Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posedyje apeliacine ˛odinio proceso tvarka išnagrinejo atsakovo R. K. apeliacini skunda del Ignalinos rajono apylinkes teismo 2009 m. gruod˛io 31 d. sprendimo civilineje byloje pagal ieškovo K. C. ieškini atsakovui R. K. del sudaryto dovanojimo sandorio pripa˛inimo pirkimo – pardavimo sutartimi.

Aprašomoji dalis

nustate:

Teismas, atsi˛velgdamas i tai, kad dovanojimo sutartis, kuri yra neatlygintinis sandoris, paprastai grind˛iama giminystes, draugystes ar kitais artimais sutarties šaliu santykiais, nustate, kad ieškovo su atsakovu nesieja jokie giminystes, draugystes ar kiti artimi santykiai, atsakovas nepateike irodymu, kad ji su ieškovu sieja giminystes ryšiai ir keliu metu draugiški santykiai (kuriuos ieškovas neigia), todel pripa˛ino, kad ieškovas neturejo jokiu motyvu dovanoti atsakovui savo pakankamai dideles vertes (atsi˛velgiant i ieškovo turtine padeti) turta. Teismas, atsi˛velgdamas i dovanojimo sutarties specifika, kitus irodymus, taip pat konstatavo, kad tarp sutarties šaliu kile kokie nors turtiniai gincai rodo, kad yra sudaryta ne dovanojimo sutartis.

Teismas, atsi˛velgdamas i dovanojimo sutartyje nurodyta dovanojamo nekilnojamojo turto vidutine rinkos verte, nekilnojamojo turto buvimo vieta (yra Aukštaitijos nacionalinio parko ir Pertiškes geomorfologinio draustinio teritorijoje), mane, kad ieškovo nurodyta kaina (10 000 Lt) atitinka realia rinkos kaina.

Atsakovas R. K. apeliaciniu skundu prašo skund˛iama teismo sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – ieškini atmesti. Apeliacinis skundas grind˛iamas tuo, kad teismas netinkamai aiškino ir taike materialines teises normas, taip pat procesines teises normas, reglamentuojancias irodymu vertinima civiliniame procese.

Nurodo, kad teismo sprendimas priimtas ieškovui neirod˛ius, t.y. nepateikus ne vieno irodymo, patvirtinancio, kad sudarant gincijama dovanojimo sutarti jis nebuvo išreiškes savo tikrosios valios, ne vienam ieškovo kviestam ir teismo posedyje apklaustam liudytojui nepatvirtinus jo nurodytu aplinkybiu, ir esant nepaneigtiems irodymams, patvirtinantiems, kad oficialiai patvirtinta dovanojimo sutartis, ji patvirtina tinkamai suformuota sutarties šaliu valia sandorio sudarymo momentu. Pasak apelianto, liudytojos R. P. parodymas, kad ji pati asmeniškai derybose tarp ginco šaliu nedalyvavo, tik iš ieškovo girdejo, kad atsakovas neva jam skolingas 5 000 Lt, negali buti laikomas irodymu, kad 2008-07-14 dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, kuriuo buvo pridengta pirkimo – pardavimo sutartis, nes tikrosios sandorio sudarymo aplinkybes jai ne˛inomos. Liudytoja Nijole Smagarauskiene paneige aplinkybe, kad ieškovas kartu su atsakovu buvo nuvykes i banka ir, gavus iš jo pinigus, ineše juos i savo saskaita.

Teismas, priimdamas sprendima, visiškai neatsi˛velge i atsakovo ir treciojo asmens – notares parodymus, patvirtinancius, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu jos šaliu valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitiko ju vidine valia, kad šalys sieke butent dovanojimo sutarties teisiniu pasekmiu. Be to, teismo sprendime neteisingai nurodyta, kad ieškovas apmokejo sutarties sudarymo išlaidas, nes, pasak notares, jas apmokejo atsakovas.

Teismas neturejo jokio pagrindo konstatuoti, kad atsi˛velgiant i sunkia ieškovo turtine padeti, padovanotas turtas ieškovui yra dideles vertes. Nurodo, kad padejo ieškovui sutvarkyti paveldejimo dokumentus, ieškovui 2008-06-10 buvo išduotas paveldejimo teises liudijimas ir nuosavybes teises i paveldeta turta iregistruotos ieškovo vardu.

