Tauragės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Š., atstovaujamos advokatės A. J., pareiškimą suinteresuotiems asmenims Z.A. G., J. G., V. G., V. G., V. G., S. G., Valstybės įmonei Turto bankas, Šilalės rajono notarų biuro notarei D. S. dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja L. Š. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti, kad įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimui, atsiradusiam po Leono J. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirties data (duomenys neskelbtini), pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių, ir atnaujinti (prailginti) praleistą įstatymų numatytą trijų mėnesių terminą teisinę reikšmę turintiems veiksmams atlikti ne teisme, t. y. pateikti pareiškimą notarui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, trims mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

2. Pareiškėja nurodė, kad Leono J. G. ir Z. A. G. santuokoje, kuri buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), gimė sūnūs V. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), J. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir dukra S. G., gim. (duomenys neskelbtini).

3. (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje L. J. G. ir Z. A. G. dukra S. G. ir J. G. įregistravo santuoką, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) S. ir J. G. šeimoje gimė dukra pareiškėja. Pareiškėja 2010 m. rugpjūčio 14 d. Šilalės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką su A. Š., santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

4. 2004 m. kovo 12 d. L. J. G. surašė testamentą, kuriuo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), paliko vaikaitei - tai yra pareiškėjai. Visus piniginius indėlius su priskaičiuojamais procentais, laikomus bet kokiame Lietuvos Respublikos banke, paliko sutuoktinei Z. A. G.. Testamentas buvo patvirtintas Šilalės rajono notarų biuro notarės D. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

5. Pareiškėja pažymėjo, kad 2004 m. kovo 12 d. testamentą pareiškėjai taip pat surašė ir jos močiutė Z. A. G. (L. J. G. žmona), kuriuo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), paliko vaikaitei - tai yra pareiškėjai. Testamentas buvo patvirtintas Šilalės rajono notarų biuro notarės D. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

6. Mėnesis iki senelio L. J. G. mirties pareiškėjai gimė sūnus A. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Nors šio pareiškimo rengimo dieną pareiškėjos sūnus yra sveikas ir vystosi gerai, tačiau iškart po gimdymo A. Š. reikalavo didžiulio, nepertraukiamo dėmesio (7 mėnesius maitintas krūtimi), medikų priežiūros, dėl to pareiškėjai reikėjo maksimaliai stebėti savo vaiką, jo sveikatos būklę ir vystymąsi. Dėl šių priežasčių pareiškėjai teko visą savo dėmesį sutelkti į ką tik gimusį sūnų, todėl ji objektyviai neturėjo galimybės imtis įstatyme numatytų veiksmų, susijusių su senelio Leono J. G. jai surašytu testamentu, dėl to pareiškėja yra praleidusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti.

7. Paminėtų aplinkybių kontekste pareiškėja pažymi ir tai, kad ji dėl teisinių žinių stokos manė, kad tai, jog abu jos seneliai tą pačią dieną surašė atskirus testamentus, kuriais savo bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą, t. y. gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, žemės sklypą, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjai, reiškia, kad teisės ir pareigos pareiškėjai kils tik po abiejų senelių mirties. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad teisinės reikšmės neturi paveldėjimo procedūrų atlikimas po vieno iš senelių mirties, kol yra gyvas kitas senelių bendro turto savininkas, šiuo atveju močiutė Z. A. G., nes visišką nuosavybės teisę pareiškėja įgis tik po abiejų senelių mirties ir dėl to po senelio Leono J. G. mirties neatlikdama notarinių veiksmų nepažeidžia jokių reikalavimų bei nepraranda jokių teisių. Taigi, šiuo pareiškimu reiškiamas prašymas dėl termino pratęsimo nepažeis kitų trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų, bet, priešingai, padės pareiškėjai sutvarkyti po senelio mirties likusius palikimo teisinius klausimus.

8. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo Valstybinė įmonė Turto bankas nurodė, kad jei išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl L. J. G. palikimui priimti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant. Taip pat nurodė, jog suinteresuotas asmuo, paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybę, nėra priėmęs palikėjo palikimo.

