Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. C. 2020 m. birželio mėnesio pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu ir laiku, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, atsisakius nukentėjusiajai K. K. parnešti alaus, paėmė ginklą - pistoletą ir sakydamas: „arba duodi alaus, arba tave nušausiu“, grasino nužudyti nukentėjusiąją K. K., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, kaltinamasis V. C. 2020 m. birželio 25 d. apie 14.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia K. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), kėde sudavė vieną smūgį į dešinę ranką, įspyrė ne mažiau du kartus į abi kojas, tampė už plaukų, taip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir dėl kraujosruvų odoje ir poodyje dešiniame žaste ir abiejose blauzdose nežymiai nukentėjusiąją K. K. sužalojo.

Kaltinamasis V. C. savo kaltės nepripažino. Parodė, jog K. K. yra jo sugyventinės D. K., su kuria kartu gyvena (duomenys neskelbtini) metus, tikroji anūkė. K. K. motinai apribotos motinystės teisės, todėl K. globoja D. T.. Jis kartu su D. K. gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini). K. dažnai lankosi pas juos namuose. Jo santykiai su K. visada buvo geri, visur kartu važiuodavo. Birželio 4 d. ji močiutės paprašė leisti jai susitikti su draugu pirmajame Alytuje, prie fontano, močiutė leido. Apie aštuntą valandą vakaro K. sugrįžo į namus ir atsivedė draugą, kuris gyveno (duomenys neskelbtini), todėl jis pasiprašė likti nakvoti. Jam leido likti nakčiai. K. pasakė, kad miegos savo kambaryje. Kitą dieną tas draugas išvažiavo, tačiau vakare sugrįžo, sakė, jog jam labai patiko K.. Draugas vėl liko pas juos nakvoti. Ryte močiutė nuėjo kelti K. ir rado lovoje juos abu gulinčius. Dėl to įvyko barnis. K. liepė važiuoti pas globėją ir ten vežtis savo draugą. K. dažnai pas juos lankėsi, tačiau ji gyvena pas globėją Ž. T., kadangi tikriesiems K. tėvams apribotos tėvystės teisės dėl girtavimo.

Dėl kaltinimo smurtavimu kaltinamasis paaiškino, jog 2020 m. birželio 25 d. apie 12 val. atvažiavo D. K. pusseserės vyras S., su kuriuo išgėrė litrą alaus. K. liepė atvažiuoti skinti braškių. K. atvažiavusi rinko braškes, pririnko apie pusę kibiro, pavargo. Jam su S. geriant alų, K. sukiojosi aplink juos, nors močiutė liepė jai eiti skinti braškių. S. išvažiavo apie antrą valandą dienos. Jis su močiute žiūrėjo televizorių. K. pradėjo bėgioti, lakstė iš vieno kambario į kitą, fotografavo, telefonu su kažkuo kalbėjo. Jis K. liepė eiti rinkti braškių, tačiau nemušė K., tai gali paliudyti D. K.. Konflikto nebuvo nei su K., nei su jos močiute. Nestūmė K., nesudavė kėde, neatliko kaltinime nurodytų veiksmų. Nematė, jog K. būtų apsiverkusi. Ji galėjo susimušti kur nors kitur. Tą dieną K. buvo nuėjusi pas kaimynę D. K., kuri buvo atėjusi į jų namus ir kuri matė, kaip jie su D. sėdėjo ir žiūrėjo televizorių. Kaimynė klausė, kokie čia triukšmai. Kaimynei atsakė, kad nėra jokio triukšmo. Mano, kad K. prišnekėjo kaimynei, kad pas juos triukšmaujama. Tą dieną K. namo išvežė Ž. T. sūnus. Kai išvežė K., jis dar išgėrė kelias taureles ir nuėjo į tvartą atsigulti. Nurodė, kad D. K. sūnus E. K. matė, kaip K. jį stumdė. Kaltės dėl smurtavimo K. K. atžvilgiu nepripažįsta, taip pat nesutinka su civiliniu ieškiniu. Nurodė esantis po dviejų insultų, antros grupės invalidas, sunkiai valdantis koją ir ranką, todėl vien dėl prastos sveikatos negalėtų sumušti nukentėjusios, tačiau pripažino vairuojantis automobilį su mechanine pavarų dėže.

Dėl grasinimo nužudyti kaltinamasis V. C. paaiškino, jog pistoletą turėjo nuo 1993 metų, t. y. nuo tų laikų, kuomet važinėdavo į Lenkiją. Kurį laiką buvo jį pamiršęs. Jį laikė pintinėje moteriškoje rankinėje, pintinė buvo K. kambaryje. Savo piniginę visada laikydavo mašinoje, tačiau K. paėmė piniginę ir ją paslėpė, kadangi manė, jog jis pirks alkoholį, nors jis neturėjo minčių apie alkoholį. Vietoje piniginės K. kambaryje esančioje rankinėje jis rado pistoletą, jį paėmė ir norėjo išnešti jį į tvartą ir ten paslėpti. K. atsikėlė ir iš jo pistoletą atėmė. K. pistoletą išvyniojo, jį nufotografavo, išnešė į tvartą ir paslėpė. Pistoletas nesurastas, mano, kad K. jį paslėpė ar išsivežė į namus. Aras apieškojo visus namus, tačiau pistoleto nerado. E. K. yra D. K. sūnus, Ž. T. brolis. Jis dažnai pas juos lankosi. Kai D. K. jam padovanojo pusę namo, Ž. T. dėl to labai užpyko. Mano, kad dėl to jį užsipuolė. Jo santykiai su Ž. T. nėra geri. Mano, jog globėja primokė K. taip kalbėti. Dėl grasinimo nužudyti kaltės taip pat nepripažįsta.

Kaltinamasis V. C., kurio parodymai buvo perskaityti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, tačiau dėl K. sužalojimo nurodė, kad 2020 m. birželio 25 d. apie 14.30 val. jis su D. K. sėdėjo ir žiūrėjo televizorių, K. rinko darželyje braškes. Po to ji atėjo į kambarį ir, kiek atsimena, jį užkabino koja už jo kojos. Tuomet jis supyko ir pastūmė ją su ranka į nugarą. K. paėjo į priekį, gal atsirėmė į sieną, neatsimena, ir išėjo į kiemą (1 t., b. l. 145-147). Dėl grasinimo ginklu ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad K. K. jokiu ginklu negrasino ir pas K. neprašė parnešti alaus, nes žino, kad nepilnamečiams alaus neparduoda, bet minėtu laiku, gali būti tokiu, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, jis paėmė dujinį pistoletą, kuris buvo įvyniotas į skudurą, juodos spalvos, įdėtą į baltą rankinuką, o rankinukas buvo įdėtas į pintinę, kuri buvo K. kambaryje. Jis norėjo ginklą paslėpti, bet K. pamačiusi, kad jis kažką pasiėmė, paklausė ,,kas čia“. Ką jis sakė, dabar neatsimena. Tada K. atėmė iš jo ginklą, išsivyniojo iš skuduro ir nunešusi kažkur paslėpė. Kur K. paslėpė ginklą jis nežino, nematė. Tik matė, kad K. nunešė jį kažkur į tvartą. Po to laiko jis ginklo daugiau nematė. Žino, kad K. ginklą rodė savo dėdei E. K., bet jis pats to nematė, jam sakė E. Kaltu neprisipažįsta, nes K. viską išsigalvojo (1 t., b. l. 160-162).