Visiškai neaišku, kuo remdamasis teismas pripa˛ino, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta kitam sandoriui – pirkimo – pardavimo sutarciai pridengti, kadangi atsakovas su ieškovu del kainos nesitare, mokejimu jo naudai neatliko. Kuo remdamasis teismas pripa˛ino, kad ieškovo nurodyta 10 000 Lt kaina atitinka realia rinkos kaina, nes atsi˛velgiant i dovanojimo sutartyje nurodyta nekilnojamojo turto vidutine rinkos kaina, padovanoto turto, ivertinant, kad yra padovanotos tik 4/18 dalys, vos siekia 4 880 Lt. Iš atsakovo puses butu nelogiška susitarti del 4/18 daliu nekilnojamojo turto pirkimo u˛ 10 000 Lt, kai tuo tarpu 5/9 dalis iš šio turto jis nusipirko u˛ 8 000 Lt iš R. P. .

Taip pat nurodo, kad ieškovas nepagristai pareiške, kad sandoris buvo iformintas dovanojimo, o ne pirkimo – pardavimo sutartimi tik siekiant išvengti istatymo ipareigojimo siulyti bendraturciams pirkti parduodama dali ir taip pagreitinti turto perleidima.

Be to, ieškovas neturi jokiu papildomu lešu, kurias galetu inešti i banko saskaita, 4 000 Lt pinigu suma yra didele.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, ivertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo i apeliacini skunda argumentus, byloje esancius šaliu paaiškinimus, liudytoju parodymus, kitus irodymus, sprend˛ia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas iš dalies tinkamai taikant materialines teises normas, reglamentuojancias sandoriu negaliojima, dovanojimo bei pirkimo – pardavimo teisinius santykius, bei procesines teises normas, reglamentuojancias irodymu vertinima, todel sprend˛ia, kad yra pagrindas pakeisti skund˛iama teismo sprendima.

Nustatyta, kad 2008 m. liepos 14 d. šalys sudare ir Ignalinos rajono 2-ojo notaro biuro notare D. Š. patvirtino dovanojimo sutarti, pagal kuria ieškovas K. C. padovanojo atsakovui R. K. 4/18 dalis 0,27 ha ˛emes sklypo, unikalus Nr.4400-0569-8155; 4/18 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr.4594-0081-6018; 4/18 dalis ukinio pastato, unikalus Nr.4594-0081-6029; 4/18 dalis dar˛ines, unikalus Nr.4594-0081-6038; 4/18 dalis pirties, unikalus Nr.4594-0081-6040; 4/18 dalis ukinio pastato, unikalus Nr.4594-0081-6050; 4/18 dalis malkines, unikalus Nr.4594-0081-6061; 4/18 dalis tvarto, unikalus Nr.4594-0081-6072; 4/18 dalis dar˛ines, unikalus Nr.4594-0081-6083 ir 4/18 dalis kitu kiemo statiniu, kuriu unikalus Nr.4594-0081-6094, esanciu Ignalinos rajono savivaldybes Pertiškes kaime (b.l.4-6). Vidutine nurodyto ˛emes sklypo rinkos verte – 9 642 Lt, pastatu vidutine rinkos verte – 12 320 Lt.

Kolegija sprend˛ia, kad pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.87 straipsnio 1 dalimi teisingai konstatavo, kad nagrinejamoje byloje ginco sandoris (dovanojimo sutartis) buvo sudarytas kitam sandoriui (pirkimo – pardavimo sutarciai) pridengti, ir kad šiam sandoriui taikytinos taisykles sandorio, kuri šalys iš tikruju turejo galvoje.

