- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-11-17
- Bylos Nr.
- 1-683-899/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00328-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- A. R.
- Civilinis ieškovas
- „Autodesk Incorporated“, „Microsoft“
- Advokatai
- Kristina Pugačienė
- Kategorijos
- 1.1.3.7Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė (BK 20 str.)
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.7.3.1Bauda (BK 47 str. 4 d.)
- 1.2.15.2Literatūros, mokslo, meno ar kitokio kūrinio neteisėtas atgaminimas, neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas (BK 192 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
civilinių ieškovų „Autodesk Incorporated“, „Microsoft“ korporacijos ir „Adobe Systems Incerporated“ atstovei advokatei R. A.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, UAB „A.“ direktorius, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 192 str. 2 d.,
uždaroji akcinė bendrovė „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) registruota (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 str. 2 d. ir 192 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R., būdamas A. R. įmonės ,,A.“ savininku (kuri nuo 2005-08-22 pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę), o nuo 2005-08-23 UAB ,,A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, veikdamas juridinio asmens UAB „A.“ naudai, eidamas vadovaujančias pareigas ir turėdamas teisę atstovauti juridinį asmenį, priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jo veiklą, pažeisdamas 1999 metų gegužės 18 d. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. IX-1355 15 straipsnio 2 dalies (2003-03-05 įstatymo redakcija) reikalavimą numatantį, kad „bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu“, taip pat 73 straipsnio (2006-10-12, 2008-03-27 ir 2010-02-02 įstatymo redakcijos) reikalavimus, numatančius, kad „autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios šio Įstatymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės“, taip pat neturėdamas atitinkamų sutarčių su autoriais ar jų teisių perėmėjais, organizavo neteisėtą kūrinių atgaminimą ir neteisėtų kūrinių kopijų laikymą komercijos tikslais, t. y. laikotarpiu nuo 2005-02-18 iki 2010-09-01 tyrimo metu nenustatytiems asmenims atgaminus kompiuterių programų neteisėtas kopijas ir jas įdiegus į UAB „A.“ priklausančio stacionaraus kompiuterio sisteminį bloką, taip pat į A. R. priklausančio nešiojamojo kompiuterio ,,Dell PC“ sisteminį bloką, kurie buvo rasti ir paimti 2010-09-01 UAB ,,A.“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu:
kompiuteryje Nr. 1 ,,Skaneris“ (stacionarus sisteminis blokas Intel(R) Pentium(R) 4 CPU 3.40 GHz 3.41 GHz 1.00GB RAM) – 2005-02-18 įdiegta neteisėta kompiuterinės programos ,,Adobe Photoshop 7.0“ (registracijos numeris neidentifikuotas), serijos Nr. 104519012426117290145172, kopija, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2 878,59 Lt, 2005-02-22 įdiegta neteisėta kompiuterinės programos ,,Autodesk AutoCAD 2004“ (registracijos numeris neidentifikuotas), serijos Nr. 00-00000000, kopija, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 13 786,74 Lt ir 2008-05-23 įdiegta neteisėta kompiuterinės programos ,,CorelDRAW Graphics Suite 11“ (registracijos numeris neidentifikuotas), serijos Nr. DR11CRD-0012082-DGW, kopija, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 1 866,00 Lt;
kompiuteryje Nr. 2 ,,Dell PC“ (nešiojamas kompiuteris) – 2010-08-21 įdiegta neteisėta kompiuterinės programos ,,Microsoft Windows 7 Enterprise“, registracijos Nr. 00392-918-5000002-85299, serijos Nr. 33PXH-7Y6KF-2VJC9-XBBR8-HVTHH, kopija, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 612,00 Lt, 2010-08-22 įdiegta neteisėta kompiuterinės programos ,,Autodesk AutoCAD 2010“, registracijos Nr. 001B1, serijos Nr. 00-00000000, kopija, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 13 786,74 Lt ir 2010-08-30 įdiegta neteisėta kompiuterinės programos ,,Autodesk AutoCAD 2004“ (registracijos numeris neidentifikuotas), serijos Nr. 00-00000000, kopija, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 13 786,74 Lt, šias neteisėtas kompiuterių programų kopijas, kurių teisėtų kopijų bendra mažmeninė kaina 46 738,22 Lt, laikė UAB ,,A.“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2010-09-01 14.00 val. komerciniais tikslais – suteikdamas jas naudoti UAB „A.“ darbuotojams, vykdantiems jiems pavestas darbo funkcijas braižant baldų brėžinius, taip siekdamas UAB „A.“ ekonominės ir komercinės naudos, dėl to buvo neteisėtai atgaminta ir laikoma komerciniais tikslais kompiuterių programų neteisėtų kopijų, kurių bendra teisėtų kopijų mažmeninė kaina 46 716,81 Lt.
Uždaroji akcinė bendrovė „A.“, kurioje A. R., būdamas A. R. įmonės ,,A.“ savininku (kuri nuo 2005-08-22 pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę), o nuo 2005-08-23 UAB ,,A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, veikdamas juridinio asmens UAB „A.“ naudai, eidamas vadovaujančias pareigas ir turėdamas teisę atstovauti juridinį asmenį, priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jo veiklą, pažeisdamas 1999 metų gegužės 18 d. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. IX-1355 15 straipsnio 2 dalies (2003-03-05 įstatymo redakcija) reikalavimą numatantį, kad „bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu“, taip pat 73 straipsnio (2006-10-12, 2008-03-27 ir 2010-02-02 įstatymo redakcijos) reikalavimus, numatančius, kad „autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios šio Įstatymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės“, taip pat neturėdamas atitinkamų sutarčių su autoriais ar jų teisių perėmėjais, juridinio asmens vardu priėmė sprendimus dėl neteisėto kūrinių atgaminimo ir neteisėto kūrinių kopijų laikymo komercijos tikslais, t. y. laikotarpiu nuo 2005-02-18 iki 2010-09-01 tyrimo metu nenustatytiems asmenims atgaminus kompiuterių programų neteisėtas kopijas ir jas įdiegus į UAB „A.“ priklausančio stacionaraus kompiuterio sisteminį bloką, taip pat į A. R. priklausančio nešiojamojo kompiuterio ,,Dell PC“ sisteminį bloką, kurie buvo rasti ir paimti 2010-09-01 UAB ,,A.“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu:
kompiuteryje Nr. 1 ,,Skaneris“ (stacionarus sisteminis blokas Intel(R) Pentium(R) 4 CPU 3.40 GHz 3.41 GHz 1.00GB RAM) – 2005-02-18 įdiegta neteisėta kompiuterinės programos ,,Adobe Photoshop 7.0“ (registracijos numeris neidentifikuotas), serijos Nr. 104519012426117290145172, kopija, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2 878,59 Lt, 2005-02-22 įdiegta neteisėta kompiuterinės programos ,,Autodesk AutoCAD 2004“ (registracijos numeris neidentifikuotas), serijos Nr. 00-00000000, kopija, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 13 786,74 Lt ir 2008-05-23 įdiegta neteisėta kompiuterinės programos ,,CorelDRAW Graphics Suite 11“ (registracijos numeris neidentifikuotas), serijos Nr. DR11CRD-0012082-DGW, kopija, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 1 866,00 Lt;
kompiuteryje Nr. 2 ,,Dell PC“ (nešiojamas kompiuteris) – 2010-08-21 įdiegta neteisėta kompiuterinės programos ,,Microsoft Windows 7 Enterprise“, registracijos Nr. 00392-918-5000002-85299, serijos Nr. 33PXH-7Y6KF-2VJC9-XBBR8-HVTHH, kopija, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 612,00 Lt, 2010-08-22 įdiegta neteisėta kompiuterinės programos ,,Autodesk AutoCAD 2010“, registracijos Nr. 001B1, serijos Nr. 00-00000000, kopija, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 13 786,74 Lt ir 2010-08-30 įdiegta neteisėta kompiuterinės programos ,,Autodesk AutoCAD 2004“ (registracijos numeris neidentifikuotas), serijos Nr. 00-00000000, kopija, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 13 786,74 Lt, šias neteisėtas kompiuterių programų kopijas, kurių teisėtų kopijų bendra mažmeninė kaina 46 738,22 Lt, laikė UAB ,,A.“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2010-09-01 14.00 val. komerciniais tikslais – suteikdamas jas naudoti UAB „A.“ darbuotojams vykdantiems jiems pavestas darbo funkcijas braižant baldų brėžinius, taip siekdamas UAB „A.“ ekonominės ir komercinės naudos, dėl to buvo neteisėtai atgaminta ir laikoma komerciniais tikslais kompiuterių programų neteisėtų kopijų, kurių bendra teisėtų kopijų mažmeninė kaina 46 716,81 Lt.