Nepilnametė nukentėjusioji K. K., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, jog viskas įvyko 2020 m. birželio mėnesį. Ryte jos senelė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), pasikvietė pasiskinti braškių. Senelis V. C. gėrė alų ir ,,šnapsą“. Jis atėjo į svetainę, pastūmė močiutę ir ši pargriuvo ant žemės. Nežino, kodėl senelis pastūmė močiutę. Ji bandė močiutę pakelti nuo žemės, pasakė seneliui, kad nelįstų prie močiutės, tada senelis nieko nesakęs puolė ją. Ji bandė pabėgti, kad jos nesumuštų, tačiau senelis ją pastūmė link sienos, jis atrėmė ją rankomis į sieną ir griebė už kėdės, kuri stovėjo prie stalo, bei trenkė kėdės koja į ranką, kėde pataikė jai į dešinės rankos žastą. Ji jautė skausmą, bandė pabėgti, senelis pradėjo jai spardyti į abi kojas, timptelėjo už plaukų. Jai ant rankos ir ant kojų liko ,,mėlynės“, ranką skaudėjo 2 dienas. Viskas užgijo po dviejų savaičių. Nežino, kiek kartų jai spyrė. Močiutė viską matė, bet nieko nesakė, mano, kad todėl, jog ji bijo senelio. Kai grįžo namo, išsišukavo plaukus ir rankose liko kuokštas plaukų. Nežino, kiek laiko viskas vyko. Ji pabėgo, paskambino mamai. Mama paskambino broliui ir brolis atvažiavo jos paimti. Senelis ją sumušė pirmą kartą, bet anksčiau jis yra jai grasinęs pistoletu. Dėl grasinimo ginklu parodė, kad senelis, atėjęs pas ją į kambarį, paprašė alaus. Ji pasakė jam, kad neparneš alaus, nes yra nepilnametė. Tada jis ištraukė pistoletą iš pintinės, kuri buvo kambaryje. Pistoletas buvo nedidelis ir juodas, jis buvo su šoviniais. Jis jai grasino, sakydamas ,,arba duodi alaus, arba nušausiu“. Ji išsigandusi išbėgo iš kambario. Senelis buvo nusitaikęs į ją, jis buvo girtas. Ji viską papasakojo močiutei, o ši liepė seneliui padėti pistoletą. Senelis jį kažkur išnešė. Senelis ir ankščiau ją vadino negražiais žodžiais. Močiutė girdėjo, kad jis ją taip vadino. Ji nieko nesakydavo seneliui, nes bijojo. Senelis jos neatsiprašė. Ji jo ir dabar bijo (1 t., b. l. 73-75).

Nukentėjusioji K. K., papildomai apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, jog su seneliu ji niekada gerai nesutarė, jų tarpusavio santykiai niekuomet nebuvo geri, dažnai pykdavosi arba senelis jai liepdavo užsičiaupti, skriausdavo ją ar močiutę. Pas juos važiuodavo tik dėl močiutės. Su seneliu nebuvo nesutarimų dėl jos draugo ar draugės. Tą dieną, kai senelis smurtavo, ji iškart paskambino močiutės kaimynei D., pavardės nežino, paprašė jos greitai ateiti, nes namie vyksta konfliktas, diedukas skriaudžia močiutę ir ją. Dar pasakė, kad jis girtas. Tada paskambino mamai, kuri paskambino jos broliui ir paprašė, kad jis atvažiuotų jos pasiimti. Atėjusi kaimynė iškart diedukui pasakė: „kodėl skriaudi mergaitę?“, jis bandė pasiteisinti, kad nieko nebuvo. Kaimynė tikrai matė, kad senelis ją buvo skriaudęs, nes ji buvo lauke ir bijojo eiti į namus. Kaimynė jos paklausė, ką jis jai padarė, ji pasakiusi, kad jis mušė, kad didžiajame kambaryje buvo prispaudęs prie sienos. Mamai D. T. pasakojo tą patį, ką ir kaimynei, t. y. kad vyksta konfliktas, kad diedukas ją sumušė, kad ir močiutę nuskriaudė.

Dėl ginklo nukentėjusioji K. K. parodė, kad ginklą matė pirmą kartą, jis buvo tame kambaryje, kuriame ji būdavo, pintinėje esančiame baltame rankinuke. Tą dieną, kai diedukas ją gąsdino tuo ginklu, jis atėjęs į jos kambarį, išsiėmė ginklą. Nežinojo, kad tas ginklas buvo laikomas jos kambaryje. Diedukas atėjo pas ją į kambarį, prašė pas ją alaus ir cigarečių, ji jam aiškiai pasakiusi, kad neturinti, tada jis liepė eiti nupirkti, ji jam pasakiusi, kad yra nepilnametė, jis pasakė, kad ji meluojanti, nuėjo iki tos pintinės, išsitraukė ginklą, jį užsitaisė ir sakė: „arba duodi, arba nušausiu“. Ji labai išsigandusi ir išbėgusi iš kambario verkdama pas močiutę. Nurodė supratusi, kad jis užsitaisė ginklą, nes jis pats jai tai pasakė, be to ji girdėjusi kažkokį garsą. Jis jai grasino ir ji išbėgo į kitą kambarį, kur močiutė sėdėdama ant sofos žiūrėjo televizorių. Diedukas išbėgo paskui ją. Turėjo telefone ginklo nuotraukų, ginklą nufotografavo tą dieną, kai diedukas ją gąsdino ginklu, paliepta A., kad būtų kaip įrodymas, nes diedukas visada viską neigia. Ji nufotografavo ginklą ir diedukui jį laikant rankose tuo metu, kai jai grasino, o ji išbėgo pas močiutę į svetainę. Nuotraukas rodė mamai ir policijai. Nuotraukoje yra diedukas V. su ginklu, o kitoje nuotraukoje yra tik ant stalo gulintis ginklas, abi nuotraukos darytos tą pačią dieną, poros sekundžių laikotarpyje. Ginklą ant stalo padėjo V., ji tai matė. Po poros valandų atvažiavo pusseserės tėtis A. (E. K.), kurio pavardės nežino, jis prašė papasakoti, kaip viskas vyko, ji jam viską papasakojo, pasakė, kad ginkle tikrai buvo šovinių. A. paėmė ginklą, jį patikrino, jame buvo gal keturi šoviniai, nors diedukas tai neigė. Pokalbį galėjo girdėti močiutė. Mano, kad žmogus neužtaisys ginklo ir nesakys, kad aš tave nušausiu, jeigu jame nebūtų šovinių ir jis nebūtų užtaisytas. Ji manė, kad ginklas buvo užtaisytas ir jame buvo šovinių, bet tiksliai to nežinojo. Šovinius iš ginklo išėmė pusseserės tėtis A.. Ginklą jam padavė ji. Ginklas buvo paliktas svetainėje ant stalo, nes diedukas jį ten tiesiog paliko. Ji A. parodžiusi, kur stovi ginklas. Ji pati nebuvo paėmusi to ginklo į rankas, nes bijojusi, o taip pat ir dėl to, kad būtų dieduko elgesio įrodymas. Negerai jautėsi, kai ginklas stovėjo ant stalo, labai bijojo, net nebuvo tame kambaryje, kur buvo ginklas. A. dieduko klausė „Kodėl tu gąsdini mergaitę?“, šis sakė, kad negąsdino. Tada jai liepė išnešti tą ginklą, ji jį nunešė į sandėlį, paliko ant spintelės. Sandėlis yra nuo namo atskiras pastatas, jame labai daug visokių daiktų, apačioje yra rūsys. Močiutė, V. ir A. matė, kaip ji išnešė ginklą, jie nieko nesakė, nes A. jai liepė ginklą išnešti. Kai grįžo išnešusi ginklą, A. V. aiškino, kad negalima taip elgtis, negalima vaiko gąsdinti. A. matė, kur ji padėjo ginklą, nes jis jai liepė pasakyti ir parodyti, kur padėjo. Ji parodė A.. Pasakė tiek močiutei, tiek diedukui. Po šio įvykio tą dieną buvo su močiute, nakvojo pas močiutę. Niekam nebuvo rodžiusi to ginklo iki to įvykio, kai diedukas ją sumušė. Tada viską papasakojo mamai, nors diedukas ją buvo pribauginęs, kad nieko nebandytų sakyti. Tarp grasinimo ir smurto praėjo gal apie mėnesis, tiksliai nepamena, bet tikrai daugiau nei viena savaitė. Kur dabar yra ginklas, nežinanti. Po grasinimo pistoletu mamai neskambino, nes V. jai prigrasino, kad neskambintų ir nieko nesakytų. Jis sakė, kad jeigu pasakys mamai, bus blogai, todėl mamai apie ginklą pasakė tik po to, kai diedukas ją sumušė. Močiutė bendrauja su A., todėl jam pasakė apie ginklą. Nurodė, kad šis įvykis pakeitė jos gyvenimą, nes ji vis dar bijo V., jai baisu ir dėl močiutės, dėl to ji blogai jaučiasi. Namuose jaučiasi gerai, bet kai kažkas paklausia apie įvykį, pasijaučia blogai. Mano, kad šis įvykis jai sukėlė pasekmes, turi baimę ir negali bendrauti su močiute, nes to neleidžia V., kas yra labai blogai, jai dėl močiutės yra labai neramu. Teigė, jog jai niekas nesakė, ką teisme reikia kalbėti.

