Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Procesinio dokumento kategorija: 2.1.1.; 2.1.2.; 2.3.4.; 2.14.3.

2016 m. gegužės 6 d.

išnagrinėjusi M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) , dirbančio (duomenys neskelbtini) vadovu, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-03-04 surašė pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kuriame M. B. buvo kaltinamas tuo, jog būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovu, padarė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, nes bendrovė per laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-09-30 gavo 446 763,12 Eur pajamų, per tą patį laikotarpį bendrovė patyrė 383 192,10 Eur išlaidų, iš jų: 218 669,70 Eur sumokėta tiekėjams už prekes ir paslaugas (tai sudarė 57,1 proc. nuo visos išlaidų sumos), 40 249,83 Eur išmokėta darbo užmokesčio darbuotojams (tai sudarė 10,5 proc. nuo visos išlaidų sumos); 18 579,97 Eur sumokėta bei nurašyta pagal VMI prie FM pateiktus sprendimus (4,8 proc. nuo visos išlaidų sumos); 13 328,75 Eur nurašyta pagal Sodros sprendimus (3,5 proc. nuo visos išlaidų sumos); 77 030,80 Eur sumokėta už komandiruotes (20,1 proc. nuo visos išlaidų sumos); 14 546,49 Eur pervesta antstoliui (3,8 proc. nuo visos išlaidų sumos), ir taip buvo pažeistos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos kaip kreditoriaus teisės. Pareiškime nurodyta, kad tokiais veiksmais M. B. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo) nuostatas.

M. B. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad nuo 2015-01-01 iki 2015-09-30 areštuotoje sąskaitoje matosi pakankama pinigų suma, kurią galėjo VMI nusirašyti tenkintinai sumai. Buvo ne kartą skambinta į VMI, antstoliui, bankui, sakyta, kad yra lėšų, kad padengtų įsiskolinimą. Banko sąskaitoje buvusi suma viršijo VMI reikalavimų sumą, dėl to jie nemokėjo įsipareigojimų iš kitos banko sąskaitos. Bendravo su Nepriemokų administracijos skyriumi telefonu, tarėsi su antstoliu, kad suma būtų pervedama, bet kažkodėl suma nebuvo nurašoma, nors antstolė V. Š. sausio mėn. tą sėkmingai padarė, VMI naudai nurašė virš 9000 Eur. Antstolis T. U. to padaryti nesugebėjo. Antstolis nurodė, kad areštas buvo uždėtas įmonės kodui be sumos. Jam klausimas dėl įmonės kodų nekilo. 2015 m. nežinojo, kad yra problemų su įmonės kodu. Antstolis turėjo žinoti. Žino, kad antstolis kreipėsi į VMI. Jis apie tai sužinojo, kai jam paskambino iš VMI, paklausė, kodėl nenurašomos lėšos, tada informavo, kad lėšos areštuotos T. U., prašė antstolio ne kartą, kad mokėtų VMI, bet antstolis sakė, jog negali to padaryti dėl banko, nes tuos klausimus sprendžia VMI. Gavosi mechanizmo ratas. Tuo laikotarpiu sąskaitoje buvo pakankamai lėšų, kad atsiskaityti su VMI ir Sodra. Susipažinus su VMI pateikta medžiaga, išanalizavus bendrovės dokumentus, VMI pateikti skaičiai neatitinka, su jais nesutinka. Per tiriamą laikotarpį galėjo būti 383192,10 Eur išlaidų, 218669,70 Eur sumokėta tiekėjams, 40249,83 Eur darbo užmokesčio. Nesutinka, kad nurašyta pagal VMI sprendimus 18579,97 Eur. Netiksli suma, nes suma turėtų būti didesnė. Buvo nurašyta VMI 19933,41 Eur, 5019 Eur nusirašė T. U., 12931 Eur nusirašė Sodra. Sodra nusirašė mažesnę sumą, nei VMI nurodė. T. U. nusirašė lėšas pagal patvarkymus tik VMI naudai. Su pareiškime išdėstytais faktais, kad skola buvo 23543,36 Eur, kuri susidarė sudėjus 06-22, 07-21, 08-27, 10-02, 10-22, 11-02 sprendimus, nesutinka. Nesutinka, kad sąskaitoje, kurios numeris baigiasi skaičiais (duomenys neskelbtini), pinigų likutis 01-01 buvo 0 Eur, sąskaitos išrašas patvirtina, kad buvo apie 12600 Eur. Kitoje sąskaitoje, kurios numeris baigiasi skaičiais 773, likutis 01-01 nebuvo 0 Eur, buvo virš 1000 Eur. Nesutinka, kad 09-30 skola biudžetui buvo 23131 Eur. Nesutinka, kad 09-24 skola biudžetui buvo 21680 Eur. 09-30 skola biudžetui nebuvo 21490 Eur. Iš pateiktų sąskaitos išrašų matyti, kad 09-24 buvo nurašyta VMI žymi suma, nes per rugsėjo mėn. buvo paleista automatinio nurašymo sistema, kuri nebeturėjo įtakos antstolių veiksmams. 2015-08-24 VMI pervesta 16235 Eur. Iš kitos sąskaitos VMI buvo pervesta 1433 Eur. Pareiškime išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių, jam kaltinimas nesuprantamas, mokėjimų eiliškumą jis žino. Nuobauda, kuri numatyta sankcijoje, nėra adekvati, ji yra per didelė, prašo ją sumažinti. Jo pažeidimas toks, kad antstolis savo laiku nenurašė sumų, nurodytų sprendimuose. Nėra atsakingas už antstolių darbą. 2015-09-23 skola biudžetui buvo mažesnė, tai einamoji suma, bet tikrai mažesnė, nei nurodyta VMI. 09-24 ir 09-25 atvejais taip pat. Banke buvo pakankamai lėšų, kad atsiskaityti su VMI. Pirmo posėdžio metu nebuvo išanalizavęs medžiagos, įmonės dokumentų, dėl to buvo kiti parodymai. Išanalizavus juos, paaiškėjo kita situacija. Paprašius antstolio, areštas buvo panaikintas gruodžio mėn. pabaigoje. Lapkričio 6 d. savanoriškai sumokėjo galutinį skolos likutį.

