Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-07-04 · Civilinė byla Nr. 2A-442-280/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-04
Bylos Nr.
2A-442-280/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė (pran.), Zina Mickevičiūtė, Margarita Dzelzienė
Atsakovas
A. B.
Ieškovas
A. U.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-442-280/2013

Valentina Paliulionienė Teisminio pr. Nr. 2-15-3-00854-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 4 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Zinos Mickevičiūtės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-32-847/2013 pagal ieškovės A. U. ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos sveikatai atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė A. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti ieškovei iš atsakovo A. B. 2 600 Lt turtinės žalos, 20 000 Lt neturtinės žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad 2009 m. spalio 31 d., apie 1 val., ieškovės gyvenamame bute, kilus žodiniam konfliktui tarp jos ir kitos šiame bute buvusios merginos, vardu Laura, be jokios priežasties prie ieškovės prišoko buvęs bute atsakovas A. B. ir ieškovę sumušė, suduodamas kelis smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, taip ieškovei išmušdamas viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmą ir antrą dantis bei nuskeldamas dešinės pusės pirmą dantį. Ieškovei MRU Teismo medicinos instituto Šiaulių skyriuje buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ieškovė 2010 m. sausio 12 d. skundu dėl A. B. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, tačiau šios bylos nagrinėjimo eigoje ieškovei atsisakius dėl tam tikrų priežasčių kaltinimo, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-06-21 nutartimi ši byla buvo nutraukta. Ieškovė nurodė, kad patyrė turtinę žalą, nes sužalotų dantų gydymas ir suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos ieškovei kainavo 2 600 Lt. Be turtinės žalos dėl ieškovei padaryto sveikatos sutrikdymo, ji taip pat patyrė didelę neturtinę žalą, nes esant sužalotiems dantims, patyrė visų pirma fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, net emocinę depresiją, nes esant nurodytiems sveikatos sužalojimams sumažėjo ir ieškovės bendravimo galimybės - nenuėjo į visus susitikimus su draugėmis, šeimos šventes, nes ieškovei buvo nepatogu, o kalbos metu akivaizdžiai matantis sužalojimams ieškovei vis reikdavo aiškintis, kas atsitiko. Remdamasi šiomis aplinkybėmis, ieškovė prašė priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos.

Žemesnės instancijos teismas

Biržų rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo A. B. ieškovei A. U. 2 600 Lt turtinės žalos, 3 000 Lt neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-09-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 100 Lt žyminio mokesčio ir 1 700 Lt už advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą, iš atsakovo A. B. į valstybės biudžetą priteisė 68 Lt žyminio mokesčio ir 38,43 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, darė išvadą, kad A. B. 2009 metų spalio mėn. 31 d. apie 1 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), A. U. ir L. T. žodinio tarpusavio konflikto metu, sumušė ieškovę A. U., išmušdamas jai viršutinio žandikaulio kairės pusės 1 ir 2 dantis ir nuskeldamas dešinės pusės pirmą dantį, padarydamas A. U. nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors ieškovė atsisakė privataus kaltinimo bylos, tačiau tai nėra kliūtis jai pareikšti ieškinį dėl patirto žalos atlyginimo. Teismas, įvertinęs liudytojų ir šalių paaiškinimus civilinėje byloje ir privataus kaltinimo byloje, pateiktus dokumentus, konstatavo, jog A. B. neteisėtais veiksmais A. U. buvo padaryta 2 600 Lt turtinė žala. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas darė išvadą, kad atsakovas ieškovę sužalojo tyčia, nes smūgius sudavė sąmoningai. Egzistuojant visoms civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms atsakovas turi atlyginti ieškovės patirtą žalą, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai tenkino ieškinio reikalavimą dėl 2 600 Lt turtinės žalos atlyginimo. Spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl 20 000 Lt neturtinės žalos priteisimo, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė buvo sužalota nežymiai, į jos laikinai apribotą normalų bendravimą su draugais, bendramoksliais, į patirtą fizinį skausmą, į ilgalaikį gydymą, įvertino liudytojo M. L. paaiškinimus, kad praėjus kuriam laikui sužalotus dantis vėl teks taisyti, juos keisti, ir priteisiamos neturtinės žalos dydį sumažino iki 3 000 Lt. Teismas atmetė atsakovo atstovo tvirtinimus, jog sužalojimus ieškovei galėjo padaryti kiti asmenys bei teiginį, kad atsakovas veikė būtinosios ginties sąlygomis ir gynė draugę, kaip nepagrįstus, nes šios versijos atsirado tik civilinės bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė procesines palūkanas bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo prašymo priteisti 2 400 Lt išlaidų teismas netenkino, nurodė, kad ieškinys yra iš esmės patenkintas, sumažintas tik neturtinės žalos dydis, todėl atsakovo prašymą priteisti jo turėtas išlaidas atmetė.