Kaltinamasis A. R. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštus kaltinimus kaltu neprisipažino ir parodė, kad įmonėje nebuvo naudojamos nelegalios programos, buvo naudojama programų „Demo“ versija, „Demo“ „AutoCAD“ nemokama programa. Ne visos programos buvo įrašytos standžiajame diske, kodėl kaltinamajame akte pažymėtos kaip įdiegtos, jis nežino. Standusis diskas yra jo asmeninis, o ne įmonės. UAB „A.“ gamina minkštus baldus pagal klientų užsakymus, vyksta masinė gamyba, įmonė naudoja standartines programas Microsoft Office, programų „AutoDESC, AutoCAD“ šiai dienai praktiškai nenaudoja. Patikrinimo metu naudojo nemokamą programą „Drawsight“. Patikrinimo metu įmonėje buvo 8-9 kompiuteriai. Programos buvo rastos kompiuteriuose: kompiuteris Nr. 1 – UAB „A.“, kompiuteris Nr. 2 – jo paties, standusis diskas WD - jo asmeniškas. Įmonės veiklai plėtoti savo daiktų nenaudoja. Programų įsigijimo licencijų kažkiek turi, tyrimo metu licencija neatitiko su numeriu, todėl buvo nepriimtina. „Demo“ versijas naudoja 30 dienų visų programų atžvilgiu. „Demo“ versija galima atidaryti tam, kad pasitikrinti programą tolimesniam naudojimui ir atlikti darbus. „Demo“ versijas naudoja 1 mėnesį laiko. Su „Demo“ versija galima sukurti failą, atlikti darbą, išsaugoti ir turėti. Kad tai padaryta neteisėtai, jis nepripažino. Failai buvo naudojami, buvo išsaugomi su perspektyva daryti darbus ateityje, bet jų nepanaudojo komerciniams tikslams. Kaltinamajame akte su šiomis programomis sukurtų failų praktiškai nėra. Viena programa yra 6-7 metų senumo, kita 1-2 savaičių, nauja. Programas parsisiųsdavo internetu, „Google“ svetainėje. „AutoCAD“ siūlo 30 dienų nemokamai. „Demo“ versija yra toks pardavimas, tai kaip reklama. Dėl 2007 ir 2008 metų gynėja pateikė sutartis, kurios įrodo, kad buvo sudaryta sutartis kompiuterių priežiūrai su skirtingomis bendrovėmis. Darant bet kurį darbą, jis konsultuodavosi su įmonės darbuotojais, net ir įdiegiant „Demo“ versijas tarėsi bendroje kalboje ir apie jos naudojimą, tarėsi dėl licencijų. Pateikė sutartis, kad yra sudarytos sutartys dėl kompiuterių priežiūros su įmone nuo 2007-2008 metų, kuri prižiūrėdavo kompiuterius, išvalydavo virusus, atlikdavo techninę priežiūrą. Prieš atliekant darbą, jis konsultavosi su šita įmone. Įmonės patirtis kompiuterijos srityje didesnė nei jo. Kompiuterį instaliuojant įdiegiamos visos programos. Dėl „Demo“ versijų bendroje kalboje tarėsi. Failai buvo kuriami ne tik su „AutoCAD“, bet ir su „Drawsight“. Nulaužimo sistemos nežino, ar ji yra ir ar įdiegimo failai draudžiami. Su „Demo“ versija darbą galima atlikti pilnai. Jas naudojo leistinas 30 dienų, po to vėl atnaujino. Taip galima siųsti į kiekvieną kompiuterį. Jie to nedarė, kadangi naudojo „Drawsight“. Brėžinius darydavo ranka, pastovaus sėdėjimo prie kompiuterio nebuvo. „Demo“ versija panaudota buvo pagal galimybes. Seniausia programa buvo duota naudotis pardavėjui. „Demo“ versiją parsisiuntė pats ir ją išsaugojo. „Drawsigh“t galimybė tokia pati kaip ir „AutoCAD“. Nepateikta įrodymų, kad kita programa yra „Demo“ versija, ja galima naudotis AutoCAD, Corel 30 dienų, Office-60 dienų, Windows – 90 dienų. Patikrinimo metu naudojo „Office“, „AutoCAD“, „Drawsight“, „Corel“. Darbuotojams nebuvo duoti pavedimai pakeisti, atnaujinti programas, darbuotojai programų neįrašinėjo. Su programa praktiškai nedirbo, ją naudojo tik žaidimų lygmenyje, failų jis nesukūrė ir nežino, ar buvo sukurta. Šiomis programomis nebūtinai turėjo būti sukurti failai, keičiasi su kitomis įmonėmis failais, todėl turi programų, su kuriomis gali atidaryti ir koreguoti. Programos vienodos tame pačiame kompiuteryje ir nėra esmės jas abi turėti. Tai buvo parsiųsta iš nesupratimo. Standžiajame diske rasti failai, nes juos reikėjo įdiegti. Siekiant „Demo“ versijas paleisti, turi būti surinkti kodai. Standžiajame diske yra tik ruošiniai.
Kaltinamo juridinio asmens UAB „A.“ atstovas D. R. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštus kaltinimus kaltu neprisipažino ir parodė, kad įmonė nuo įsteigimo užsiima baldų gamyba. Jis dirba įmonėje meistru, derina darbą, tikrina, kaip jis atliktas, kaip laikomasi darbo saugos taisyklių. Su kompiuterinėmis programomis nesusiduria. Programomis gaminami ruošiniai, pagal kuriuos daromos detalės, renkami baldų komplektai. Daromi brėžiniai, kuriuose nurodoma detalės ilgis, plotis, storis. Žino, kad egzistuoja „Demo“ versijos, bandyti ir mokytis programomis galima, o vėliau galima pirkti programas. Įmonei pakanka nemokamų programų. „Dublicate“, „Drawsight“ programų naudojimas nėra limituotas. Ar pelningai dirba įmonė UAB „A.“, jis nežino, tačiau bankroto požymių nesimato. Tarp legalių programų ir leidžiamų naudotis „Demo“ versijų skirtumo nematė. Pasidomėjo programų kainomis prieš ruošiantis bylai, pačios programos, mokamos ir nemokamos, jo nuomone, niekuo nesiskiria. Bendrovė dirba su nemokamomis programomis. 2010 metais įmonėje taupymo režimas buvo. Standusis diskas priklausė savininkui ir buvo naudojamas asmeniniams tikslams. Bendrovės failai standžiajame diske buvo saugomi, kad netyčia neišsitrintų, dėl saugumo. Failai yra ir dabar.
Liudytoja I. D. teisme parodė, kad su įmone ir jos direktoriumi santykiai yra neutralūs. Įmonėje dirbo apie penkis metus. Dabar įmonėje jau metus nedirba. Įmonėje apie pusę metų buvo siuvimo kontroliere, tikrino siuvinių kokybę, apie du metus dirbo projektuotoja, buvo projektuojami baldų apmušalai, dirbo vadybininke - bendravo su klientais, parduotuvėmis. Darbas buvo atliekamas naudojantis kompiuterinėmis „Windows“ programomis bei specialiomis braižymo programomis. Kaip programos atsirado kompiuteryje, ji nežino. Kompiuterio priežiūra buvo atliekama pranešus administracijai. Programų neįrašinėjo. Darbo sutrikimų dėl neveikiančių programų būdavo, tačiau kaip dažnai, neprisiminė. Programų licencijomis nesidomėjo. Galbūt yra buvę, kad ryte įjungus kompiuterį, neveikdavo „AutoCAD“ programa, tačiau tiksliai neprisiminė. Brėžiniai buvo atspausdinami ir naudojami gamyboje tam tikram darbui. Brėžiniai buvo tobulinami, keičiami. Jei tikdavo gaminys, prie brėžinių negrįždavo. Kompiuteris būdavo techniškai sutvarkomas pranešus įmonės administracijai. Tvarkymus atlikdavo samdomas darbuotojas, tiksliai nežino koks. Be „AutoCAD“ kitų programų ji nežinojo. Iš įmonės išėjo savo noru.
Liudytojas E. J. teisme parodė, kad su įmone ir jos direktoriumi santykiai yra neutralūs. Įmonėje dirbo prieš keturis-penkis metus braižytoju. Braižė brėžinius, detalių bei gaminio technines eilutes. Dirbo su programomis „Windows“, „AutoCAD“ ar „Drawsight“ neprisiminė. Kas įrašydavo programas, nežino. „Demo“ – tai bandomoji programos versija. Ar įmonė naudojo „Demo“ versijas, jis nežinojo. „AutoCAD“ ir Drawsight programos iš esmės vienodos. Drawsight yra AutoCAD programos kopija. Tiek su „Drawsight“, tiek su „AutoCAD“ galima skaityti failus, dar yra ir konvertuojančios programos.
Liudytoja R. J. teisme parodė, kad įmonėje dirba nuo 2006 metų, šiuo metu yra motinystės atostogose. Keturis metus dirbo – braižė brėžinius „AutoCAD“ programa, vienus metus buvo siuvimo kontrolierė. Atėjus dirbti, darbo vieta buvo paruošta. Darbo vieta dirbant nesikeitė. Apie „Demo“ versijas nežino, kartais „AutoCAD“ programa ryte neveikdavo, tačiau po kurio laiko vėl veikdavo. Kompiuterių apžiūrą atlikdavo kažkoks vaikinas. Apžiūra buvo atliekama kartą per metus, atsiradus kokiems nors kompiuterio gedimams, ar kažką ištrynus. Tai būdavo techniniai dalykai. Braižė brėžinius gamybai, kurie buvo naudojami sukirpimui, siuvimui, sukalimui. Nežino, ar tai būtų galima atlikti be „AutoCAD“ programos. Programos Drawsight, ji parodė, kad nežino. Programos „Drawsight“ nuo „AutoCAD“ ji neatskirtų. Kompiuteris nebuvo išneštas, ji išeidavo į gamybą, tačiau pakeisto kompiuterio neatskirtų, jei niekas nesikeistų programose.