Liudytoja D. T. parodė, jog ji yra nukentėjusiosios K. K. globėja, ją augina daugiau kaip dešimt metų. D. K. yra jos motina. Su kaltinamuoju motina gyvena daug metų. Jis skriausdavo jos motiną, yra mačiusi motiną sumuštą. V. C. jos nekenčia, kadangi ji tiesą sako į akis ir nemėgsta geriančių žmonių. Kai V. C. vartoja alkoholį, motina bijo su juo būti. Kelis kartus norėdavo motiną išsivežti, tačiau jis neleisdavo, todėl jų santykiai nėra geri. Ir po šio įvykio V. C. šmeižė ją ir K.. Apie tai, kad K. turėjo berniuką, ji nieko nežinojo. Sužinojo tik praėjus mėnesiui po šio įvykio. Taip pat apie tai nieko nesakė nei motina, nei V. C., kurie leido K. berniuką atsivesti į jų namus. K. buvo prigąsdinta, ji slėpė šį įvykį. Mergaitė būna prigąsdinta kiekvieną kartą važiuojant namo, kad nieko jai nepasakotų, nes V. C. žino, kad ji tikrai netylėsianti. Kaltinamasis mergaite manipuliavo labai daug metų, jis yra gąsdinęs ir jos mamą.

Dėl K. sužalojimo liudytoja D. T. parodė, kad įvykio dieną ji buvo darbe. K. jai paskambino į darbą ir paklausė, ar gali važiuoti pas močiutę pasiskinti braškių. Liepė jai palaukti, sakė, kad važiuos abi kartu, tačiau K. sakė, kad močiutė liepė dabar atvažiuoti. K. nuvažiavo pas močiutę. Mano, kad kaltinamasis nuo ryto gėrė, todėl močiutė prašė K. atvažiuoti. Grįžusi iš darbo skambino K., ši pasakė, kad močiutė prašo dar pabūti. Praėjo kokia valanda po skambučio, kai K. jai skambino ir sakė: „mamyte paimk mane, jis mane sumušė“. Ji pati nevairuoja, todėl paskambino savo sūnui T. T. ir paprašė nuvažiuoti parvežti K., nes ją jau sumušė. Sūnus nuvažiavęs matė, kad mergaitė buvo apsiverkusi, plaukai išrauti, palaidinė sudraskyta. Kaltinamasis nurodė, jog K. galėjo susižaloti sportuodama, tačiau per karantiną mergaitė nesportavo. Kaltinamasis neturi visiškos negalios, kadangi namuose pjauna žolę, prižiūri du šiltnamius. Išgėręs būna agresyvus, turi daug jėgų. Ji ir pati jo bijo, nes ne kartą yra ir jai grasinęs. Birželio mėnesio pradžioje buvo su draugu nuvažiavę pas juos pakviesti į metines, kaltinamasis jai pasakė: „eik nuo kiemo, nes kirvį atsinešiu“, jos draugas sakė, kad iškvies policiją, jei atsineš, jie apsisuko ir išvažiavo, o mama verkdama sakė „Jūs neikit per čia, jūs eikit per kitas duris, nes jis tave užpuls“. Apie sužalojimą K. jai pasakojo, kad ji buvo kambaryje, o jis stūmė močiutę, mergaitė gindama močiutę atsistūmė jį, tada jis puolė K., ją pastūmė ir prie sienos mušė, spardė, rovė plaukus mergaitei. Mergaitė ištrūko ir nubėgo, pakvietė kaimynę, kad nemuštų močiutės. Mergaitė tikrai nesugalvojo ir nemelavo. Kaltinamasis kalba apie kažkokius turtus, nes jis visą gyvenimą rėmėsi turtais, nes nusipirktus už jos mamos pinigus namus užsirašė savo vardu. K. biologinė mama matė, kad mergaitė tą dieną iki įvykio neturėjo nei mėlynių, nei nubrozdinimų, kas liudija, kad K. buvo sumušta pas jį, o ne kažkur kitur. Ji visa drebėjo, kai grįžo į namus. Į policiją kartu su K. vyko tą patį vakarą. Dvi policininkės merginos K. apžiūrėjo, davė siuntimą pas ekspertus, ji tikrai buvo sumušta tą dieną. Buvo matyti mėlynės ant rankų, kojų, plaukai, matėsi, kad išpešti, drabužėliai suplėšyti, ji net nepersirengė prieš važiuojant į policiją, kad matytų visus faktus. Apie pistoletą sužinojo tik po šio įvykio, kai grįžus namo K. sakė, kad matė pistoletą. Ji sakė, kad V. C. ją yra gąsdinęs ne vieną kartą. Apie tai papasakojo policijai. Tą vakarą buvo padaryta krata, tačiau pistoleto nerado, mano, kad jis buvo paslėptas. Taip pat mano, kad V. C. meluoja teigdamas, kad pistoletą išnešė ir paslėpė K.. K. nufotografavo ginklą tada, kai diedukas jį laikė rankoje ir grasino. Ji buvo prigąsdinta, kad nepasakotų jai. Mano, kad K. K. rodė tik pistoleto nuotrauką, paties pistoleto rankose ji tikrai neturėjo. K. gąsdino pistoletu, nes jam reikėjo alkoholio, o močiutė namuose alkoholio neturėjo, tai gąsdino, kad duotų pinigų nueiti alkoholio, nes ten per kelią yra parduotuvė. Matyt jis buvo prisipirkęs alaus, o močiutė buvo kažkur paslėpusi, todėl jis grasino, kad atiduotų tą alų. V. C. ne kartą yra mergaitę skriaudęs ir keikęs, yra tai patvirtinantys įrašai. Nurodė, kad jos santykiai su K. labai geri, jos viena kita pasitiki. Įvykio metu K. gyveno pas ją. Keletą savaitgalių prieš įvykį, kai K. buvo sumušta, ji grįžo iš diedukų labai pasikeitusi, labai be nuotaikos, sakė, kad gal ten nebevažiuos daugiau, nes bijo dieduko. Tuomet ji nesuprato, dėl ko ji jo bijo, nes ji daugiau nieko nepasakojo. Viskas paaiškėjo, kai įvyko šis įvykis. Pas diedukus K. važiuodavo tik savaitgaliais, važiuodavo penktadienį po pamokų arba šeštadienį ryte. Nurodė nežinojusi, kad K. turi draugą, tai sužinojo, kai jai paskambino brolis ir pasakė. K. buvo prigąsdinta nepasakoti jai apie savo draugą, nes tą draugą parsivesdavo be jos leidimo. Jie liepė nesakyti apie draugą, nes tuomet ji būtų neleidusi K. eiti pas diedukus. Tam vaikinui buvo (duomenys neskelbtini) metai, todėl ji K. pasakė, kad tokios draugystės netoleruos. Su savo jauniausiu broliu nurodė sutarianti labai gerai, teigė žinojusi, jog mama aprašys savo dalį namo, brolis atsiklausė, ar ji reikš pretenzijas, pasakiusi, kad jai turtai nerūpi. Tačiau brolis nuėjo į vaikų teises paklausti, kokią sumą jai moka valstybė už mergaitės globą. Paaiškino, kad civilinis ieškinys pareikštas vaiko gerovei, mergaitė jaučia traumą, ją vežiojo į klinikas, pas psichologus, nes jai nerviniu pagrindu užeidavo priepuoliai, kurie prasidėjo nuo birželio pabaigos. Rugsėjo mėnesį nerviniu pagrindu buvo vienas priepuolis, pavasarį buvo kitas, vėl buvo klinikose. Močiutę K. labai mylėjo, nes močiutė ją nuo trijų metukų pasiimdavo, kadangi tėvai gerdavo, ji labai dažnai būdavo pas močiutę ir buvo labai prie jos prisirišus. Mergaitė labai išgyvena dėl to, kad negali eiti pas močiutę, ji tapo uždara, jautri, lankosi pas psichologą. Civilinį ieškinį palaiko.

