Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolantos Malijauskienės, Broniaus Januškos ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. (S. R.) skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai dėl akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas S. R. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN) direktoriaus 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. 2-1005 1.2 punktą, kuriuo pareiškėjas perkeltas gyventi iš 1-4 (3) brigados į 12-1 (21) brigadą; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 2S-5712 (t. 1, b. l. 5–7).

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 23 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. skundą dėl reikalavimo panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymą Nr. 2-1005 „Dėl nuteistųjų skyrimo į būrius“ 1.2 punktą, kuriuo pareiškėjas perkeltas gyventi iš 1-4 (3) brigados į 12-1 (21) brigadą, nutraukė (t. 1, b. l. 132–137), o 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi administracinę bylą dėl skundo reikalavimo panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 2S-5712 (toliau – Sprendimas) perdavė pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais. Paaiškino, kad pareiškėjas jau yra paleistas į laisvę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Pravieniškių PN direktorius 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 2-1005, atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 19 d. nuteistųjų skyrimo į būrius 2-ame sektoriuje komisijos posėdžio protokolą Nr. 62-4192, skyrė pareiškėją iš 1-4 (3) į 12-1 (21) brigadą (t. 1, b. l. 58). 2016 m. rugsėjo 18 d. apie 14.45 val. pataisos įstaigos 2 sektoriaus KPP Nr. 3 patalpose pareiškėjas kategoriškai atsisakė gyventi direktoriaus įsakymu jam paskirtoje gyvenamojoje vietoje 1-ame būryje (b. l. 96). Drausmės komisijos posėdžio metu 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarta pareiškėjui už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą nuobaudos neskirti ir apsiriboti svarstymu drausmės komisijoje (b. l. 94–95). 2016 m. rugsėjo 19 d. apie 17.10 val. nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų ir padarė bausmės atlikimo režimo pažeidimą, todėl Pravieniškių PN direktoriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 68-1254 pareiškėjui buvo skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų dėl to, kad jis 2016 m. rugsėjo 19 d. 17.10 val. atsisakė gyventi direktoriaus įsakymu jam skirtoje gyvenamojoje vietoje 12-ame būryje (b. l. 29). Nesutikdamas su paskirta nuobauda, pareiškėjas ją apskundė Departamentui, pateikdamas 2016 m. spalio 14 d. skundą (b. l. 10–13). Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 2S-6050, kuriuo konstatavo, jog Pravieniškių PN direktoriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 68-1254 paskirta nuobauda yra pagrįsta ir adekvati, jos panaikinti pagrindo nėra (b. l. 16–17). Pareiškėjas Departamentui pateikė 2017 m. rugpjūčio 11 d. prašymą, kuriame išdėstė nesutiko su jo perkėlimu į 12 būrio 1 brigadą ir prašė pateikti atsakymą į jo 2018 m. spalio 19 d. skundo Departamentui reikalavimą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Pravieniškių PN direktoriaus įsakymą dėl pareiškėjo skyrimo gyventi į 12 būrio 1 brigadą (b. l. 14). Departamentas skundžiamu Sprendimu pareiškėjui paaiškino, kad 2016 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 2S-6050 jau atsakė į pareiškėjo skundą, taip pat išnagrinėjo Pravieniškių PN 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 68-1254 skirtos nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo klausimą bei konstatavo, kad Pravieniškių PN 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. 2-1001 panaikinti pagrindo nėra (b. l. 15).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl Departamento Sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo reikalavimas panaikinti Pravieniškių PN direktoriaus įsakymą skirti pareiškėją gyventi į 12 nuteistųjų būrį, teisėtumo ir pagrįstumo. Nesutikimą su minėtu Sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad atsakovas nei ankstesniame sprendime, nei skundžiamame Sprendime nepateikė jokių atsikirtimų ar komentarų dėl pareiškėjo perkėlimo gyventi į 12 būrio 1 brigadą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 11 d. pakartotiniu prašymu kreipėsi į Departamentą, prašydamas pateikti atsakymą į 2016 m. spalio 19 d. skundo Departamentui reikalavimą, kuriuo prašoma panaikinti Pravieniškių PN direktoriaus įsakymą dėl jo skyrimo gyventi į 12 būrio 1 brigadą (Pravieniškių PN įsakymo 1.2 punktas). Į pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 11 d. pakartotinį prašymą Departamentas atsakė 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 2S-5712 „Dėl skundo išnagrinėjimo“. Jame nurodyta, kad Departamentas 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. 2S-6050 jau pateikė pareiškėjui atsakymą į anksčiau pateiktą skundą. Buvo atkreiptas pareiškėjo dėmesys į tai, kad Departamentas, pasisakydamas dėl Pravieniškių PN 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 68-1254 skirtos nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo, rėmėsi Pravieniškių PN direktoriaus 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 2-1005, kurio pareiškėjas nevykdė, todėl Departamento 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimas Nr. 2S-6050 pripažinti, kad 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 68-1254 nuobauda pareiškėjui buvo skirta pagrįstai ir teisėtai, jau savaime suponavo Pravieniškių PN direktoriaus 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. 2-1005 teisėtumą, todėl Departamentas atskirai nepasisakė dėl Pravieniškių PN direktoriaus 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. 2-1005 panaikinimo.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Aiškindamas šią teisės normą, LVAT ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011).

