Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „Psyops Media“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Pamatukai“ ieškinį atsakovui UAB „Psyops Media“ dėl skolos priteisimo, ir atsakovo UAB „Psyops Media“ priešieškinį dėl nuostolių ir žalos priteisimo, trečiasis asmuo G. G..

ieškovas UAB „Pamatukai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 1-5), prašė priteisti iš atsakovo UAB „Psyops Media“ 20 705 Lt pagrindinės skolos, 61,26 Lt 6 proc. metinių palūkanų, 74,54 Lt 0,02 proc. delspinigių. Nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 11 d. tarp ieškovo UAB „Pamatukai“ ir atsakovo UAB „Psyops Media“ buvo sudaryta sutartis Nr. 2011-36, kuria ieškovas įsipareigojo vienbučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) įrengti gręžtinius pamatus bei randsijas pagal atsakovo pateiktą projektą. Sutartyje numatytus darbus ieškovas atliko kokybiškai, laiku ir 2011 m. rugpjūčio 26 d. pasiūlė atsakovui priimti darbus ir pasirašyti atliktų darbų perdavimo aktą, tačiau atsakovas pasirašyti šį aktą atsisakė. Nurodė, kad atsakovas yra pažeidęs sutartį ir šiai dienai ieškovui skolingas 20 840,80 Lt.

8. Apylinkės teismas nepagrįstai kvalifikuoja gyvenamąjį namą kaip nesudėtingą statinį. Kadangi šis namas buvo statomas rangos būdu pasamdant sklypo savininkui kvalifikuotą bendrovę UAB „Psyops Media", todėl tokiu būdu G. G. ir UAB „Pamatukai" buvo privalomi LR Statybos įstatyme keliami reikalavimai dokumentacijai, projektui, kvalifikacijai; objektas buvo sudėtingas statinys, nes jo plotas viršijo 80 m² plotą.

7. Dėl vienašališkai pakeistų 2011-08-11 Rangos sutarties sąlygų bei pažeistų Rangos sutarties 4.1.10., 4.1.2., 5.1 punktų reikalavimų - nesutinka ir su šiais apelianto argumentais. Priešingai nei teigia apeliantas, ieškovas vienašališkai 2011-08-11 Rangos sutarties sąlygų nekeitė bei jokių sutarties punktų nepažeidė. Šiuos apelianto argumentus paneigia byloje surinkti įrodymai iš kurių matyti, jog ieškovas apeliantui pateikė paslėptų darbų aktus, tinkamai perdavė atliktus darbus, kaip tai numatyta CK 6.694 straipsnyje bei nenukrypo nuo statinio projekto keliamų reikalavimų.

Tretysis asmuo nepateikė atsiliepimo į apelianto apeliacinį skundą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą.

Byloje nustatyta, kad: 1. 2011-07-11 tarp trečiojo asmens G. G. (užsakovas) ir atsakovo UAB ,,Psyops Media“ (rangovas) buvo sudaryta statybos rangos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pamatų įrengimo darbus pagal parengtą ir užsakovo pateiktą projektą (Sutarties 1 p., b.l.48-50). Tretysis asmuo su atsakovu pagal sutartį yra visiškai atsiskaitęs (b.l. 155-157). 2. 2011-08-11 tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta Sutartis Nr. 2011-36, pagal kurią ieškovas įsipareigojo vienbučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), įrengti gręžtinius pamatus bei randsijas be apšiltinimo, hidroizoliacijos bei grunto užpylimo į pamatų vidų, o atsakovas už atliktus darbus įsipareigojo sumokėti 24805 Lt su PVM (Sutarties 1.1 – 1.2 p., b.l.8-12). Nustatyta, kad ieškovą ir atsakovą siejo statybos subrangos santykiai (6.650 str., 6.681 str.). Sutarties 2.1. p. numatė, kad už faktiškai atliktus darbus užsakovas sumoka rangovui per 10 darbo dienų po darbų numatytų sutartyje pridavimo, pagal PVM sąskaitą-faktūrą. Užsakovas sutarties 4.2.2. p. įsipareigojo nustatyta tvarka priimti kokybiškai ir laiku rangovo atliktus darbus. Sąskaitos išrašas (b.l.15) patvirtina, kad 2011-08-22 atsakovas sumokėjo ieškovui 4100 Lt avansą (Sutarties 2.1 punktas). 2011-08-29 UAB „Pamatukai“ išrašė PVM sąskaitą-faktūrą MD Nr.20100031 iš viso 24 805, Lt su 21 proc. PVM (b.l. 14).