Liudytoja D. T., kurios parodymai buvo perskaityti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, 2020 m. birželio 25 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog 2020 m. birželio 25 d. apie 14.30 val., jai būnant namuose (duomenys neskelbtini), paskambino jos dukra K. K., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri pasakė, kad (duomenys neskelbtini), svetainėje, ją mušė jos motinos D. K. sugyventinis V. C.. Bendraujant telefonu, dukra jai pasakė, kad V., būdamas neblaivus, paėmė svetainėje stovėjusią kėdę ir vieną kartą ja trenkė į dešinę dukros ranką, prispaudė dukrą prie sienos, kelis kartus spyrė į jos kojas, tempė už plaukų. Dukra jautė fizinį skausmą, paskambino jai verkdama, todėl nusiuntė savo sūnų ją pasiimti. Dukra jai sakė, kad visą šį įvykį matė jos (D. T.) motina D. K., kuri taip pat buvo svetainėje. Kai dukra grįžo namo, matė, kad jos dešinė ranka ties pečiu paraudusi, dukra verkė, buvo labai susijaudinusi, pasakė, kad jai skauda ranką, kojas ir galvą. Dukra 2020 m. birželio 25 d. jai papasakojo, kad V. C., būdamas (duomenys neskelbtini), ne kartą gąsdino ją ir jos motiną, kad turi ginklą, jį demonstravo. Dukra prieš mėnesį laiko matė ginklą – kažkokį pistoletą, kurį jai pavyko nufotografuoti, nuotraukas ji prideda prie apklausos. Kur V. C. laiko minėtą ginklą, nežino, greičiausiai ūkiniame pastate. Tai ne pirmas kartas, kai V. C., būdamas neblaivus, gąsdina jos motiną ir dukrą (1 t., b. l. 26-28, 29-30).

Liudytoja D. K. teisme parodė, kad K. K. yra jos anūkė. Jokių sužalojimų ant K. nematė. Įvykio dieną ji paskambino K., kad ji atvažiuotų į jų namus skinti braškių. Jai pačiai yra sunku pasilenkti, todėl paprašė K.. K. priskynė braškių ir vis lakstė po kambarį su dviem telefonais, su kažkuo kalbėjo. Tą pačią dieną į jų namus buvo atvažiavęs pusseserės vyras, K. buvo nuėjusi į parduotuvę, papildė jam telefono sąskaitą. V. C. uždarinėjo kompotų stiklainius, K. laikė stiklainius. Tą dieną tarp jos (liudytojos) ir V. C. konflikto nebuvo. Buvo atėjusi kaimynė, jie tuo metu žiūrėjo televizorių, antros valandos žinias. K. apie puse trijų išvažiavo. Su kaimyne apie K. nieko nekalbėjo, ji bėgiojo, buvo kambaryje, vėliau, kai kaimynė atėjo, išlėkė laukan. Jokių kalbų apie K. skriaudimą nebuvo, nes jos niekas neskriaudė. K. lakstė su telefonais, gal ir buvo apsiašarojusi, neklausė, su kuo kalba. Pas juos namuose tikrai nebuvo jokio smurto. Nežino, kodėl K. sako, kad jos atžvilgiu buvo naudotas smurtas, mano, kad todėl, jog ji atvažiavo pikta, sakė, kad labai pavargusi, kad grįžo tik penktą ryto, o mes ją prikėlėme uogų skinti. Nuo kovo 13 dienos ji buvo pas juos, iš jų išėjo tik birželio 22 dieną. Ji visur su V. važinėdavo. Po įvykio jos nematė, ji net neskambina. Žino, kad K. atnešė pistoletą ir parodė jos sūnui, o tada išnešė pro duris, kur padėjo, nežino. V. buvo radęs pistoletą ir norėjo išnešti, K. pamatė, atėmė iš V. ir išnešė į lauką, o kur padėjo, nežino. K. paėmė pistoletą iš dieduko. Diedulis jį rado tokioje pintinėje ir nešė iš namų. Paskui K. dar atnešė sūnui, parodė pistoletą ir vėl išnešė. Kratos, atliktos po kokio mėnesio, metu ginklo nerado, nežino, kur yra ginklas. Nuo to laiko T. jai neskambina, nekalba. V. C. skriaudžiama nebuvo, jis visą laiką ja rūpinosi. Kai K. išvažiavo, V. C. truputį išgėrė ir nuėjo miegoti į sandėlį, nes name labai karšta, o sandėlyje vėsiau. Paskui atvažiavo policija ir jį prikėlė, name darė kratą, ieškojo ginklo.

