Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. D. (toliau – Pažeidėjas) skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-03-17 nutarimo, kuriuo Pažeidėjas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK (toliau – ATPK) 163² str. 2 d. ir 171² str. 1 d. galutine administracine nuobauda – 600 Eur bauda su 42 vnt. cigarečių pakelių „Premjer“ ir 5 vnt. cigarečių pakelių „Premjer 7“ su Baltarusijos Respublikos pavyzdžio banderolėmis konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-03-17 nutarimu Pažeidėjui už ATPK 163² str. 2 d. numatytą pažeidimą buvo paskirta 289 Eur bauda su 42 vnt. cigarečių pakelių „Premjer“ ir 5 vnt. cigarečių pakelių „Premjer 7“ su Baltarusijos Respublikos pavyzdžio banderolėmis konfiskavimu, bei už ATPK 171² str. 1 d. numatytą pažeidimą buvo paskirta 500 Eur bauda; subendrinus paskirtas nuobaudas, Pažeidėjui paskirta galutinė administracinė nuobauda – 600 Eur bauda su 42 vnt. cigarečių pakelių „Premjer“ ir 5 vnt. cigarečių pakelių „Premjer 7“ su Baltarusijos Respublikos pavyzdžio banderolėmis konfiskavimu. Tuo pačiu nutarimu konfiskuoti iš Pažeidėjo išimti naftos produktai: 407 l dyzelino ir 48 l transformatorinės alyvos. Baudos mokėjimas išdėstytas 6 mėn. laikotarpiui.

- 2015 m. lapkričio 19 d. apie 12.07 val. savo namuose, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė akcizais apmokestinamas prekes, t.y. 42 vnt. pakelių cigarečių „Premjer“ ir 5 vnt. pakelių cigarečių „Premjer 7“ su Baltarusijos Respublikos pavyzdžio banderolėmis, bendros 110,87 Eur vertės, tuo pažeidė 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų taisyklių „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje“ 3.1.2 punkto reikalavimus;

- 2015 m. lapkričio 19 d. apie 12.07 val. tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini) garaže ir (duomenys neskelbtini) garaže, neturėdamas įsigijimo dokumentų laikė naftos produktus: 407 litrus dyzelino ir 48 litrus transformatorinės alyvos, iš viso – 455 litrus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. VA-117 „Dėl naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių“ (toliau tekste – Taisyklių) 5.2, 18, 20 punktų reikalavimus.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjas skundu nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 171² str. 1 d., teigia apie jo kaltę patvirtinančių įrodymų nebuvimą, netinkamą įrodymų dėl šio inkriminuojamo nusižengimo vertinimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus, pagrįstai pripažino Pažeidėją kaltu dėl ATPK 171² str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo, ir paskyrė teisingą nuobaudą už jį bei galutinę baudą.

ATPK 171² str. 1 d. numatyta atsakomybė už biokuro, bioalyvos gabenimo ir laikymo, taip pat naftos produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarkos pažeidimą, išskyrus veiksmus, numatytus šio straipsnio antrojoje dalyje. Taigi ši norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius biokuro, naftos produktų gabenimo ir laikymo taisyklių pažeidimus. Kuro gabenimo ir laikymo tvarką reglamentuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos viršininko 2010-12-27 įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklės (toliau – Taisyklės).

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad Pažeidėjas administraciniame kaltinime nurodytu laiku ir vietose įvairių tūrių talpose laikė 407 litrus dyzelino ir 48 litrus transformatorinės alyvos, be šių naftos produktų įsigijimą pagrindžiančių dokumentų. Pažeidėjas neginčija paties minėtų naftos produktų laikymo fakto ir jų kiekių, tačiau nurodo priežastis ir aplinkybes, jo manymu, šalinančias atsakomybę pagal ATPK 171² str. 1 d. Pažeidėjas teigia administraciniame kaltinime nurodytus naftos produktus įsigijęs teisėtai, tik neturintis visų jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, todėl neturi būti baustinas. Tokie Pažeidėjo teiginiai, juos vertinant visos bylos apimtyje, jo atsakomybės nešalina.