Liudytojas T. J. teisme parodė, kad su įmone ir direktoriumi santykiai yra neutralūs. Įmonėje dirbo apie aštuonis mėnesius, prieš keturis - penkis metus. Dirbo programomis „AutoCAD“, „Word“. Darbas buvo brėžinių ir funkcinių eilučių darymas. Kas įrašė programas į kompiuterį, jis nežino, jam kompiuteris darbui buvo pilnai parengtas. Ar programa „AutoCAD“ buvo su licencija, jis parodė, kad nežino. Apie „Demo“ versijas girdėjo, tačiau nežino, ar įmonė jas naudojo. Dirbti „AutoCAD“ programa mokėsi Šiaulių universitete. Kad programos perkamos, apie tai girdėjo. Kiekviena programa yra perkama. Kad dirbo „AutoCAD“ programa, abejonių nekilo. Su „Demo“ versija dirbti galima, tačiau ne visas funkcijas atliekant, kadangi yra ne visas programos paketas. Įmonėje nebuvo pilno paketo, buvo atliekami paprasti brėžiniai DD. Jie naudojami atskirų detalių baldų gamyboje. Apie programą „Drawsight“ girdėti teko, tačiau ar dirbo su ja įmonėje, jis nežinojo. Nežino, ar „Drawsight“ programą yra matęs. Braižant su „Demo“ versija brėžiniai turėtų būti perskaitomi visų programų.
Liudytoja J. V. teisme parodė, kad įmonėje „A.“ dirbo prieš 8 metus, nuo 2003 metų vasaros. Buvo inžinierė, tiksliai pareigų neprisiminė, braižė brėžinius. Naudojosi „AutoCAD“ programa, Word. Atėjus dirbti, programos buvo įdiegtos, pati programų neįrašinėjo, jos buvo įdiegtos kompiuteryje. Ar veikė programos gerai, ji nežinojo. Tiems darbams, kuriuos ji atliko, tų programų užteko. Apie „Demo“ versijas nežinojo. Jai dirbti esamų programų kompiuteryje pakako. Ar kas keitė programas, ji nežinojo. Kiek prisiminė, kompiuterių nebuvo niekur išvežę. Kas buvo atsakingas už kompiuterių priežiūrą, ji neprisiminė. Dirbo apie pusę metų. Brėžiniai buvo 2D formato, nesudėtingi. Tai buvo ne pirma įmonė, kurioje dirbo, tačiau ankščiau nebuvo darbe susidūrusi su braižymu, šioje įmonėje su braižymu susidūrė pirmą kartą.
Liudytojas S. R. teisme parodė, kad nuo 2006 m. užsiima kompiuterių priežiūra, remontu, pardavimu, dirba UAB „GPsoft“, ankščiau buvo UAB „Jugera“. UAB „A.“ prižiūri kompiuterius, palaiko jų stabilų darbą. 2008 metais atliko kompiuterių priežiūrą, funkcijos buvo internetinių šiukšlių valymas, gedimų šalinimas. Atsiradus gedimui, jam buvo pranešama ir tuomet tikrindavo. Kompiuterinių programų įmonėje yra įrašęs. Jei kompiuteriuose būdavo virusų, tuomet kompiuterį perinstaliuodavo. Programos buvo įprastos: Windows Office, nemokamos programos – „VLC“, „Videolan“, „Rar“, „Winamp“. Turi bakalauro išsilavinimą (magistras), yra informatikos mokytojas. Kompiuteriui perinstaliavimas reikalingas ne visada. Jei užtekdavo išvalyti registrus, šiukšles, neperinstaliuodavo, kadangi perinstaliavimas užtrunka ilgai. Diegiant „AutoCAD“ programą, anketos užpildyti nereikalauja, siunčiantis demonstracinę versiją - reikia. Siunčiantis į klausimus atsakyti reikia. Klausimas, ar naudos namų vartotojas, ar komercijos tikslais demonstracinę versiją leidžia siųsti, jei atsakoma, kad komercijos tikslais. Visi nuliai reiškia demonstracinę versiją. Į vieną kompiuterį galima įsidiegti kelias „AutoCAD“ versijas, nes tai skirtingi produktai - architektams, dizaineriams, ir kitas. Techninė priežiūra buvo atliekama įvairiai, ne tik darbo laiku. Kompiuterius remontui išsiveždavo, tačiau tai būdavo retai, jei būdavo mechaninis gedimas. Šiukšlių valymas buvo atliekamas kartą per mėnesį, taip nurodyta darbo sutartyje, o dėl kompiuterio gedimo dažniausiai pranešdavo direktorius. Per savaitę gal du ar trys gedimai pasitaikydavo, buvo iškviečiamas į įmonę. „AutoCAD“ programos nėra įdiegęs. ISO – disko atvaizdas, diegimo failai suarchyvuoti į vieną failą, nes reikia juos išskleisti, jais pasinaudoti negalima. Reikia išarchyvuoti ir įdiegti. Informacija randama išarchyvavus ISO, RAR, NRG failus, randami instaliaciniai failai. ISO 100 procentų įdiegimo failai. Paleidžiama Setup EXE, diegimo pradinis failas ir įvedinėjama, ar licencijas, ar bandomasis, tai priklauso nuo programos, vienur prašo įdiegus kodą, kitur diegiant kodą. Darbus atlieka pats. „AutoCAD“ programos įmonėje neįrašė, jam pateiktuose diskuose „AutoCAD“ nematė. Visi nuliai reiškia bandomąją versiją. „Demo“ ir „Trial“ – bandomoji versija. Žinias įgijo universitete. Šiai dienai legalių programų diskų yra daug, visiems kompiuteriams, užtenka ir diskų netgi atlieka.
Liudytojas M. J. teisme parodė, kad su A. R. yra susipažinęs darbo reikalais, kaip pareigūnas, atliekantis tarnybinę pareigą, konfliktų neturėjo. Buvo gautas anoniminis skundas advokatams, atstovaujantiems programinės įrangos savininkus, ir buvo nuvykta į UAB „A.“ patalpas, esančias pirmame aukšte. Išaiškinta, kad bus atliekamas tarnybinis patikrinimas. Įėjus pamatė vyriškį, t. y. kaltinamojo brolį, sėdintį pirmame aukšte, apžiūrėjo jo nešiojamąjį kompiuterį, kuris buvo sujungtas su standžiuoju disku. Diske buvo programinė įranga „AutoCAD“, „Autodesk AutoCAD“, kurie buvo veikiantys. Paprašė programų licencijų. Jos nebuvo pateiktos. Nešiojamas kompiuteris ir standusis diskas buvo sujungti kaip vienas agregatas, standusis diskas kaip kaupiklis su jame esančiais failais. Standusis diskas buvo prijungtas prie nešiojamojo kompiuterio su programine įranga. Objektai buvo paimti, vėliau apžiūrėta kita darbo vieta, kurioje buvo prie stacionaraus kompiuterio prijungtas didesnis spausdintuvas, kuris spausdino „AutoCAD“ sukurtus brėžinius, jie taip pat buvo paimti apžiūrai. Apžiūrų metu teko apžiūrėti visus objektus. Nešiojamame kompiuteryje nebuvo rasta „Autodesk AutoCAD“ sukurtų failų, bet prieš tai buvo gauta specialisto išvada, kad programa nulaužta. Kompiuteryje nebuvo rasta failų, vėliau apžiūrėjus kompiuterio standųjį diską rasti dešimtys tūkstančių vienetų failų, nuo 2005 metų, tiksliau data apžiūros protokole. Apžiūrėjus failus, matėsi failų pavadinimai, kurie susiję su bendrovės gaminamų baldų pavadinimais, buvo visi įmonės rekvizitai, asmenų redagavusių failus vardai ir pavardės, kurie buvo tvirtinti direktoriaus A. R., kitų buvusių pavardžių neįsidėmėjo. Standųjį diską paėmė todėl, kad jis buvo komercinės veiklos patalpose ir jame sukurti failai galėjo būti naudojami baldų gamybai. Tai tiesiogiai susiję su komercine veikla. Prie nešiojamojo kompiuterio dirbo direktoriaus brolis. Failai buvo be parašų, bet grafoje dokumentą rengė vienas asmuo, o tvirtino atspausdinus – vadovas. Standusis diskas ir nešiojamasis kompiuteris buvo sujungti, tai vieninga sistema. Failus galima koreguoti iš bet kurio prijungto šaltinio. Patikrinimo metu sakė, kad licencijų pateikti negali, žadėjo pateikti vėliau, tačiau jų nepateikė, todėl suprato, kad jų neturi. Apie „Demo“ versijas tuomet nieko nesakė. Jis turi tris metus patirties vykdant kompiuterių apžiūras, yra vyresnysis tyrėjas, jis atliko kompiuterių apžiūrą. Yra išklausęs kompiuterių mokymus, turi aukštąjį išsilavinimą, baigęs informatikos kursą. Apžiūros metu programos standžiajame diske nemėgino naudoti, jos buvo laikomos kaip atskiri failai, jos nebuvo įdiegtos. Identifikuoti programą nėra įmanoma, tačiau specifiniai DVG failai sukuriami tik su „AutoCAD“ programa. „Drawsight“ programos nežino. A. R. buvo kaip įtariamasis, todėl kaip liudytojas apklaustas nebuvo. Buvo siekiama pirmiausiai gauti specialisto išvadas. Garso ir vaizdo įrašo kalbant su A. R. nedarė, apklausos taip pat. Stacionarus spausdintuvas turbūt gali būti naudojamas spausdinant ir kitokius brėžinius. Brėžiniai buvo didesnio dydžio, kompiuteris buvo įjungtas spausdinimui, ar jis veikė, nebandė.