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė nepripažinti įrodymais 2011-09-14 dienos susitarimą. Apie 2011-09-14 dieną sudarytą susitarimą posėdžio metu patvirtino pats užsakovas G.G., tai patvirtino kompiuteryje teisėjai parodytas kompiuterinis dokumentas, kurio sukūrimo datos įrodo tai, kad dokumentas sudarytas 2011-09-14 ir tik dėl rašytinės klaidos liko nepataisytos datos. Teismas nepagrįstai nusprendė nepripažinti įrodymais 2011-09-28 pranešimą Nr. S-016I, nors iš rašto turinio akivaizdu, kad juo buvo atrašoma į UAB „Pamatukai" raštą. Mano, kad apylinkės teismas privalėjo vertinti šiuos rašytinius įrodymus visų įrodymų kontekste.

Nustatyta, kad byloje yra 2011-08-01 susitarimas Nr.1 (b.l.53), kuriuo užsakovas G. G. ir rangovas UAB „Psyops Media“ susitarė nutraukti Statybos rangos sutartį Nr.PSY-ST-2011/07/11. UAB „Psyops Media“ 2011-08-28 raštu S-0160 informavo G. G., kad šio susitarimo sudarymo metu buvo įvelta rašytinė klaida, todėl prašė susitarimo datą laikyti ne 2011-08-01, o 2011-09-14 (b.l.54). Taigi, šiuo 2011-08-28 pranešimu, atsakovas pranešė, kad sutartis bus nutraukta dar ateityje, t.y. 2011-09-14. Jokių įrodymų, kad šis pranešimas buvo išsiųstas trečiajam asmeniui elektroniniu paštu ar registruotu paštu, taip kaip šiame pranešime nurodyta, byloje nėra. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje padarė pagrįstą išvadą, kad atsižvelgiant į minėto pranešimo nurodytą parengimo datą (2011-08-28), akivaizdu, kad 2011-08-01 datuotas susitarimas faktiškai negalėjo būti sudarytas 2011-09-14.

Apeliantas teigia, kad apie 2011-09-14 dieną sudarytą susitarimą posėdžio metu patvirtino pats užsakovas G. G..

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2012-01-25 teismo posėdžio metu tretysis asmuo G. G. nurodė, kad „su atsakovu sutartis nutraukta, L. perdaviau 29 500 Lt apie rugsėjo 13-14 d., buvome atvykę, tarėmės dėl nuolaidų. Aš sumokėjau L. J. pinigus ir sutartį nutraukiau“. Taigi, tretysis asmuo sutarties nutraukimą sieja su pinigų sumokėjimu, nurodė apytikslę sutarties nutraukimo datą, tačiau tiksliai jos nepatvirtino, kaip teigia atsakovas. Apie tai, kad tretysis asmuo būtų gavęs pranešimą dėl sutarties nutraukimo datos ištaisymo, duomenų byloje nėra. Pažymėtina, kad apeliantas padarė visą eilę rašymo apsirikimo klaidų, t.y.: 1. apelianto nurodytas 2011-08-01 susitarimas dėl sutarties nutraukimo parašytas su rašymo apsirikimo klaida (b.l. 53); 2. 2011-08-28 pranešimas S-0160 dėl rašytinės klaidos dokumente, parašytas vėl su rašymo apsirikimo klaida (b.l. 54); 3. 2011-08-19 atsakovo pranešimas dėl sutartinių įsipareigojimų S-0158 (b.l. 55) parašytas su 2-jomis rašymo apsirikimo klaidomis (atsakovas tvirtina, kad turėjo būti 2011-09-19 pranešimas), be to nurodė, kad ieškovas vėluoja atlikti darbus 29 kalendorines dienas, tačiau toks faktas 2011-08-19 datai yra neįmanomas, kadangi sutartis tarp šalių pasirašyta 2011-08-11; 4. į ieškovo pateiktą 2011-09-21 atsakymą atsakovas pateikia 2011-08-28 pranešimą (b.l.59-24) - kas yra logiškai nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civiliniame procese įrodinėjimas įstatyme numatytomis įrodinėjimo priemonėmis turi tikslą – pasiekti teismo įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.1 d.). Pagal suformuotą teismų praktiką įrodymų vertinimas civiliniame procese grindžiamas taip vadinama tikėtinumo taisykle, reiškiančia, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas, vadovaudamasis laisvo įrodymo vertinimo principu, išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą gali daryti tuomet, kai byloje esančių faktų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad apelianto dokumentuose padarytos rašymo apsirikimo klaidos, nurodant datas, buvo taisomos, tačiau jas ištaisius ir vėl buvo suklysta, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas rašymo apsirikimo klaidas darė nuolat, vertinant šiuos įrodymus kyla didelių abejonių dėl tam tikrų aplinkybių egzistavimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog dėl nurodytų aplinkybių, atsakovo pateikti dokumentai, kuriais atsakovas įrodinėja ieškovo netinkamą pareigų vykdymą, nenustačius jų tikrumo, nelaikytini tinkamais įrodymais. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir objektyviai vertino byloje esančius įrodymus, todėl apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė nepripažinti įrodymais atsakovų pateiktų dokumentų, atmestini.

Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas iš esmės netyrė fakto, iš kur atsirado visame įvykių kontekste V. E., nes byloje nėra jokio realaus įrodymo apie jo paskyrimą vykdyti techninės priežiūros funkcijas, suderinimo su UAB „Psyops Media" apie šio asmens buvimą objekte. Todėl apylinkės teismas iš esmės negalėjo remtis dokumentais, kuriuos tvirtino V. E.. Kad jis faktiškai nebuvo objekte, įrodo jo paaiškinimai 2012-04-02 dieną posėdžio metu, jam nurodžius, kad niekados nematė UAB „Psyops Media" atstovo A. D., nederino jokių klausimų su UAB „Psyops Media". Tai įrodo, kad p. V. E. atsirado po to, kada UAB „Pamatukai" gavo pretenziją iš UAB „Psyops Media" (2011 m. rugsėjo mėn.). Pažymėjo, kad nėra jokio paskyrimo dokumento, kuriuo remiantis V. E. vykdė techninę priežiūrą. Nurodė, kad nors statinio statybos vadovas buvo A. D., V. E. niekados su juo nebendravo. Teismas be jokio pagrindo pripažino V. E. techniniu prižiūrėtoju, neištyręs byloje esančių aplinkybių.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš esmės netyrė aplinkybių, susijusių su V. E. skyrimu techniniu prižiūrėtoju, nes šioje byloje ginčas kilo dėl atliktų darbų kokybės bei atliktų darbų pridavimo pažeistų terminų, bet ne dėl atliekamų pagal sutartį darbų tinkamos techninės priežiūros.

Pažymėtina, kad tretysis asmuo G. G. 2012-01-25 teismo posėdžio metu nurodė, kad V. E. pasikvietė, nes pats nėra statybų ekspertas, teigė, kad sekė kiekvienus darbus su V. E., kuris padarė išvadas apie darbų kokybę, nurodė, kad atsakovui žodžiu buvo pranešta, kad iš trečiojo asmens pusės bus techninės priežiūros specialistas V. E. (b.l. 137-145). Pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojo V. E. parodymais (b.l. 163-168), nustatydamas aplinkybę, kad ieškovas darbus atliko tinkamai. Tai, kad darbai atlikti tinkamai, teisme patvirtino ir pats trečiasis asmuo G. G., kuris nurodė, kad dėl darbų kokybės ir darbų atlikimo termino priekaištų neturi. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenagrinėjo aplinkybių ar yra pagrindas pripažinti V. E. techniniu prižiūrėtoju ar ne, o tik rėmėsi V. E., kaip liudytojo parodymais, taip pat rėmėsi ir trečiojo asmens G. G. (statomo namo šeimininko) parodymais. Šie parodymai yra tinkama įrodinėjimo priemonė (CPK 178 str.).

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad statomas gyvenamasis namas yra nesudėtingas statinys. Teigia, kad objektas buvo sudėtingas, nes jo plotas viršijo 80 kv. metrų plotą, todėl buvo privalomi LR Statybos įstatyme keliami reikalavimai dokumentacijai, projektui, kvalifikacijai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LR Statybos įstatyme nėra sąvokos „sudėtingas statinys“. Be to apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad objekto plotas viršijo 80 kv. metrų plotą. LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalis numato, kad nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Byloje nustatyta, kad statomas vienbutis gyvenamasis namas priskirtinas nesudėtingam statiniui. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 13 punkte numatyta, kad nesudėtingų statinių projektavimui, statybai, statinio projekto vykdymo priežiūrai turi teisę vadovauti, fizinis asmuo, baigęs aukštojo ar specialiojo vidurinio mokslo studijas ir įgijęs architektūros, geologijos ir minerologijos mokslų studijų krypčių, technologijos mokslų studijų srities ar šioms kryptims ir sričiai prilyginamą išsilavinimą. Šio išsilavinimo nereikia kai supaprastintas statinio projektas rengiamas pasinaudojant kito tokio statinio (kai išlaikomi statinio matmenys ir statybos produktai ) supaprastinto projekto sprendiniais; tokiu atveju valstybės tarnautojams pateikiamas ir statinio supaprastintas projektas, kurio sprendiniais pasinaudota. Taigi, nesudėtingo statinio projektavimui, statybai, statinio projekto vykdymo priežiūrai nereikia statybos techninės priežiūros vadovo atestato. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo nurodyta aplinkybė, jog nagrinėjamu techninės priežiūros negalėjo atlikti V. B. E., nes neturi kvalifikacijos atestato, atmestinas kaip nepagrįstas, nes šis statomas objektas nėra priskiriamas ypatingų statinių kategorijai (Statybos įstatymo 2 str. 3 d.), todėl ir teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai, nustatyti ypatingiems statiniams nagrinėjamu atveju netaikytini.