Liudytoja D. K., kurios parodymai buvo perskaityti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, 2020 m. rugsėjo 16 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su sugyventiniu V. C.. 2020 m. birželio 25 d. pas juos svečiavosi jos anūkė K. K.. K. atvažiavo apie 10.00 val. po varžybų, skynė pas juos darže braškes. Po to K. buvo tai savo kambaryje, tai kieme, kalbėjo telefonu. Su kuo kalbėjo, nežino. K. turėjo du telefonus. V. virė braškes. Apie 14 val. atvažiavo K. pusbrolis T. T., K. pasiėmė prisiskintas braškes ir išvažiavo. Per visą laiką, kai K. buvo pas juos, nuo 10.00 val. iki 14.00 val., niekas nieko nestumdė ir niekas nieko nemušė. Pas K. jokių sumušimų nebuvo. V. tik išgėrė butelį alaus ir nuėjo miegoti, su anūke K. jis nekonfliktavo. Mano, kad K. taip kalbėti liepė D. T., kadangi ji nori namo, kuriame ji gyvena, esančio (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos mėnesį namas perrašytas E. K.. Apie tai sužinojusi D. pradėjo daryti visokias nesąmones, kviesti policiją, kad V. muša ją ir K.. V. niekuomet nieko nėra nuskriaudęs ar sumušęs. Tvirtina, kad V. tikrai nemušė K., nesudavė jai nei vieno smūgio (1 t., b. l. 95-97).

Liudytojas T. T. teisme parodė, kad V. C. yra jo močiutės vyras. Tą dieną jo motina Ž. T. paskambino ir paprašė iš močiutės namų parvežti K.. Kai atvažiavo paimti K., ji buvo apsiverkusi. Sužalojimų ant jos nepastebėjo. Labai skubėjo. Klausė K., kas atsitiko, kodėl ji verkia. K. pasakė, kad su dieduku įvyko konfliktas. Dėl ko vyko konfliktas, nesakė. Jis nesikiša į kitų gyvenimą, gyvena nuo tėvų atskirai. Nurodė, kad konfliktinių situacijų šeimoje būna visą laiką, dėl ko kyla konfliktai, nepasakys.

Liudytojas T. T., kurio parodymai buvo perskaityti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, 2020 m. rugsėjo 17 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2020 m., tikslios dienos neatsimena, bet gali būti ir birželio 25 d., jam paskambino mama D. T. ir paprašė parvežti pusseserę K. K. iš senelių, kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Mama sakė, kad ten kažkas negerai. Jis daugiau nieko neklausinėjo, mama nepasakojo. Minėtą dieną, gali būti po pietų, tikslaus laiko neatsimena, jis nuvažiavo pas senelius D. K. ir V. C., pakalbėjo su V., ką kalbėjo, neatsimena. Ar V. buvo neblaivus, negali pasakyti, to nepastebėjo. Jis pasakė K., kad susidėtų daiktus, nes važiuos namo. K. susidėjo daiktus ir jis ją nuvežė namo. Atsisėdus į automobilį, K. verkė, jis ją ramino, bet neklausė, kas atsitiko, K. nepasakojo. Jis K. parvežė namo ir išvažiavo savo reikalais. Kas įvyko tarp senelių ir K., negali pasakyti, nematė ir neklausinėjo (1 t., b. l. 102-103).

Liudytoja D. K. teisme parodė, kad V. C. yra jos kaimynas, jų santykiai yra labai geri. Ji buvo atėjusi pas V. C., kuomet jie sėdėjo ant sofos ir žiūrėjo televizorių. Tuo metu iš kambario išėjo K. su vyruku. K. buvo apsiverkusi ir su tuo vyruku greitai išėjo. V. jai pasakė: „K. sako, kad aš ją mušiau, o aš jos nemušiau“. Dana sakė K. nusiskinti braškių. K. atsakė, kad nenori ir išėjo, o kas ten vyko iki jos atėjimo, nežinanti. K. ten matydavo dažnai, jų santykiai visą laiką buvo labai šilti. K. miela mergaitė, gerai sutaria, jie ją nuo mažiukės Augino, visada su dieduku į parduotuvę eidavo kartu, ji buvo apsupta jų dėmesio ir meilės.

Liudytoja D. K., kurios parodymai buvo perskaityti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, 2020 m. rugsėjo 21 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog 2020 m. vasarą, tikslios dienos neatsimena, po pietų, apie 14-15 val., ji atėjo aplankyti kaimynus V. ir D., gyvenančius (duomenys neskelbtini), su kuriais gerai sutaria. Namo durys buvo atrakintos, tai ji iš karto atėjo į namo vidų. Namo viduje, svetainėje ant sofos sėdėjo V. ir D. ir žiūrėjo televizorių. Ji pasisveikino. Tuomet iš kito kambario išėjo jų anūkė K., kuri buvo apsiverkusi. Iš kiemo atėjo jaunuolis, kiek suprato, K. brolis, ir pasakė K., kad važiuoja. K.su vaikinuku išėjo. D. pasakė K., kad pasiskintų braškių, K. atsakė, kad nenori ir išvažiavo. Po to V. tik pasakė, kad K. tikrai neskriaudė. Daugiau nieko ji nežino ir nematė, kas įvyko tarp V. ir K.. Niekas jai nieko apie tai nepasakojo, o ji nieko neklausė. Jokių konfliktų niekada tarp senelių ir anūkės nematė, negirdėjo (1 t., b. l. 107-109).

Liudytojas E. K. teisme parodė, jog V. C. yra jo motinos sugyventinis, tarpusavio santykiai yra normalūs. K. K. yra jo brolio dukra. Įvykis yra senas, visko gerai neprisimena. Po įvykio K. jam rodė pistoletą jo motinos namuose. Po to K. pistoletą išnešė. Paties įvykio nematė, kadangi kartu nebuvo. K. sakė, kad pistoletą ištraukė diedas. Jam žinoma, kad V. C. pistoletą turi apie 20 metų. Tais laikais V. C. važinėjo į Lenkiją, dėl to įsigijo ginklą, kuris mėtėsi kažkur spintose. Iš kur K. atnešė ginklą, jis nežino. Tuo metu virtuvėje jis gėrė kavą, K. atnešė pistoletą ir jam parodė. Jis pistoletą laikė savo rankose, tai buvo dujinis pistoletas. Lyg buvo keli šoviniai. Neatsimena, ar išėmė iš pistoleto šovinius. K. liepė pistoletą išnešti ir išmesti. K. pistoletą išnešė per duris į lauko pusę ar į kitą kambarį, neatsimena. Neatrodė, kad K., turėdama tą ginklą, būtų išsigandusi. Ji yra drąsi mergaitė. Vėliau neklausė K., kur ji padėjo tą ginklą. Jis motinos name negyvena, tik atvažiuoja pažiūrėti, ar viskas gerai. Apie K. sumušimą išgirdo po visų šių įvykių. Jam atvažiavus į motinos namus, buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie atliko kratą, ieškojo pistoleto. Policijos pareigūnai V. C. išsivežė. Iš mamos sužinojo, jog V. C. kaltina smurtu. Jis nuėjo nuraminti mamą, nes ji buvo apsiverkusi. Paties įvykio nematė. Kiek jis klausdavo mamos, ši sakydavo, kad su C. viskas gerai. Žino, jog tarp V. C. ir Ž. T. yra buvę nesutarimų, vyko įvairūs konfliktai dėl turto. Pripažino kalbėjęs su T. apie įvykį. Nurodė, kad K. normali mergaitė, tačiau dėl to, ar vaikai meluoja, išsigalvoja, negali pasakyti, mano, kad to reikėtų klausti T., nes ji yra K. globėja. Taip pat nurodė, kad C. kartais ,,padaro gramą“, pasako žodį nekokį, būna tarp jų smulkių konfliktų, tačiau konkrečiai dėl ko tie konfliktai kyla, įvardinti negali.