Specialistas R. L. teisme parodė, kad gavo užduotį ištirti įrenginius, jam buvo pateikti klausimai, į kuriuos atsakė, parašė įdiegimo datas, kodus, iš to, kas jam buvo pateikta. Atstovauja kompaniją „(duomenys neskelbtini)“, su ta kompanija sudarė sutartį ir atsakė apie programas, kurias jie atstovauja. „Demo“ programų versija būna laikinam naudojimui - 30 dienų, 60 dienų, 90 dienų. Programa būna nepilna, ją į kompiuterį galima įdiegti tik kartą. Tokiu atveju, jeigu kompiuteris būtų perinstaliuotas ir išvaloma plokštė, kompiuteris nebeatpažįsta jau kartą instaliuotos „Demo“ versijos. Atsisiųsti galima, tačiau įdiegti ne. Nulaužtos programos diske laikyti negalima, standžiajame diske kodai buvo. Licencijos programai yra reikalingos. 2004 metais patvirtinti licencijos nereikėjo, dabar reikia. Programas įrašius į atmintinę, pažeidimo nebus, jeigu programos neplatinamos, o tik laikomos, nenaudojamos. Jeigu programos nulaužtos, jų laikyti negalima. Ar standžiajame diske laikė tik dėl saugumo, tai tik prielaida, kad programos galėjo būti įrašytos į konkretų kompiuterį. Programos siųsti nebūtina, užtenka ją įdiegti. Į kitą kompiuterį programos perkelti negalima, nebent kompiuteris perinstaliuojamas. Dar būtų galimas variantas, jeigu kompiuterio data netiksli, kadangi programa prašo informacijos. „Demo“ versija skirta susipažinimui, jos naudojimo laikas yra ribotas. Išvada pateikiama ne apie „Demo“ versijas. Kompiuteryje buvo viskas suinstaliuota, pateikiami net nulaužimo „krekai“- kodai. Perinstaliuojant kompiuterį, kad būtų galima įrašyti „Demo“ versiją, užtrukti reikėtų parą laiko. Šiuo atveju programos neturėjo licencijos, ji nebuvo pateikta, dokumentų nebuvo, lipdukų tam nepakanka. Programų Windows atskirai nusipirkti negalima, tik perkant naują kompiuterį, komplektacijos nusipirkus keisti negalima. Sugadinus lipduką, atliekamas atnaujinimas, įsigijus licenciją, papildomai įdiegti programą kainuoja, yra programų platintojai, bet programos kainuoja didelius pinigus. „Krekas“ - programa, kuri apgauna programą, kad ji yra aktyvuota, tai programos nulaužimas. Išvadoje nulaužimo failai neaprašyti, bet jie buvo, tačiau ne prie visų programų. ISO failas parsiųstas internetu, šalia jo nulaužimo kodas ir įrašytas standžiajame diske. Nulaužimas atjungia visų programų atnaujinimą. Standžiajame diske buvo laikoma informacija, įdiegimo failai, kurie turi būti diegiami į kompiuterį ir naudojami, dėl visų programų. Tai buvo kaip kopija, laikymo priemonė. Išvadoje pateiktos programos su nulaužimo kodais. Standžiajame diske yra įdiegimo failas. Su programa „Drawsight“ nėra susidūręs, specialisto išvadoje jis jos neaprašė, nes ji yra nemokama. Programa „Drawsight“ yra analogiška programai „AutoCAD“ atliekant nedidelius brėžinius. Su įmone „(duomenys neskelbtini)“ yra sudaryta sutartis dėl to, kad nereikėtų siuntinėti specialisto, sudarė sutartį su įmone, o įmonė su juo. Jis yra darbuotojas atsakingas už prekių pristatymą, direktoriaus „dešinioji ranka“. Dėl išvados jis atsakė į pateiktus klausimus. Sutarties turinio neprisiminė. Iš „Pranckevičiaus ir partneriai“ už ištyrimą atlyginimo negauna, gauna įmonė, kurioje jis dirba. Kokia programa dirbta ir koks failas, atliekant tyrimą, nenustatyta. Standžiajame diske buvo nulaužtos kopijos. Ar tai originalo kopija, jis neprisiminė. Programos turėtojui yra leidžiama pasidaryti kopiją ne komerciniais tikslais. Tačiau kopija yra nereikalinga, nes turint licenciją, ją galima parsisiųsti internetu, turint kortelę, yra internetinė nuoroda, kuria galima parsisiųsti. Operacinė sistemos programa Cleaner priklausomai nuo to, kokia ji yra, gali būti naudojama internetinėmis šiukšlėms, virusams valyti. Panaudojus Cleaner, negalima diegti „Demo“ versijos. Vieną kartą „Demo“ versiją įdiegus, tame pačiame kompiuteryje negalima to pakartoti. Išvalius kompiuteryje „Windows“ programas, „Demo“ versijas galima įdiegti iš naujo, kadangi kompiuteris neatsimins, kad programa buvo įdiegta. Programas iš standžiojo disko reikia įdiegti, ar jos nulaužtos, priklauso nuo programos. Nulaužimo yra daug galimybių, jas įdiegiant nereikia instaliacinio failo, užtenka įdiegto. Nurodė 2011 metų programų kainą, kadangi senos programos įsigyti jau nebegalima, jos nebėra. 2004 metų ir 2011 metų „AutoCAD“ programos yra netapačios, tačiau kainų atžvilgiu daug nesiskyrė. 2004 metų „AutoCAD“ programos įsigyti negalima, nes jos nebėra. Kainą nurodė pasitaręs su „(duomenys neskelbtini)“ kontora, nurodyta buvo einamoji kaina. Nulaužimo failas be programos bus bevertis, kad bus naudojamas nulaužimui, tai prielaida. Įdiegiant „Demo“ versiją, anketos pildyti nereikia, tačiau reikia atsakyti į pateiktus klausimus. Seną 2004 metų „AutoCAD“ programą galima atidaryti su bet kuria naujesne, tačiau koreguoti ne visada. „Google“ galima parsisiųsti nulaužtą „Demo“ versiją, apie tai nežinant, tačiau būna prierašas. Pagal įdiegimo datas galėtų būti pagalvota, kad tai naudojamos „Demo“ versijos. Nr. 2 „Demo“ versijoje būtų užrašai 00, kurie reiškia nulaužtas programas. ID kompiuteris susiriša su pagrindine plokšte, tai registracijos numeris. Jei programa nulaužta, ji kodų nemato. „Demo“ turi užrašą, kiek ji galioja, ID turi pats susikurti. Vienos programos trys versijos buvo įdiegtos atskirai, atskiru laiku. Buvo naudotasi viena programa. 18 „Demo“ versijų parsisiųsti „AutoCAD“ reikia pirkti, prašo licencijos, jei versija būtų atnaujinta, būtų kitų metų, tuomet gali būti leidžiama. „Demo“ versijos paprastiems braižymams DD užtenka. „Demo“ versija yra laikina, įdiegiant iš naujo, kompiuteris apie tai nesupras, jei bus perinstaliuotas. Pametus kvitą bei nuplėšus lipduką, „Microsoft“ neatsako, todėl lipduko nuplėšti negalima, netekus kodo, licenciją reikia įsigyti iš naujo. Nusipirkus programą, kodas būna iš karto, tačiau tai priklauso nuo kompanijos. Pateikti dokumentai yra dėl AutoCAD programos, kuriuo galima atsisiųsti bandomąją versiją, vėliau reikia pirkti. Veikia iki 30 d. ir užrašas „Trial“ pasinaikina ir tai pilnai veikianti programa. Kai nulaužiama programa, ji atsirakina, užrašo „Trial“ nebėra, nes „AutoCAD“ programa apgaunama, nebemetama lentelė ir galioja neribotą laiką. Dėl cituotos specialisto išvados - „AutoCAD“ nemokamą versiją diegiant neprašo nieko įvedinėti, diegiant oficialiai reikalinga įvesti licencijos kodą, kai programa nulaužiama, ji nulių nepakeičia, tik dingsta užrašas „Trial“ ir data, nuliukai nepasišalina. Šiuo atveju tai yra ne bandomoji versija. Išvadoje „Demo“ versijos nebuvo nurodytos. „Adob photoshop“ programa skirta nuotraukų redagavimui, ji atlieka daug funkcijų, „Corel Draw“ - tai piešimo programa, ji naudojama kurti vaizdams, piešti, tvarkyti. Įdiegimo datos nustatomos kiekvienai programai diegiant failus, sukūrimo, modifikavimo ir atidarymo data. Programos įdiegimas tiksliausiai nustatomas iš sisteminio bloko katalogo. Programuojant datos nukopijuoti ar pakeisti negalima, nes kompiuteris instaliuojant nedirbs tvarkingai, rodys įdiegimo datą. Sugedus kompiuteriui, jį perinstaliuojant data bus rodoma naujai įdiegtos dienos. Specialisto funkcijas atlieka nuo 2008 metų, procentai nuo ieškinių atlyginimui nesiskaičiuoja, 250 Lt už bylą, plius kiek užtrunka laiko prie kompiuterio. Tiekiant išvadą buvo įjungęs programas vienu metu. „Autocad“ kelių „Demo“ versijų diegti nebandė, gali būti, kad skiriasi. Visada konsultuojasi su kontora „(duomenys neskelbtini)“. Kai gaunama byla, suderina, kada turi būti išvada, aptaria dėl kainų, gauna nurodymą, kad apsiklaustų išsiunčiant užklausimus į UAB „Varlė“, kitą įmonę. Standžiajame diske dalis programų yra įrašytos, jos nenaudojamos, jos kaip įdiegimo failai. Data rodo įdiegtą nebaigtą išnaudojimo terminą. Tikrinant kompiuterius galiojimo datos nemetė. Kad tai buvo „Demo“ versija, jau programa neberodė. Kompiuteryje Nr. 2 esančios programos 30 dienų periode yra nemokamos, bet pati programa nėra nemokama. Failų sukurtų nežino. Su kuria programa sukurti failai, identifikuoti neįmanoma. Jis, dirbdamas baldų pramonės gamyboje, programas panaudotų. „Audodesk AutoCAD“ kaina kaip 2011 metais todėl, kad nebegalima gauti kainos anų metų. Buvo konsultuojamasi su „(duomenys neskelbtini)“, visose bylose programos įsigijimo kaina nurodoma šiai dienai. Kainos buvo panašios, programos yra patobulintos, tačiau kainos išlieka beveik tos pačios. 2004 metais funkcijos AutoCAD programos buvo mažesnės, jos už 13 000 Lt programos nepirktų ir nenusipirktų.