Liudytoja K. L. teisme parodė, kad VMI atliko UAB (duomenys neskelbtini)“ operatyvų patikrinimą. Tikrintas buvo grynųjų pinigų ir lėšų sąskaitose judėjimas, kodėl įmonė neatsiskaito su biudžetu. Patikrinimas buvo spalio 19 d., o lapkričio 6 d. įmonė visai atsiskaitė su biudžetu. Buvo nustatyta, kad didesnę dalį atsiskaitymų įmonė vykdė per kredito įstaigas, kurių išrašų VMI negali gauti. Atkreipiamas dėmesys, kad kol kas VMI negali nurašyti pinigų, esančių kredito įstaigose, dėl to daug įmonių tuo naudojasi. Skaičiuojant pajamas, ėmė duomenis iš kasos knygos ir kredito įstaigų pateiktus duomenis. Duomenys nurašyti iš operatyvaus patikrinimo pažymos. Norint vykdyti verslą, reikia įsigyti prekių, bet įstatymas numato, kad pirma eile reikia atsiskaityti su biudžetu. Sąskaitos buvo areštuotos, antstoliams išsiųsta vykdymui. Sprendžiant iš to, kad sąskaitoje buvo pakankamai lėšų, galima daryti prielaidą, kad antstolis nevisiškai domėjosi byla. Dėl problemų su antstoliu T. U. nieko nežino. UAB (duomenys neskelbtini) į VMI dėl piniginių klausimų raštiškai nesikreipė. Nežino, kaip buvo panaudoti likę pinigai. Šiai dienai UAB (duomenys neskelbtini) turi nežymų įsiskolinimą VMI, apie 300 Eur delspinigių. 2015 m. lapkričio 6 d. įmonė savanoriškai atsiskaitė su VMI. Vadovas pažeidė įstatymą, nes vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, nors buvo skoloje biudžetui. Pagal sąskaitos išrašus, 01-01 „Šiaulių banke“ likutis buvo 0 Eur, „Citadele“ banko vienoje sąskaitoje 0 Eur, „Citadele“ banko kitoje sąskaitoje 0 Eur. Tai duomenys iš banko išrašų, kuriuos pateikė kredito įstaigos. Rašo, kad likutis laikotarpio pradžioje buvo 0 Eur. Negali teigti, kad sausio 1 d. buvo išsiųsti nurodymai. Nesakė, kad sąskaitos areštuotos sausio 1 d. Gal sąskaitas buvo areštavęs antstolis, o ne VMI. Suklydo rašydama likučius pareiškime. Gal įmonė sausio 1 d. nebuvo skolinga biudžetui. Yra nurodytos kelios datos, tuo metu buvo ir nepriemoka. Nurodymas areštui galėjo būti išsiųstas vėliau, nebūtinai sausio 1 d. VMI nurodymai išsiųsti birželio mėn., per tą laiką pinigai galėjo būti pervedami, nuimami. Sąskaita buvo areštuota birželio 22 d. Patvarkymus gali priimti ir antstolis. Klaidingi jos pateikti duomenys tik dėl likučių sausio 1 d., tačiau tai esmės nekeičia. 23000 Eur skola susidarė sudėjus skolą ir delspinigius. Dėl šių sumų turėtų būti priimti sprendimai. VMI priima nurodymą birželio 22 d., ji pateikė duomenis spalio 19 d. Per tą laiką nepriemoka gali kisti. Gali būti, kad įmonė pateikė deklaraciją, yra duotas laikas savanoriškai sumokėti mokesčius, tad galutinė suma gali skirtis. Lentelėje yra suma, kuri buvo pateikta bankui. Galėjo būti, kad nebuvo suėjęs terminas susimokėti geruoju, dėl to ta suma neįtraukta. VMI nuolat priima nurodymus, vadinasi, įmonė nuolat nemoka mokesčių. VMI pati pinigų nenusirašo, nurodymus privalo vykdyti bankas. Klientas vykdė dalį atsiskaitymų per kitas kredito įstaigas. Rugsėjo 23 d. vykdė atsiskaitymus iš EVP, o skola buvo apie 23000 Eur. Skaičių pati nesugalvojo, jie imami iš dienos balanso. Jei įmonė turi nepriemoką, skaičiai yra judantys, dėl to skiriasi. Įmonė deklaravo, dalį mokesčių galėjo sumokėti, kitos dalies nesumokėti. Esmė, kad įmonė, turėdama nepriemoką, atsiskaitė su kreditoriais. Nurodymus vykdo bankas. Tuo laikotarpiu įmonė veikė, teikė deklaracijas, sumokėjo dalį mokesčių, dalies nesumokėjo, tad skaičiai kinta. Negali atsakyti už banko darbą, kodėl jis nenurašė lėšų VMI naudai. Jei nenurašė lėšų, darytina prielaida, kad sąskaitoje pinigų nebuvo. Nežino, kieno naudai antstolis T. U. areštavo sąskaitą. Jei buvo nepriemoka, vadinasi, sąskaitoje pakankamai pinigų nebuvo. Likusios nepanaudotos pinigų sumos būtų pakakę atsiskaityti su VMI.

