Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Ieškovas R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. DGKS-3921 darbo byloje Nr. APS-116-10986/2017 ir priteisti ieškovui iš atsakovės 2262,68 Eur nesumokėto darbo užmokesčio dalį laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 21 d. iki 2017 m. birželio 21 d.; nesumokėto darbo užmokesčio dalį laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 21 d. iki sprendimo priėmimo dienos; 1520,52 Eur delspinigius nuo laiku nesumokėto darbo užmokesčio sumos, paskaičiuotos iki 2017 m. birželio 21 d.; delspinigius, paskaičiuotus nuo laiku nesumokėtos darbo užmokesčio sumos nuo 2017 m. birželio 21 d. iki sprendimo priėmimo dienos (1 t., 1-9, 61-70 b. l., 10 t., 1-2 b. l.).

Ieškinyje nurodyta, kad Darbo ginčų komisija nepagrįstai atmetė ieškovo skundą išieškoti iš atsakovės nesumokėtas su darbo užmokesčiu susijusias sumas. Ieškovas dirba atsakovės bendrovėje vairuotoju – konduktoriumi nuo 2013-12-27 pagal šalių sudarytą darbo sutartį, kuria sulygta, kad ieškovas dirba pagal nustatytą grafiką 8 val. per dieną, tačiau pagal susiformavusią ilgalaikę praktiką vežant keleivius tam tikrais maršrutais ieškovui tenka dirbti nuo 5.35 val. iki 18.50 val. ir ilgiau. Atsakovė nemoka ieškovui viso priklausančio darbo užmokesčio už visą darbo dieną, o moka darbo užmokestį ieškovui tik už faktiškai nuvažiuotą laiką nuo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ autobusų stoties iki nustatyto maršruto galutinės stotelės ir grįžimą maršrutu atgal, nesumokėdama viso priklausančio darbo užmokesčio už visą darbo dieną. Tarp kiekvieno maršruto susidaro ne trumpesnis kaip 45 min. stovėjimas, už kurį atsakovė nemoka. Nuo 2004 m. atsakovės bendrovėje direktoriaus įsakymu įvesta suminė darbo laiko apskaita, tačiau ieškovas su šiuo įsakymu nėra pasirašytinai supažindintas, suminės darbo laiko apskaitos įvedimas nesuderintas su profesine sąjunga. Į darbo laiką, įvertinus, jog pietų pertraukos laikas ieškovui buvo 1 val. per pamainą, įskaitytinas visas kitas priverstinių stovėjimų tarp maršrutų laikas, už jį ieškovui turi būti mokamas darbo užmokestis, nes šiuo darbo laiku ieškovas yra savo darbo vietoje, darbdavės žinioje ir vykdo savo darbines funkcijas. Darbo maršrutus sudaro atsakovės bendrovė, ieškovo buvimo vieta priverstinių stovėjimų metu nekeičia šalių tarpusavio teisinio statuso pagal darbo sutartį, todėl stovėjimai tarp maršrutų turi būti įskaitomi į darbo laiką ir apmokami. Darbo grafikai nebuvo suderinti su darbuotojų atstovais. Ieškovas buvo materialiai atsakingas tiek už autobusą, tiek už gautas iš klientų lėšas, todėl jis negalėjo laisvai disponuoti laisvu tarp maršrutų laiku. Atsakovė nesumokėjo ieškovui 2262,68 Eur darbo užmokesčio dalį laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 21 d. iki 2017 m. birželio 21 d., todėl ši suma priteistina iš atsakovės, taip pat priteistini už uždelstą atsiskaityti laikotarpį delspinigiai, sudarantys 1520,52 Eur (1 t., 1-9, 61-70 b. l., 10 t., 1-2 b. l.).

Atsakovė UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, Darbo ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovė yra keleivių pervežimo paslaugas teikianti įmonė, jos darbuotojų darbo ir poilsio laikas gali skirtis nuo Darbo kodekso nustatytų normų. Darbo dieną ieškovas vykdavo jam nustatytais maršrutais, kurių pastovus grafikas yra sudarytas ir suderintas su Šiaulių rajono savivaldybe. Transporto srityje nustatant darbuotojams pertraukos trukmę bei jos pradžią taikytini darbo ir poilsio laiko ypatumai, todėl tarp maršrutų susidarantys stovėjimai negali būti traktuojami kaip papildomos ar specialios pertraukos, kurios įskaitomos į darbo laiką ir už jas turi būti apmokama. Ieškovas, dirbdamas vairuotoju – konduktoriumi, pertraukų tarp reisų metu neatlieka jam pavestų darbinių funkcijų, todėl minimas pertraukų laikas neįtraukiamas į faktiškai išdirbtą darbo laiką. Pertraukų tarp maršrutų metu ieškovas laisvą laiką gali leisti savo nuožiūra, draudimo palikti autobusą ir kasą nėra. Pažymi, kad pertraukų tarp maršrutų metu ieškovas darbo vietoje faktiškai nebūdavo, pertraukas atsakovei nuosavybės teise priklausančia transporto priemone – autobusu – leisdavo savo gyvenamosios vietos ir kitais adresais, kurie darbo grafikuose nėra nurodyti, taip naudodamas bendrovės transportą savo reikmėms ir sutaupydamas savo lėšas. Bendrovėje buvo įvesta suminė darbo laiko apskaita, ieškovas, dirbdamas atsakovės bendrovėje nuo 2013 metų, apie ją žinojo, gaudamas darbo užmokestį neprieštaravo. Mano, kad reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikytinas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (9 t., 139-143 b. l.).