9. Suinteresuoti asmenys V. G., Z. A. G., S. G., V. G., V. G. atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjos pareiškimui neprieštarauja ir su juo sutinka. Taip pat prašė civilinę bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

10. Suinteresuotas asmuo J. G. atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, kadangi nei pareiškėja, nei jo velionis tėvas nei karto nebuvo paskelbę, kad buvo surašytas testamentas. Jis daro išvadą, kad testamentas sudarytas slapčia ir tai pažeidė jo teises. Mano, kad jo tėvai jį pamiršo, kadangi buvo atidavę auginti globėjams. Jis serga ūmine liga dėl kurios pats praleido terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo. 2023 m. sausio 10 d. gautas suinteresuoto asmens J. G. pranešimas, kuriame jis nurodė, kad prieštaravimų nebeturi ir palieka teismui spręsti dėl pareiškėjo pareiškimo pagrįstumo bei nurodė, kad paskirtame teismo posėdyje nedalyvaus.

11. Suinteresuotas asmuo Šilalės rajono notarų biuro notarė D. S. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai.

12. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė palaikė pareiškimą. Nurodė, kad jos senelis mirė, kai jos sūnui buvo mėnuo ir sūnus buvo labai neramus. Dėl vaiko sunkios priežiūros, neturint artimųjų šalia ji negalėjo kreiptis į notarą. Kadangi jos močiutė gyveno tame pačiame name, kaip miręs senelis, pareiškėja galvojo, kad kreiptis galima tik po jų abiejų mirties. Testamentas surašytas prieš 17 m. ir nei karto jis nebuvo pakeistas. Tik ji ir jos šeima prižiūrėjo senelį (vaistais, gydytojais ir t.t.). Nei vienas iš senelio vaikų nerodė jokio noro rūpintis seneliu, jie patys neturi sveikatos. Mano, kad gauti palikimą, reikia būti nusipelniusiam. Pareiškėjos seneliai niekada turto nenorėjo palikti savo vaikams, kad nekiltų tarp jų nesusipratimų ir barnių. Ji gailisi, kad praleido terminą ir prašo teismo atsižvelgti į jos senelio valią. Pati ji apie testamentą sužinojo nuo 2017 m., nes važiavo su seneliais kartu pas notarą. Jos dėdės J. ir jos šeimos santykiai, iki jam susergant, buvo tiesiog puikūs. Niekas nuo jo nebuvo slepiama, jis žinojo apie testamentą ir prieštaravimų nereiškė. Jos sesuo nedirba savivaldybėje, ji yra tarybos narė, ji neturi nei teisinių žinių ir tikrai jai nieko nepatarė. Močiutė dar yra gyva, o sužinojo apie praleistą terminą visai atsitiktinai, kai nuėjo pas notarę visai kitu reikalu. Dėl vaiko neramumo ji kreipėsi ir į gydytojus, bet visi sakė – išaugs, vaikas ištisai verkė, klykė ir kai jam sukako metukai, jo būklė ėmė gerėti. Ji yra pedagogė ir dirba mokykloje. Šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Močiutė po senelio mirties gyveno tame pačiame name, senelių vaikai visi gerai gyvena. Močiutė ir dabar puikiai tvarkosi. Taip pat nurodė, kad turi būti įvertinta tai, kad nei vienas suinteresuotas asmuo, net ir J. G., nei po senelio mirties, nei po jos pareiškimo atnaujinti terminą pateikimo teismui, nesikreipė į notarą dėl palikimo, likusio po jos senelio mirties, priėmimo. Dėl bylinėjimosi išlaidų nori paaiškinti, kad jeigu suinteresuotas asmuo sutinka su pareikšimu, tai pareiškėja prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuoto asmens nebereiškia.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis nustato, jog palikimą priimti įpėdiniai privalo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.57 straipsnį, įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

14. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelis L. J. G., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos senelis (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su Z. A. G.. Pareiškėjos seneliai būdami santuokoje susilaukė suinteresuotų asmenų J. G., V. G., S. G., V. G., V. G.. Pareiškėja yra S. G. dukra, velionio anūkė. Terminas palikimui priimti suėjo 2021 m. rugpjūčio 31 d.