Be M. B. paaiškinimų, liudytojos parodymų teismas remiasi ir kitais byloje surinktais duomenimis: Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (1-2 b. l.), (duomenys neskelbtini) balansais, iš kurių matyti, kad 2015-09-23 mokestinės prievolės sudarė 23131,87 Eur, 2015-09-24 mokestinės prievolės sudarė 21680,70 Eur, 2015-09-30 mokestinės prievolės sudarė 21490,44 Eur (4- 9 b. l.), VMI nurodymais nurašyti mokestines nepriemokas (10-15 b. l.), kredito įstaigų sąskaitos išrašais, iš kurių matyti, kad įmonės sąskaitose laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-09-30 vyko pinigų judėjimas, įmonė gavo pajamų ir patyrė išlaidų (16-64, 87-118, 146 b. l.), M. B. paaiškinimu (65-66 b. l.), Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma, iš kurios matyti, kad 2015-10-29 pradėtas ir 2015-12-04 baigtas UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimas už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-09-30 (85-86 b. l.), VMI raštu dėl papildomos informacijos pateikimo (124-125 b. l.), antstolio T. U. raštu, iš kurio matyti, kad nuo 2015-01-01 iki 2015-09-30 UAB (duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo areštuotos ir pagal antstolio areštą lėšos nebuvo nurašomos, bankai informavo, jog lėšų sąskaitose yra, bet lėšos nenurašomos nei VMI, nei antstoliui, nes anksčiau buvo uždėtas areštas VMI be sumos įmonės kodui (128 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N9-990/2006, N62-231/2011).

ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį ir 272 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tas asmuo, kuris padarė administracinį teisės pažeidimą, tai yra priešingą teisei, kaltą (tyčinį arba neatsargų) veikimą arba neveikimą, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kuris vienodai reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tai reiškia, kad įstatymas suformavo tvarką, pagal kurią gali būti ginamos kreditorių teisės, siekiant išvengti situacijos, kai nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

