- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-02
- Bylos Nr.
- e2A-577-324/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Edita Šliumpienė, Anita Sereikienė, Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Medžio stilius“
- Ieškovas
- A. N.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Anitos Sereikienės ir Editos Šliumpienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medžio stilius“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. N. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Medžio stilius“ dėl trūkumų šalinimo išlaidų ir nuostolių atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. N. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Medžio stilius“ (toliau – ir atsakovė) 5 126,70 Eur trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą, kurį sudaro 4 826,70 Eur trūkumų šalinimo išlaidos ir 300 Eur nuostolių atlyginimas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 31 d. ieškovas ir atsakovė sudarė rangos sutartį Nr. K-02589 (toliau – ir Sutartis), kurioje kaip sutarties objektas nurodytas laiptų U montavimas ant betono, palangių montavimas (Sutarties 1 punktas). Sutarties objekto kaina – 4 313,35 Eur su PVM (Sutarties 4.1 punktas). Atsakovė įsipareigojo visus Sutartyje numatytus darbus atlikti vadovaudamasi normatyviniais statybos dokumentų reikalavimais, Sutartimi bei jos priedais (Sutarties 3.2.1 punktas); užbaigti visus darbus, juos perduoti užsakovui pasirašant darbų perdavimo–priėmimo aktą (Sutarties 3.2.8 punktas). Sutarties 5.2 punkte numatyta, kad atsakovė atsako už savo naudojamų medžiagų kokybę bei už tuos ieškovo perduotų medžiagų trūkumus, kuriuos buvo galima pastebėti jų perdavimo metu ir apie kuriuos neinformavo ieškovo. Sutarties 7.2 punktu atsakovės atliktiems darbams ir parduotai prekei suteikta 5 metų garantija. Pagal šalių suderintą laiptų projektą, įrengtų ant betono laiptų pakopos aukštis turi būti 161,84 mm, pakopos storis – 38 mm, priešpakopio storis – 20 mm. 2020 m. rugpjūčio 25 d. ieškovas pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, kad pagal sutartį įrengti gaminiai deformavosi, tarp jų atsirado 2–5 mm plyšiai, tam tikrose gaminių vietose naudota sandarinimo medžiaga deformavosi, išlindo iš sandarintų tarpų. Įrengti gaminiai (laiptai, palangės) nestabilūs, liečiant skleidžia nemalonius garsus – girgžda, traška. Tam tikrų gaminių paviršius skirtingos faktūros, tai nulemta atsakovės meistrų veiksmų. Ieškovas pareikalavo pašalinti įrengtų gaminių trūkumus per garantinėse sąlygose nurodytą laiką. Ekspertas V. Š. 2020 m. rugsėjo 3 d. pažymoje nurodė, kad jam nuvykus į ieškovo namus (duomenys neskelbtini), jis nustatė laiptų į namo II aukštą sukonstravimo broką: maksimalus laiptų pakopos aukštis 2 aukštų butuose (gyvenamuosiuose namuose) galimas 0,18 m pagal reglamentą STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“. Nustatyta, kad pirma pakopa lipant iš I aukšto yra daug didesnė, t. y. 0,195 m. Nustatyta, kad paskutinioji pakopa lipant iš I aukšto į II aukštą yra mažesnė, t. y. 0,152 cm. Pažymoje nurodyta, kad laiptų pakopos per visą laiptų maršą privalo būti vienodo aukščio. Negalima konstruoti laiptų taip, kad visos pakopos turėtų po 16 cm, o pirmoji ar paskutinioji būtų 19 cm ar 15 cm aukščio. Tai – viena esminių saugumo sąlygų. Norint teisingai sukonstruoti laiptus, būtina labai tiksliai pažymėti laiptų pradžioje viename aukšte ir laiptų pabaigoje kitame aukšte ant sienos planuojamų įrengti grindų lygius. Šiuo atveju nusižengta reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimams. Pažeista pagrindinė žmonių saugumo sąlyga. Laiptai privalo būti saugūs, todėl laiptus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), būtina perkonstruoti pagal esminius saugumo reikalavimus. Sumontuotuose gaminiuose – laiptų pakopose – aptikti matomi, neužsandarinti tarpai. Taip pat ekspertas nurodė, kad sumontuotose palangėse aptikti matomi, neužsandarinti tarpai. 2020 m. rugsėjo 29 d. ieškovas išsiuntė pretenziją atsakovei dėl kokybės trūkumų pašalinimo, tačiau 2020 m. spalio 6 d. atsakymu į pretenziją atsakovė atsisakė šalinti trūkumus. 2020 m. lapkričio mėnesį ieškovas kreipėsi į kitą rangovą ir gavo laiptų bei palangių kokybės trūkumų šalinimo išlaidų sąmatą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, atsiliepimu į ieškinį teismo prašė ieškinį atmesti.
