- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-05
- Bylos Nr.
- 1A-492-919/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- T. M.
- Nukentėjusysis
- P. P.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir už tai jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4, 5 dalimis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui, įpareigojant per visą bausmės laiką pradėti dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, ar gydymusi gydymo įstaigos stacionare, atlyginti nukentėjusiajam padarytą 3 426 eurų turtinę žalą ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesį keičiančioje programoje.
Skundžiamu nuosprendžiu iš T. M. nuspręsta priteisti nukentėjusiajam P. P. 3 426 eurus turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Taip pat nuspręsta nukentėjusiajam priteisti 2 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 1 350 eurų turėtų proceso išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. T. M. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu už tai, kad (duomenys neskelbtini) val., viešoje vietoje (duomenys neskelbtini) kavinės "G.“ patalpose, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, kitų asmenų akivaizdoje, sužalojo jam nepažįstamą asmenį - vieną kartą koja įspyrė P. P. į nosį ir ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė į veidą, padarydamas nukentėjusiajam P. P. veido sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis akių vokuose, nosies kaulų lūžiu, tuo sukeldamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis T. M. apeliaciniu skundu prašo paskirti švelnesnę bausmę, kadangi jis pirmą kartą yra teisiamas, yra dirbantis, savo kaltę pripažino pilnai ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, ateityje daugiau nenusikals.
Atsiliepimas
3. Nukentėjusysis P. P. atsiliepimu į nuteistojo T. M. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nuosprendį.
3.1. Atsiliepime nukentėjusysis pažymi, jog nuteistojo T. M. prisipažinimas nebuvo nuoširdus, nes jis iš pradžių bandė išvengti atsakomybės, ilgą laiką neprisipažino ir dėl tokių nuteistojo veiksmų daugiau kaip pusę metu truko ikiteisminis tyrimas. Be to, nuteistasis pareiškė, kad jam pabodo šis reikalas, galiausiai nurodė policijai kaip buvo ir galima suprasti, kad jis čia nukentėjusiajam paslaugą daro, kad sutinka taikytis ir nebereikės tampytis po teismus. Be to, nukentėjusysis pažymi, jog iki šios dienos nuteistasis T. M. jo nėra atsiprašęs.
3.2. Nukentėjusysis nurodo, kad nuteistasis nukentėjusiajam iki pat šios dienos nėra atlyginęs jokios dalies jo patirtos žalos, nepaisant to, jog nuteistajam jis yra nurodęs savo banko sąskaitą. Be to, nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu aiškiai teismui nurodė, jog neoficialiai prekiauja automobiliais - juos perparduoda, o į teismą buvo atvykęs pakankamai nauju „Mercedes“ automobiliu, todėl turi reikiamas galimybes atlyginti žalą nukentėjusiajam. Nuteistojo atsainų, apatišką požiūris į visą situaciją parodo nuteistojo ir nukentėjusiojo susirašinėjimas –„Labas, skambino tyrėja pati man šiandien tai pasakiau aš jai, kad perduotų byla į teismą tai gali užbaiginėt ten civilinį.“ Nukentėjusiajam nurodžius, jog T. M. pats susisiekė dėl žalos atlyginimo, tačiau vėliau taip ir nepateikė jokio siūlymo, kiek žalos galėtų atlyginti, T. M. parašė, jog: „Na aš maniau ta suma bus tarp 2 ir 3 tūkst eurų, bet kai kalbama apie 6 ir t.t tai geriau aš geram advokatui tuos tris išleisiu. Neturiu pats piktumų nei prieš tave nei prieš nieką, tiesiog čia kas išgirsta tik akis išverčia suma pasakius.“ Pažymėtina, kad T. M. nukentėjusiajam neatlygino jokios padarytos žalos ir dar nurodė, jog geriau tas sumas mokės advokatui, o ne jam kaip žalos atlyginimą. Tokie nuteistojo teiginiai akivaizdžiai rodo, jog jis visiškai nesigaili padaręs nusikalstamą veiką ir atlyginti nusikalstama veika padarytos žalos nemato pagrindo.
3.3. Be to, atsiliepime pažymima, kad nuteistasis T. M. nusikalstamos veikos padarymo metu tarnavo Lietuvos kariuomenėje ir nusikalstama veika buvo padaryta nepaisant jo priesaikos tarnauti Lietuvos valstybei. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nors nuteistasis skunde nurodo, jog yra dirbantis, tačiau teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jis oficialiai niekur nedirba, o apeliaciniame skunde jokių įrodymų, jog dirba nepateikė.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. M. apeliacinis skundas atmetamas
5. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu neginčijama T. M. kaltė ir veikos kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau skunde prašoma sušvelninti jam paskirtą bausmę, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
6. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
7. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. M. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.
8. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi, teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).
9. Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino aplinkybes, jog T. M. vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą padarė būdamas neteistas, todėl laikomas teisiamu pirmą kartą. Byloje pagrįstai nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas sąlygojo galimybę teismui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Alytaus apylinkės teismas T. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino, jog jis nusikaltimą įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo įvykdymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
10. Už BK 138 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą yra numatyta tik reali laisvės atėmimo bausmė iki 5 metų.
11. BK 62 straipsnyje yra nurodytos sąlygos, kuomet teismas atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes už nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę. Tačiau atsižvelgus į tai, kad nuteistasis T. M. nors ir yra pakankamai jauno amžiaus, tačiau nedirba, nesimoko, nukentėjusiojo neatsiprašė, padarytos turtinės ir neturtinės žalos neatlygino, nustatyta viena sunkinanti, viena lengvinanti nuteistojo padėtį aplinkybės, todėl nėra pagrindo T. M. paskirti švelnesnę bausmės rūšį nei tą numato BK 138 straipsnio 2 dalies sankcija. Be to, Alytaus apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad T. M. atžvilgiu yra pagrindas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti ir paskirti įpareigojimus, kurie per bausmės vykdymo atidėjimo laiką jam galėtų padaryti teigiamą poveikį daugiau nedaryti naujų nusikalstamų veikų.
12. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. M. skyrė tokią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė lygiam sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Taip pat teismas laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 1 metų laikotarpiui su įpareigojimais. Todėl įvertinus T. M. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl paskirtą bausmę T. M. pagrindo mažinti nėra.
13. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (3 t. b.l. 40-45). Pažymoje nurodyta, kad T. M. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 90 eurų ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.
14. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. M. nedirba, duomenų apie jo turimą turtą nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms T. M. turtinę padėtį laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už T. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo T. M. apeliacinį skundą atmesti.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo išieškoti iš T. M. antrinės teisinės pagalbos išlaidas.