Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Neris ieškinį atsakovui L. I. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo L. I. 331,24 Eur skolą už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad 331,24 Eur įsiskolinimas iki 2020 metų kovo 31 d. susiformavo dėl ne kiekvieną mėnesį atliekamų periodinių mokėjimų.

2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime pažymėjo, jog ieškovė nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo įsiskolinimą ieškovei. Taip pat nurodė, jog nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. ieškovei sumokėjo 149,89 Eur sumą, ką patvirtina ir byloje esantys sąskaitų išrašai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovo 331,24 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (331,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 46,71 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB Mano Būstas Neris yra namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė ir teikia šių objektų eksploatavimo, komunalines ir priežiūros paslaugas. Atsakovui L. I. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovės administruojamame name. Atsakovas už eksploatacines ir komunalines paslaugas tinkamai nemokėjo, už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. susidarė 331,24 Eur skola.

5. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama kasacine praktika (nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsniu, sprendė, kad atsakovo nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. atlikti mokėjimai padengė ankstesnius atsakovo įsiskolinimus, kurie susiformavo nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. spalio mėn.

6. Teismo vertinimu byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove, todėl remdamasis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi ir 4.84 straipsniu, CK 6.256 straipsnio 1 dalimi, CK 6.38 straipsniu, teismas priteisė iš atsakovo 331,24 Eur skolą.

7. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi teismas priteisė iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (331,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8. Vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei teismas priteisė 46,71 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Atsakovas L. I. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo. Prašo panaikinti skundžiamą sprendimą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

9.1. ieškovės išrašytose sąskaitose nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. atsirado nauja mokėjimo eilutė 38, 39 Eur, kuri buvo įvardinta kaip „mokestis už projektą“. Į daugkartinius atsakovo prašymus, būti supažindintam su faktinėmis „mokesčio už projektą“ išlaidomis, ieškovė nereagavo. Ieškovė atsakovui nepateikė jokio dokumento, pagrįsdama šias išlaidas;

9.2. atsakovas turi pareigą apmokėti ieškovės atliktus darbus tik tuo atveju, kai yra pateikiama PVM sąskaita–faktūra, pagrindžianti išlaidas. Ieškovas nesivadovavo CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, pažeidė CK 6.38 straipsnio 3 dalį nepateikdamas dokumentų, įrodančių, kad atsakovas nemokėjo, todėl atsakovas pasinaudojo CK 6.46 straipsnio 2 dalimi. Atsakovo įsitikinimu ieškovė pažeidė CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus. Šiuos ieškovės pažeidimus pirmos instancijos teismas tiesiog ignoravo;

9.3. šios bylos esmė – ar ieškovė privalėjo pateikti dokumentą (PVM sąskaitą-faktūrą) atsakovui, jeigu atsakovas to reikalauja, už atliktas paslaugas. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas tęsiasi jau seniai (nuo 2018 m. gruodžio mėn.) nors byloje nėra šios aplinkybės patvirtinančių įrodymų.

10. Ieškovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo atsakovo L. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo netenkinti, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. ieškovė detalizavo skolos susidarymo pagrindą. Atsakovas itin abstrakčiais bei lakoniškais argumentais nesutinka su ieškinio reikalavimu;

10.2. atsakovas nepateikė jokių argumentų, dėl ko jis neturi pareigos apmokėti už nurodytu laikotarpiu ieškovės atliktus veiksmus, skirtus namo bendrajai dalinei nuosavybei išlaikyti ir išsaugoti;

10.3. atsakovo nurodyti rašytiniai įrodymai – atlikti mokėjimai buvo prijungti prie bylos medžiagos bei įvertinti priimant procesinį sprendimą. Teismas pagrįstai bei teisingai konstatavo, jog iš pridėtų mokėjimų nėra galimybės nustatyti už būtent kokius konkrečius laikotarpius buvo atlikti mokėjimai;

10.4. atsakovas nenurodydavo, už kokias konkrečias išlaidas buvo atliekami mokėjimai, nepateikė ir jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų šių argumentų teisingumą. Dėl šių priežasčių, ieškovė objektyviai neturėjo jokių galimybių identifikuoti už būtent kokius laikotarpius / skolas yra vykdomas mokėjimas. Ieškovė CK 6.55 straipsnio 2 dalies pagrindu šiomis sumomis dengė seniausias skolas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Byloje kilo ginčas dėl skolos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas priteisimo.

12. Byloje nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovui. Ieškovė UAB Mano Būstas Neris teikia namui (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo, komunalines ir priežiūros paslaugas.