4. Nurodė, kad ieškovo užsakyti darbai buvo baigti 2019 m. spalio 15 d., atsakovė informavo apie tai ieškovą, 2019 m. lapkričio 7 d. išsiųsdama atliktų darbų aktą. Ieškovas pagal sudarytą sutartį savanoriškai sumokėjo 2 000 Eur avansą, o likusi darbų atlikimo suma buvo priteista iš jo atsakovei Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8220-1107/2020. Šioje byloje nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovas dėl neveikiančios apsaugos sistemos kreipėsi į UAB „Ervolitas“, kurios darbuotojai nuėmė atsakovės sumontuotą palangę bei tvarkė nukirstą apsaugos sistemos kabelį, tai reiškia, kad ieškinio dalis dėl palangės montavimo defektų atsakovei reiškiama nepagrįstai. Palangę po to, kai ją sumontavo atsakovė, ieškovas demontavo ir vėl sumontavo savarankiškai, bet pati palangė yra kokybiška. Visi atsakovės pagaminti laiptų elementai atitinka projektą ir sutarties sąlygas. Eksperto nustatyta faktinė aplinkybė dėl pirmosios ir paskutinės pakopos aukščių skirtumo atsirado dėl laiptų betoninio pagrindo aukščių skirtumo, o ne dėl apdailos detalės (medinės dalies). Atsakovė nėra už tai atsakinga. Be to, ieškovas nebendradarbiauja su atsakove. Darbai atlikti nenukrypstant nuo sutarties sąlygų, byloje nėra duomenų, kad darbų rezultato ieškovas negali naudoti pagal paskirtį. Atsakovė pagamino laiptų pakopas ir palangę iš medžio. Mediniai gaminiai turi savybę įgerti ir išgarinti drėgmę, dėl to keičiasi tūris, t. y. dėl natūralaus medžio savybių jiems išdžiūvus natūraliai susidaro tarpai, kurie nėra trūkumas. Tarpai tarp pakopų yra akivaizdūs ir egzistavo jau darbų perdavimo metu. Ieškovas nereiškė pretenzijų dėl to po darbų rezultato priėmimo, juolab kad ir sutartyje yra pastaba, jog medis yra natūralus produktas ir galimi spalvos, faktūros, išvaizdos skirtumai. Anot atsakovės, ieškovas neįrodė, kad laiptų medinės dalys įrengtos ne pagal projektą. Visos laiptų pakopos yra vienodo aukščio, tačiau ieškovas, įrengdamas pirmo ir antro aukšto grindis, sutaupė betono įrengdamas per mažą jo sluoksnį, todėl pirmojo aukšto grindų aukštis yra mažesnis nei projektinis. Dėl to pirma pakopa yra aukščiau nuo grindų, o antrojo aukšto grindų aukštis yra mažesnis. Atsakovė nekonstravo laiptų, nesitarė su ieškovu dėl laiptų sukonstravimo, o tarėsi tik dėl jau sukonstruotų betoninių laiptų medinių dalių gamybos ir montavimo. Pakeitus pirmosios medinės pakopos aukštį pirmojo aukšto grindų atžvilgiu neišvengiamai pasikeis aukštis tarp pirmos ir antros pakopos, o pakėlus viršutinę pakopą neišvengiamai pasikeis atstumai tarp priešpaskutinės pakopos ir viršutinės pakopos bei viršutinė pakopa iškils virš antrojo aukšto grindų. Atitinkamai bus pakeisti projektiniai pakopų medinių dalių storiai. Ne atsakovė, kuri sumontavo laiptų apdailos detales, o grindis ir laiptų betoninius pagrindus konstravę ir įrenginėję asmenys turėjo informuoti ieškovą apie galbūt netinkamą įrengimo aukštį.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 19 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį patikslintą ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės ieškovui 4 732,46 Eur trūkumų šalinimo išlaidas, 300 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 722,44 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovo atsakovei 75,66 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovės valstybei 10,93 Eur.