Šalies argumentai

Atsakovas A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2013-03-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Apeliantas nurodo, jog sprendimo motyvuojamoji dalis neatitinka jai CPK keliamų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad versija apie atsakovo draugės L. T. užpuolimą atsirado tik proceso metu, kadangi jau baudžiamojoje byloje Nr. PK-138-441/2010 atsakovas teigė tik gynęs draugę. Teismas neatkreipė dėmesio, kad įvykis, kurio metu padaryti ieškovės sužalojimai, prasidėjo nuo konflikto tarp A. U. ir L. T., o atsakovas prisijungė vėliau. Ieškovė užpuolė L. T., o atsakovas bei N. M. bandė merginas išskirti. Atsakovas, gindamas draugę, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ieškovei, taigi jo veiksmai neperžengė būtinosios ginties ribų, nes kiekvienas asmuo turi teisę gintis ar ginti kitą asmenį. Pirmosios instancijos teismas neaptarė liudytojos L. A. parodymų, kurie patvirtina, jog atsakovas veikė CK 6.253 str. 7 d. sąlygomis, nepagrįstai nevertino A. B. ir N. M. parodymų, nors bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių priežasčių, dėl kurių liudytojai turėtų sakyti netiesą. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl nesivadovavo ir liudytojos L. T. parodymais, nors jos pasakojimą patvirtino kiti apklausti liudytojai. Atsakovo siekis apginti draugę negali būti vertinamas kaip neteisėti veiksmai, todėl civilinė atsakomybė jo atžvilgiu negali būti taikoma. Apeliantas taip pat pažymėjo, jog ieškinys buvo tenkintas tik 25 proc., todėl teismas turėjo iš ieškovės priteisti 75 proc. atsakovo turėtų 2 400 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, o ne atmesti šį atsakovo prašymą.

Atsiliepimas

Ieškovė A. U. atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Biržų rajono apylinkės teismo 2013-03-15 sprendimą be pakeitimų, priteisti ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė nurodė, kad skundžiamu teismo sprendimu jos ieškinys iš esmės buvo pilnai patenkintas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra visos būtinos sąlygos taikyti civilinę atsakomybę A. B.. Atsakovo kaltė įrodyta apklaustų liudytojų parodymais, kurie yra nuoseklūs ir abejonių nekelia. Teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas pilnai ir išsamiai įvertinus visas bylos aplinkybes, įrodymus, vadovaujantis įstatymais ir LAT praktika, todėl paliktinas galioti nepakeistas. Apelianto nurodomi nesutikimo su sprendimu motyvai yra subjektyvus bylos faktinių aplinkybių vertinimas, siekiant išvengti civilinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2009 m. spalio 31 d. apie 1 val. nakties bute, esančiame(duomenys neskelbtini), kilo konfliktas tarp ieškovės A. U. ir atsakovo draugės L. T.. Konflikto metu atsakovas A. B. ieškovei sudavė smūgį į veidą, išmušdamas viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmą ir antrą dantis bei nuskeldamas dešinės pusės pirmą dantį. Atsakovas, apklausiamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-06-11 posėdyje, pripažino, kad nukentėjusiajai sudavė smūgius, tačiau nurodė taip gynęs savo draugę L. T. (priv. kaltinimo byla Nr. PK-138-441/10, b. l. 19). MRU Teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialistai, apžiūrėję nukentėjusiąją, nustatė, kad A. U. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 9). Ieškovė išmuštų dantų taisymui turėjo 2 600 Lt išlaidų (b. l. 20-21), kurias prašė atlyginti bei priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog sprendžiant turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti nustatytos visos keturios sąlygos deliktinei civilinei atsakomybei taikyti: neteisėti veiksmai, žala, kaltė ir priežastinis ryšys (CK 6.246 – 6.249 str.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Biržų rajono apylinkės teismo vertinimu ir išvada, jog egzistuoja visos paminėtos sąlygos atsakovui taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, todėl argumentų nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų.

Viena iš privalomų ir šiai bylai aktualių deliktinės atsakomybės sąlygų yra žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas, išskyrus atvejus, jei įstatymas nustato pareigą atlyginti žalą, padarytą teisėtais veiksmais, todėl šios deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos paneigimas tais atvejais, kai prievolė atsakovui atlyginti padarytą žalą kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą negali būti tenkinami, nes veikos teisėtumas savaime paneigia tokio pobūdžio turtinės prievolės egzistavimą.

Atsakovas A. B. apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, kad smūgius A. U. sudavė gindamas draugę būtinosios ginties sąlygomis, todėl jo veiksmai buvo teisėti, o CK 6.253 str. 7 d. pagrindu civilinė atsakomybė atsakovui neturi būti taikoma. Pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Būtinoji gintis – tai veiksmai, kuriais siekiama gintis arba ginti kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio neteisėto pavojingo kėsinimosi, jeigu jais nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Vertinant, ar konkretaus įvykio metu egzistavo būtinosios ginties situacija, pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar buvo pavojingas kėsinimasis, ar jis buvo realus, t. y. tikras, o ne asmens įsivaizduojamas, ar kėsinimasis buvo akivaizdus, t. y. prasidėjęs ir dar nepasibaigęs, o teisė į būtinąją gintį neišnykusi. Esant pirmiau paminėtoms sąlygoms, nustatinėjama, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos.