13. Iš pateiktos į bylą UAB Mano Būstas Neris parengtos pažymos apie mokesčių už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas paskaičiavimus ir mokėjimus nustatyta, kad nuo 2019-11-01 iki 2020-03-31 apeliantas nesumokėjo 331,24 Eur. Ieškovė paaiškino, atsakovui išrašytose sąskaitose atsirado nauja mokėjimo eilutė, nurodanti, kad 38,39 Eur suma turi būti laikoma kaip „mokestis už projektą“.

14. Kaip galima suprasti iš apelianto argumentų, nors kartu su ieškiniu buvo nurodytas šio mokesčio apskaičiavimo pagrindas, apeliantas ir toliau laikosi pozicijos, kad ši suma yra nepagrįsta, nes jam nebuvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra, pagrindžianti išlaidas.

15. Apeliacinės instancijos vertinimu, tokius apelianto argumentus paneigia paties apelianto pateiktas sąskaitos išrašas, kuriame aiškia nurodyta „Pagal MBNG19134032 ir MBNG19184006 be mokesčio už projektą“.

16. Apeliantas įrodinėja, kad ieškovė neturi jam pretenzijų už suteiktų administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų mokėjimus, nes jis yra apmokėjęs ieškovės išrašytas sąskaitas nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d.

17. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad apeliantas apeliaciniame skunde neneigia gavęs reikalavimą sumokėti pagal MBNG19134032 ir MBNG19184006 be mokesčio už projektą susidariusią skolą. Tai, kad apeliantas nesutinka su tokiu mokesčiu, neatleidžia jo nuo pareigos sumokėti už paslaugas, reikalingas daugiabučiui namui prižiūrėti, siekiant išlaikyti statinį ir jį išsaugoti. Apeliantas buvo informuotas, jog mokesčiu už projektą forma jam yra keliamas reikalavimas sumokėti už administratoriaus išlaidas, kurias jis patiria vykdydamas statinio priežiūrą, kuriame yra apeliantui priklausančios patalpos.

18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti asmeninė arba bendroji. Viena bendrosios nuosavybės teisės rūšių yra bendroji dalinė nuosavybės teisė (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

19. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 1 dalis, 4 dalis.). Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

20. Administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu ir jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK IV knygos XIV skyriaus nuostatos (CK 4.84 straipsnio 2, 6 dalys). Administravimo sąvoką apibrėžia Pavyzdinių nuostatų 3 punktas, pagal kurį administravimas – tai butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį išsaugoti. Tai atitinka paprastojo administravimo sąvoką, suformuluotą CK 4.240 straipsnio 1 dalyje. Pagal Pavyzdinių nuostatų 4.4 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Administratorius turi pareigas, nustatytas Pavyzdinių nuostatų 7.1–7.9 punktuose. Taigi jis turi teisę ir pareigą priimti sprendimus dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo (Pavyzdinių nuostatų 7.1 punktas), pareikšti ieškinius, susijusius su bendrojo naudojimo objektų funkcionavimu (Pavyzdinių nuostatų 7.9 punktas), sudaryti sutartis su namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ir komunalinių paslaugų teikėjais, taip pat kitas sutartis, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu (Pavyzdinių nuostatų 7.2 punktas).

21. Taigi apeliantui kyla pareiga apmokėti išlaidas, būtinas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį išsaugoti. Apeliantas nenuginčijo ieškovės atliktų darbų, pagal kuriuos išrašytos sąskaitos, todėl jam kyla pareiga apmokėti visas sumas, kurios nurodytos UAB Mano Būstas Neris parengtos pažymos apie mokesčių už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas paskaičiavimus ir mokėjimus.

22. Byloje nustatyta, kad apeliantas apmokėdamas iš dalies sąskaitas nenurodė mokėjimo laikotarpio. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nenurodydavo, už kokias konkrečias išlaidas buvo atliekami mokėjimai. Dėl šių priežasčių, ieškovė objektyviai neturėjo jokių galimybių identifikuoti už būtent kokius laikotarpius / skolas yra vykdomas mokėjimas.

23. Pagal CK 6.55 straipsnio 2 dalį jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola.

24. Vadinasi, apelianto argumentai, jog atliktais mokėjimais buvo dengiamos skolos, susidariusios ieškinyje nurodytu laikotarpiu, atmetami, nes jis neįvykdė įstatyme nustatytos sąlygos, aiškiai nurodyti ieškovei, kurią sąskaitą apmoka. Tokiu atveju pripažįstama, kad ieškovė turėjo teisę įskaityti seniausias skolos sumas pagal CK 6.55 straipsnio 2 dalį.

Dėl bylos procesinės baigties

25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

26. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

27. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad sumokėjo 605, 00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, atitinka rekomenduojamą priteisti jų dydį, todėl priteisiamos iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

28. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

n u ta r i a:

atsakovo L. I. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB Mano Būstas Neris (juridinio asmens kodas 121483222) iš atsakovo L. I., gim. (duomenys neskelbtini), 605, 00 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.