Civilinio kodekso 1.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kuri šalys iš tikruju turejo galvoje, taikytinos taisykles. Kasacinio teismo praktikoje ne karta konstatuota, kad sandoris yra asmens vidines valios išorine išraiška. Del to tam, kad galiotu tam tikras sandoris, ji sudariusiu asmenu valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti ju vidine valia. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo pridengiamas kitas sandoris, kurio teisiniu padariniu iš tikruju sieke sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja del esminio sandorio elemento – šaliu valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikruju šaliu ketinimu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus išplestines teiseju kolegijos 2009 m. rugsejo 28 d. nutartis, priimta civilineje byloje E. M., J. S., S. S. v. G. S., A. N., bylos Nr. 3K-7-288/2009; 2009 m. lapkricio 10 d. nutartis, priimta civilineje byloje G. M. v. R. M., G. M., bylos Nr. 3K-3-491/2009; kt.). Sprend˛iant, ar sandoris yra apsimestinis, butina nustatyti, kokia buvo tikroji gincijama sandori sudariusiu šaliu valia. Taigi irodinejant sudaryto sandorio apsimestinuma, reikia irodyti, kad šalys iš tikruju sieke kito nei gincijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-111/2005, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. rugsejo 26 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-420/2005).

Nagrinejamu atveju ieškovas praše pripa˛inti apsimestine dovanojimo sutarti, nurodydamas, kad tikrieji jo ketinimai buvo sudaryti pirkimo – pardavimo sutarti. Pa˛ymetina, kad vienas iš esminiu po˛ymiu, lemianciu dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sandoriu pagrindu kylanciu teisiniu santykiu skirtuma, yra atlygintinumas. Pagal istatymu apibre˛iamas šiu sutarciu savokas, dovanojimo sutartimi viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turta ar turtine teise (reikalavima) kitai šaliai, o pirkimo-pardavimo sutartimi pirkejui u˛ gaunama daikta (preke) tenka pareiga sumoketi pinigu suma (kaina) (LR Civilinio kodekso 6.305 str. 1 d., 6.465 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad atsakovas neige, kad ginco nekilnojamasis turtas jam buvo perleistas atlygintinai, taciau ieškovo nurodomos aplinkybes apie tai, kad jis su atsakovu sudare dovanojimo sutarti siekdamas išvengti didesniu mokesciu, nes taip jam patare atsakovas, taciau iš tikruju susitare del ginco turto pardavimo atsakovui u˛ 10 000 Lt, o atsakovas jam sumokejo 5 000 Lt, iš kuriu 500 Lt jis atskaite atsakovui, kad šis apmoketu turetas išlaidas u˛ notaro suteiktas paslaugas, o kitus 500 Lt pasiliko sau (b.l. 79, 2 puse). Šiuos ieškovo paaiškinimus iš dalies patvirtina rašytiniai irodymai, patvirtinantys, kad po 2008-07-14 sutarties sudarymo ieškovas i savo saskaita banke 2008-07-25 ineše 4 000 Lt (b.l. 7), K. C. 2009-01-01 – 2009-08-31 laikotarpiu kas menesi gavo 793,90 Lt senatves pensija bei 32,50 Lt transporto išlaidu kompensacija, viso – 826,40 Lt (b.l. 13-14), VI „Regitra“ duomenimis 2009-08-18 dienai Lietuvos Respublikos keliu transporto priemoniu registro duomenu bazeje turima informacija K. C. vardu nebuvo iregistruota transporto priemoniu (b.l. 15), Nekilnojamojo turto registro centriniu duomenu banko 2009-08-17 duomenimis K. C. turejo iregistruota nekilnojamaji daikta ir teises i ji, rg. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 16), nurodyti nekilnojamojo turto objektai, priklausantys jam bendrosios dalines nuosavybes teise, igyti paveldejimo teises liudijimo, išduoto 2006-01-04, bei paveldejimo teises pagal istatyma liudijimo, išduoto 2008-06-10, pagrindu (b.l. 17-37). Kadangi gautos ieškovo pajamos, o taip pat turimas turtas, kuris nurodytu laikotarpiu nebuvo realizuotas, todel tiketina, kad ieškovo inešti i saskaita pinigai yra atsakovo u˛ igyta ginco turta sumoketi ieškovui pinigai. Be to liudytoja R. P. parode, kad ieškovas jai pasakojo, jog savo dali pardave, nurodydamas, kad atsakovas jam sumokejo 5 000 Lt (b.l. 81). Viena iš nekilnojamojo turto, kurio dalis priklause ieškovui, bendraturciu R. P. jai priklausancia turto dali taip pat pardave atsakovui oficialiai u˛ 8 000 Lt (b.l. 81). Visos nurodytos aplinkybes teismui sudare pakankama pagrinda abejoti tikrosios ieškovo valios išreiškimu del dovanojimo sutarties sudarymo.