Biržų rajono apylinkės teismo posėdyje apklausti liudytojai A. B. ir N. M. nurodė, jog tarp ieškovės A. U. ir atsakovo draugės L. T. įvyko konfliktas, merginos susipešė, N. M. ir atsakovas A. B. merginas bandė išskirti (b. l. 90-91). A. B. pripažino, jog ieškovei sudavė smūgius į veidą. Liudytoja L. T. pirmosios instancijos teismo posėdyje teigė, jog konfliktą iniciavo ieškovė A. U., tačiau atsižvelgiant į tai, kad L. T. yra artima atsakovo draugė, o baudžiamojoje byloje liudytoja nurodė, jog jokio konflikto nebuvo, nieko nenutiko ir šiuos savo parodymus pakartojo kelis kartus (baudž. byla Nr. 1-628-409/10, b. l. 58-59), liudytojos teiginius, jog konfliktą pradėjo ieškovė, teismas laiko nepatikimais. Nei liudytoja A. B., nei N. M. merginų konflikto pradžios nematė, kadangi buvo kitame kambaryje, todėl patvirtinti L. T. parodymų negali. Pažymėtina, jog įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią – atmesti. Remdamasis minėtais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog tarp A. U. ir L. T. kilo abipusis konfliktas ir susistumdymas. Turi būti pažymėta, kad esant specifinei konfliktinei situacijai - muštynėms, besiginančiųjų nėra – abi pusės yra puolančioje padėtyje. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Nagrinėjamoje situacijoje buvo abipusis susistumdymas, bet ne išskirtinai A. U. vykdytas kėsinimasis, nuo kurio buvo būtina gintis. Susistumdymas įvyko tarp dviejų merginų, jo metu joks realus ir akivaizdus pavojus L. T. negrėsė, to nenurodo ir atsakovas A. B., todėl atsakovas A. B. nepagrįstai panaudojo smurtinio pobūdžio veiksmus prieš A. U.. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad teisę į būtinąją gintį atsakovui A. B. neatsirado, todėl jo veiksmai nežymiai sutrikdant A. U. sveikatą laikomi neteisėtais.

Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų A. B., N. M., L. T. parodymais. Apeliantui paaiškintina, kad pagal CPK 185 straipsnyje įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo, ir įrodymų vertinimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, taip pat ir minėtų liudytojų paaiškinimus ir nurodytas aplinkybes, įvertino ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir iš jų visumos padarė išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismo teiginys, kad vienos liudytojos parodymai vertinami kritiškai, nereiškia, kad šie parodymai visai nebuvo vertinami, tačiau jų patikimumą teismas nustatė atsižvelgdamas į artimus liudytojos ryšius su bylos šalimi, kurie gali lemti liudytojo palankumą vienai iš proceso šalių ir tuo pačiu netikslų aplinkybių nurodymą. Liudytoja L. T. taip pat linkusi keisti nurodomas aplinkybes, todėl teismas negali vadovautis vien tik tokiais liudytojo parodymais, tačiau į juos atsižvelgia įrodymų visumoje. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimą priteisti turtinę žalą ir iš dalies tenkindamas ieškinio reikalavimą priteisti neturtinę žalą, iš atsakovo A. B. priteisė visas A. U. patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau atsisakė priteisti A. B. turėtas išlaidas. Apeliantas teigia, kad toks teismo sprendimas pažeidžia CPK 93 str. Šį atsakovo argumentą apeliacinės instancijos teismas laiko esant nepagrįstą. Pagal CPK 93 str. 4 d. teismas gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas priteisė tik dalį ieškovės nurodomos patirtos neturtinės žalos, tačiau tiek turtinė, tiek neturtinė žala atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos įstatymai pripažįsta, jog nukentėjusiajam turi būti atlyginti visi jo patirti nuostoliai (CK 6.251 str.). Tiek ieškovo, tiek atsakovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo neteisėto elgesio, dėl kurio ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą savo teisių gynybos, todėl atsakovo išlaidų priteisimas iš ieškovės reikštų papildomus ieškovės nuostolius arba nepilną ieškovės nuostolių atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog visas bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti atsakovas. Tai, kad priteista ne visa ieškovės prašyta neturtinės žalos suma negali būti pagrindu atsakovui atlyginti bylinėjimosi išlaidų dalį, nes neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ieškovės nurodymas teismui nėra privalomas, tai tik vienas iš kriterijų visumos, kuriais remdamasis teismas nustato žalos dydį.

Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Apeliacinio skundo netenkinant ir ieškovei prašant, priteistinos ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė A. U. pateikė įrodymus patyrusi 600 Lt išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, patarimą ir kitas teisines paslaugas (b. l. 119). Šios išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų, todėl priteistinos iš apelianto A. B. ieškovės A. U. naudai (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Lt teisinės pagalbos išlaidų A. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjai Margarita DzelzienėZina MickevičiūtėLaimutė Sankauskaitė