z. M. parodymai taip pat buvo neinformatyvūs, liudytojas tik patvirtino aplinkybes, jog A. B. prašymu veždavo gluosnio malkas iš panemunės į A. B. kontorą Jurbarke, yra vežęs ir žmonėms, jis sunkvežimį pastatydavo ant keliuko, A. B. darbininkai prikraudavo malkų, jis nematė kur buvo vykdomi kirtimai, gluosnio malkas vežė du kartus, pavasarį ir rudenį. Įvertinus nuoseklius liudytojų E. J., T. K. parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, laikytina įrodyta aplinkybė, jog nupjauti 13 gluosnių A. B. nurodymu buvo išvilkti jo įmonei priklausančia transporto priemone į jo žemės sklypą, ten susmulkinti kaladėmis ir pagrobti iš įvykio vietos A. B. pasamdyta technika – sunkvežimiu „MAN“, kuri vairavo Z. M..
Iš liudytojų parodymų nustatyta, jog nei E. J., nei Š. A. ir T. K. nežinojo, jog daro nusikalstamą veiką, kadangi jie buvo įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, vykdė savo vadovo nurodymus, jų teigimu A. B. patikino, kad jis turi leidimą kirsti šiame plote. Liudytojas E. J. parodė, jog A. B. jam sakė, kad jis nuomoja tą žemę ir turi teisę pjauti, ribas parodė A. B., kai pjovė gluosnius, A. B. vakarop buvo atvažiavęs. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. J. parodė analogiškai, jog A. B. jam sakęs, jog tą žemę nuomojasi ar ketina nuomotis, sakė, kad ten jam priklauso ar priklausys. Liudytojas D. R. parodė, jog A. B. į darbo vietą atvažiuodavo kiekvieną dieną ir pasakydavo ką daryti. Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, o teisme patvirtino parodymus, jog kur reikia pjauti, tai yra pjovimo, krūmynų valymo ribas jiems konkrečiai nurodydavo A. B., jis kartą ar du kartus per dieną atvykdavo patikrinti kaip jie įvykdo darbus, darbo metu matydavo kaip A. B. atvažiuoja į panemunę. Liudytojas T. K. parodė, jog A. B. liepė E. pjauti palei tvenkinį, jis girdėjo kaip A. liepė, nes buvo šalia, A. B. matė kur tie gluosniai pjaunami, buvo tą kartą atvažiavęs. Be to ir pats kaltinamasis A. B. parodė, jog darbai pas jį įmonėje organizuojami paprastai, pradžioje girininkas aprodo plotus, sklypo ribas ir jis visada stengiasi, kad būtų bent vienas darbuotojas pastovus, kuris žinotų sklypų ribas.
Baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo gynėjas nurodė dar vieną gynybinę versiją, jog neva kaltinamojo darbuotojai ar pats kaltinamasis galėjo suklysti dėl žemės sklypo ribų, kadangi ir patys urėdijos darbuotojai ne iš karto nustatė žemės sklypo ribas, toje vietoje nebuvo riboženklių. Nors liudytojai I. J., V. M. ir K. J. parodė, jog įvykio vietoje jie naudojosi GPS sistema ir programėle tam, kad nustatyti tikslias žemės sklypo, kuriame buvo išpjauti ir pagrobti medžiai, ribas, tačiau tai, kad A. B. žinojo žemės sklypo ribas patvirtina paties A. B. parodymai, jo veiksmai iki nusikaltimo padarymo ir liudytojų parodymai. Pats kaltinamasis A. B. teisminio nagrinėjimo metu nurodė žinojęs sklypų ribas, nes prieš tai buvo pasikvietęs geodezininką, geodezininkas aprodė ribas tuo metu, kai jie dar dirbo ant šlaito ir jis žinojo, kad riba baigiasi su šlaitu. Be to liudytojai E. J., T. K. ir D. R. patvirtino, jog ribas, kur reikia pjauti, parodė A. B.. Be to A. B. dar iki nusikaltimo padarymo buvo kreipęsis į NŽT dėl valstybinės žemės nuomos, taigi domėjosi toje vietovėje esančiais sklypais, jų plotais ir galimybe juos išsinuomoti. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas I. J., jog 2022 m. gegužės mėnesį A. B. kalbėjo telefonu su juo, kad išsinuomos šalia tvenkinio esantį žemės sklypą, tačiau valstybinio miško jis negalėjo išsinuomoti, nes jis nenuomojamas. Be to liudytojas I. J. parodė, kad įvykio vietoje dėl užliejamų plotų riboženklius rasti sudėtinga, tačiau A. B. dirba miško kirtimo darbus, susiduria su žemės sklypų ribomis kiekvieną kartą, bet kuris žmogus, besinaudojantis visiems prieinama programėle „geoportal.lt“ 1-2 metrų atstumu gali nusistatyti ribas. Liudytojas T. D., AB „Kelių priežiūra“ darbuotojas, parodė, jog prieš leidžiant A. B. pjauti šlaitą, buvo nurodyti matmenys (20 ar 25 metrai nuo ašies ar nuo kelio briaunos), buvo kalba, kad jis tiksliai atsižymės ribas, t. y. kur yra kelių zona, ir ten išpjaus, be to, labai paprasta patikrinti, nes įsivedus į programėlę „Regia.lt“, ribos kuo puikiausiai matosi, ir atstumai ir plotai. Taigi įvertinus aukščiau aptartų liudytojų parodymus, tai, kad kaltinamasis yra verslininkas, profesionalas, vykdantis miškotvarkos darbus, turintis dvi įmones, laikytina įrodyta aplinkybė, jog nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, tai yra žinant, jog nukertami ir pasisavinami valstybei priklausantys medžiai.
Kaltinamasis A. B. tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminiame tyrime akcentavo galimą liudytojų – jo buvusių darbuotojų suinteresuotumą jį apkalbėti, duoti melagingus parodymus, šantažuoti, minėjo netinkamą liudytojų gyvenimo būdą, piktnaudžiavimą alkoholiu. Vertindamas liudytojų E. J., T. K., Š. A., D. R. parodymus, teismas atkreipė dėmesį, jog liudytojų parodymai yra praktiškai identiški, skiriasi tik neesminės detalės, nors liudytojai apklausti skirtingu laiku, jie tarpusavyje nebendravo. Liudytojas E. J. pirmą kartą apklaustas 2022 m. lapkričio 9 d., kiti parodymai duoti 2023 m. gegužės 17 d., 2023 m. gegužės 23 d., tuo laikotarpiu jis jau nedirbo A. B. vadovaujamose įmonėse. Liudytojas T. K. pirmą kartą apklaustas 2023 m. birželio 22 d., tai yra praėjus beveik 8 mėnesiams po E. J. pirmos apklausos, tačiau jų parodymai sutampa, nors liudytojas T. K. parodė, kad neturi jokio intereso apkalbėti A. B., jis išėjo iš darbo, nes jam tiesiog atsibodo miško darbai, nežino kodėl A. neigia kaltę, per akistatą nepavyko pašalinti prieštaravimų, su E. J. jis taip pat nebendrauja, užblokavęs, santykiai nutrūko, kai išėjo iš darbo. Tai, kad E. J. susipyko su A. B., neneigia ir pats liudytojas, nes mano, kad dėl savo parodymų buvo atleistas iš darbo. Iš kaltinamojo pateiktų susirašinėjimų telefonu matyti, jog šalys ginčijosi dėl nesumokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų, dėl neatvykimo į darbą priežasčių, tačiau jokių grasinimų ar šantažo susirašinėjime nėra, Šv. Kalėdų dieną E. J. telefonu pasveikina A. B. su šventėmis (t. 4 , b. l. 72-74). Tokie įprasti darbdavio ir darbuotojo santykiai jokiu būdu nepaneigia liudytojo E. J. parodymų svarbos, jų patikimumo, kadangi parodymai patvirtinti kitais byloje surinktais objektyviais duomenimis. Kitų duomenų, jog liudytojai būtų tyčia suderinę melagingus parodymus ir turėję vieningą tikslą nepagrįstai apkaltinti A. B., byloje nenustatyta. Tai, kad liudytojų – A. B. įmonės darbuotojų – parodymai yra teisingi ir patikimi patvirtina ir liudytojo I. J., neturinčio jokių darbinių ar kitokių santykių su A. B., parodymai. Liudytojas I. J. teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog toje vietoje dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkai ir technika, paties fakto kada buvo iškirsti medžiai jis nematė, bet matė, kaip A. B. įmonės traktorius vežė šakas, be to, kai jis atvyko į įvykio vietą, dalis iškirstų gluosnių kamienų dar buvo likę, o kita dalis jau buvo išvežta. Analogiškus parodymus davė ir liudytojas V. M., jog jis matė iš anksčiau, kad ten darbuojasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkai, matė, kad jie kirto lankose ir šalia, gluosniai buvo suvežti į vidurį lankų, darbininkai juos pjovė kaladėmis, traktorius krovė į mašiną ir vežė, važiuojant pylimu viskas matėsi, kai iškilo klausimas ar neiškirto valstybinio miško, tai nuvažiavo į vietą ir nustatė.