8. Nustatė, kad proceso šalys 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė Rangos sutartį Nr. K-02589, kurioje kaip sutarties objektas nurodytas laiptų U montavimas ant betono, palangių montavimas (Sutarties 1 punktas). Sutarties objekto kaina – 4 313,35 Eur su PVM (Sutarties 4.1 punktas). Atsakovė įsipareigojo visus šioje Sutartyje numatytus darbus atlikti vadovaudamasi normatyviniais statybos dokumentų reikalavimais, šia Sutartimi bei jos priedais (Sutarties 3.2.1 punktas); užbaigti visus darbus, juos perduoti užsakovui pasirašant Darbų perdavimo–priėmimo aktą (Sutarties 3.2.8 punktas). Sutarties 5.2 punkte numatyta, kad atsakovė atsako už savo naudojamų medžiagų kokybę bei už tuos ieškovo perduotų medžiagų trūkumus, kuriuos buvo galima pastebėti jų perdavimo metu ir apie kuriuos neinformavo ieškovo. Sutarties 7.2 punktu atsakovės atliktiems darbams ir parduotai prekei suteikta 5 metų garantija. Pagal šalių suderintą laiptų projektą, įrengtų ant betono laiptų pakopos aukštis turi būti 161,84 mm; pakopos storis – 38,00 mm, priešpakopio storis – 20 mm.
9. Ginčo teisiniams santykiams turi būti taikomos ir vartojimo rangą reguliuojančios nuostatos (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). CK 6.228³ straipsnio 2 dalies 5 punktas (statybos rangos sutartims dėl naujo statinio statybos ar statinio rekonstrukcijos netaikomos rangos sutartis reglamentuojančios nuostatos) nėra taikytinas ginčo atveju. Teismas pažymėjo, kad minėtas punktas galėtų būti taikomas, jeigu būtų sudaryta statybos rangos sutartis dėl viso naujo statinio statybos su atsakove, bet ne dėl atskirų namo apdailos darbų. Palangės bei laiptų medinės dalys, uždėtos ant jau sukonstruotų laiptų, nėra statiniai (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalis). 2022 m. gegužės 16 d. ekspertizės akto Nr. TEA-23/2022-05-16 išvadoje nurodyta, kad vidiniai laiptai iš pirmojo aukšto į antrąjį aukštą (gelžbetoninis pagrindas) neatitinka keliamų reikalavimų, įrengti ne pagal techninio darbo projekto sprendinius. Šiame ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog pirmos ir paskutinės vidinių laiptų iš pirmojo į antrąjį aukštą medinės pakopos dalys pagamintos kokybiškai, atitinka uždarosios akcinės bendrovės „ECOWOOD“ ąžuolinio skydo laiptams DA7-L-1 gaminio aprašyme nurodytą gaminio storį, bet neatitinka laiptų projekte nurodytų pakopų aukščio (161,84 mm), taip pat nesilaikyta techninio darbo projekto sprendinio „Gelžbetonio laiptai“ dengti 4 cm medžio sluoksniu.“ Pakopų aukštis neatitinka STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ pakopų pločio skaičiavimo reikalavimų. Todėl akivaizdu, kad ant netinkamo laiptų pagrindo atsakovė sumontavo medines laiptų detales. Nukrypimas buvo sąlygotas to, kad ieškovo gyvenamajame name netinkamai buvo sukonstruoti laiptai, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė atliko laiptų įrengimo darbus kokybiškai ir pagal projektą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, kaip savo srities specialistė, informavo ieškovą apie tai, jog medinių laiptų pirma ir paskutinė pakopa taip ir liks skirtingo aukščio (aukščiai nesutaps su vidurinėmis pakopomis). Teismas padarė išvadą, kad atsakovė įrengė medinius laiptus su trūkumais.
10. Nurodė, kad ieškovas atsisakė atsakovės darbuotojus įsileisti į gyvenamąjį namą apžiūrėti darbų trūkumus ir atsisakė atsakovės paslaugų ištaisant trūkumus. Toks ieškovo elgesys (nebendradarbiavimas su atsakove) nėra priežastiniame ryšyje su atliktų darbų trūkumais ir iš to kilusiais nuostoliais, t. y. darbų trūkumai atsirado ne dėl to, kad ieškovas neleido jų apžiūrėti ir ištaisyti. Ieškovas nesutiko su tuo, kad atsakovė šalintų savo darbų trūkumus, todėl tai nepašalina darbų trūkumų fakto. Įstatymų nuostatos leidžia ieškovui (užsakovui) pasirinkti savo teisių gynimo būdą, todėl ieškovo atsisakymą leisti apžiūrėti atsakovei darbų trūkumus bei juos ištaisyti teismas vertino kaip vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimą, t. y. ieškovas pasirinko ne reikalavimą neatlygintinai pašalinti trūkumus, o reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.