Nagrinėjamoje byloje VMI pareiškime nurodė, jog bendrovė, atsiskaitydama su tiekėjais, o ne pervesdama gautas pajamas valstybės biudžetui, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsikaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditoriaus VMI prie FM teises. M. B. su kaltinimu nesutiko ir teisme paaiškino, kad su VMI prie FM neatsiskaitė, nes sąskaitos buvo areštuotos, sąskaitose buvo pakankamai lėšų padengti įsiskolinimą, ne kartą skambino VMI, bankui, antstoliui, prašė padengti įsiskolinimą, tačiau to nepadarė. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat teismui paaiškino, jog antstolis jam nurodė, kad areštas buvo uždėtas įmonės kodui, nenurodant sumos, šitą klausimą turėjo išspręsti VMI. Teismas atkreipia dėmesį, jog M. B., tiek rašydamas paaiškinimą mokesčių inspekcijos pareigūnui, tiek bylą nagrinėjant teisme, buvo nuoseklus, t.y. analogiškai aiškino įvykio aplinkybes, nurodydamas tapačias priežastis, kodėl lėšos galėjo būti nenurašomos nuo įmonės sąskaitų. Pažymėtina ir tai, kad tokias M. B. nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantis antstolio T. U. raštas, kuriame nurodyta, jog antstolio kontoroje buvo vykdomos vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo iš UAB (duomenys neskelbtini) VMI naudai, nuo 2015-01-01 iki 2015-09-30 lėšų įmonės sąskaitose buvo, tačiau jos nebuvo nurašomos, nes anksčiau buvo uždėtas areštas VMI nenurodant sumos įmonės kodui (128 b. l.).

Teisminio nagrinėjimo metu M. B. nesutiko ir su VMI pareiškime nurodytomis sumomis, nes jos yra netikslios, nurašytos buvo ne tokios sumos, kokias nurodė VMI, be to, teigė, kad nors VMI pareiškime nurodė, jog sąskaitoje, kurios numeris baigiasi skaičiais (duomenys neskelbtini), pinigų likutis 2015-01-01 buvo 0 Eur, tačiau sąskaitos išrašas patvirtina, kad buvo apie 12600 Eur, kitoje sąskaitoje, kurios numeris baigiasi skaičiais (duomenys neskelbtini), likutis 2015-01-01 buvo 0 Eur, tačiau buvo virš 1000 Eur. Teismas atkreipia dėmesį, kad prie bylos medžiagos esantys sąskaitos išrašai patvirtina, jog UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitose AB „Citadele“ bankas Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-01-01 buvo 1762,50 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-01-01 buvo 14544,26 Eur. Tokios aplinkybės rodo, kad jau šiose sąskaitose esanti bendra pinigų suma 2015-01-01 dienai sudarė 16306,76 Eur.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pati VMI savo pareiškime nurodė, jog įmonė pagal 2016-02-22 mokestinės nepriemokos balansą biudžetui neskolinga. Dar daugiau, teisme liudytoja apklausta K. L. parodė, kad vykdė UAB (duomenys neskelbtini) operatyvų patikrinimą, įmonės sąskaitos buvo areštuotos, antstoliams išsiųsta vykdymui, sprendžiant iš to, kad sąskaitoje buvo pakankamai lėšų, teigė, jog antstolis nepakankamai domėjosi byla, nežino, kodėl bankas taip pat nenurašė lėšų VMI naudai. Liudytoja taip pat patvirtino, jog ji suklydo pareiškime rašydama sąskaitose buvusius likučius, taip pat patvirtino, kad šiai dienai įmonė turi nežymų, apie 300 eurų delspinigių įsiskolinimą VMI.

Kaip matyti iš šioje byloje esančių banko sąskaitų išrašų, pajamų UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitose buvo. VMI pateikta informacija, kad bendrovė per laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-09-30 gavo 446 763,12 Eur pajamų, per tą patį laikotarpį bendrovė patyrė 383 192,10 Eur išlaidų, liudija, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėjo daugiau pajamų nei patyrė išlaidų (63 571,02 Eur pajamų daugiau nei išlaidų), t.y. įmonė turėjo lėšų, reikalingų atsiskaitymams su kreditoriais. Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ str. numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kai skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Tačiau šiuo atveju matyti, kad tiriamu laikotarpiu įmonė turėjo nepanaudotų 63 571,02 Eur, kai tuo tarpu įmonės skola valstybės biudžetui buvo ženkliai mažesnė. Iš (duomenys neskelbtini) balanso matyti, kad 2015-09-30 dienai mokestinės prievolės sudarė 21 490,44 Eur.

Įvertinus tokias aplinkybes, taip pat tai, jog įmonės sąskaitos buvo areštuotos, o piniginės lėšos nuo įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitos nebuvo nurašytos ne dėl M. B. kaltės, teismas negali daryti išvados, kad asmuo pažeidė CK 6.930¹ straipsnio nuostatas. Tai rodo, kad nagrinėtinu atveju nėra būtinojo šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios (Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-472-185/2014). Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad nagrinėtinu atveju nepakanka įrodymų tam, kad M. B. veiksmuose būtų galima įžvelgti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, požymių. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 286-288 str., 291-293 str., teisėja

nutaria:

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalį, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.