Kaltinamasis A. B. teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog sužinojęs apie išpjautus medžius, jis sugalvojo pasivažinėti po Kidulius ir paieškoti kas tai galėjo padaryti, už pateiktą informaciją jis žadėjo duoti 300 eurų premiją, buvo nuvažiavęs iki serviso, ten su žmonėmis kalbėjo, paskui tuos asmenis sutiko prie vandens telkinio, jų klausė kas čia buvo, ar jie matė, tai jie iš pradžių sakė, kad nieko nematė, tada jis pasiūlė 300 eurų premiją ir jie lyg norėjo tuos pinigus paimti, bet jis sakė, kad jam konkrečiai reikia žmogaus, kad rastų malkas ir galėtų pateikti policijai. Dėl teismui pateikto kvito, jog K. I. sumokėjo 300 eurų už darbą, gali paaiškinti, jog pas jį per sezoną dirba 300-400 žmonių, tuo metu reikėjo pagalbos prie šaltalankių šakų rinkimo, tai prie tvenkinio siūlė padirbėti K. I. ir T. A., tuo metu jie abu neblaivūs buvo, K. sutiko padirbėti ir gavo tuos pinigėlius, T. nesutiko. Tokių kaltinamojo parodymų nebuvo ikiteisminio tyrimo metu, jie atsirado tik po liudytojų K. I. ir T. A. apklausos teisme. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas K. I. parodė, kad A. B. siūlė pinigų, kad jis apsiimtų kaltę dėl miško pjovimo, bet jis atsisakė, nes nenorėjo bėdų, pats turi baudų. A. B. nurodė advokato pavardę, su kuriuo reikėtų vykti į apklausą policijoje. Jis neapsiėmė kaltės dėl medžių pjovimo, todėl su A. išsiskirstė ir jie nieko nepasirašinėjo. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad jie teisingi, apklausa vyko lauke, truko apie pusvalandį, policijos pareigūnas sėdėjo tarnybiniame automobilyje, o jis davė parodymus, tuo metu buvo blaivus. Pas A. B. niekada nedirbo, ant gynėjo pateikto 2022 m. lapkričio 21 d. Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvito nepasirašinėjo ir jokių šaltalankių nėra krovęs bei 300 eurų nėra gavęs, savo telefono numerio nežino, dažnai keičia telefonus. Iš A. jokių pinigų neprašė ir nesiūlė susitikti kolonėlėje. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo K. I. parodymų matyti, kad 2022 m. spalio 24 d. kartu su T. A. žvejojo tvenkinyje, privažiavęs A. B. pasiūlė prisiimti atsakomybę už neteisėtai išpjautą mišką, pasiūlė 300 eurų sumą už tai, jog prisipažintų jis arba T., jog išpjovė neteisėtai mišką ir tai pasakytų būdamas policijoje, dalyvaujant advokatui iš Jurbarko, jeigu neklysta R.. 2022 m. spalio 26 d., apie 17 val. 30 min., jam būnant kartu su tuo pačiu T. A. Kiduliuose, vėl privažiavo A. B. ir siūlė, jog vienas iš jų prisiimtų kaltę už neteisėtai išpjautą mišką, ir už tai sakė, jog duotų 300 eurų sumą. Kalbėjo, jog vienas iš jų turėtų 2022 m. spalio 28 d. kartu su A. B. bei jo pasamdytu advokatu nuvažiuoti į Šakių policiją duoti parodymus apie neva padarytą nusikaltimą, prisiimti kaltę, jog išpjovė tą mišką kažkuris iš jų ir vėliau gauti 300 eurų atlygį. Tiksliai ar jis ar T. turėtų važiuoti į policiją, nesusitarė tuo metu, planavo ryte penktadienį 2022 m. spalio 27 d. prie Kidulių parduotuvės susitikti su A. ir viską iki galo suderinus, visi kartu važiuoti į Šakius. Kiek žino, iš jam pažįstamų, pas jį dirbo E. J.. Jam E. pokalbio metu prasitarė, jog A. paliepimu ir nurodymu buvo pjaunamas tas miškas, kaip suprato iš E., tai A. tikrai suprato, jog neteisėtai nurodė pjauti mišką.