Pažymėtina, kad ūkininkai ir fiziniai asmenys turi laikytis Taisyklių 12–13, 18–20 punktuose nustatytų reikalavimų, kai laiko ar gabena degalus savo reikmėms kilnojamosiose talpyklose, kurių bendras tūris nuo 40 litrų iki 450 litrų įskaitytinai. Taisyklių 18 punkte nurodyta, kad šių Taisyklių 5 punkte nurodyti asmenys privalo saugoti laikomų naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų įsigijimo ir (ar) gabenimo dokumentus tol, kol laikomi tie produktai. Iš esmės tokia pati pareiga įtvirtinta ir Taisyklių 20 punkte. Taigi kurą laikantis asmuo privalo būti rūpestingas ir dėmesingas ir imtis priemonių dokumentų išsaugojimui iki laikymo pabaigos.

Pažeidėjas bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu teigė, kad administraciniame kaltinime nurodytas jo laikytas dyzelinis kuras yra dalis jo ir dalis jo tėvo - ūkininko A. D. ir šio ūkiui skirtas, o alyva priklauso jam. Ji nėra transformatorinė ir jis ją įgijęs dar iki 2000 m. savo reikmėms iš likviduotų variklių remonto dirbtuvių. Tačiau tokia Pažeidėjo versija vertintina kaip jo pasirinktas gynybos būdas siekiant išvengti administracinės atsakomybės ar ją sušvelninti, nes jos nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, be to – tam tikri duomenys tai paneigia.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirminiame paaiškinime, įrašytame į administracinio teisės pažeidimo protokolą, Pažeidėjas apie pas jį rasto dyzelio priklausymą tėvui A. D. ir šio kuro paskirtį žemės ūkio reikmėms net neužsiminė – ši versija atsirado tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, kuomet buvo pateikti ir tam tikri dyzelino įsigijimą patvirtinantys dokumentai. Pažeidėjo pateiktieji kvitai iš tiesų patvirtina dyzelinio kuro įsigijimą tam tikrais kiekiais skirtingu laiku, tačiau ne bet kokio, o dažyto – žalia spalva žymimo dyzelinio kuro, kurio paskirtis, sudėtis bei spalva skiriasi nuo paprasto dyzelinio kuro. Kaip matyti iš bylos, administraciniame kaltinime nurodyti naftos produktai buvo laikomi 12-oje įvairių talpų (43-49 b.l.) ir atliktas tyrimas, paėmus jų visų mėginius. Specialisto išvadoje konstatuota, kad 11-oje iš 12-kos pateiktų mėginių yra geltonos ir rudos spalvų, skaidrus dyzelinas (55-56 b.l.). Ši išvada pateikta kompetentingo specialisto, ji – ne tikėtina, o kategoriška, atlikta naudojant atitinkamas metodikas, todėl netikėti ja teismas neturi jokio pagrindo. Tuo tarpu, kaip minėta, Pažeidėjo pateiktieji kvitai patvirtina įsigijimą ne paprasto, o dažyto dyzelino, kas leidžia minėtus dokumentus ir su dyzelino įsigijimu susijusius Pažeidėjo teiginius vertinti kritiškai ir daryti pagrįstą išvadą apie administraciniame kaltinime nurodyto dyzelino įsigijimą patvirtinančių dokumentų nebuvimą, neturėjimą. Pažeidėjo teiginiai apie galimą dažyto dyzelino susimaišymą su paprastu dyzelinu ir to sąlygotą jo esamą spalvą atmestini kaip nepagrįsti, nes iš Pažeidėjo teiginių sektų visiškai nelogiška išvada, kad žalią dyzeliną įpilus į talpą su galimu paprasto skaidraus, geltonos ir rudos spalvų dyzelino likučiu ar jo pėdsakais visas dyzelinas taptų skaidrus, o jo spalva – geltonos ir rudos.

Taip pat kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės vertintini ir Pažeidėjo deklaratyvūs bei objektyviems bylos duomenims prieštaraujantys teiginiai apie administraciniame kaltinime nurodytos alyvos įsigijimą. Pažeidėjas teigia, kad alyva priklauso jam, ji nėra transformatorinė ir jis ją įgijo dar iki 2000 m. savo reikmėms iš likviduotų variklių remonto dirbtuvių, tačiau tai patvirtinančių duomenų jis nepateikė, o jo tokių teiginių prieštaringumas abejonių nekeliančiam objektyviam įrodymui – specialisto išvadai, taip pat nepasitvirtinę jo teiginiai dėl jo laikyto dyzelino, sudaro pakankamą pagrindą abejoti Pažeidėjo deklaratyviais teiginiais ir jo parodymus laikyti nepatikimais. Byloje esančia specialisto išvada konstatuota, kad administraciniame kaltinime nurodyta alyva yra transformatorių alyva, kas paneigia Pažeidėjo teiginius apie šio naftos produkto paskirtį ir pobūdį. Tokiu būdu nėra pagrindo tikėti ir Pažeidėjo teiginiais apie minėtos alyvos patekimą jo žinion.