Liudytoja J. R. dėl laidavimo už A. R. teisme parodė, kad 19 metų gyvena kartu, todėl tikrai blogos įtakos jam nedarys, mano darys gerą įtaką. Dirba Šiaulių 2-oje muzikos mokykloje, fleitos mokytoja, yra nebausta administracine tvarka, neteista, su vyru vienas kitą gerbia, santykiai geri, augina tris dukras. Vyras yra nekonfliktiškas, nemeluojantis, jei būna ginčų, tai ginčo metu neužsispiria, visada randa kompromisą. Supranta, kad kažkur suklydo, kažką ne taip padarė, bet specialiai to nedarė, galėjo tai įvykti iš nežinojimo, klaidos. Atsakomybę prisiimti sutiko kartu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. R., UAB „A.“ atstovo, liudytojų, specialisto parodymų, kaltinamųjų kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai:
- 2010-09-01 patikrinimo aktas ir 2010-09-01 daiktų ir (ar) dokumentų paėmimo protokolas, kuriuose yra nurodyti 2010-09-01 UAB ,,A.“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), atlikto patikrinimo metu rasti ir paimti du kompiuteriai, išorinis kietasis diskas (t. 1, b. l. 39-44, 45);
- specialisto išvada pagal 2010-09-03 užduotį atlikti objektų tyrimą Nr. 40-S-14793, kurioje yra nurodyti duomenys apie 2010-09-01 UAB ,,A.“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu rastuose ir paimtuose dviejuose kompiuteriuose (stacionarus ir nešiojamas), išoriniame kietajame diske ,,WD“ esančias kompiuterines programas, taip pat tų programų identifikaciniai duomenys, jų įdiegimo data, programų mažmeninės kainos, programos, kurioms nebuvo pateikta vartotojo licencijos ar jų įsigijimą patvirtinantys dokumentai (t. 1, b. l. 47-50);
- reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad tyrimo metu gauta PVM sąskaitos-faktūros ir kompiuterinės programinės įrangos – programos ,,Microsoft Office Basic Edition 2003“ (OEM Software) disko su dėžute kopijos, kurios patvirtina teisėtą kompiuterinės programos ,,Microsoft Office Profesional Edition 2003“ įdiegimą 2005-01-24 į stacionarų kompiuterį (,,Skaneris“) (t. 1, b. l. 61, 62-63);
- apžiūros protokolai 2011-02-05 – 2011-03-09, 2011-03-22 – 2011-04-04, 2011-06-08 – 2011-06-13, kuriuose nurodyta informacija, kuri buvo rasta apžiūrint 2010-09-01 UAB ,,A.“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu rastus ir paimtus du kompiuterius (stacionarų ir nešiojamą), ir išorinį kietąjį diską ,,WD“, t.y. apžiūros protokoluose aprašoma kompiuterių standžiuosiuose diskuose ir išoriniame kietajame diske ,,WD“ esanti informacija – įvairiomis kompiuterinėmis programomis sukurti failai (pvz. išoriniame kietajame diske ,,WD“ yra 10170 vnt. DWG failų (kompiuterinės programos ,,AutoCad“ failai)), taip pat juose esančios kompiuterinės programos su jų įdiegimo failais ar jų nulaužimo sistemomis ,,crack“, ar jų aktyvavimo aplankais, ar jų aktyvavimo raktais, taip pat aplankai panaikinantys visus trukdžius kurie užkerta kelią programos užblokavimui (padaro taip kad gamintojo atnaujinimai pažintį programą kaip teisėtą ir leistų atsisiųsti atnaujinimus) ir pan. (t. 1, b. l. 97-107, 108-112, 113-117);
- 2011-04-05 tarnybinis pranešimas, 2011-04-28 poėmio protokolas ir 2011-05-11 – 2011-06-02 apžiūros protokolas, kuriuose užfiksuota informacija apie 2011-04-28 UAB ,,A.“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), atliktą poėmį, kurio metu buvo paimti du aplankai su brėžiniais ,,G. “ ir ,,N. “. Apžiūros protokole nurodyta informacija, kuri buvo rasta atliekant lyginamąją apžiūrą, t.y. aplankuose ,,G. “ ir ,,N. “ esančius brėžinius sulyginant su išoriniame kietajame diske ,,WD“ esančiais brėžiniais – DWG failais (kompiuterinės programos ,,AutoCad“ failais). Atliekant minėtą apžiūrą nustatyta, kad aplankuose ,,G. “ ir ,,N. “ esantys brėžiniai yra identiški išoriniame kietajame diske ,,WD“ esantiems brėžiniams – DWG failams (kompiuterinės programos ,,AutoCad“ failai (t. 1, b. l. 118, 121-124, 125-132);
- 2011-03-29 tarnybinis pranešimas kuriame nurodyta, kad bandant iškviesti buvusį UAB ,,A.“ darbuotoją G. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) apklausai, 2011-03-29 telefonu G. L. nurodė, jog atvykti apklausai negali, nes šiuo metu yra pakeliui į Norvegiją. Taip pat G. L. nurodė, kad jis UAB ,,A.“ dirbo maždaug 2006 ar 2007 metais apie 8-10 mėnesių, kad UAB ,,A.“ jis dirbo baldų braižytoju, kad brėžiniams braižyti naudojo kompiuterinę programą ,,AutoCAD“ (t. 1, b. l. 133);
- 2011-04-07 UAB ,,A.“ raštas Nr. S-51 kuriame nurodyta, jog UAB ,,A.“ kompiuterio ,,Dell PC“ ir standžiojo disko ,,WD“ (kurie buvo paimti 2010-09-01 atlikto patikrinimo UAB ,,A.“ metu) dokumentų neturi, nes įmonės apskaitoje jų nebuvo (t. 1, b. l. 150);
- 2011-04-12 Šiaulių AVPK NTB ENTS raštas Nr. 40-S-6534 ir 2011-04-15 UAB ,,A.“ atsakymai Nr. S-55 ir Nr. S-56, kuriuose nurodyta, jog kompiuteris ,,Dell PC“ (nešiojamas kompiuteris) priklauso A. R. (UAB ,,A.“ direktoriui), jog UAB ,,A.“ nežino ir negali nustatyti, kam priklauso standusis diskas ,,WD“. Taip pat minėtuose UAB ,,A.“ atsakymuose (2 punkte) į raštą Nr. 40-S-6534 (buvo prašoma pateikti informaciją apie UAB ,,A.“ nuo 2004 metų įgytas ir įmonės veikloje naudojamas kompiuterines programas) yra nurodyta, jog UAB ,,A.“ programas ,,Autodesk AutoCAD“, ,,Corel“ ir ,,Adobe Photoshop“ įsigijo tik 2010-08-18, daugiau jokios informacijos (ir ją patvirtinančių dokumentų) dėl kitų kompiuterinių programų UAB ,,A.“ nepateikė (t. 1, b. l. 174- 176, 180).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 192 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, jeigu neteisėtų kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų, o kai jų nėra, pagal atgamintų kūrinių originalų kainas viršijo 250 MGL dydžio sumą. Pagal LR BK 192 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai atgamino literatūros, mokslo ar meno kūrinį (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objektą arba jų dalį komercijos tikslais arba platino, gabeno ar laikė komercijos tikslais neteisėtas jų kopijas. Nusikaltimo, numatyto LR BK 192 straipsnyje, objektas yra intelektinė nuosavybė, kuri apima ir autorių teises į kūrinius, ir audiovizualinio kūrinio pirmojo įrašo gamintojų teises (gretutines teises). Šio nusikaltimo dalykas – autorių teisių ir gretutinių teisių objektai. Autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu. Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme numatytus atvejus). Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Komentuojamame straipsnyje apibrėžtų veikų subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad atlieka bent vieną iš baudžiamajame įstatyme numatytų veiksmų: atgamina, platina, gabena ar laiko neteisėtas kūrinių kopijas ir nori taip veikti. Valinis tiesioginės tyčios momentas pabrėžia veikos siekimą (norėjimą).
Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. R., būdamas A. R. įmonės ,,A.“ savininku (kuri nuo 2005-08-22 pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę), o nuo 2005-08-23 UAB ,,A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, organizavo neteisėtą kūrinių atgaminimą ir neteisėtų kūrinių kopijų laikymą komercijos tikslais, t. y. tyrimo metu nenustatytiems asmenims laikotarpyje nuo 2005-02-18 iki 2010-09-01 atgaminus kompiuterių programų neteisėtų kopijų ir jas įdiegus į UAB „A.“ priklausančio stacionaraus kompiuterio sisteminį bloką, taip pat į A. R. priklausančio nešiojamojo kompiuterio ,,Dell PC“ sisteminį bloką, kurie buvo rasti ir paimti 2010-09-01 UAB ,,A.“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini).