Liudytojas E. K., kurio parodymai buvo perskaityti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, 2020 m. rugsėjo 21 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog 2020 m. vasarą, kuriuo metu tiksliai, negali nurodyti, bet dar prieš tai, kai K. K. buvo sumušta V. C., jis buvo po darbų užvažiavęs pas mamą D. K. ir V. C.. Pas juo tuo metu svečiavosi K. K.. Jam ten būnant, K. atnešė jam parodyti ginklą – pistoletą ir kažką sakė, ką tiksliai, neatsimena. Pistoletą atnešė iš sandėliuko. Jis pažiūrėjo pistoletą, matė, kad jis yra nedidelis, dujinis. Padavė atgal K. ir pasakė, kad neštų jį paslėpti, kad daugiau jo čia nebūtų. K. K. pati nunešė minėtą pistoletą ir paslėpė. Kur paslėpė, negalėjo pasakyti, nematė. Po to jis to pistoleto daugiau nematė. Apie tai, kad V. C. sumušė K. K., jis sužinojo tik iš mamos D. K. pasakojimų, kad K. niekas nemušė, K. neteisingai apkaltino V.. Jis pats to nematė, nežino (1 t., b. l. 112-114).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta bei nufotografuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota (1 t., b. l. 12-13, 14-17).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 524/2020 nurodyta, kad nukentėjusiajai K. K. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje dešiniame žaste ir abiejose blauzdose, veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, mažiausia keturių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 87).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis V. C. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė smurtavęs savo sugyventinės D. K. anūkės K. K. atžvilgiu, teisme paaiškindamas, kad 2020 m. birželio 25 d. K. atvažiavusi pas juos į namus rinko braškes, pririnko apie pusę kibiro, pavargo, jam su D. K. pusseserės vyru S. geriant alų, K. sukiojosi aplink juos, nors močiutė liepė jai eiti skinti braškių. S. išvažiavus jis su D. K. žiūrėjo televizorių. K. pradėjo bėgioti, lakstė iš vieno kambario į kitą, fotografavo, telefonu su kažkuo kalbėjo. K. tik liepė eiti rinkti braškių, tačiau jos nemušė. Konflikto tą dieną nebuvo nei su K., nei su jos močiute. Nestūmė K., nesudavė kėde, neatliko kaltinime nurodytų veiksmų, nematė, jog K. būtų apsiverkusi. Teigė, jog ji galėjo susimušti kur nors kitur. Kaltės dėl smurtavimo K. K. atžvilgiu nepripažįsta, taip pat nesutinka su civiliniu ieškiniu. Nurodė esantis po dviejų insultų, antros grupės invalidas, sunkiai valdantis koją ir ranką, todėl ir dėl savo sveikatos būklės negalėtų sužaloti nukentėjusios, nors pripažino vairuojantis automobilį su mechanine pavarų dėže. Taip pat mano, kad K. globėja D. T. primokė K. taip kalbėti, nes ji pyksta dėl to, kad jos mama D. K. pusę namo padovanojo savo sūnui, D. T. broliui E. K..

Liudytoja D. K., apklausiama tiek teisme, tiek ir ikiteisminiame tyrime, parodė, kad įvykio dieną tarp jos ir V. C. konflikto nebuvo. Buvo atėjusi kaimynė, jie tuo metu žiūrėjo televizorių. K. apie puse trijų išvažiavo. Su kaimyne apie K. nieko nekalbėjo, ji bėgiojo, buvo kambaryje, vėliau, kai kaimynė atėjo, išlėkė laukan. Jokių kalbų apie K. skriaudimą nebuvo, nes jos niekas neskriaudė, nestumdė ir nemušė, nesudavė jai nei vieno smūgio. V. tik išgėrė butelį alaus ir nuėjo pamiegoti. Mano, kad K. taip kalbėti liepė D. T., kadangi ji nori namo, kuriame gyvena kaltinamasis, esančio (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos mėnesį namas perrašytas E. K.. Apie tai sužinojusi D. pradėjo daryti visokias nesąmones, kviesti policiją dėl to, kad V. muša ją ir K.. V. niekuomet nieko nėra nuskriaudęs ar sumušęs. Įvertinus aplinkybę, kad liudytoja D. K. su kaltinamuoju V. C. ilgą laiką yra sugyventiniai, gyvenantys tame pačiame name, teismas daro išvadą, kad šios liudytojos parodymai yra neobjektyvūs, yra priderinti prie kaltinamojo paaiškinimų, siekiant pastiprinti kaltinamojo gynybinę poziciją. Taip pat neatmestina ir D. T. bei K. K. nurodyta aplinkybė, kad D. K. paprasčiausiai bijo V. C., ypač tuomet, kai jis būna neblaivus. Paminėtina, kad faktą, jog tarp D. K. ir V. C. yra buvę konfliktų, patvirtino ir liudytojai T. T. bei E. K. Atsižvelgiant į tai, teismas netiki liudytojos D. K. parodymais ir juos atmeta. Taip pat teismas netiki kaltinamojo V. C. ir liudytojos D. K. versija neva D. T. dėl turtinių konfliktų primokė K. K. apkalbėti V. C.. Kaltinamasis ir liudytoja, nurodydami šias aplinkybes, jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis jokie turtiniai ginčai teismuose tarp aptariamų šalių nėra nagrinėjami. Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. birželio 25 d. išrašo matyti, kad žemės sklypas ir pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso E. K. ir V. C. (1 t., b. l. 115-117 ir 2 t., b. l. 136-137). Net jei ir tikėti V. C. versija, kad K. globėja D. T. primokė K. taip kalbėti, nes ji pyksta dėl to, kad jos mama D. K. pusę namo padovanojo savo sūnui ir D. T. broliui E. K., teismui nesuprantama, kokiu būdu, kaltinamojo manymu, ji galėtų užvaldyti kaltinamajam ir jos (D. T.) broliui E. K. priklausančias nekilnojamojo turto dalis. Negana to, bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis taip pat yra reiškęs nepasitenkinimą ir priekaištus D. K. ir E. K. dėl to, kad pusę namo D. K. padovanojo savo sūnui E. K.. Šią aplinkybę patvirtina aplinkybės, nurodytos Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. M.-V. 2020 m. birželio 26 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame V. C. buvo įtariamas 2020 m. birželio 9 d. apie 21.00 val. konflikto metu grasinęs nužudyti posūnį E. K.. Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamasis pripažino, kad 2021 m. birželio 9 d. konfliktas su E. K. įvyko dėl to, kad jis K. priekaištavo dėl jam padovanotos namo dalies, būtent dėl to jis labai supyko (2 t., b. l. 9-13).