Pa˛ymetina ir tai, kad tarp šaliu sudarytai sutarciai kvalifikuoti kaip dovanojimo sutarciai paprastai nera svarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovana kitai šaliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turta nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktu turtinio pobud˛io patenkinima. Kita vertus, vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo butent neatlygintinai suteikti turta ar turtine teise, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybes, atskleid˛iancios dovanos suteikimo motyvus, gali buti irodomieji faktai dovanojimo sutarti sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti, tuo labiau, kai tarp šaliu kyla gincas del to. Dovanojama gali buti siekiant padekoti ar padeti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimu ˛moniu. Nenustacius jokiu dovanojimo prie˛asciu (motyvu), gali kilti pagristu abejoniu del dovanojimo sutarti sudariusios šalies tikrosios valios turinio. Kolegija sprend˛ia, kad nagrinejamu atveju nenustatyti jokie svarus motyvai, kodel ieškovas butu norejes ar galejes sudaryti dovanojimo sutarti su atsakovu, duomenu, kad ieškova su atsakovu butu sieje kokie nors giminystes, draugystes ar kiti artimi ryšiai, kas yra budinga dovanojimo sutarciai, del ko butu pagrindas sudaryti dovanojimo sutarti, nepateikta, o byloje nurodomos aplinkybes taip pat neleid˛ia daryti pagristos išvados, kad dovanojimo sutartis galejo buti sudaryta kaip ieškovo padeka atsakovui u˛ tai, kad pastarasis tvarke ieškovo paveldejimo dokumentus, kuriu pagrindu jis igijo nekilnojamaji turta, kurio dali veliau perleido atsakovui, tuo labiau, kad toks motyvas prieštarautu ieškovo teisetiems lukesciams, pagrindiniams civilineje teiseje galiojantiems principams.

Kolegija, nustaciusi, kad iš tikruju šalys buvo susitarusios taip, jog u˛ dovana bus atsilyginta, ginco sutarti kvalifikuoja kaip apsimestini sandori.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas prieme sprendima byloje nesant irodymu, kad sudarant gincijama dovanojimo sutarti ieškovas nebuvo išreiškes savo tikrosios valios sudaryti neatlygintine sutarti, ne vienam ieškovo kviestam ir teismo posedyje apklaustam liudytojui nepatvirtinus jo nurodytu aplinkybiu, ir esant nepaneigtiems irodymams, patvirtinantiems, kad oficialiai patvirtinta dovanojimo sutartis, ji patvirtina tinkamai suformuota sutarties šaliu valia sandorio sudarymo momentu, taciau kolegija nesutinka su tokiu argumentu.

Kolegija pa˛ymi, kad teismas turi ivertinti ne tik kiekvieno irodymo irodomaja reikšme, bet ir irodymu viseta, ir tik iš irodymu visumos daryti išvadas apie tam tikru irodinejimo dalyku konkrecioje byloje esanciu faktu buvima ar nebuvima (˛r., pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutarti, priimta civilineje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutarti, priimta civilineje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š.; bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruod˛io 22 d. nutarti, priimta civilineje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybe, bylos Nr. 3K-3-588/2009; kt.). Išvados del irodinejimo dalyko irodytinumo turi buti logiškai pagristos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybes buvima ar nebuvima, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esanciu irodymu. Kolegija, spresdama apie irodymu pakankamuma pagal irodymu, kaip faktiniu duomenu, ryši su irodinejama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai irodymai), pagal informacijos tiksluma, detaluma ir kitas aplinkybes, daro išvada, kad labiau tiketina, yra ieškovo nurodytos aplinkybes, jog jo tikroji valia buvo sudaryti atlygintine - nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarti. Kolegija, darydama tokia išvada, taip pat pa˛ymi, kad toks ieškovo elgesys – dovanojimo sutarties sudarymas - taip pat neatitinka protingo, atsargaus ˛mogaus iprasto ir normalaus elgesio, todel laisvos valios tokiam sandoriui sudaryti susiformavimas teismui pagristai sukele abejoniu atsi˛velgiant i byloje esanciu irodymu visuma, taip pat i tokias aplinkybes kaip tai, kad ieškovas yra senyvo am˛iaus, jis turi sveikatos problemu, sunkiai vaikšto, jo turtine padetis nera gera, ka konstatavo ir teismas, spresdamas del ieškovo atleidimo nuo dalies ˛yminio mokescio sumokejimo u˛ ieškini, pasitikedamas atsakovu kreipesi i ji su prašymu sutvarkyti paveldejimo dokumentus, kuriu pagrindu jis igijo nuosavyben be kito turto ir ginco nekilnojamaji turta.