Ieškovas R. S. ieškinį (1 t., 1-9, 61-70 b. l., 10 t., 1-2 b. l.) palaikė, prašė jį tenkinti. 2017-11-21 ir 2017-12-04 teismo posėdžiuose paaiškino, kad UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ 2013-12-27 pradėjo dirbti vairuotoju – konduktoriumi. Žino, kad darbo valandų jam nėra nustatyta, dirba pagal iš anksto nustatytą grafiką, su kuriuo būna supažindinamas. Prieš pasirašant darbo sutartį, buvo supažindintas su visais vidaus teisės aktais, su kokiais aktais buvo supažindintas, nepamena, ar skaitė, nepamena. Darbo grafikus sudarydavo dispečerės, su jais būdavo supažindinami, su jais ir sutikdavo, ir nesutikdavo, tačiau jokių pasiūlymų ar pastabų dėl to niekada nereiškė, gal žodžiu pasakydavo, tačiau jokių įrodymų neturi. Dabar pasirašo, kad sutinka dirbti pagal nustatytą grafiką. Dirbo maršrutu Kuršėnai – Šiauliai, vaikus vežė, į aplinkinius kaimus, kokius – nepamena, važiavo. Būdavo, kad iškviesdavo, reikėdavo kur nors ką nors nuvežti, pakeisti kitą vairuotoją. Neprivalėjo važiuoti, nes jam yra pertrauka, galėjo kitas vairuotojas pakeisti. Už minėtą važiavimą papildomai apmokėdavo. Gale mėnesio būdavo pateikiamas grafikas kitam mėnesiui, jeigu reikėdavo laisvos dienos, galima buvo pasiderinti, pasikeisti su kitu vairuotoju, darbdavys apmokėjimą išspręsdavo. Nuo 2017-11-01 atsirado rezervas, t. y., budėjimas, kurio metu turi būti darbo vietoje ir laukti skambučio, jeigu kas iš vairuotojų staiga negali važiuoti, turi jį pakeisti, už tai yra apmokama. Vienam vairuotojui budėjimas tik viena pertrauka, kitam – kita pertrauka. Būna, kad tarp maršrutų reikia nemažai prastovėti, tai už tą laiką ir prašo apmokėti. Laike tarp maršrutų su savo autobusu važiuodavo į namus išsivalyti autobusą, pavalgyti arba likdavo autobusų stotyje. Niekam nepranešdavo, kad išvažiavo, dispečerė žinodavo, kad pertrauka tarp maršrutų, matydavo, kad nėra autobuso autobusų stotyje. Už savaitgalius apmokėti neprašo, nes per pertrauką tarp maršrutų darbo dienomis dirbo, o savaitgalį nedirbo. Susitvarkydavo autobusą per pietus, kad nereikėtų po darbo. Autobuso išorę nuplauna paskirtas plovėjas. Nebuvo įsakymo, kad negalima palikti autobuso tarp maršrutų. Savaitgalį autobusą palikdavo autobusų parke, o pinigus veždavosi į namus. Kasa dirbdavo tik darbo dienomis. Jeigu vėliau grįždavo, kasa jau nedirbdavo, tai pinigus priduodavo iš ryto. Buvo skirtas laikas atsiskaitymui ir apsitvarkymui 20 minučių, kol suskaičiuoji pinigus, jeigu dar eilė, tai nespėji. Už tas 20 minučių apmokėdavo. Kad per trumpas laikas, niekur nesiskundė, pasiūlymų neteikė. Kartais pradėdavo 6.00 val. ryto, o baigdavo apie 19.00 val. vakare, gaudavosi po 12-14 valandų. Per pertrauką tarp maršrutų neprivalėjo būti autobuse ar autobusų stotyje, nueidavo į dispečerinę, į parduotuvę, to laiko darbdavys nekontroliavo, galėjai jį leisti savo nuožiūra.

Ieškovo atstovės J. G. ir E. K. ieškinį (1 t., 1-9, 61-70 b. l., 10 t., 1-2 b. l.) palaikė, prašė jį tenkinti.