Liudytojas T. A. teisminio nagrinėjimo metu neprisiminė aplinkybių, todėl pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino, kad jie teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. A. davė analogiškus parodymus, kaip ir K. I.. Teisminio nagrinėjimo metu buvo apklaustas liudytojų K. I. ir T. A. apklausas atlikęs policijos pareigūnas A. B., kuris parodė, kad minėti asmenys davė parodymus, jog jiems būnant Kiduliuose automobiliu privažiavo A. B. ir pasiūlė atlygį už tai, kad jie prisiimtų kaltę, jog pasisavino medžius, buvo siūlomi keli šimtai eurų, liudytojai būtų turėję kartu atvažiuoti iki policijos, nueiti pas tyrėją ir duoti parodymus, apklausoje būtų dalyvavęs advokatas, buvo nurodyta advokato pavardė. Policijos pareigūnas patvirtino, kad apklausiami liudytojai laisva valia davė parodymus, nekilo abejonių, jog gali būti neblaivūs. Poreikis apklausti kilo gavus informaciją iš girininkijos, jog A. B. ieško asmens, kuris prisiimtų kaltę už medžių pasisavinimą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas nenustatė baudžiamojo proceso kodekso įstatymų pažeidimo atliekant apklausas, nes ir policijos pareigūnas, ir apklaustini asmenys patvirtino, kad apklausa vyko teisėtai, jokia įtaka nebuvo daroma, asmenys davė parodymus savo valia. Abu liudytojai apklausti apie tas pačias įvykio aplinkybes, kurios buvo prieš keletą dienų, todėl natūralu, kad ir apklausos tekstai panašūs. Liudytojų K. I. ir T. A. parodymų patikimumą patvirtina ir kita aplinkybė, tai yra abu liudytojai nurodė, jog A. B. paminėjo advokato iš Jurbarko R. pavardę, su kuriuo būtų reikėję vykti į apklausą. Liudytojai apklausti 2022 m. spalio 27 d., o advokato D. R. orderis ginti A. B. byloje atsirado tik 2023 m. vasario 27 d., todėl liudytojai šias aplinkybes galėjo sužinoti tik iš paties A. B.. Teismas kaltinamojo pateiktą kvitą dėl 300 Eur sumokėjimo K. I. už galimą darbą prie šaltalankių (t. 3, b. l. 139) ir spėjamą A. B. telefono susirašinėjimą su abonentu, kuris įvardintas „(duomenys neskelbtini)“ vertina kaip neturinčius teisinės reikšmės ir nesusijusius su šios bylos aplinkybėmis.