11. 2022 m. gegužės 16 d. ekspertizės akte Nr. TEA-23/2022-05-16 nurodyta, jog medinės palangės, esančios namo antro aukšto patalpose, pažymėtose indeksais 1-8, 1-9, bei pirmo ir antro aukšto laiptinėse yra kokybiškos, atitinka joms keliamus reikalavimus ir jas galima naudoti pagal paskirtį. Dėl palangės, esančios namo antro aukšto patalpoje 1-10, ekspertas nurodė, kad ši palangė neatitinka keliamų reikalavimų, jos negalima naudoti pagal paskirtį. Ekspertas nurodė, kad tarpusavyje sujungtų palangių detalių sujungimuose yra tarpai, glaisto likučiai. Po palange esantis medinis skydas išsikišęs į patalpos išorę. Montuojant šią palangę buvo pažeista patalpų signalizacija. Šalinant signalizacijos gedimą palangė buvo nuimta ir vėl sumontuota. Šiuos darbus atliko ne atsakovės darbuotojai. Ekspertizės akte nėra nustatyta, kad medžiagos, iš kurių pagaminta palangė, yra netinkamos kokybės. Po pakartotinio palangės sumontavimo ekspertas nurodė, kad yra tarpai, glaisto likučiai, medinis skydas išsikišęs į išorę. Teisms padarė išvadą, kad atsiradusių trūkumų priežastis yra netinkamas sumontavimas, kurį atliko ne atsakovės darbuotojai, todėl netenkino ieškovo reikalavimo dėl palangės trūkumų šalinimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti; pašalinti iš pirmosios instancijos sprendimo motyvą, jog „Montuojant šią palangę, buvo pažeista patalpų signalizacija“;
12.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad CK 6.228³ straipsnio 2 dalies 5 punktas taikomas, jeigu būtų sudaryta statybos rangos sutartis dėl viso naujo statinio statybos su atsakove, bet ne dėl atskirų namo apdailos darbų, yra neteisėta, pagrįsta netinkama teisės norma bei prieštarauja CK 6.228³ straipsnio 2 dalies 5 punkto turiniui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 622 dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 "Statinio statybos rūšys" (toliau - Įsakymas) patvirtinimo 7-8 straipsniuose įtvirtintoms statybos rūšių sąvokoms. Ieškovas naują statinį statė kaip statytojas, samdydamas atskiriems darbams skirtingus rangovus, tačiau visos jo sudarytos rangos sutartys buvo nukreiptos į naujo statinio statybą, o ne į laiptų ar palangių statybą, t.y. atliekami darbai atitiko Įsakyme numatytą tikslą - naujo statinio statybą.
12.2. VĮ Registrų centro išraše nurodoma, kad gyvenamojo namo statybos pradžios metai yra 2014, pabaigos - 2019, nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2020 m. balandžio 10 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą, t.y. dokumentas, kuriuo deklaruojama naujo statinio statybos pabaiga. Pirmosios instancijos teismas šio įrodymo nevertino, dėl jo nepasisakė.
12.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino LR statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalį nurodydamas, kad „Palangės, bei laiptų medinės dalys, uždėtos ant jau sukonstruotų laiptų, nėra statiniai“. Statybos įstatymo 2 straipsnio 85 dalis nustato, kad statyba – veikla, kurios tikslas– pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė atliko vieną iš statybos darbų, kurių tikslas naujo statinio statyba, etapų.
12.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.228³ straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatą. Vien šio straipsnio lingvistinis išdėstymas, t.y. statybos rangos sutarčių daugetas naudojant sutarčių daugiskaitą, bei tai, kad naujo statinio statyba naudojama kaip vienaskaita, neleidžia daryti išvados, jog ši nuostata taikoma vienai rangos sutarčiai dėl vieno naujo namo. Įstatymas aiškiai įtvirtina, kad vartojimo teisės normos netaikomos sutartims, o ne sutarčiai dėl naujo statinio statybos, todėl toks įstatymo turinys leidžia daryti vienintelę išvadą, kad ši nuostata galioja visoms statybos rangos sutartims, kurių tikslas naujo statinio statyba ar rekonstrukcija, t.y. visiems statybos darbų etapams, įskaitant apdailos darbus.
12.5. Rangos sutarties 1 punkte nurodyta, kad sutarties objektas yra laiptų U ir palangių montavimas ant betono. Tai reiškia, kad atsakovė nerengė ir neatliko ieškovo betoninių laiptų montavimo, o įsipareigojo ant betono sumontuoti laiptus, kurių medinių apdailos detalių matmenis pateikė ieškovas. Byloje atlikta ekspertizė patvirtina faktą, kad ne atsakovės atlikti laiptų medinių pakopų montavimo darbai yra nekokybiški, o paties ieškovo įrengtų betoninių laiptų montavimas. Tai reiškia, kad atsakovė tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus ir sumontavo tinkamos kokybės medines betoninių laiptų pakopas ant ieškovo paruošto pagrindo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pats medinių pakopų montavimas atliktas nekokybiškai.