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog kaltinamo juridinio asmens darbuotojai, braižydami baldų brėžinius, naudojosi kompiuterinėmis programomis „Autodesk AutoCAD 2004“, „Adobe Photoshop 7.0“, „Corel DRAW Graphics Suite 11“, „Autodesk AutoCAD 2010“, „Microsoft Windows 7 Enterprise“. Tai patvirtino teisme apklausti liudytojai ir kaltinamasis A. R.. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad kaltinamieji disponavo šios programos autoriaus ar autoriaus teisių subjekto leidimu komercinėje veikloje naudoti pastarųjų programų kopijas. Vien kaltinamojo A. R. parodymai, kad buvo naudojamos programų „Demo“ versijos, nesant kitų objektyvių šios programos licencijavimo įrodymų (nėra licencijos įsigijimo sutarties, instrukcijų, licencijos turėjimą patvirtinančių logotipų, neaiškus licencijų skaičius, instaliavimo kodai), nesudaro objektyvaus pagrindo teismui daryti išvadą, kad programų „Autodesk AutoCAD 2004“, „Adobe Photoshop 7.0“, „Corel DRAW Graphics Suite 11“, „Autodesk AutoCAD 2010“, „Microsoft Windows 7 Enterprise“ kopijomis kaltinamieji naudojosi teisėtai. Be, to nustatyta, kad „Adobe Photoshop 7.0“ ir „Corel DRAW Graphics Suite 11“, „Microsoft Windows 7 Enterprise“ programos sietinos su įmonės veikla, nes „Microsoft Windows 7 Enterprise“ programa - tai operacinė sistema, kuri yra pagrindas visoms kitoms programoms veikti. „Adobe Photoshop 7.0“ programa skirta nuotraukų redagavimui, „Corel DRAW Graphics Suite 11“ - tai piešimo programa, ji naudojama kurti vaizdams, piešti, tvarkyti.
Šių įrodymų visuma vienareikšmiškai įrodo, kad UAB „A.“ komercinėje veikloje, siekiant ekonominės naudos, buvo naudojamos neteisėtos programų „Autodesk AutoCAD 2004“, „Adobe Photoshop 7.0“, „Corel DRAW Graphics Suite 11“, „Autodesk AutoCAD 2010“, „Microsoft Windows 7 Enterprise“ kopijos. Šių programų neteisėtas naudojimas įrodo ir programų laikymą komercijos tikslais, kadangi šių programų pagalba buvo projektuojami ir braižomi baldai bei kitų detalių brėžiniai, t. y. šios programos yra tiesiogiai susijusios su įmonės vykdoma veikla.
Ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamieji ir jų gynyba pateikė versiją, kad įmonėje nebuvo naudojamos nelegalios programos, o buvo naudojama programų „Demo“ versija, „Demo“ „Autodesk AutoCAD“ nemokama programa. Šią gynybos versiją teismas laiko nepagrįsta objektyviais įrodymais, todėl ją atmeta, ir remiasi nuosekliais ir detalizuotais specialisto R. L. parodymais, kad UAB „A.“ priklausančio stacionaraus kompiuterio sisteminiame bloke, taip pat į A. R. priklausančio nešiojamojo kompiuterio ,,Dell PC“ sisteminį bloką įdiegtos programos buvo ne „Demo“ programų versija, nes „Demo“ programų versija skirta laikinam naudojimui - 30 dienų, 60 dienų, 90 dienų, ją į kompiuterį galima įdiegti tik kartą, „Demo“ programų versijas galima atsisiųsti, tačiau įdiegti ne, tiriamuose kompiuteriuose buvo viskas suinstaliuota, pateikiami net nulaužimo „krekai“- kodai. Tikrinant kompiuterius galiojimo datos nebuvo ir, kad tai buvo „Demo“ versija, jau programa neberodė. Kompiuteryje Nr. 2 esančios programos 30 dienų periode yra nemokamos, bet pati programa nėra nemokama.
Atkreiptinas dėmesys ir į veikos padarymo laiko trukmę, nusikalstamos veikos padarymo laikas yra nuo 2005-02-18 iki 2010-09-01, tai rodo, kad laikinosios programų versijos „Demo“, kurios skirtos atitinkamų kompiuterinių programų funkcijų ir galimybių išbandymui, tam, kad vartotojas prieš įsigydamas programą galėtų išsiaiškinti, ar programa atitinka jo lūkesčius, skirtos laikinam naudojimui - 30 dienų, 60 dienų, 90 dienų, bet neužtikrina galimybės naudotis programa tokį ilgą laiką – daugiau nei penkerius metus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, byloje esanti specialisto išvada iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau LR BPK) 90 str. 3 d. reikalavimus. Specialistas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingos išvados surašymą ir pateikimą buvo įspėtas, išvadoje nurodyta specialistui pateikta užduotis, tyrimo metodai, duoti konkretūs atsakymai į pateiktus klausimus, todėl laikyti ją netinkamu įrodymu nėra pagrindo. Teismas nesutinka su gynybos pozicija, jog specialisto R. L. išvada yra neobjektyvi. Nustatyta, jog specialisto išvadoje nurodytos programos, kurioms nebuvo pateiktos licencijos ar sutartys su licencijų turėtojais, realiai yra įrašytos UAB „A.“ priklausančiuose ir tyrėjų paimtuose bei specialisto ištirtuose kompiuteriuose. Specialistas konkretizavo programų įdiegimo datas, taip pat teisme nurodė, kad procentai nuo civilinių ieškinių už atliktą darbą jam nėra primokami, kas paneigia gynybos versiją, kad specialistas, teikdamas išvadą ir paaiškinimus teisme, galėjo būti šališkas.
Teismas laiko įrodytu ir dar vieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį – nusikalstamą veiką įvykdžiusių subjektų komercijos tikslus.
Atsižvelgiant į tai, kad neteisėtas kaltininko elgesys būtų pripažintas autoriaus teisių ir gretutinių teisių pažeidimu baudžiamosios teisės prasme, yra būtini visi įstatymų leidėjo LR BK 192 straipsnyje numatyti požymiai. LR BK 192 straipsnio dispozicijoje reikalaujama, kad neteisėtos autoriaus teisių ir gretutinių teisių objektų kopijos būtų importuojamos, eksportuojamos, platinamos, gabenamos ar laikomos komercijos tikslais, be to, tokių kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas turi viršyti 250 MGL dydžio sumą. Aiškinant komercinių tikslų sąvoką, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiu būdu tiesiogiai ar netiesiogiai siekiama gauti ekonominės ar komercinės naudos. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 str. 17 p. nustatyta, kad komerciniai tikslai – tikslai, kuriais siekiama tiesioginės ar netiesioginės ekonominės ar komercinės naudos; su jais paprastai nesiejama veikla, kurią gera valia vykdo galutiniai vartotojai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad tiriant tokio pobūdžio bylas, laikytinos kaip komerciniais tikslais laikomos tik tos kompiuterių programos, kurias bendrovės darbuotojai naudojo darbui ir tokiu būdu gavo ekonominę naudą, nes šios programos padėjo operatyviau atlikti pavestus darbus. Komercijos tikslai tai yra tikslai, susiję su veikla, kuri vykdoma ne tik tiesiogiai pajamoms, pelnui ar kitokiai turtinei naudai gauti, bet ir veikla, kuri netiesiogiai susijusi su pajamų gavimu (komercine–ūkine veikla). Bylos įrodymais nustatyta, kad inkriminuotos neteisėtai atgamintos ir laikytos – „Autodesk AutoCAD 2004“, „Adobe Photoshop 7.0“, „Corel DRAW Graphics Suite 11“, „Autodesk AutoCAD 2010“, „Microsoft Windows 7 Enterprise“ programos buvo naudojamos komerciniais tikslais, kadangi jų pagalba buvo atliekamos tiesiogiai su įmonės vykdoma veikla susijusios funkcijos (baldų projektavimas). Tai patvirtino apklausti liudytojai ir ištirti įrodymai teisme.
Nagrinėjamos bylos kontekste A. R. įmonė ,,A.“ (kuri nuo 2005-08-22 pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę), o nuo 2005-08-23 UAB ,,A.“ vertėsi minkštų baldų gamyba pagal klientų užsakymus, šiam darbui įmonė naudojo programas, kurių pagalba buvo braižomi brėžiniai. Liudytoja I. D. parodė, kad darbas buvo atliekamas naudojantis kompiuterinėmis „Windows“ programomis bei specialiomis braižymo programomis, brėžiniai buvo atspausdinami ir naudojami gamyboje tam tikram darbui, brėžiniai buvo tobulinami, keičiami. Liudytojas E. J. teisme parodė, kad įmonėje braižė brėžinius, detalių bei gaminio technines eilutes. Liudytoja R. J. teisme parodė, kad braižė brėžinius gamybai, kurie buvo naudojami sukirpimui, siuvimui, sukalimui. Liudytojas T. J. teisme parodė, kad įmonėje dirbo programomis „AutoCAD“, „Word“, darbas buvo brėžinių ir funkcinių eilučių darymas. Liudytoja J. V. teisme parodė, kad įmonėje „A.“ buvo inžinierė, braižė brėžinius, naudojosi „AutoCAD“ programa, Word. Vadinasi, bendrovė, vykdydama komercinę–ūkinę veiklą ir neteisėtai naudodama kompiuterio programas, tiesiogiai iš šių programų pajamų negavo, tačiau tokių programų naudojimas buvo susijęs su komercine veikla ir siekimu pelningai plėtoti šią veiklą bei gauti pelno, todėl konstatuotina, kad A. R. įmonės ,,A.“ (kuri nuo 2005-08-22 pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę), o nuo 2005-08-23 UAB ,,A. kompiuterių sisteminiuose blokuose neteisėtai atgamintos kompiuterių programos buvo laikomos komercijos tikslais.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad posėdžio metu prokurorui pakeitus kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pasikeitė specialisto išvadoje nurodytų mažmeninių kompiuterių programų kainų suma.