Be to liudytojų K. I. ir T. A. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytojas K. J. parodė, kad A. B. pripažino, kad ten dirbo jo įmonės darbininkai, klausė kokia bus bauda, kokia žala, iš pradžių jis manė, kad ten bus administracinė byla, todėl A. B. nurodė, kad reikia kalto žmogaus, kuriam reikės surašyti protokolą, A. B. sakė, kad turi tokį žmogų, bet jis žalų nemokės. Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, o teisme patvirtino parodymus, jog A. B. sakė, kad gali rasti darbuotoją, kuris apsiims atsakomybę už miško kirtimą. Jam žinoma, kad vėliau pats įmonės savininkas A. B. vengdamas atsakomybės visur važinėjo, klausinėjo, kas galėtų apsiimti kaltę. Jis perspėjo savo sūnėną K. I., kad neimtų pinigų iš A. B. ir nelįstų į bėdą, nes žino, kad A. B. važinėja po miestelį ir siūlo pinigų tiems kurie mėgsta išgerti. Be to teismas kaltinamojo A. B. parodymus dėl 300 eurų premijos siūlymo ir kaltų asmenų paieškos vertina kaip nelogiškus ir duotus siekiant pateisinti savo nusikalstamą elgesį. Nelogiška, jog kaltinamasis be jokios priežasties ieškojo valstybiniame miške nukirstų medžių ir nusikalstamą veiką padariusių asmenų, siūlė už tai solidų piniginį atlygį, nors jam tuo metu nebuvo pareikšti jokie įtarimai ar civiliniai ieškiniai, jis nebuvo patrauktas atsakomybėn.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismui nekyla abejonių dėl byloje surinktų įrodymų patikimumo, jie patvirtina vienas kitą, sudaro vieningą įrodymų grandinę, kai tuo tarpu kaltinamojo A. B. parodymai vertinami kaip siekis išvengti atsakomybės ir tikėti jais nėra jokio pagrindo, kadangi jie yra paneigti aukščiau aptartais įrodymais, kurias remiantis laikytina įrodyta, jog kaltinamasis A. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kaip svetimo turto pagrobimas, o būtent laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, veikdamas per įmonėje dirbusius darbuotojus E. J., T. K. ir Š. A., nežinančius apie daromą nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tyčia nupjovė ir pavogė VĮ Valstybinių miškų urėdijai priklausančius 13 vienetų žalių gluosnių, kurių bendras likvidinis tūris 12,62 m³, tokiu būdu pagrobė VĮ Valstybinių miškų urėdijai priklausantį 1 191,08 Eur vertės turtą.
Pažymėtina, kad medienos stačiojo miško pavidalu fiziškai užvaldyti (pagrobti) neįmanoma – prieš vagystę miškas turi būti iškirstas. Neteisėtas miško iškirtimas, turint tikslą pasisavinti medieną, gali būti vertinamas kaip nusikaltimo padarymo būdas, parengiamieji veiksmai, kuriais sudaromos sąlygos medienos vagystei įvykdyti.
IV. Bausmės skyrimas ir civilinių ieškinių klausimai
Teismas nerado kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriamos bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Skiriant bausmę kaltinamajam A. B., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. į nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalsta iš savanaudiškų paskatų, siekiant pasipelnyti; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą – teisiamas pirmą kartą, nebaustas administracine tvarka, dirbantis, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Esant nurodytoms aplinkybėms, kai A. B. iš nusikalstamos veikos turėjo materialinės naudos, tačiau atsižvelgiant į byloje pareikštus didelius civilinius ieškinius, A. B. skirtina didesnė negu minimali 60 MGL (3 000 Eur) baudos bausmė.
