Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ ieškinį atsakovui T. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Moment Credit“ ieškinį atsakovui T. P. dėl skolos priteisimo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - ieškovei iš atsakovo priteisė 1 043,68 Eur negrąžinto kredito sumą, 537,99 Eur kredito mokestį, 20,07 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas T. P. dėl šio teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi nustatė atsakovui T. P. 7 dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta specialioji teisė norma, pagal kurią apeliacinį skundą turi teisę surašyti ir pasirašyti tik pats apeliantas, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, arba jo advokatas. Kadangi apeliacinį skundą pasirašė atsakovas T. P.; jį surašė ir kartu pasirašė atsakovo sutuoktinė D. P., turinti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, o duomenų, jog atsakovas turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, byloje nėra, teismas nustatė apeliantui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti apeliacinį skundą, pasirašytą advokato arba pateikti įrodymus apie apelianto aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Teismas pažymėjo, kad sutuoktinė, turinti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, gali atstovauti ieškovą tik pirmosios instancijos teisme teikiant ieškinį bei atliekant kitus procesinius veiksmus vadovaujantis CPK 56 straipsniu, įtvirtinančiu bendrą asmenų, veikiančių pagal pavedimą teisme, taisyklę.

Atskirojo skundo argumentai

Atsakovas T. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:CPK 306 straipsnio 3 dalyje be skundžiamoje nutartyje cituojamos normos, aiškiai parašyta, jog apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte (aktuali redakcija nuo 2017 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti: asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Apelianto teigimu, sutuoktiniui teisė surašyti apeliacinį skundą neribojama.Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys gali atstovauti tik pirmos instancijos teismuose. CPK nėra jokios teisės normos, kuri ribotų CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų asmenų atstovavimo teisę, įskaitant visų šalies procesinių dokumentų parengimą ir pasirašymą. Įstatymų leidėjas neriboja CPK 56 straipsnio 1 dalies 4-7 punktuose nurodytų asmenų teisės atstovauti net ir kasacinės instancijos teismuose, įskaitant, bet nepasiribojant kasacinio skundo parengimu (CPK 347 straipsnio 3 dalis, 354 straipsnis).Teismas įpareigodamas apeliantą šalinti trūkumus padarė procesinės teisės normos taikymo klaidą, be jokio teisinio pagrindo apribojo atsakovo subjektinę teisę į apeliaciją, todėl nutartis naikintina.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Kaip minėta, skundžiama nutartimi teismas nurodė atsakovui pateikti apeliacinį skundą, pasirašytą advokato arba pateikti įrodymus apie apelianto aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, teigdamas, kad sutuoktinė, turinti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, gali atstovauti ieškovą tik pirmosios instancijos teisme teikiant ieškinį bei atliekant kitus procesinius veiksmus vadovaujantis CPK 56 straipsniu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiai skundžiamos nutarties išvadai.CPK 306 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinį skundą surašo advokatas. <...> Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo. Pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą - fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui).Taigi, šiomis normomis įstatymų leidėjas suteikė teisę surašyti apeliacinį skundą (jį kartu su paduodadnčiu asmeniu pasirašant) ne tik advokatui, bet ir apelianto sutuoktiniui, kuris turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Kadangi kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai, patvirtinatys, jog apelianto sutuoktinė, kuri surašė apeliacinį skundą ir jį (kartu su apeliantu) pasirašė, turi aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo apeliacinio skundo trūkumą bei nurodė pateikti apeliacinį skundą, pasirašytą advokato arba pateikti įrodymus apie apelianto aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, dėl to atsakovo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl apeliacinio skundo priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 puntu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti atsakovo T. P. apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.