- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-04-28
- Bylos Nr.
- 1A-70-417/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39037-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas, Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- A. Š.
- Nukentėjusysis
- L. Š.
- Advokatai
- Henrikas Mackevičius
- Kategorijos
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.4.6.3.2Kai yra BK 36–40, 93 str., 114 str. 3 d., 147 str. 3 d., 147-2 str. 2 d., 157 str. 3 d., 189-1 str. 2 d., 227 str. 4 d., 259 str. 3 d. ir 291 str. 2 ir 3 d. numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 327 str. 2 p.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Savinijaus Katausko, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per visą paskirtos bausmės laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. Š. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą paskirtos bausmės laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. A. Š. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinį pasižadėjimas neišvykti, nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.
Iš nuteistojo nukentėjusiajai L. Š. priteista 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 750 Eur (septyni šimtai eurų) atstovavimo išlaidų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. Š. nuteistas už tai, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2019 m. rugsėjo 10 d., apie 22.05 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu smogė vieną kartą delnu sutuoktinei L. Š. į kairį skuostą ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį – atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant laiduotojai G. R. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria yra nuteistas paskiriant jam bausmę, nes buvo visos įstatyme numatytos sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tenkinant jo pateiktą prašymą. Mano, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Pasisakydamas dėl laidavimo sąlygų teismas iš esmės konstatavo, kad visos sąlygos taikyti laidavimą yra, išskyrus tai, kad neatlyginta visa nukentėjusiosios prašoma neturtinė žala. Teismas nurodė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, yra neteistas, neturi padaręs naujų administracinių nusižengimų, teigiamai charakterizuojamas, jo gyvenimo būdas atitinka visuotinai priimtinas elgesio taisykles. Teismas taip pat konstatavo, kad jo sesuo G. R. yra tinkama laiduotoja, nenustatė jokių aplinkybių, kad ji negalėtų būti laiduotoja. Tačiau pasisakydamas dėl žalos atlyginimo, kaip vienintelės kliūties taikyti laidavimą, teismas nepagrįstai nurodė, kad turėjo būti atliginta visa žala arba pateiktas aiškus susitarimas dėl jos atlyginimo.
2.2. Nuteistojo teigimu, teismas netinkamai taikė BK 40 straipsnio nuostatas, nes BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad asmuo gali būti atleistas nuo atsakomybės pagal laidavimą, jeigu bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, o 4 punktas numato, kad turi būti pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Mano, kad ši sąlyga buvo išpildyta visiškai, – jis yra atlyginęs dalį nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos, t. y. sumokėjo 500 Eur, todėl šis veiksmas visiškai atitinka įstatymo numatytą sąlygą „bent iš dalies atlygino“ padarytą žalą. Tuo tarpu teismas, konstatuodamas, kad nėra įvykdyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlyga, nepagrįstai nurodė, kad „padarytos žalos iki galo nėra atlyginęs“, todėl netinkamai aiškino ir taikė minimą teisės normą. Teismo posėdžio metu jis buvo aiškiai išsakęs poziciją, kad 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas, tačiau jeigu teismas nuspręs, kad jis turi būti didesnis, tai jis sutiks su teismo sprendimu ir likusį skirtumą atlygins. Bylos duomenimis, jis yra nuolat dirbantis asmuo, dalį žalos atlygino savanoriškai, todėl nebuvo jokio pagrindo manyti, kad jis negalėtų sumokėti likusios teismo priteisto žalos atlyginimo dalies, šiuo atveju 1000 Eur. Įstatymas leidžia likusią žalos dalį atlyginti vėliau, po laidavimo taikymo, tik teismas turi pagrįstai manyti, kad tokią žalą kaltinamasis atlygins. Tuo tarpu šiuo atveju teismas nepagrįstai reikalavo atlyginti visą žalą iš karto, iki laidavimo taikymo.