Kaltinamajam A. B. neskirtina kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Iš civilinio ieškovo VĮ Valstybinių miškų urėdijos Šakių regioninio padalinio pateikto civilinio ieškinio matyti, jog civilinis ieškovas prašo priteisti iš kaltinamojo A. B. 1 191,08 Eur turtinės žalos atlyginimo. Žala paskaičiuota atsižvelgiant į pavogtos medienos kiekį – 12,62 m³, padauginus iš tos dienos mažmeninės medienos kainos (78 Eur/m³ + PVM). Civilinio ieškovo atstovas S. Š. paaiškino, jog apskaičiuojant žalą miško vagystės atveju visada paskaičiuojama nukirsto miško mažmeninė prekybos kaina. Nenukirsto miško kaina ir jos apskaičiavimo tvarka neskirta vagystės aplinkybėms. Nenukirstas miškas yra miškas, skirtas parduoti nenukirstu mišku. Šie pavogti medžiai nebuvo skirti iškirsti. Mediena yra pavogta, todėl jie taiko mažmeninę malkinės medienos kainą, kuri nustatoma pagal aukcione parduotos medienos vidutinę kainą. Ta kaina peržiūrima po pusmetinio aukciono, t. y. du kartus per metus. Iš liudytojo K. J. parodymų nustatyta, jog visų nukirstų ir pavogtų medžių kamienai buvo žali. Liudytojas V. M. patvirtino, jog girininku dirba 32 metus ir sugeba nustatyti iš kamieno, jog visi 13 nukirstų ir pagrobtų medžių buvo žali, nesvarbu, kad jie pavirtę. Iš civilinio ieškinio priedų nustatyta, kad nukirstų medžių tūris buvo apskaičiuotas vadovaujantis Medienos tūrio lentelėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2010 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-747, po to pagal medienos tūrį, medžio rūšį, kaitrumo grupę buvo paskaičiuota dienos galiojančiais įkainiais mažmeninės medienos pardavimo kaina. Byloje yra pateikti žalos paskaičiavimo duomenys (t. 1, b. l. 45-50), kurių kaltinamasis ir jo gynėjas neginčijo, be to tokią žalos dydžio paskaičiavimo praktiką taiko ir teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. gegužės 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254/2010), todėl civilinio ieškovo VĮ Valstybinių miškų urėdijos Šakių regioninio padalinio civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu, įrodytu ir tenkintinas visiškai.
Byloje yra pareikštas civilinio ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos civilinis ieškinys ginant viešąjį interesą dėl 12 809,30 Eur gamtai padarytos žalos atlyginimo, taip pat civilinis ieškovas prašo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinio ieškovo atstovė L. P. paaiškino, jog neteisėtai nukirtus medžius buvo padaryta žala gamtai, ieškinyje yra nurodytos aplinkybės dėl viešo intereso gynimo, yra visos sąlygos kilti civilinei atsakomybei – tai yra neteisėti veiksmai, žala, kaltė ir priežastinis ryšys. Žalos gamtai paskaičiavimas yra pateiktas kompetentingo specialisto pagal ministro patvirtintą metodiką. Iš civilinio ieškinio matyti, jog žalos miškui, kaip aplinkos objektui, dydis paskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. D1-249 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veikla miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos patvirtinimo“. Žalos paskaičiavimas pateiktas ieškinyje ir jo priede, liudytojas A. D. teisminio nagrinėjimo metu išsamiai paaiškino kuo remiantis buvo paskaičiuota žala, kaltinamasis ir jo gynėjas neginčijo šių aplinkybių, todėl laikytina, kad ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Fizinio ar juridinio asmens neveikimo ar veikimo neteisėtumas, sprendžiant dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymą. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai.). Šios kategorijos žalos atlyginimo specifika yra ta, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs vadinamosios griežtosios atsakomybės principą, kai atsakomybė atsiranda net ir nesant kaltės (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis). Asmens veiksmų neteisėtumas pasireiškia kaip įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymas. Taigi byloje nustačius, jog dėl nusikalstamų kaltinamojo A. B. veiksmų buvo padaryta žala aplinkai, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas – viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių. Procesinėmis prievartos priemonėmis yra varžomos žmogaus teisės, todėl šios priemonės turi būti taikomos griežtai laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, t. y. procesinių prievartos priemonių skyrimo sąlygų, pagrindų, kompetencijos, o taip pat ir terminų. Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Esant pareikštiems civiliniams ieškiniams, kurių kaltinamasis iki nuosprendžio paskelbimo nėra atlyginęs, pratęstinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 60 MGL, tai yra 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.
Civilinio ieškovo valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Šakių regioninio padalinio civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. B. 1 191,08 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą 8 centus) turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo naudai.
Civilinio ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos civilinį ieškinį ginant viešąjį interesą tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. B. 12 809,30 Eur (dvylika tūkstančių aštuonis šimtus devynis eurus 30 centų) gamtai padarytos žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (civilinio ieškinio pateikimo diena 2022 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, civilinio ieškovo naudai.
Pratęsti iki civilinių ieškinių patenkinimo laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamajam A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui:
1. Žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 6 390 Eur.
2. Žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 11 300 Eur.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.