15. 2004 m. kovo 12 d. velionis L. J. G. surašė testamentą, kuriuo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), paliko vaikaitei - tai yra pareiškėjai. Visus piniginius indėlius su priskaičiuojamais procentais, laikomus bet kokiame Lietuvos Respublikos banke, paliko sutuoktinei Z. A. G.. Testamentas buvo patvirtintas Šilalės rajono notarų biuro notarės D. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat 2004 m. kovo 12 d. testamentą pareiškėjai surašė ir jos močiutė Z. A. G. (Leono J. G. žmona), kuriuo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), paliko vaikaitei, tai yra pareiškėjai. Testamentas buvo patvirtintas Šilalės rajono notarų biuro notarės D. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos teismų sistemos sąsajos su Testamentų registru nenustatyta, kad kas nors būtų kreipęsis dėl po senelio mirties likusio palikimo priėmimo.

16. Pareiškėja per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjos teigimu, mėnesis iki senelio L. J. G. mirties pareiškėjai gimė sūnus A. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Iškart po gimdymo A. Š. reikalavo didžiulio, nepertraukiamo dėmesio (7 mėnesius maitintas krūtimi), medikų priežiūros, dėl to pareiškėjai reikėjo maksimaliai stebėti savo vaiką, jo sveikatos būklę ir vystymąsi. Dėl šių priežasčių pareiškėjai teko visą savo dėmesį sutelkti į ką tik gimusį sūnų, todėl ji objektyviai neturėjo galimybės imtis įstatyme numatytų veiksmų, susijusių su senelio L. J. G. jai surašytu testamentu. Be to, pareiškėja dėl teisinių žinių stokos manė, kad tai, jog abu jos seneliai tą pačią dieną surašė atskirus testamentus, kuriais savo bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą, t. y. gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, žemės sklypą, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjai, reiškia, kad teisės ir pareigos pareiškėjai kils tik po abiejų senelių mirties. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad teisinės reikšmės neturi paveldėjimo procedūrų atlikimas po vieno iš senelių mirties, kol yra gyvas kitas senelių bendro turto savininkas, šiuo atveju močiutė Z. A. G., nes visišką nuosavybės teisę pareiškėja įgis tik po abiejų senelių mirties ir dėl to po senelio L. J. G. mirties neatlikdama notarinių veiksmų nepažeidžia jokių reikalavimų bei nepraranda jokių teisių.

17. Pagal kasacinio teismo praktiką klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

18. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad pirmaisiais vaiko gimimo metais jam reikalinga ypatinga priežiūra, vertina, kad šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės, dėl kurių praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, yra pakankamai svarbios. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad dėl susidariusios situacijos pareiškėjai buvo objektyviai apsunkinta galimybė įgyvendinti savo teises priimti mirusio senelio palikimą per įstatyme nustatytą terminą, nes visą savo dėmesį ji privalėjo skirti ką tik gimusiam savo sūnui. Be to, atsižvelgtina ir į palikėjo testamente išreikštą valią, į tai, kad suinteresuoti asmenys byloje neprieštarauja pareiškėjos pareiškimui ir tai, kad iki šiol niekas nėra kreipęsis dėl palikimo priėmimo ar priėmęs palikimą. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Teismas daro išvadą, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį atnaujinus nebus pažeisti kitų asmenų interesai bei teisinių santykių stabilumo principas.

19. Išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nepriėmusi palikimo, pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad pareiškėja laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad yra pagrindas atnaujinti pareiškėjai praleistą terminą priimti palikimą, atsiradusį po senelio L. J. G. mirties (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

20. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad jei suinteresuoti asmenys byloje neprieštaraus jos pareiškimui, ji nereikalaus atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoti asmenys prieštaravimų nepateikė, pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

21. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 53,12 Eur ir jos yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjos valstybei.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–578 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po senelio Leono J. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Atnaujintą terminą skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš pareiškėjos L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 53,12 Eur (penkiasdešimt tris eurus, 12 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.