Apeliantas taip pat nurodo, kad dovanojimo sutartis yra oficialiai notariškai patvirtinta, nesudaro pagrindo atmesti ieškovo reikalavimu, kadangi pagal Notariato istatymo 26 straipsnio nuostatas pripa˛istama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neirodinejami, iki šie dokumentai (ju dalys) istatymu nustatyta tvarka nera pripa˛inti negaliojanciais, vienas iš pagrindu pripa˛inti sudaryta sandori negaliojanciu yra itvirtintas Civilinio kodekso 1.87 straipsnyje (apsimestinis sandoris), kuriuo vadovaudamasis ieškovas ir kreipesi i teisma su ieškiniu siekdamas apginti, jo manymu, pa˛eistas teises.

Apelianto argumentas, kad i byla pateikta dovanojimo sutartis patvirtina, kad sutarties sudarymo išlaidas apmoka dovanotojas, todel apelianto argumentas, kad teismas neteisingai sprendime nurode šia aplinkybe, nepagristas, be to, jis neturi esmines reikšmes nagrinejamu atveju. Tai, kad, teismo posed˛io metu apeliantas teige priešingai, nepaneigia dovanojimo sutartyje nustatytos dovanotojo pareigos ivykdymo sumoketi išlaidas, susijusias su šios sutarties sudarymu. Kolegijos vertinimu, toks atsakovo teiginys, kad jis sumokejo u˛ dovanojimo sutarties sudaryma, netiesiogiai patvirtina ieškovo nurodoma aplinkybe, kad atsakovui sumokejus pastarajam 5 000 Lt, 500 Lt ieškovas dave atsakovui (nors pagal dovanojimo sutartyje esancius duomenis, šios išlaidos sudare 233 Lt), kad butu padengtos sutarties sudarymo išlaidos.

Nera pagrindo sutikti su apeliantu, kad liudytojos N. S. parodymai, jog ginco šalis pa˛ista tik kaip banko klientus ir neatsimena, kad jie abu dalyvautu atliekant kokia nors operacija banke, paneige ieškovo nurodyta aplinkybe, kad jis kartu su atsakovu buvo nuvykes i banka ir gaves iš atsakovo pinigus ineše juos i savo saskaita, kadangi, kaip matyti iš bylos med˛iagos, pinigai buvo inešti i banko saskaita 2008-07-25, o teismo posedis, kurio metu buvo apklausta ši liudytoja, vyko 2009-12-29, t.y. praejus daugiau kaip metams, todel atsi˛velgiant i jos darbo pobudi, ˛moniu srauta, tiketina, kad ji neatsimena apie prašomas nurodyti aplinkybes, taciau tokie jos parodymai jokiu budu nepaneigia ieškovo aukšciau nurodytos aplinkybes. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas neatsi˛velge i treciojo asmens – notares D. Š. parodymus, kad ieškovas pats, niekieno neverciamas pareiške, kad jokiu pinigu u˛ dovanota turta negaus, pareiške, kad tai yra jo valia ir jis taip susitare su atsakovu, jos tvirtinima, kad jokiu mokejimu arba kalbu apie tai jos akivaizdoje nebuvo, taciau kolegija sprend˛ia, kad šis argumentas neitakoja skund˛iamo teismo sprendimo teisetumo ir pagristumo, tuo labiau, kad byloje esanciu irodymu visuma leido teismui padaryti pagrista ir teisinga išvada apie tai, kad labiau tiketina, jog tarp šaliu sudaryta dovanojimo sutartis buvo sudaryta siekiant pridengti pirkimo – pardavimo sutarti.