12.6. Pagal eksperto išvadą pirmoji betoninių laiptų pakopa yra per aukšta, o paskutinė per žema. Atsakovė šioje byloje siekė įrodyti, kad laiptų pakopų aukščių skirtumai yra visiškai nesusiję su jų medinėmis dalimis ir yra betoninių laipto pagrindų defektas, todėl prašė byloje skirti ekspertizę. Į klausimą „Ar namo (duomenys neskelbtini) vidiniai laiptai iš pirmojo į antrąjį aukštą (gelžbetoninis pagrindas) atitinka jiems keliamus reikalavimus, ar jie įrengti pagal namo techninio darbo projekto sprendinius?“ ekspertas nurodė, kad laiptų pakopų aukštis ir net plotis neatitinka nei Techninio darbo projekto, nei teisės normų reikalavimų. Tai reiškia, kad ieškovas, pavesdamas ant jo paties parengto betoninio laiptų pagrindo sumontuoti medines vienodo storio laiptų pakopas, negalėjo tikėtis, kad dėl to pasikeis betoninių pakopų aukštis. Į klausimą „Jeigu namo (duomenys neskelbtini) vidiniai laiptai iš pirmojo į antrąjį aukštą yra nekokybiški ir / ar neatitinka jiems keliamų reikalavimų, ar už tai atsakinga atsakovė?“ ekspertas neatsakė nurodydamas, kad tai teisinis klausimas. Teismas turėjo pats įvertinti ir nustatyti, kas yra atsakingas už laiptų aukščio neatitikimus: ar projektuotojas, suprojektavęs betoninius laiptus, ar ieškovas, pastatęs betoninius laiptus, neatitinkančius techninio darbo projekto sprendinių, ar atsakovas, atlikęs esamų betoninių pakopų apdailos darbus. Pirmosios instancijos teismas atsakomybės ribų klausimo nenagrinėjo.
12.7. Leistinomis priemonėmis byloje neįrodyta, kad medines pakopų dalis atsakovė pagamino ne tokių matmenų, kaip numatyta projekte. Montavimo medinių pakopų darbai atlikti kokybiškai, laiptų medinės pakopų detalės yra tokio dydžio, kaip numatyta ieškovo suderintame projekte. Ieškovas laiptų apdailos detales galėjo pasirinkti iš bet kokios medžiagos, pvz. iš kiliminės dangos, tačiau bet kuriuo atveju laiptai, ant kurių tos apdailos detalės tvirtinamos ir jų parametrai priklauso nuo jų betoninio pagrindo matmenų. Ieškiniu net neįrodinėta, kad pirma ir paskutinė laiptų pakopos (medinės detalės) yra ne tokių matmenų, kaip numatyta projekte, kad pakopos, kurios yra šalių patvirtintų projektinių matmenų, ant betoninio pagrindo, neatitinkančio techninio darbo projekto, yra sumontuotos nekokybiškai.
12.8. Pirmosios instancijos teismas ignoravo faktą, kad pirmosios ir paskutinės pakopos aukščiai yra pamatuoti pirmojo aukšto ir antrojo aukšto grindų atžvilgiu, t.y. pakopų aukščiai pamatuoti nuo grindų paviršiaus, tačiau tarp pakopų atstumas (pakopų aukštis) atitinka projektą ir yra vienodas (su ieškiniu pateikto eksperto pažymos pirmasis ir antrasis paveikslėlis). Akivaizdu, kad ieškovas per žemai sumontavo pirmojo ir antrojo aukšto grindis, o taip atsitikti galėjo dėl kelių nuo atsakovės nepriklausančių priežasčių: arba ieškovas nesilaikė projektinių sprendinių ir išliejo per ploną betono sluoksnį ant pirmojo ir antrojo aukšto grindų, arba ieškovas pakeitė sprendimą dėl grindų dangos, t.y. jo pasirinkta ir įrengta grindų danga yra per plona, arba konstruojant ir montuojant betoninius laiptus padaryta klaida ir jie sumontuoti per aukštai, dėl ko pirmoji pakopa tapo aukštesne, o paskutinė žemesne grindų atžvilgiu. Iš eksperto išvados akivaizdu, kad pats ieškovas savo rizika betoninius laiptus įrengė nesilaikydamas Techninio darbo projekto sprendinių.