2.3. Nuteistojo nuomone, teismo motyvai dėl žalos atlyginimo ir jos dydžio yra logiškai prieštaringi. Iš vienos pusės teismas nurodo, kad jis neatlygino iki galo padarytos žalos, galima suprasti, kad nesumokėjo visos ieškovės prašomos 3000 Eur sumos. Iš kitos pusės pats teismas konstatavo, kad šiuo atveju 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas. Todėl susidaro nelogiška situacija – tarsi jis turėjo atlyginti visą prašomą 3000 Eur žalą, nors pats teismas konstatuoja, jog ji yra dvigubai mažesnė. Vadinasi, bet kuriuo atveju jis neturėjo pagrindo atlyginti visos nukentėjusiosios prašomos neturtinės žalos, nes tikrasis žalos dydis yra dvigubai mažesnis. Galiausiai, nukentėjusiajai prašant neadekvačiai didelio neturtinės žalos atlyginimo jis niekaip negalėjo žinoti iki teismo nuosprendžio priėmimo, koks neturtinės žalos atlyginimas priklauso nukentėjusiajai pagal teismo nuosprendį, todėl negalėjo atlyginti žalos „iki galo“. Nukentėjusiojo pareikštas neadekvatus reikalavimas dėl neturtinės žalos dydžio negali būti kliūtimi taikyti asmeniui laidavimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šiuo atveju nukentėjusioji piktnaudžiauja savo teise ir reikalauja aiškiai per didelės žalos atlyginimo sumos, tai pripažino ir pats pirmosios instancijos teismas. Galimos situacijos, kad nukentėjusieji apskritai gali reikalauti neadekvačių milžiniškų žalos atlyginimo sumų, tačiau tai nereiškia, kad toks nukentėjusiojo reikalavimas kliudo teismui atleisti asmenį nuo atsakomybės pagal laidavimą. Įstatymas nenumato, kad norint atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti besąlygiškai įvykdytas nukentėjusiojo bet kokio dydžio žalos atlyginimo reikalavimas. Pažymėtina, kad nukentėjusioji siekia pasipelnyti iš šios situacijos, nes ji ne tik pareiškė neadekvatų reikalavimą baudžiamojoje byloje dėl žalos atlyginimo dydžio, bet ir iš esmės už tą patį veiksmą santuokos nutraukimo civilinėje byloje, nagrinėjamoje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose, bylos Nr. e2-453-323/2020, ji prašo dar papildomai 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
2.4. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra pateiktas aiškus susitarimas dėl žalos atlyginimo ateityje. Visų pirma, tokio susitarimo nėra galimybės pateikti, jeigu šalys nesutaria dėl žalos dydžio. Kita vertus, BK 40 straipsnis nenumato reikalavimo, jog būsimas likusios žalos atlyginimas privalo būti sutartas su nukentėjusiuoju. Susitarimas su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo yra ne BK 40 straipsnio, o 38 straipsnio dalykas, kurio 1 dalies 2 punktas numato sąlygą, kad asmuo „susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo“. Akivaizdu, kad nesant susitarimo su nukentėjusiuoju atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį negalimas, tačiau tokio susitarimo nėra reikalaujama, kai taikomos BK 40 straipsnio nuostatos. Todėl pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 38 straipsnio reikalavimą dėl susitarimo dėl žalos atlyginimo spręsdamas dėl laidavimo taikymo pagal BK 40 straipsnį netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė teisės taikymo klaidą.
2.5. Nuteistasis nurodo, kad jis neginčija pirmosios instancijos teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio, todėl iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio pateiks įrodymus apie teismo priteistą 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip galutinai pašalindamas bet kokias abejones dėl savo įsipareigojimo visiškai sumokėti teismo priteistą žalos atlyginimą. Todėl mano, kad yra visos sąlygos taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusiosios atstovas prašė skundą atmesti, tačiau pasikeitus aplinkybėms pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nuteistąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas tenkintinas.
5. Apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, nuteistasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino viso baudžiamojo proceso metu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl A. Š. kaltės nepasisako. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti BK 40 straipsnio, nurodoma, kad šiuo atveju buvo visos minėtame straipsnyje numatytos sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė A. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
6. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi BK 40 straipsnyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017 ir kt.).
7. Susipažinus su baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nekyla abejonių, kad šiuo atveju egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte numatytos sąlygos: A. Š. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 62–63), savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino ir nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 79, 158). Tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šiuo atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos, nes A. Š. neatlygino visos nusikalstama veika padarytos žalos. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė ir tai, kad tarp nukentėjusiosios ir A. Š. nėra aiškaus susitarimo dėl civilinio ieškinio atlyginimo ateityje, todėl nėra pagrindo manyti, kad civilinis ieškinys ateityje bus atlygintas visiškai.
8. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais ir mano, jog nagrinėjamoje byloje yra visos sąlygos, būtinos norint taikyti BK 40 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, ir šios sąlygos egzistavo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė A. Š. BK 40 straipsnio ir nepagrįstai neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
9. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas nustato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Norint atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pakanka, kad kaltininkas bent iš dalies atlygintų ar pašalintų padarytą žalą, taip pat pakanka kaltininko įsipareigojimo atlyginti žalą, jeigu ji buvo padaryta ir yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, nes įstatymas nereikalauja atlyginti ar pašalinti visą padarytą žalą, taip pat nenustato, kokia žalos dalis turi būti pašalinta ar atlyginta. Prokuroras, teisėjas ar teismas patys nustato, atsižvelgdami į visas konkrečios bylos aplinkybes, kokios atlygintos ar pašalintos žalos dalies pakanka, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltininkas ir nukentėjusysis taip pat gali susitarti, kad žala bus atlyginta vėliau, po teismo sprendimo.
10. Šioje byloje nustatyta, kad A. Š. iki bylos nagrinėjimo teisme pervedė nukentėjusiajai 500 Eur žalos atlyginimo, tačiau, pirmosios instancijos teismo nuomone, susitarimas dėl žalos atlyginimo byloje nebuvo pasiektas, todėl tai negali būti laikoma tinkamu BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos įvykdymu. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad nors byloje ir nebuvo susitarimo dėl visiško žalos atlyginimo, tačiau A. Š. yra dirbantis asmuo, t. y. gauna nuolatines pajamas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, iki bylos nagrinėjimo teisme savo noru atlygino dalį žalos. Taigi dalies žalos atlyginimas yra viena iš BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų sąlygų dėl žalos atlyginimo, o A. Š. materialinė padėtis sudaro pagrindą manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Siekį ir geranoriškumą atlyginti padarytą žalą patvirtina A. Š. jau iš dalies atlyginta neturtinė žala bei jo įsipareigojimas, išreikštas teisiamojo posėdžio metu. Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra įvykdytos BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytos sąlygos dėl žalos atlyginimo.
11. A. Š. praeityje nėra teistas, byloje nėra duomenų apie galiojančius jo padarytus administracinius nusižengimus, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, duomenų apie priklausomybes ar psichiatrinį gydymą nėra, elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, A. Š. po skundžiamo nuosprendžio priėmimo jau atlygino visą nukentėjusiajai padarytą žalą ir ji neturi jokių pretenzijų A. Š.. Todėl baudžiamojoje byloje yra įvykdyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo sąlyga. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo atsisakyti A. Š. taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, dėl to skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendis dėl A. Š. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį naikintinas, A. Š. dėl šios veikos atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jam nutrauktina (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
12. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pateiktas A. Š. sesers G. R. prašymas paskirti ją laiduotoja ir perduoti A. Š. jos atsakomybei pagal laidavimą (1 t., b. l. 114), kuriame ji aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už A. Š. ir nurodė, jog jos brolis padarė klaidą, kaltę pripažįsta, dėl to gailisi, labai išgyvena. Analogiškas aplinkybes G. R. nurodė ir apklaustas pirmosios instancijos teisme (1 t., b. l. 159). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad G. R. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos, atsakomybę ir kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja aptariamoje baudžiamojoje byloje. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, G. R. rūpi jos brolio ateitis ir už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad G. R. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos, pareigas, ir nekyla abejonių, kad ji darys teigiamą įtaką A. Š. elgesiui. Objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad A. Š. nuo nusikalstamos veikos padarymo tuo metu, kai gyveno būtent pas savo seserį G. R., jokio naujo teisės pažeidimo nepadarė.
13. Nustatydamas laidavimo terminą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, A. Š. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos G. R. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė A. Š.. Įvertinus A. Š. ir G. R. finansinę padėtį ir atsižvelgus į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, A. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, BK 40 straipsniu,
nusprendžia:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendį, kuriuo A. Š. (A. Š.) nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
A. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, perduodant jį laiduotojos G. R., gimusios 1967 m. spalio 1 d., atsakomybėn, ir baudžiamąją bylą A. Š. nutraukti.
A. Š. skirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Išaiškinti A. Š., kad, laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai G. R., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Šis nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.