Vertinant aukščiau išdėstytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutarime padarytomis išvadomis dėl Pažeidėjo kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimu, ir konstatuoja, kad Pažeidėjas padarė apeliaciniu skundu ginčijamą pažeidimą, numatytą ATPK 171² str. 1 d., todėl nutraukti bylą jo atžvilgiu šioje dalyje nėra pagrindo.

Pažeidėjas be kita ko prašo sušvelninti jam už ATPK 171² str. 1 d. numatytą nusižengimą paskirtą nuobaudą, skiriant sankcijoje numatytą minimalią baudą ir nekonfiskuojant naftos produktų, mano, jog jam paskirta aiškiai per griežta nuobauda, o naftos produktai konfiskuoti nepagrįstai. Tokie Pažeidėjo teiginiai yra nepagrįsti, todėl skundas ir šioje dalyje netenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir apylinkės teismo nutarime išdėstytus argumentus dėl administracinės nuobaudos skyrimo, konstatuoja, jog Pažeidėjui už ATPK 171² str. 1 d. paskirta teisinga bauda, o naftos produktai ATPK 26 str. pagrindu konfiskuoti pagrįstai.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, apylinkės teismas, skirdamas Pažeidėjui nuobaudas už atskirus nusižengimus, atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, motyvus, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas motyvacinėje nutarimo dalyje nurodęs, kad baudų dydžiai už atskirus nusižengimus nustatytini nuo vidurkio link minimumo, Pažeidėjui už ATPK 163² str. 2 d. paskyrė minimalią 289 Eur dydžio baudą (sankcijoje numatyta bauda nuo 289 Eur iki 1448 Eur), o už ATPK 171² str. 1 d. – už vidurkį ženkliai mažesnę - 500 Eur dydžio baudą (sankcijoje numatyta bauda nuo 289 Eur iki 5792 Eur). Pažymėtina, kad už vieną nusižengimą skirdamas minimalią baudą, o už kitą – artimą minimaliai, teismas jokių pažeidimų nepadarė, nes kiekvienu atveju yra skirtingas padarytų pažeidimų pobūdis, apimtis, o taip pat – skirtingos sankcijų ribos. Todėl aukštesnysis teismas konstatuoja teisingą baudos už ATPK 171² str. 1 d. dydžio nustatymą ir pagrindo jį keisti nebuvimą. Aukštesniojo teismo manymu, skundžiamu teismo nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos yra teisingos ir jų švelninti nėra pagrindo, tokio pagrindo nenurodė ir Pažeidėjas.

Pažeidėjas nesutinka su administraciniame kaltinime nurodytų naftos produktų konfiskavimu ir teigia apie nepagrįstą ATPK 26 str. taikymą jo atžvilgiu, nes pas jį rastų naftos produktų apyvarta nėra uždrausta bei nenustatytas jų neatitikimas jiems nustatytų privalomųjų kokybės rodiklių. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad šie Pažeidėjo teiginiai nepaneigia jam pritaikyto naftos produktų konfiskavimo pagrįstumo. Pažymėtina, kad ATPK 26 str. 1 d. be kita ko numato daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo tiesioginis objektas, konfiskavimą. Minėtos normos taikymui nėra numatyta, kad konfiskuoti galima tik apyvartoje uždraustus ar tam tikrų teisės aktų nustatytų reikalavimų neatitinkančius daiktus, esančius nusižengimo padarymo tiesioginiu objektu. Todėl apylinkės teismas teisingai pažymėjęs, kad administraciniame kaltinime nurodyti naftos produktai laikytini ATPK 171² str. 1 d. nusižengimo tiesioginiu objektu, pagrįstai konfiskavo Pažeidėjo neteisėtai laikytus naftos produktus.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-03-17 nutarimą palikti nepakeistą ir V. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.