12.9. Kadangi atsakovas laiptų nekonstravo, o laiptų pakopas sumontavo tuomet, kai ieškovas grindis jau buvo įsirengęs, atsakovas negalėjo pakeisti grindų lygio taip, kad paskutinė ir pirmoji pakopa būtų lygios su kitomis laiptų pakopomis, t. y. pakelti pirmojo ir antrojo aukšto grindis arba nuleisti betonines laiptų konstrukcijas. Visų laiptų pakopų medinių dalių aukštis yra vienodas, t.y. ekspertas konstatavo, kad medinės pakopų dalys yra kokybiškos ir atitinka gamintojo deklaruojamus matmenis.
12.10. Jeigu nuimti pirmąją pakopą ir sumažinti pirmosios pakopos betono sluoksnį taip, kad jis būtų toks pats kaip likusių pakopų, pasikeis antrosios pakopos aukštis, t.y. jis padidės tiek pat, kiek sumažės pirmoji pakopa. Analogiškai didinant viršutinės pakopos aukštį sumažės priešpaskutinės pakopos aukštis.
12.11. Atsakovė neturėjo įspėti ieškovo apie tai, kad nepasikeis jau esamų ieškovo įrengtų betoninių laiptų pakopų aukštis po to, kai atsakovė sumontuos pakopas. Atsakovė turėtų įspėti ieškovą tuo atveju, kai dėl atsakovės darbų keistųsi jau esamų ieškovo įrengtų betoninių laiptų pakopų aukščiai, o ne atvirkščiai (kad laiptų parametrai nepasikeis). Šalys nesitarė, kad atsakovė, montuodama medines laiptų pakopas ant jau esamų ieškovo įrengtų laiptų, šalins ankstesnių rangos darbų defektus.
12.12. Šalys 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė Rangos sutartį Nr. K-02589, kurios 3.1.3 punktu ieškovas įsipareigojo priimti iš Rangovo atliktus darbus per tris dienas po rangovo pranešimo apie darbų baigtį ir laiku už juos atsiskaityti. Jeigu užsakovas per nustatytą terminą nepareiškia pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, tai laikoma, kad darbai priimti. Ieškovas už atliktus darbus laiku neatsiskaitė, todėl atsakovė kreipėsi į teismą. Teismas civilinėje byloje Nr. e2-8220-1107/2020 ieškinį tenkino visiškai ir konstatavo: „2019 m. lapkričio 7 d. Darbo aktas K-02589 patvirtina, jog ieškovė atliko šalių sutartus rangos darbus ir papildomą alyvavimą, už kurį buvo pritaikyta 100 procentų nuolaida, apie atliktus darbus atsakovas buvo informuotas 2019 m. spalio 15 d. elektroniniu laišku, kuriame taip pat nurodoma jog dėl darbų vėlavimo atsakovui buvo atliktas papildomas alyvavimas 340,00 Eur vertės“. Teismas nustatė, kad atsakovė darbus baigė 2019 m. lapkričio 7 d., surašė ir ieškovui pateikė atliktų darbų aktą. Ieškovas neįvykdė įstatyminės pareigos organizuoti atliktų darbų priėmimo, į pateiktą atliktų darbų aktą neįrašė ir jokiu kitu būdu per sutartyje numatytą terminą nenurodė pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės.
12.13. Byloje nustatyti laiptų rodiklių faktiniai duomenys yra akivaizdūs ir darbų rezultatas pagal sutarties nuostatas ieškovo yra priimtas, t.y. ieškovas negali remtis ieškinyje nurodytu laiptų pakopų aukščių trūkumu, nes tokio rezultato, įrengdamas betoninius laiptus, pavesdamas atsakovei ant jų sumontuoti medines pakomas ir priimdamas iš atsakovės darbų rezultatą, ir siekė.
Žemesnės instancijos teismas
12.14. Pirmosios instancijos teismas ieškovo nebendradarbiavimą vertino kaip vartotojo pasirinktą teisių gynimo būdą. Tokie teismo motyvai yra neteisėti, nes įstatymas nenumato sąlygų sutarties šalių bendradarbiavimui. CK 6.691 straipsnio 1 dalyje (kuri taikoma ir esant vartojimo teisiniams santykiams) įtvirtinta, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą. Ieškovas raštu pareikalavo pašalinti trūkumus ir akiplėšiškai neleido atsakovei vykdyti sutartinių įsipareigojimų bei pateikė ieškinį motyvuodamas tuo, kad atsakovė nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų. Teismui nustačius, kad ieškovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą, teismas turėjo taikyti ir CK 6.691 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau neteisėtai jų netaikė.