Kaltinamojo parodymus, kad jis yra po dviejų insultų, antros grupės invalidas, sunkiai valdantis koją ir ranką, todėl ir dėl savo sveikatos būklės negalėtų sužaloti nukentėjusios, paneigia jo paaiškinimas, kad jis puikiai sugeba vairuoti automobilį su mechanine pavarų dėže, kam reikalinga išties didelė jėga, todėl sprendžiama, kad kaltinamojo sveikatos problemos nebuvo kliūtis jam atlikti smurtinius veiksmus nepilnametės nukentėjusios atžvilgiu.

Kaltinamasis tiek nagrinėjant bylą teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu kaltės dėl grasinimo nužudyti sugyventinės anūkę K. K. nepripažino, parodė, kad pistoletą jis turėjo nuo 1993 metų, t. y. nuo tų laikų, kuomet važinėdavo į Lenkiją, kurį laiką buvo jį pamiršęs. Jį laikė pintinėje moteriškoje rankinėje, pintinė buvo K. kambaryje. Ieškodamas piniginės, kurią, kaip jis manė, buvo paslėpusi K., jos kambaryje esančioje rankinėje rado pistoletą, jį paėmė ir norėjo išnešti į tvartą ir ten paslėpti, tačiau K. atsikėlė ir iš jo pistoletą atėmė, jį išvyniojo, nufotografavo, išnešė į tvartą ir paslėpė. Kadangi pistoletas nesurastas, todėl mano, kad K. jį paslėpė ar išsivežė į namus. Mano, jog globėja primokė K., todėl ji jį apkalbėjo. Panašius parodymus jis davė ir ikiteisminio tyrimo metu, tik nurodė, kad K. viską išsigalvojo (1 t., b. l. 160-162).

Nagrinėjamai nuskalstamai veikai kvalifikuoti būtina nustatyti, jog pati nukentėjusioji jai reiškiamą grasinimą suprato kaip realų, tokį, kurį nuteistasis galėtų įgyvendinti. Akcentuotina, kad nepilnametės (neturinčios (duomenys neskelbtini) metų) nukentėjusiosios suvokimas, jog kaltinamasis turi ginklą, sustiprino manymą, jog jos atžvilgiu išsakytas grasinimas gali būti įgyvendintas. Analizuojamu atveju, nėra jokių pagrįstų dvejonių, jog aptariamo konflikto metu kaltinamasis rankose turėjo pistoletą, juo grasino nušauti nukentėjusiąją ir taip sukėlė realų pavojų jos gyvybei ir sveikatai. Tai patvirtina byloje esantys ir žemiau aptariami duomenys: nukentėjusios K. K. ir liudytojų D. T. bei E. K. parodymai. Nepilnametės nukentėjusios K. K. atstovė pagal įstatymą D. T. jau pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 25 d. nurodė, kad dukra 2020 m. birželio 25 d. jai papasakojo, kad V. C., būdamas (duomenys neskelbtini), ne kartą gąsdino ją ir jos motiną, kad turi ginklą, jį demonstravo. Dukra prieš mėnesį laiko matė ginklą – kažkokį pistoletą, kurį jai pavyko nufotografuoti, nuotraukas ji prideda prie apklausos. Kur V. C. laiko minėtą ginklą, nežino, greičiausiai ūkiniame pastate. Tai ne pirmas kartas, kai V. C., būdamas neblaivus, gąsdina jos motiną ir dukrą (1 t., b. l. 26-27). Teismo posėdyje D. T. parodė, kad K. nufotografavo ginklą tada, kai diedukas jį laikė rankoje ir grasino. Ji buvo prigąsdinta, kad nepasakotų jai. K. gąsdino pistoletu, nes jam reikėjo alkoholio. Nukentėjusioji K. K. teisme parodė, kad tą dieną, kai diedukas ją gąsdino ginklu, jis atėjo pas ją į kambarį, prašė pas ją alaus ir cigarečių, ji jam aiškiai pasakiusi, kad neturinti, tada jis liepė eiti nupirkti, ji jam pasakiusi, kad yra nepilnametė, jis pasakė, kad ji meluojanti, nuėjo iki tos pintinės, išsitraukė ginklą, jį užsitaisė ir sakė: „arba duodi, arba nušausiu“. Ji labai išsigandusi ir išbėgusi iš kambario verkdama pas močiutę. Nurodė supratusi, kad jis užsitaisė ginklą, nes jis pats jai tai pasakė, be to ji girdėjusi kažkokį garsą. Jis jai grasino ir ji išbėgo į kitą kambarį, kur močiutė sėdėdama ant sofos žiūrėjo televizorių. Diedukas išbėgo paskui ją. Turėjo telefone ginklo nuotraukų, ginklą nufotografavo tą dieną, kai diedukas ją gąsdino ginklu, paliepta A., kad būtų kaip įrodymas, nes diedukas visada viską neigia. Ji nufotografavo ginklą ir diedukui jį laikant rankose tuo metu, kai jai grasino, o ji išbėgo pas močiutę į svetainę. Nuotraukas rodė mamai ir policijai. Po poros valandų atvažiavo pusseserės tėtis E. K. (A.), ji jam viską papasakojo, pasakė, kad ginkle tikrai buvo šovinių. A. paėmė ginklą, jį patikrino, jame buvo gal keturi šoviniai, nors diedukas tai neigė. Mano, kad žmogus neužtaisys ginklo ir nesakys, kad aš tave nušausiu, jeigu jame nebūtų šovinių ir jis nebūtų užtaisytas. Šovinius iš ginklo išėmė pusseserės tėtis A., kuriam ji padavė ginklą. Vėliau apklausoje teisme nurodė, kad ji pati nebuvo paėmusi to ginklo į rankas, nes bijojusi. Negerai jautėsi, kai ginklas stovėjo ant stalo, labai bijojo, net nebuvo tame kambaryje, kur buvo ginklas. A. matė, kur ji padėjo ginklą, nes jis jai liepė pasakyti ir parodyti, kur padėjo. Tai pasakė ir močiutei, ir diedukui. Po šio įvykio tą dieną buvo su močiute, nakvojo pas močiutę namuose. Niekam nebuvo rodžiusi to ginklo iki to įvykio, kai diedukas ją sumušė, ir tik tada viską papasakojo mamai, nors diedukas ją buvo pribauginęs, kad nieko nebandytų sakyti. Kur dabar yra ginklas, nežinanti. Po grasinimo pistoletu mamai neskambino, nes V. jai prigrasino, kad neskambintų ir nieko nesakytų. Jis sakė, kad jeigu pasakys mamai, bus blogai, todėl mamai apie ginklą pasakė tik po to, kai diedukas ją sumušė. Tiek nukentėjusios, tiek ir liudytojos D. T. parodymai išliko nuoseklūs ir pastovūs viso proceso metu, be kita ko, juos patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai, todėl netikėti nukentėjusios ir liudytojos parodymais ar juos laikyti nepatikimais, kaip tai nurodė kaltinamasis, nėra jokio pagrindo, tuo labiau, kad šiuos parodymus patvirtina ir tą pačią dieną į kaltinamojo namus atvykęs liudytojas E. K., kuris apklaustas teisme parodė, kad jam buvo žinoma, kad V. C. pistoletą turi apie 20 metų. K. jam buvo sakiusi, kad diedas ištraukė pistoletą, ji atnešė ginklą ir jam parodė. Jis pistoletą laikė savo rankose, tai buvo dujinis pistoletas, jame lyg buvo keli šoviniai. Neatsimena, ar išėmė iš pistoleto šovinius. K. liepė pistoletą išnešti ir išmesti. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. K. nurodė, kad jam būnant motinos namuose K. atnešė jam parodyti ginklą – pistoletą ir kažką sakė, ką tiksliai, neatsimena. Ginklą atnešė iš sandėliuko. Jis pažiūrėjo pistoletą, matė, kad jis yra nedidelis, dujinis. Padavė atgal K. ir pasakė, kad neštų jį paslėpti, kad daugiau jo čia nebūtų. K. pati nunešė minėtą pistoletą ir paslėpė, kur paslėpė, jis nematė (1 t., b. l. 112-114).