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (LVAT 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1919-556/2015).

Vertindamas skundžiamo Sprendimo turinį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies kontekste ir pareiškėjo skundo argumentą, kad atsakovas Sprendime nepateikė jokių atsikirtimų ar komentarų dėl jo pageidavimo būti perkeltam gyventi į 12 būrio 1 brigadą, teismas pažymi, kad pareiškėjas pateiktame 2016 m. spalio 14 d. skunde prašė panaikinti Pravieniškių PN direktoriaus įsakymą dėl pareiškėjo apgyvendinimo Pravieniškių PN 3 sektoriaus 12 būryje bei panaikinti Pravieniškių PN direktoriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 68-1254 dėl nuteistojo S. R. nubaudimo (b. l. 10–13). Pakartotiniame savo 2017 m. rugpjūčio 11 d. prašyme Departamentui pareiškėjas prašė pateikti jam atsakymą į 2016 m. spalio 19 d. skundo Departamentui reikalavimą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Pravieniškių PN direktoriaus įsakymą dėl pareiškėjo apgyvendinimo Pravieniškių PN 3 sektoriaus 12 būryje (b. l. 14). Skundžiamame Sprendime pareiškėjui buvo aiškiai atsakyta, kad Departamentas, spręsdamas dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, rėmėsi Pravieniškių PN 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 2-1005 ir paaiškino, kad dėl šio įsakymo teisėtumo nepasisakė tik dėl to, kad išsprendus klausimą dėl nuobaudos skyrimo teisėtumo, tai savaime suponavo ir pastarojo įsakymo teisėtumą. Šiame kontekste taip pat pažymėtina tai, kad ginčijamame Sprendime pareiškėjui buvo paaiškinta, kad 2016 m. lapkričio 17 d. sprendime Nr. 2S-6050 jau buvo pateiktas atsakymas į pirmesnį skundą. Kaip teisingai teigia atsakovas, Pravieniškių PN direktoriaus 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. 2-1005, kuriuo pareiškėjas perkeltas gyventi iš 1-4 (3) brigados į 12-1 (21) brigadą, tiek Pravieniškių PN direktoriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 68-1254 pareiškėjui paskirtos nuobaudos už tai, kad jis atsisakė eiti į pataisos įstaigos administracijos paskirtą būrį, yra susiję logine seka. 2016 m. lapkričio 17 d. sprendime Nr. 2S-6050 detaliai išnagrinėtas pareiškėjui paskirtos nuobaudos paskyrimo ir jo perkėlimo (apgyvendinimo) klausimai, tačiau teismas dėl minėto sprendimo plačiau nepasisako, nes, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Regiono apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-2809-422/2018 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00348-2018-0) dėl šio Departamento 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. 2S-6050 teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Pareiškėjas teigia, kad Departamentas, priimdamas 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 2S-6050, negalėjo remtis Pravieniškių PN direktoriaus 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 2-1005, kaip nurodyta skundžiamame Sprendime, ir tuo pačiu negalėjo daryti išvados dėl pareiškėjo paskyrimo gyventi į 12 būrio 1 brigadą teisėtumo, tačiau savo teiginio niekaip nepagrindžia ir nenurodo jokių aiškių nesutikimų argumentų.

Teismo vertinimu, ginčijamas atsakovo Sprendimas yra pagrįstas surinktų faktų visuma ir jų teisiniu vertinimu. Atliekant atsakovo veiksmų pagrįstumo ir teisėtumo teisminę kontrolę pagal pareiškėjo skundą, nėra teisinių pagrindų pripažinti, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, nesilaikė įstatyme nustatytų reikalavimų – jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, faktinės aplinkybės aptartos aiškiai, įvertinta juridinių faktų visuma, jos susietos su taikomomis teisės normomis, kurių turinys atskleistas, pareiškėjui išaiškinta (nurodyta) Sprendimo apskundimo tvarka, Sprendimas pasirašytas jį priėmusio valstybės tarnautojo (patvirtintas parašu), todėl skundžiamas Sprendimas atitinka anksčiau paminėtus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Tai, kad pareiškėjo netenkina atsakovo pardaryta išvada dėl jam paskirtos nuobaudos ir jo perkėlimo į gyventi į 12 būrio 1 brigadą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas Sprendimas iš esmės yra neteisėtas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas Sprendimas priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų jo panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad remiantis bylos duomenimis, pareiškėjas yra paleistas į laisvę 2018 m. liepos 21 d. (t. 2, b. l. 16), todėl šiai dienai jo keltas ginčas yra praradęs aktualumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendė:

pareiškėjo S. R. (S. R.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.