12.15. Teismo išvada, kad montuojant palangę buvo pažeista patalpų signalizacija, yra neteisėta, nes neparemta nei įrodymais, nei jų vertinimu. Atsakovė, montuodama palanges, nepažeidė patalpų signalizacijos, o ieškovas byloje dėl signalizacijos pažeidimo montuojant palangę nekėlė jokių reikalavimų. Ieškovas laidų po palange nukirtimo faktą įrodinėjo civilinėje byloje Nr. e2-8220-1107/2020, tačiau teismas įsiteisėjusiu teismo sprendimu minėtoje byloje konstatavo, kad „atsakovo pateikti įrodymai nėra pakankami daryti išvadą, jog būtent ieškovė, atlikdama rangos darbus atsakovo objekte, pažeidė apsaugos sistemos laidus ar priešvėjinę plėvelę ir dėl ieškovės netinkamai atliktų rangos darbų atsakovas patyrė 181,50 Eur dydžio nuostolius“. Šioje byloje ieškovas nepateikė daugiau įrodymų, susijusių su laidų nukirtimu, nei civilinėje byloje Nr. e2-8220-1107/2020, ir net įrodinėjo, kad palangė, po kuria nukirsti laidai, yra kita, nei nurodoma ieškinyje kaip blogai sumontuota. Dėl palangės lokalizacijos vietos bylos nagrinėjimo metu atsakovė detaliai apžvelgė ieškovo į bylą pateiktas fotonuotraukas, kuriose fiksuotas sujungtas signalizacijos laidas palangės vietoje, su kitomis ieškovo pateiktomis nuotraukomis, kuriomis ieškovas įrodinėja, kad nukirstas laidas yra po kitu langu, bei su ekspertizės akte esančiomis nuotraukomis. Šių nuotraukų lyginimas atskleidžia, kad signalizacijos laidas yra būtent po palange patalpoje 1-10, t.y. po ieškovo kaip nekokybiškai sumontuota nurodomoje palangėje. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo palangės ir signalizacijos laido buvimo vietą, tačiau neteisingai konstatavo, kad laidas nukirstas palangės montavimo metu. Tokia neteisėta teismo išvada gali atsakovei sukelti pasekmes, todėl iš sprendimo turėtų būti pašalintas teismo motyvas: „Montuojant šią palangę, buvo pažeista patalpų signalizacija“.
Atsiliepimas
13. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
13.1. Teismas tinkamai taikė vartojimo rangos teisės normas. Ieškovas Sutartį su atsakove sudarė kaip fizinis asmuo dėl statomo gyvenamojo namo vidaus apdailos darbų. Atsakovė, sudarydama Sutartį ir vykdydama sutartus darbus, neabejotinai suprato (turėjo suprasti), kad ieškovas (užsakovas) yra vartotojas, nes buvo statomas gyvenamasis namas, o ne komercinės patalpos. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas gyvenamąjį namą naudoja ir savo darbui (įregistruota ieškovo įmonės buveinė), nepaneigia fakto, kad Sutartis sudaryta su vartotoju ir gyvenamasis namas buvo statomas ieškovo šeimos poreikių tenkinimui.
13.2. Palangės bei laiptų medinės dalys, uždėtos ant jau sukonstruotų laiptų, nėra statiniai Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalies prasme, todėl ginčo atveju negali būti taikomas CK 6.228³ straipsnio 2 dalies 5 punktas. Vien tai, kad apdailos darbai atliekami naujai pastatytame statinyje siekiant įrengti statinį tam, kam jis bus naudojamas (statinio paskirtis gyvenamasis namas), nesudaro pagrindo šioje byloje netaikyti vartojimo rangą reglamentuojančių teisės normų.
13.3. Teismo išvada, kad CK 6.228³ straipsnio 2 dalies 5 punktas nėra taikytinas ginčo atveju, yra pagrįsta ir teisėta. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu, kad minėtas punktas galėtų būti taikomas, jeigu būtų sudaryta statybos rangos sutartis dėl viso naujo statinio statybos su atsakove, bet ne dėl atskirų namo apdailos darbų.
13.4. Nesutiktina su atsakove, jog ji neturėjo įspėti ieškovo apie tai, kad nepasikeis jau esamų ieškovo įrengtų betoninių laiptų pakopų aukštis po to, kai atsakovė sumontuos pakopas. Pagal Sutarties šalių suderintą projektą, laiptų pakopų aukštis turėjo būti vienodas – 161,84 mm. Atsakovė medinių laiptų projektą parengė prieš tai atvykusi ir išmatavusi ieškovo namuose įrengtus betoninius laiptus, tai reiškia, jog atsakovė įsipareigojo pagaminti medinius laiptus ir juos įrengti taip, kad jie visiškai atitiktų projektą ir kad laiptų aukštis būtų vienodas. Galutinis projektas su ieškovu atsakovės buvo suderintas elektroniniais laiškas ir atsakovė projektą patvirtino.