UAB „A.“ priklausančio stacionaraus kompiuterio sisteminiame bloke, taip pat į A. R. priklausančio nešiojamojo kompiuterio ,,Dell PC“ sisteminį bloką, buvo neteisėtai atgaminta ir laikoma komerciniais tikslais kompiuterių programų neteisėtų kopijų. Teismas vadovaujasi specialisto išvada pagal 2010-09-03 užduotį atlikti objektų tyrimą Nr. 40-S-14793, kurioje yra nurodyti duomenys apie 2010-09-01 UAB ,,A.“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu rastuose ir paimtuose dviejuose kompiuteriuose (stacionarus ir nešiojamas), esančias kompiuterines programas, taip pat tų programų mažmenines kainas, programas, kurioms nebuvo pateikta vartotojo licencijos ar jų įsigijimą patvirtinantys dokumentai (t. 1, b. l. 47-50). Iš specialisto išvados matyti, kad kompiuterių programų kainos, nurodytos lentelėje, yra mažmeninės, o bendra teisėtų kopijų mažmeninė kaina viršija 250 MGL dydžio sumą.
Kaltinimuose nurodomos neteisėtų programų kopijų kainos, kurias pateikė specialistas. Kaltinamųjų gynyba su programų įvertinimu nesutinka, nes mažiausias mažmenines programinės įrangos kainas specialistas nurodė ne programų versijų, rastų kompiuteriuose, bet analogiškų, tačiau naujesnių versijų, o tokių programų versijos gali esmingai skirtis.
Apklaustas teisme specialistas paaiškino, kad naujesnių programų kainas nurodė dėl to, jog programų tyrimo metu nustatytų programų senesnės versijos rinkoje nebuvo pardavinėjamos. Nurodė tų pačių programų mažmenines kainas, esančių apyvartoje tyrimo metu, kurias nurodė oficialūs programų platintojai.
Kompiuterinių programų neteisėtų kopijų mažiausių mažmeninių kainų nustatymas yra reikšmingas veikai tinkamai kvalifikuoti. Teismas ištirtų įrodymų visumos pagrindu daro išvadą, jog specialisto nurodytos kainos turi būti įvertintos ir sąsajoje su kitais įrodymais dėl programų mažmeninių kainų. Siekiant objektyviai nustatyti inkriminuojamų programų mažmenines kainas nusikalstamos veikos įvykdymo metu, teismas vadovaujasi oficialių kompanijų UAB „Baltic Amadeus“, UAB „AGA-CAD“, ir UAB „TD Baltic“ pateiktomis kainomis. Šie savo rašte teismui nurodė mažmenines kaltinamajame akte nurodytų programų –„Autodesk AutoCAD 2004“, „Adobe Photoshop 7.0“, „Autodesk AutoCAD 2010“, „Microsoft Windows 7 Enterprise“, versijų kainas (t. 1, b. l. 89-91). Palyginus minėtas kainas su kainomis, kurios nurodytos specialisto išvadoje, veikos kvalifikavimas pagal LR BK 192 str. šiuo atveju nekinta. Nežymiai skiriasi tik „Adobe Photoshop 7.0“ kaina (specialisto išvadoje – 2 900, 00 Lt, o UAB „Baltic Amadeus“ nurodyta šios programos kaina – 2 878,59 Lt, t. 1, b. l. 89). Teismas, nesunkindamas kaltinamųjų padėties, remiasi mažesne nurodoma minėtos programos kaina, t. y. 2 879,59 Lt (skirtumas – 21,41 Lt). Pažymėtina, kad šią kainą civiliniame ieškinyje nurodo ir civiliniai ieškovai.
Teismas konstatuoja, jog kaltinamojo A. R. nusikalstama veika įvykdyta tyčia, t. y. A. R. žinojo, kad jo vadovaujamos įmonės kompiuteriuose laikoma programinė įranga yra neteisėtos kopijos ir tai suvokdamas ją ilgą laiką naudojo įmonės veikloje. Byloje įrodyta, kad suvokdamas veikos pavojingumą, kaltinamasis A. R. norėjo taip veikti. Kaltinamojo tiesioginės tyčios kaltės formą įrodo liudytojų I. D., R. J., E. J., T. J., J. V. parodymai apie A. R. vadovavimą bendrovei, žinojimą apie įmonių veikloje naudojamas kompiuterines programas. Nors kaltinamasis A. R. teisindamasis aiškino, kad naudojo programų „Demo“ versijas ir todėl nepažeidė licencijavimo tvarkos, tačiau jau tuo metu galiojo Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas ir autorių bei autorių teisių perėmėjų teisės buvo ginamos aiškiu Lietuvos Respublikos įstatymu. Byloje taip pat nebuvo nustatyta, kad A. R. savo įmonėse naudojamų kompiuterinių programų įsigijimą, licencijavimą būtų pavedęs atsakingiems įmonės darbuotojams. Kompiuterių priežiūros specialistas S. R. patvirtino, jog jis buvo atsakingas už kompiuterių darbo priežiūrą, o programų įsigijimo ir licencijavimo klausimų nesprendė ir nebuvo įdiegęs „Autodesk Autocad“ programos.
Visi šie duomenys įrodo A. R. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir tai, kad jis yra tinkamas subjektas atsakomybei pagal LR BK 192 str. 2 d. taikyti, bei tai, kad jo veika tinkamai kvalifikuota pagal minėtą straipsnį.
Sprendžiant UAB „A.“, kaip juridinio asmens atsakomybės klausimą, konstatuotina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą LR BK specialiojoje dalyje nustatyta juridinio asmens atsakomybė. Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą (LR BK 20 straipsnio 1, 2 dalys). Vadinasi, juridinis asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu: 1) fizinis asmuo padarė nusikalstamą veiką; 2) fizinis asmuo nusikalstamą veiką padarė juridinio asmens naudai ar interesams, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu; 3) jeigu toks fizinis asmuo eina tam tikras vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti įmonės vardu sprendimus, kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje naudos požymis suprantamas kaip susijęs su materialinės naudos užtikrinimu, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų (ne materialinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą. Šis požymis padeda kvalifikuoti veiką ir leidžia nustatyti, kada fizinio asmens padaryta nusikalstama veika gali būti vertinama kaip juridinio asmens nusikalstama veika, t. y. kai iš tokios veikos juridinis asmuo turi konkrečios naudos ir tą naudą pripažįsta arba kai juridinis asmuo yra suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais. Juridiniam asmeniui baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma nepriklausomai nuo to, gavo juridinis asmuo naudos ar ne. Paprastai asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (LR BK 2 straipsnio 3 dalis). Juridinio asmens kaltė sietina su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte, tačiau jo kaltumas turi būti įrodytas LR BPK nustatyta tvarka (kasacinė byla Nr. 2K-269/2010).
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. R., būdamas A. R. įmonės ,,A.“ savininku (kuri nuo 2005-08-22 pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę), o nuo 2005-08-23 UAB ,,A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, veikdamas juridinio asmens UAB „A.“ naudai, eidamas vadovaujančias pareigas ir turėdamas teisę atstovauti juridinį asmenį, priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jo veiklą, neturėdamas atitinkamų sutarčių su autoriais ar jų teisių perėmėjais, juridinio asmens vardu priėmė sprendimus dėl neteisėto kūrinių atgaminimo ir neteisėto kūrinių kopijų laikymo komercijos tikslais, t. y. laikotarpiu nuo 2005-02-18 iki 2010-09-01 tyrimo metu nenustatytiems asmenims atgaminus kompiuterių programų neteisėtas kopijas ir jas įdiegus į UAB „A.“ priklausančio stacionaraus kompiuterio sisteminį bloką, taip pat į A. R. priklausančio nešiojamojo kompiuterio ,,Dell PC“ sisteminį bloką, kurie buvo rasti ir paimti 2010-09-01 UAB ,,A.“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad A. R. nusikalstamos veikos įvykdymo metu buvo UAB „A.“ direktorius, kuris turėjo teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir šias teises realizavo. Teismas konstatuoja, jog neteisėtos programų kopijos buvo naudojamos įmonės komercijos tikslais, kas taip pat įrodo ir tai, jog iš neteisėtos veiklos pelno siekianti įmonė UAB „A.“ gavo ekonominės naudos, veika buvo vykdoma juridinio asmens interesais.
Visumos įrodymų pagrindu teismas nustato juridinio asmens UAB „A.“ baudžiamąją atsakomybę pagal baudžiamojo kodekso 20 str. 2 d. ir 192 str. 2 d.
