Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje, apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir nubaustas areštu 39 (trisdešimt devynioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. S. skirtas areštas 26 (dvidešimt šešioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2021 m. liepos 27 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 55 parų arešto bausme, T. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė –areštas 68 (šešiasdešimt aštuonioms) paroms. Bausmė paskirta atlikti pataisos įstaigoje. Bausmę, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs T. S. faktiškai pradės atlikti arešto bausmę, arba nuo faktinio nuteistojo sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. S. nuteistas už tai, kad nuo tiksliau nenustatyto laiko, kairės kojos bate neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė nedidelį kiekį – 0,075 g psichotropinės medžiagos amfetamino, iki kol 2021 m. rugsėjo 2 d., 16.20 val. (duomenys neskelbtini), atliekant asmens dalinę apžiūrą šią psichotropinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad T. S. kaltė dėl pareikšto kaltinimo pilnai įrodyta, kad veiksmai kvalifikuoti teisingai. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas įvertino nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas jo savybes, kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes.

3. Nuteistasis T. S. skundžia šį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 21 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti – skirti jam švelnesnę bausmės rūšį, tai yra viešuosius darbus. Skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesvarstė ir neargumentavo, kodėl jam negalėjo būti paskirta kuri nors iš švelniausių alternatyvių bausmių - viešieji darbai, laisvės apribojimas ar bauda, o buvo paskirta griežčiausia - areštas. Jo vertinimu, teismas galėjo paskirti BK 259 str. 2 d. numatytą viešųjų darbų bausmę. Viešųjų darbų bausmės esmė, kad nuteistasis dirba tam tikrą fizinį aukštos kvalifikacijos nereikalaujantį darbą, už kurį nėra atlyginama. Nuteistasis skunde teigia, kad yra darbingo amžiaus, geros sveikatos ir todėl gali bei sutinka atlikti viešųjų darbų bausmę. Be to, T. S. nuomone, viešųjų darbų atlikimas turi didesnę naudą visuomenei, nei arešto bausmės atlikimas. Apelianto manymu, 2022 m. sausio 21 d. Kauno apylinkės teismo priimtas nuosprendis keistinas BPK 328 str. 1 ir 2 p. numatytais pagrindais, tai yra netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrus jam bausmę.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, nuteistasis ir jo gynėja palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais pagrindais bei motyvais, prašė jį tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. S. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu neginčijama T. S. kaltė ir veikos kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau prašoma skirti švelnesnę bausmės rūšį, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti bei įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

7. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliantui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas bei BK 41 straipsnio 2 dalies 1‑5 punktuose įtvirtintą bausmės paskirtį. Skunde apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesvarstė ir neargumentavo švelnesnės bausmės jam paskyrimo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas, parinkdamas T. S. griežčiausią jam inkriminuotos veikos sankcijoje numatytą bausmės rūšį - areštą ir nustatydamas jos trukmę, šį savo sprendimą išsamiai argumentavo. Teismas atsižvelgė į tai, jog T. S. nusikalto jau būdamas teistas, baustas administracine tvarka, paskutinį kartą už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Be to, nusikalstamą veiką jis padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, paskirtos paskutiniu nuosprendžiu už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Ankstesniu teismo nuosprendžiu jam buvo paskirti įpareigojimai, vienas iš jų – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau T. S. teismo parodyto pasitikėjimo juo nepateisimo, ir šio įpareigojimo nesilaikė, praėjus vos kelioms dienoms po nuosprendžio paskelbimo, nuteistasis, žinodamas jam nustatytų įpareigojimų nevykdymo pasekmes, vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką. Kaip matyti, ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės vykdymo atidėjimas nuteistojo elgesiui įtakos neturėjo, neatgrasė jo nuo nusikalstamų veikų darymo ir jis savo elgesio teigiama linkme nekoregavo. Įvertinęs aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo metu švelnesnės bausmės rūšies paskyrimas T. S. elgesiui įtakos neturės.

8. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bausmės dydį, atsižvelgė ne tik į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau ir į tai, jog jis yra teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, todėl pagrįstai sprendė, kad bausmės dydis turi būti didesnis nei arešto bausmės, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus, vidurkis. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį, teismas, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio, teismas skiria įvertinęs ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, tačiau ir kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Taigi, šiuo atveju, be to, kad buvo nustatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau pirmosios instancijos teismas įvertino ir aukščiau aptartas jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, todėl paskirdamas T. S. arešto bausmės dydį, didesnį nei šios bausmės vidurkis, įstatymo nuostatų nepažeidė.

9. Apeliantas apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad jo elgesys pasikeitė, kad jis nebevartoja narkotikų, dirba, augina sūnų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teisingai nurodyta, jog byloje nėra duomenų apie T. S. pasikeitusį elgesį, kadangi iš tiesų jokių naujų, apeliantą charakterizuojančių duomenų pateikta nebuvo. Su apeliaciniu skundu apygardos teismui T. S. pateikė darbo sutartį bei darbdavio teigiamai jį charakterizuojančią rekomendaciją, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos duomenis visų kitų aukščiau aptartų apeliantą charakterizuojančių aplinkybių visumoje, daro išvadą, jog tai negali būti vertinama kaip prioritetinis ar išskirtinis argumentas, duodantis pagrindą pripažinti, jog bausmė buvo paskirta neteisingai. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad T. S. paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

10. Nuteistasis T. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmę sumažino vienu trečdaliu. T. S. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. liepos 27 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Taigi, baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, T. S. buvo pritaikytos teisingai.

11. Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, kad jį keisti T. S. apeliacinio skundo argumentais teisinio pagrindo nėra.

12. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam T. S. (t. 2, b. l. 13-14). Pagal šią pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 96,60 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Apeliacinis procesas šioje byloje vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris buvo atmestas. Įvertinus minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad iš nuteistojo turi būti išieškotos antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo T. S. apeliacinį skundą atmesti.

išieškoti iš T. S. 96,60 Eur (devyniasdešimt šešis eurus, 60 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.