Kad nukentėjusioji kaltinamojo išsakytą grasinimą nušauti suprato kaip realų, patvirtina ir tai, jog nukentėjusioji, apklausiama teisme, patvirtino supratusi, kad diedukas užsitaisė ginklą, nes jis pats jai tai pasakė, be to, ji girdėjusi kažkokį garsą. Po grasinimo ginklu ji blogai jautėsi, kai ginklas stovėjo ant stalo, labai bijojo, net nebuvo tame kambaryje, kur buvo ginklas. Niekam nebuvo rodžiusi to ginklo iki to įvykio, kai diedukas ją sumušė, ir tik tada viską papasakojo mamai, nors diedukas ją buvo pribauginęs, kad nieko nebandytų sakyti. Todėl teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis grasindamas nušauti nukentėjusiąją, suprato, jog pavojingai psichiškai ją veikia, keldamas jai baimę, išsakytas grasinimas paveikė nukentėjusiosios psichinę būseną – sukėlė jai baimę, psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą. Visa tai patvirtina grasinimo realumą. Netikėti K. K. parodymais apie jai išsakytų grasinimų turinį pagrindo nėra, nes kaltinamasis nepateikė jokių duomenų, jų nenustatė ir teismas, kad nukentėjusioji turėjo pagrindą apkalbėti kaltinamąjį.

Kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad byloje yra prokurorės L. M.-V. dokumentas, patvirtinantis, kad ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo nutrauktas, nes realaus grasinimo nebuvo, įtariamojo veiksmai ir žodžiai nesukėlė pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, todėl kaltinimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį jo ginamajam nenagrinėtinas ir teisminis tyrimas nutrauktinas. Atsakydamas į šį kaltinamojo gynėjo argumentą teismas pažymi, kad Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. M.-V. 2020 m. birželio 26 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas nenustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo požymių. Šiame ikiteisminiame tyrime V. C. buvo įtariamas tuo, kad jis 2020 m. birželio 9 d. apie 21.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu su peiliu rankose užpuolė posūnį E. K., sakydamas „užmušiu, papjausiu“, tokiu būdu grasino nužudyti E. K. ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, nes buvo pakankamai pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Ikiteisminiame tyrime apklaustas nukentėjęs E. K. parodė, kad patėvio V. C. grasinimų nebijojo, nes jis gali save apsiginti, jis bijojo dėl mamos gyvybės, tačiau mama atsisakė rašyti pareiškimą. Prokurorė, nutraukdama ikiteisminį tyrimą įvertino, kad apklausti nukentėjusysis ir liudytojai D. K., T. T. parodė, kad jie įtariamojo nebijojo, kadangi šis buvo visiškai girtas, vos stovėjo, todėl sprendė, kad grasinimas nebuvo realus, įtariamojo veiksmai ir žodžiai nesukėlė pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (2 t., b. l. 9-13). Šie baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas V. C. atžvilgiu nutrauktas dėl visiškai kito (2020 m. birželio 9 d.) įvykio, kuris nėra niekaip susijęs su nagrinėjamais kaltinimais, todėl pagrindo nutraukti šio teisminio tyrimo, kaip prašė gynėjas, nėra. Tačiau aukščiau aptarto ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina faktą, kad V. C. elgesys, ypatingai jam pavartojus alkoholio, yra pavojingas aplinkiniams, nes apklausti nukentėjęs E. K. ir liudytoja D. K. patvirtino, kad V. C. būdamas girtas elgiasi agresyviai, puola muštis, yra neprognozuojamas, keliantis pavojų ir būtent dėl šios priežasties E. K. atvyko pas mamą, nes nenori palikti jos vienos su neblaiviu patėviu. Vertinant šiuos ikiteisminio tyrimo duomenis nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad E. K. nebijojo V. C. tik dėl to, kad jis yra daug jaunesnis ir stipresnis už kaltinamąjį, o V. C. įvykio metu dėl girtumo vos stovėjo ant kojų, tuo tarpu visiškai kita situacija buvo lyginant nepilnametės nukentėjusios, įvykio metu turėjusios tik (duomenys neskelbtini) metų, ir neblaivaus V. C. jėgos santykį, taip pat nukentėjusios socialinę brandą, o ypač įvertinus tai, kad kaltinamojo rankose buvo užtaisytas ginklas.

Nepilnametės nukentėjusios K. K. atstovė pagal įstatymą D. T. nepilnametės nukentėjusios vardu pareiškė civilinį ieškinį 2000 eurų sumai neturtinei žalai atlyginti, nurodė, kad padarytomis nusikalstamomis veikomis buvo pažeisti nukentėjusiosios nepilnametės K. K. interesai, ji patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus ir neigiamas pasekmes, išgąstį, dvasinį sukrėtimą, kurį laiką jautė baimę išeiti į lauką, bendrauti su žmonėmis, patyrė nesaugumo jausmą, išsivystė nemiga, buvo pakenkta jos psichologinė savijauta, dėl ko nuo 2020 m. liepos 13 d. teko lankytis Alytaus miesto šeimos centre pas psichologę A. G., kuri teikė 4 individualaus pobūdžio psichologo konsultacijas. K. K. prarado galimybę apsilankyti pas senelę D. K., kuri yra įtariamojo V. C. sugyventinė ir gyvena su juo viename name. K. K. bijo vėl patirti V. C. smurtinius išpuolius ir būti sužalota. Jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas neteisėtais, tyčiniais smurtiniais V. C. veiksmais: jis sudavė jai smūgį kėde į dešinę ranką, įspyrė ne mažiau du kartus į abi kojas, tampė už plaukų, taip pat pistoletu grasino nušauti, kas jai sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nuo V. C. suduotų smūgių K. K. liko kraujosruvos, dėl kurių ji patyrė neigiamus išgyvenimus, nes aplinkiniai klausinėjo, kur ji taip susižalojo, turėjo dengti rankas ir kojas ilgesniais drabužiais, kad nesimatytų kraujosruvų. Mano, kad 2000 eurų suma atitinka K. patirtus neigiamus išgyvenimus, smurto pobūdį, intensyvumą, padarytus sužalojimus, likusias pasekmes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (1 t., b. l. 40-42).

Kaltinamasis V. C. su nukentėjusios vardu pareikštu civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutiko, nes kaltės dėl nusikaltimų nepripažino.