Pripa˛inus sandori apsimestiniu ir negaliojanciu, taikomos sandoriui, kuri šalys turejo galvoje, taikytinos taisykles (Civilinio kodekso 1.87 str. 1 d.). Šiuo atveju pripa˛inus, kad šalys turejo galvoje pirkimo – pardavimo sutarti, taikytinos šios sutarties taisykles (Civilinio kodekso 6.305-6.349, 6.392-6.401 str.). Apeliantas nurodo, kad tarp šaliu sudarytas sandoris neatitinka sandorio, kuri jos iš tikruju turejo galvoje, o butent – pirkimo – pardavimo sutarties. Pasak apelianto, jis nesitare su ieškovu del kainos, jokiu mokejimu jo naudai nebuvo atlikes, taciau kolegija su tokiais argumentais nesutinka del aukšciau išdestytu motyvu ir byloje konstatuotu aplinkybiu.

Taciau kolegija pa˛ymi, kad nera pagrindo sutikti su teismo padaryta išvada, kad šalys susitare del 10 000 Lt kainos u˛ parduodama turta, kadangi byloje esantys irodymai nera pakankami, kad patvirtintu šia aplinkybe, jie pagristi tik ieškovo paaiškinimais, liudytojams apie neva nesumoketa ieškovui 5 000 Lt suma ˛inoma iš ieškovo ˛od˛iu, todel tokiais parodymais vadovautis teismas neturejo pagrindo. Jokiu kitu irodymu, tiesiogiai patvirtinanciu, kad šalys sutare del turto pardavimo u˛ 10 000 Lt, nera pateikta, priešingai, byloje esantys irodymai paneigia šia aplinkybe, nes, kaip matyti iš dovanojimo sutarties, perleid˛iamo turto vidutine rinkos verte sudaro 4 880 Lt, i ieškovo banko saskaita buvo inešta 4 000 Lt, ieškovas nurodo, kad atsakovas jam sumokejo 5 000 Lt, taigi labiau tiketina, kad šalys buvo susitarusios del 5 000 Lt sumos, kuri ieškovui, jo teigimu, ir buvo sumoketa. Atkreiptinas demesys, kad ieškovas neirodinejo, kad parduoto turto verte yra kitokios kainos negu buvo nustatyta nekilnojamojo turto registro, todel nera jokio pagrindo spresti, jog turta buvo susitarta parduoti u˛ 10 000 Lt. Sprendimas dalyje, kurioje iš atsakovo ieškovo naudai priteista 5 000 Lt, naikintina, šioje dalyje ieškinys atmestinas.

Teiseju kolegija sprend˛ia, kad pirmos instancijos teismas tik iš dalies tinkamai nustate ir ištyre visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, ivertino byloje esancius irodymus, todel pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas, apeliacini skunda tenkintinant iš dalies (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 3 p.).

Del bylinejimosi išlaidu priteisimo.

Pakeitus teismo sprendima dalyje turi buti perskirstomos turetos bylinejimosi išlaidos vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalimi. Atsi˛velgiant i tai, kad teismo sprendimo dalis, kuria priteista 5 000 Lt iš atsakovo ieškovo naudai yra naikintina ir ieškinys šioje dalyje atmetamas, taip pat naikintina teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo R. K. K. C. naudai priteista 151 Lt bylinejimosi išlaidu (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Apeliacines instancijos teisme šalys turejo bylinejimosi išlaidu: atsakovas R. K. u˛ apeliacini skunda sumokejo 150 Lt ˛yminio mokescio, todel iš esmes patenkinus jo apeliacini skunda – panaikinus teismo sprendima dalyje, kuria priteista 5 000 Lt iš atsakovo ieškovo naudai, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 150 Lt (5000 Lt x 3 %).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija

nutare:

Ignalinos rajono apylinkes teismo 2009 m. gruod˛io 31 d. sprendima pakeisti.

Panaikinti teismo sprendimo dali, kuria iš R. K. K. C. naudai priteista 5 000 Lt ir 5 procentu dyd˛io metines palukanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškelimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo ir 151 Lt bylinejimosi išlaidu.

Kita teismo sprendimo dali palikti nepakeista.

Priteisti iš K. C. R. K. naudai 150 Lt bylinejimosi išlaidu apeliacines instancijos teisme.