Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-06-17 · Civilinė byla Nr. e2S-578-569/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-17
Bylos Nr.
e2S-578-569/2020
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-00401-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Pareiškėjas
D. A.
Suinteresuotas asmuo
J. L., O. L., R. Š., Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-578-569/2020 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00401-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.2.3; 3.5.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. A. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. skundą dėl antstolio veiksmų, antstolė, kurios veiksmai skundžiami, G. M., suinteresuoti asmenys J. L., O. L., R. Š., Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas pateiktu skundu prašė nutraukti (užbaigti) vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo negalimumo aktais ir grąžinti vykdomuosius dokumentus išieškotojams, motyvuodamas tuo, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę, o įkalinimo įstaigoje dėl blogų darbo sąlygų nedirba, todėl jokių pajamų negauna, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi ir ateityje neturės. Nurodė, kad kreipėsi į antstolę G. M., prašydamas užbaigti minėtas vykdomąsias bylas išieškojimo negalimumo aktu ir vykdomojo dokumento grąžinimu išieškotojui, tačiau antstolė netinkamai taikydama, savaip interpretuodama teisės normas, patvarkymu šį prašymą tenkinti atsisakė. Teigė, kad vykdomosios bylos turi būti nutrauktos ir vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 631 straipsnyje įtvirtintas nuostatas.

2. Antstolė G. M. 2020 m. kovo 23 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad įstatymas neįpareigoja antstolio grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, jeigu antstolis mano, kad tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus. Tokiu atveju, pasikeitus skolininko turtinei padėčiai, antstolis turėtų galimybę nedelsiant atlikti vykdymo veiksmus, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso. Pažymėjo, jog nėra duomenų, dėl kokių aplinkybių laisvės atėmimo bausmę atliekantis pareiškėjas, būdamas jauno amžiaus, darbingas, negalėtų įsidarbinti ir gauti pajamų, o pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių jis negali dirbti, yra nepagrįstos ir vertintinos kaip vengimas įvykdyti prievolę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi pareiškėjo D. A. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

4. Teismas sprendė, kad, įvertinus teismo nustatytų aplinkybių visumą, negalima daryti išvados, jog iš pareiškėjo nėra galimybės išieškoti skolų, todėl pripažinti antstolės G. M. skundžiamą patvarkymą neteisėtu teismas neturi pagrindo. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad per visą skolų išieškojimo laikotarpį jis elgėsi sąžiningai, dėjo pastangas skoloms išieškoti ir nevengė įvykdyti savo pareigos sumokėti jam priteistų skolų. Pažymėjo, kad iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog, atlikdamas laivės atėmimo bausmę, pareiškėjas trumpą laikotarpį dirbo bei gavo pajamas, tačiau dėl netinkamo elgesio buvo atleistas iš darbo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėjas (apeliantas) D. A. prašo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas tik formaliai įvertino apelianto nurodytą aplinkybę, kad, atlikdamas bausmę, nors ir nori dirbti, bet nebegali dėl sukelto konflikto darbe, kuomet buvo reikalaujama geresnių darbo sąlygų ir uždarbio. Po šio konflikto apeliantas buvo atleistas be galimybės įsidarbinti ateityje.

5.2. Teismas neištyrė aplinkybių, kad išieškojimai vykdomi neteisėtai, t.y. pažeidžiant vykdomųjų veiksmų pradžios terminus ir pan.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

9. Apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – VĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2020-01-27 raštą. CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas priima apelianto pateiktą įrodymą ir jį vertina kartu su kitais įrodymais esančiais byloje.

Faktinės bylos aplinkybės

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės G. M. kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Iš vykdomųjų bylų duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš apelianto priteista nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams: J. L. – 1311 Eur turtinei ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti; O. L. ir R. Š. po 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat vykdomas išieškojimas pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl žalos atlyginimo išieškojimo išieškotojos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Dėl atskirojo skundo argumentų

11. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti LR CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

12. Apeliantas antstolės ir teismo prašė nutraukti vykdomųjų bylų vykdymą ir grąžinti vykdomuosius dokumentus išieškotojams.

13. CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, pavyzdžiui, vykdomasis dokumentas gali būti grąžinamas išieškotojo prašymu (CPK 631 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ar skolininkui neturint turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

14. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis turi teisę grąžinti išieškotojui savo iniciatyva arba grąžina jį vykdymo proceso dalyvių prašymu. Įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus - kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai - įgijus turto, atsiradus pajamų, - antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014).

15. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018-06-18 iki 2018-07-31 skolininkas (apeliantas) dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir gavo pajamų. Byloje nėra duomenų, dėl ko bausmę atliekantis asmuo negalėtų ir toliau įsidarbinti ir iš to gauti pajamų. Apeliantas pateikė VĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2020-01-27 raštą, kuriame nurodyta, jog šiuo metu įmonė neturi galimybės įdarbinti apelianto bei nurodyta, kad, atsiradus nuteistųjų įdarbinimo poreikiui, įmonė kreipsis į pataisos namų administraciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šis raštas nepatvirtina apelianto nurodomų aplinkybių, kad jis buvo atleistas be galimybės įsidarbinti ateityje. Priešingai, rašte nurodoma, jog, atsiradus poreikiui įdarbinti, įmonė kreipsis į pataisos namų administraciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas turi galimybę įsidarbinti ir vėl bei gauti pajamų. Apeliantas turi dėti pastangas skoloms išieškoti ir nevengti įvykdyti savo pareigos sumokėti jam priteistas skolas.

16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, negalima daryti išvados, kad iš apelianto nėra galimybės išieškoti skolų, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pripažinti antstolės G. M. skundžiamą patvarkymą neteisėtu nėra pagrindo.

17. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad išieškojimai vykdomi neteisėtai, t.y. pažeidžiant vykdomųjų veiksmų pradžios terminus ir pan. Vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 606 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad vykdomieji dokumentai pateikti vykdyti antstolei pažeidžiant CPK 606 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą. Taip pat nepagrįsti apelianto argumentai, kad antstolė išieškotų sumų neskirstė išieškotojams, o dengė vykdymo išlaidas. Tokių duomenų vykdomosiose bylose nėra.

18. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės ir vykdomųjų bylų medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad apeliantas nors ir siekia, jog byloje pateikti įrodymai būtų vertinami kitaip nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, tačiau apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. balandžio 27 d. nutartį paikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Muchtarovienė