Apeliantas teigia, kad nėra nei vieno el.pašto ar rašto, kuris įrodytų, kad UAB „Pamatukai“ pridavinėjo darbus UAB „Psyops Media“. Mano, kad sutartyje nustatyta darbų pridavimo tvarka buvo pažeista, tačiau apylinkės teismas į tai iš viso neatsižvelgė ir nieko nepasakė, vadovavosi liudytojų parodymais, kurių paliudijimai buvo prieštaringi ir nevienodi, atsakant į vienodus klausimus. Šiuos argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

Pažymėtina, kad 2011-08-11 pasirašytos sutarties Nr. 2011-36 5 punktas „Darbų pridavimas ir priėmimas“ numato darbų pridavimo ir priėmimo tvarką, kurioje nėra įtvirtinta kokiu būdu – raštu ar žodžiu turi būti informuojamos šalys apie darbų pridavimą ir priėmimą. Ieškovas 2012-01-25 teismo posėdžio metu (b.l. 137-145) nurodė, kad kiekvienam darbų etapui buvo kviečiami atsakovo atstovas ir pagrindinis užsakovas, teigė, kad su atsakovo darbų vadovu A. D. ryšį ieškovas palaikydavo telefonu, jį informuodavo apie atliktus darbus, A. D. jokių nurodymų ieškovui nedavė, jokių priekaištų neišsakė, pažymėjo, kad ieškovas buvo giriamas už greitą darbą. Kad A. D. buvo kviečiamas atvykti, patvirtino ir liudytojas A. B. (b.l. 165). Tretysis asmuo G. G. 2012-01-25 teismo posėdžio metu (b.l. 137-145) nurodė, kad „el.paštu informavo atsakovo atstovą A. D. apie 2011-08-29 dieną, teigė, kad telefonu su juo buvo kalbėta, kad atvyktų į vietą priimti darbus“, nurodė, kad „atsakovas žinojo, kad darbai atlikti ir turi juos priimti, informavo juos elektroniniu laišku ir telefonu“. Taigi, šie įrodymai kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog labiau tikėtina, kad atsakovas buvo informuotas apie pasirengimą perduoti atliktus darbus. Bylos duomenimis nustatyta, kad darbų pridavimo dieną - 2011-08-29 atsakovas neatvyko jų priimti, tai patvirtino šalys posėdžio metu. Tretysis asmuo nurodė, kad priduodant darbus dalyvavo trys ieškovo darbuotojai, jis ir V. E., patvirtino, kad objekte buvo tris kartus – 2011 m. rugpjūčio 19,26,29 dienomis (b.l. 143), visus kartus dalyvavo V. E., nė karto nedalyvavo atsakovo atstovas, nors kiekvieną kartą tretysis asmuo informuodavo jį telefonu. Liudytojas V. E. patvirtino, kad objekte buvo 3 kartus kartu su G. G. (b.l. 164). Ieškovas 2012-01-25 posėdžio metu nurodė, kad „atsakovo atstovą A. D. objekte matė du kartus – kai 2011-08-19 gręžiant pamatus, buvo apžiūrimi metalo gaminai, bei 2011-08-26 prieš užbetonuojant, jis apžiūrėjo klojinius. Nurodė, kad gręžiant pamatus buvo susitarta, kad visi susirinksim ir apžiūrėsim, bet A. D. atvyko vėliau“. Tai, kad A. D. su V. E. niekados nesusitiko ir nebendravo, nurodė ir pats apeliantas apeliaciniame skunde (tai atitinka ieškovo parodymus, kad gręžiant pamatus, A. D. atvyko vėliau), be to ir tretysis asmuo nurodė, kad objekte nė karto nedalyvavo atsakovo atstovas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvertinus byloje esančius duomenis, laikytina, kad liudytojų parodymai nėra prieštaringi, jie nuoseklūs, todėl šie apelianto argumentai atmestini.