Sprendžiant A. R. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teisiamajame posėdyje buvo gautas J. R. prašymas atleisti A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (t. 2, b. l. 138). LR BK 40 str. (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant šiems pagrindams: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Be to, teismas turi padaryti išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju atleisti A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šį LR BK straipsnį nėra pagrindo, nes nėra vienos iš privalomų atleidimo nuo atsakomybės pagal laidavimą sąlygų - visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. LR BK tekste esančios formuluotės „pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba padėjo išaiškinti šią veiką ar ją padariusius asmenis“ turinį atskleidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. rugsėjo 20 d. kasacinėje nutartyje 2K-379/2011. Šioje nutartyje išdėstyta, kad pagal teismų praktiką ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama kaltininko atsakomybe lengvinančia, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi ar padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas pagal susiformavusią teismų praktiką yra tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio ar bylos nagrinėjimo teisme metu. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Jei kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus (kasacinė nutartis Nr. 2K-609/2005) arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Iš kaltinamojo A. R. teisme duotų parodymų matyti, kad jis teisme neprisipažino savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis A. R. tik prašyme dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodo, kad savo kaltę pripažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (t. 2, b. l. 137). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei dėl jos nuoširdžiai gailisi. Nesant vienos iš būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, LR BK 40 straipsnio nuostatų taikymas A. R. atžvilgiu negalimas. Be to, kliūtis taikyti LR BK 40 straipsnį yra ir tai, kad kaltinamasis neatlygino padarytos turtinės žalos, taip pat neįsipareigojo jos atlyginti.
Už įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 192 str. 2 d., kaltinamajam A. R. skirtina bausmė vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str., t. y. atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių pagal LR BK 59 straipsnį teismas nenustatė. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių pagal LR BK 60 straipsnį teismas taip pat nenustatė.
Skirdamas bausmę A. R., teismas atsižvelgia į tai, kad A. R. nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo UAB „A.“ direktoriaus pareigose, buvo šios bendrovės vadovu ir pagal užimamas pareigas turėjo teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, jo vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti bendrovės veiklą. Pažymėtina, kad jis, būdamas šios UAB vadovu, turėjo ne tik teises, bet ir pareigas. Teismo nuomone, A. R. savo pareigas, susijusias su kompiuterinės technikos įsigijimu ir programų įdiegimu, vykdė netinkamai. Būtent jis, kaip bendrovės direktorius, privalėjo tinkamai organizuoti ir kontroliuoti vadovaujamos bendrovės darbą bei imtis priemonių, kad šios įmonės kompiuteriuose būtų instaliuotos legalios programos. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti, jog A. R. vadovaujamos bendrovės šios veiklos srityje nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas kaip vadovas. Todėl UAB „A.“ kyla baudžiamoji atsakomybė dėl byloje nustatyto neteisėto kompiuterių programų kopijų atgaminimo ir neteisėto kūrinių kopijų laikymo komercijos tikslais. Kaltinamasis A. R. įvykdė nesunkų nusikaltimą intelektinei ir pramoninei nuosavybei, nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia, siekdamas savanaudiškų tikslų, t. y. komercinės, turtinės naudos, gaunamos naudojant neteisėtai atgamintą ir laikomą programinę įrangą, šią veiką vykdė ilgą laiką. A. R. neteistas (t. 2, b. l. 42), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra įrašytas (t. 2, b. l. 44), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 2, b. l. 46), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 2, b. l. 47-49). Darytina išvada, kad bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str., bus pasiekta paskyrus kaltinamajam A. R. baudą. Kadangi kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta, vadovaujantis LR BK 61 str. 2 d., atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pažeidimo mastą, už įvykdytą veiką skirtina bauda, kurios dydis mažesnis nei LR BK numatytas jos vidurkis.
Kaltinamajam juridiniam asmeniui UAB „A.”, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos mastą, pobūdį, siekiant pasiekti bausmės tikslus, skirtina švelniausia iš galimų skirti juridiniam asmeniui bausmių – bauda. Parenkant baudos dydį atsižvelgiama į bendrovės ekonominės veiklos rezultatus, taip pat į protingumo bei teisingumo kriterijus, iš kurių seka, kad paskirta artima vidurkiui bauda gali būti nepakeliama našta bendrovei ir gali ją sužlugdyti, tuo sąlygojant daugelio nepageidautinų socialinių ir ekonominių pasekmių, kurios nėra bausmės skyrimo tikslas baudžiamojo įstatymo prasme, atsiradimą. Kaltinamajam juridiniam asmeniui UAB „A.” skirtina mažesnė bauda nei juridiniam asmeniui numatytas baudos vidurkis (LR BK 47 str. 1 d., 4 d.).
Baudžiamojo proceso kodekso 109 str. nurodoma, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims pareikšti civilinį ieškinį
Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys (patikslintas 2011 m. lapkričio 3 d.), kuriuo iš UAB „A.” prašoma priteisti ieškovams - 44 850,81 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl autorių teisių pažeidimo ir kompensacijos priteisimo: „Autodesk Incorporated“ – 41 360,22 Lt; „Microsoft“ korporacijai – 612 Lt; „Adobe System Incerporated“ – 2 878,59 Lt. Civiliniai ieškovai taip pat prašo teismo iš UAB „A.“ civiliniams ieškovams solidariai priteisti 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Kompensacijos instituto paskirtis – apginti autoriaus teisių ir gretutinių teisių subjektų pažeistas teises, teisingai jiems atlyginant jų patirtus materialinio ir nematerialinio pobūdžio praradimus ir taip užtikrinant teisingą autorių ir gretutinių teisių subjektų pažeistų teisių gynimą, kai dėl autorių ir gretutinių teisių pažeidimo neįmanoma nustatyti padarytos žalos. Ginant intelektinės nuosavybės teises, svarbūs ne tik kompensaciniai, bet ir prevenciniai tikslai. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme 83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad dėl šio įstatymo saugomų teisių pažeidimo vietoj faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti: 1) kompensacijos, kurios dydį iki 1 000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus; arba 2) atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis kūriniais ar kitais šio įstatymo saugomų teisių objektais (tai yra gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo. Įstatymas neriboja ir nenustato sąlygų, kurį iš šių gynimo būdų teisių subjektas gali pasirinkti, jeigu jis nesiekia faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo. Pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 83 straipsnio 4 dalies 1 punktą teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, atsižvelgia į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Sprendžiant dėl konkrečios priteistinos kompensacijos sumos būtina vadovautis ir civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis Civilinio kodekso normomis. Jose nustatyta, kad kompensacijos dydį visų pirma lemia pažeidėjo kaltė. Nuo skolininko kaltės formos, laipsnio ir kitų su skolininko kalte susijusių svarbių bylos aplinkybių priklauso kompensacijos dydis. Sprendžiant klausimą dėl kaltės, atsižvelgiama į kaltės sampratą, t. y. į apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartą. Kitaip tariant, pažeidėjo kaltė – tai asmens elgesio neatitiktis objektyviems elgesio standartams.
Kaip jau buvo minėta, UAB „A.“ direktorius, būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, turėdamas teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir jo naudai, neužtikrino, kad įmonėje būtų atgaminta ir naudojama tik teisėta programinė įranga, neteisėtą programinę įrangą naudojo įmonės komerciniams tikslams, todėl teismas sprendžia, kad civiliniams ieškovams autorių teisių pažeidimu turi būti atlyginta padaryta turtinė žala. Baudžiamojo proceso kodeksas nenumato galimybės baudžiamojoje byloje spręsti klausimą dėl kompensacijos ir procesinių palūkanų priteisimo civiliniams ieškovams, todėl pripažintina teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą civilinėje byloje ieškovams „Autodesk Incorporated“, „Microsoft“ korporacijai ir „Adobe System Incerporated“; nuosprendžiui įsiteisėjus, klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio, įskaitant patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su pateiktu civiliniu ieškiniu, perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. 2 d.).
Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2011-06-06 nutarimu laikinai apribotos UAB „A.“ nuosavybės teisės į jai priklausantį turtą (t. 2, b. l. 15-19). Nuosavybės teisių apribojimas pratęstinas iki tol, kol bus galutinai išspręstas turtinės žalos atlyginimo civiliniams ieškovams klausimas (realiai atlyginta padaryta turtinė žala).
Nusikalstama veika buvo padaryta naudojant du kompiuterius (stacionarus ir nešiojamas). Šie daiktai, kaip tiesiogiai naudoti darant nusikalstamą veiką, pripažįstami baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankiais ir yra konfiskuotini (LR BK 72 str. 2 d., LR BPK 94 str. 1 d. 1 p.).
Du aplankalai su brėžiniais „G.“ ir „N.“ bei išorinis kietasis diskas „WD“ grąžintini teisėtiems savininkams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 297-299 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str. teismas
nusprendė:
A. R. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 192 str. 2 d., ir skirti jam 35 MGL dydžio, t. y. 4 550 Lt baudą.
Uždarają akcinę bendrovę „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 str. 2 d., 192 str. 2 d. ir skirti jai 120 MGL dydžio, t. y. 15 600 Lt baudą.
Pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą civilinėje byloje ieškovams „Autodesk Incorporated“, „Microsoft“ korporacijai ir „Adobe Systems Incerporated“. Nuosprendžiui įsiteisėjus, klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą UAB „A.“ turtui panaikinti galutinai išsprendus turtinės žalos atlyginimo civiliniams ieškovams klausimą.
Du kompiuterius (stacionarus ,,Skaneris“ ir nešiojamas ,,Dell PC“), saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, kuriuose buvo atgamintos ir laikomos kompiuterinių programų neteisėtos kopijos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str. 2 d., kaip nusikalstamos veikos padarymo priemones, konfiskuoti.
Du aplankalus su brėžiniais „G.“ ir „N.“, išorinį kietąjį diską „WD“, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, grąžinti teisėtiems savininkams.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.