Byloje nustatyta, kad 2011-08-29 darbų priėmimo-perdavimo aktas buvo pasirašytas vienašališkai (b.l. 105). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad LR CK 6.694 str. 4 d. numato, kad vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Šios aplinkybės byloje nėra nustatytos, jų atsakovas neįrodė (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad atsakovas neatvyko priimti darbų be pateisinamos priežasties, patvirtina byloje esantys įrodymai, o priėmimo-perdavimo akte esantis įrašas iš esmės teisingai patvirtina toje situacijoje susiklosčiusias aplinkybes, kurių atsakovas nepaneigė. Atsakovas neįrodė, kad nurodytas dokumentas buvo suklastotas (LR CPK 184 str.). Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai taikė 6.694 str. nuostatas, reglamentuojančias rangovo atliktų darbų perdavimą ir priėmimą užsakovui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėjant ginčus, kylančius iš statybos rangos teisinių santykių, ne kartą pažymėjo, kad vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių. Toks aktas galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu, o iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t.y. teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009).

Apeliantas nurodė, kad ieškovas pažeidė sutarties nuostatų 4.1.10. p., 4.1.2. p., 5.1. punktų nuostatas.

Su šiais atsakovo teiginiais kolegija nesutinka. Sutarties 4.1.10. punkte numatyta, kad rangovas privalo visus darbus, kurie bus paslėpti kitais darbais ir konstrukcijomis (taip vadinamus „paslėptus darbus“), pateikti užsakovo priėmimui ir statytojo techninei priežiūrai, įspėjęs jį apie tai mažiausiai prieš 1 darbo dieną, bei įforminti paslėptų darbų aktą. Byloje esantys dokumentai, patvirtina, kad kartu su 2011-08-29 priėmimo-perdavimo aktu buvo perduodama techninė dokumentacija (b.l. 17), sudaryta iš: 1. Statybos žurnalo, kuris sudarytas - iš bendrųjų statybos darbų vykdymo, iš monolitinių konstrukcijų betonavimo darbų eigos, paslėptų darbų patikrinimo aktų. 2. Priedų prie statybos darbų žurnalo, kurie sudaryti – iš statyboje panaudotų produktų atitikties deklaracijos, pamatų darbo brėžinių, išpildomųjų nuotraukų. Kadangi užsakovas neatvyko 2011-08-29 priimti darbų, o perdavimo priėmimo aktas buvo pasirašytas vienašališkai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad laikytina, jog ieškovas įrodė įvykdęs sutarties 1.6 p. numatytą pareigą perduoti privalomąją vykdomąją dokumentaciją.

Apeliantas teigia, kad ieškovas be atsakovo pritarimo ir be jokio suderinimo su atsakovu, vienašališkai padidino pamatų altitudę 5 cm., todėl apylinkės teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad 5 cm. randsijos aukščio nuokrypis neprieštarauja statybos taisyklėms Nr. 121895674.06:2009 yra nepagrįstas. Pažymi, kad sutartimi ieškovas ir atsakovas sutarė tikslius darbo parametrus, todėl apylinkės teismas neteisingai vadovavosi nesuderintomis statybos taisyklėmis, kurios prieštarauja sutarčiai ir sutarties sudedamajai daliai – projektui.

Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas nurodė, jog buvo susitarta, kad bus altitudžių kaita, apie tai A. D. buvo informuotas žodžiu (b.l. 138). Altitudė buvo keista užsakovo iniciatyva, tretysis asmuo nurodė, kad altitudės pakėlimas buvo daromas, kad būtų mažesnis lietaus poveikis, tai negali turėti neigiamo poveikio namo statybai (b.l. 143). Pažymėtina, kad jeigu atsakovas ir laikė, kad yra trūkumas, tokiu atveju jis tinkamai neįvykdė savo pareigos informuoti rangovą apie trūkumus, kaip tai numato CK 6.689 str. 2 d.. Dėl nurodyto, atmestini apelianto argumentai, kad ieškovas be atsakovo pritarimo ir be jokio suderinimo su atsakovu, vienašališkai padidino pamatų altitudę 5 cm.

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šioje byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Atmetus apeliacinį skundą, tenkintinas ieškovo UAB „Pamatukai“ prašymas dėl išlaidų už advokato pagalbą apeliacinėje instancijoje priteisimo – 1 149 Lt (CPK 93 str. 1 d., 3 d.), kadangi šių išlaidų turėjimas pagrįstas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (b.l.239-240). Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartimi apeliantui UAB „Psyops Media“ buvo atidėtas žyminio mokesčio 746 Lt sumokėjimas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo, išnagrinėjus apeliacinį skundą, žyminis mokestis priteistinas valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Psyops Media“ ieškovo UAB „Pamatukai“ naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti – 1 149 Lt.