13.5. Eksperto išvada patvirtina, jog ginčo laiptų aukštis yra skirtingas, o atsakovės parengtas ir su ieškovu suderintas projektas, kuris yra neatsiejama šalių sudarytos Sutarties dalis, numato, jog laiptų aukštis privalo būti vienodas.
13.6. Atsakovė neinformavo ieškovo, jog negalės pagaminti laiptų pagal projektą išlaikant vienodą pakopų aukštį, nesuteikė ieškovui jokios informacijos, susijusios su projekto įgyvendinimo kliūtimis. Tai reiškia, jog atsakovė, išmatavusi betoninius laiptus ir neinformavusi ieškovo apie jų galimai netinkamą aukštį (ar kitas priežastis, dėl kurių projektas negalėjo būti įgyvendinamas be nukrypimų), parengusi ir suderinusi medinių laiptų projektą su ieškovu, pagaminusi ir įrengusi laiptus, prisiėmė visą galimą riziką dėl pagamintų medinių laiptų neatitikimo šalių suderintam projektui.
13.7. Atsakovė siekia suklaidinti teismą teigdama, kad byloje nustatyti laiptų rodiklių faktiniai duomenys yra akivaizdūs ir darbų rezultatas pagal sutarties nuostatas ieškovo yra priimtas, t.y. ieškovas negali remtis ieškinyje nurodytu laiptų pakopų aukščių trūkumu, nes tokio rezultato įrengdamas betoninius laiptus, pavesdamas atsakovei ant jų sumontuoti medines pakopas ir priimdamas iš atsakovės darbų rezultatą ir siekė. Ieškovas 2020 m. rugsėjo 3 d. gavo statybinės veiklos eksperto pažymą. Atliekant ekspertinį tyrimą paaiškėjo, jog laiptai yra nekokybiški, trūkumai nėra vien tik vizualiniai. Ekspertas nustatė, jog „laiptai į II namo aukštą yra neteisingai sukonstruoti. Maksimalus laiptų pakopos aukštis 2 aukštų butuose (gyvenamuosiuose namuose) galimas 0,18 m. Rasta, kad pirma laiptų pakopa lipant iš I aukšto yra daug didesnė, t.y. 0,195 m, taip pat rasta, kad paskutinioji pakopa lipant iš I aukšto į II aukštą yra mažesnė, t.y. 0,152 cm. Laiptai yra nesaugūs naudoti, neatitinka STR 2.0201:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nustatytų reikalavimų.“
Šalies argumentai
13.8. Ieškovas rangos darbų rezultato iš atsakovės nepriėmė, atsakovei nurodė, jog darbai atlikti nekokybiškai, tai patvirtina šalių susirašinėjimai. Ieškovas taip pat teikė atsakovei pretenzijas. „Laiptų ir palangių galutinis užbaigimas“ ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių kontekste reiškia tai, kad laiptus ir palanges atsakovė ieškovo namuose įrenginėjo iki 2019 m. lapkričio 25 d., o po šios datos jokių rangos darbų neatliko. Užbaigus laiptus ir palanges, ieškovas pastebėjo šių rangos objektų kokybės trūkumus ir atsisakė priimti darbų rezultatą iš atsakovės.
13.9. Atsakovė laiptus įrengė nukrypdama nuo projekto, dėl to laiptai neatitinka saugos reikalavimų ir turi būti taisomi atliekant papildomus darbus. Šalių bendradarbiavimas ir komunikacija dėl rangos darbų, jų trūkumų vyko elektroniniu paštu. Bendradarbiavimo pareiga yra abipusė, turi būti vertinama atsižvelgiant į abiejų šalių elgesį. Siekiant tinkamai įvertinti šalių bendradarbiavimą ir pareigų pažeidimo buvimą/nebuvimą, būtina įvertinti visą šalių komunikavimo/bendradarbiavimo istoriją. Atsakovė nepagrįstai sureikšmina ieškovo telefoninį pokalbį su atsakovės atstovu (kurio metu ieškovas išreiškė nepasitikėjimą atsakovo darbų kokybe ir galimybe juos kokybiškai ištaisyti bei atsisakė atsakovo paslaugų).
13.10. Atsakovė apeliaciniu skundu taip pat prašo pašalinti iš teismo sprendimo motyvą, kad: „Montuojant šią palangę, buvo pažeista patalpų signalizacija“ signalizacija“. Teismas tokią išvadą padarė vadovaudamasis ekspertizės akte nurodytomis iš vadomis ir atliktu išsamiu rangos darbų trūkumų vertinimu, todėl nėra pagrindo nesutikti ar abejoti tokia teismo išvada.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
16. Apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl rangovės pareigos atlyginti užsakovui nekokybiškai atliktų darbų (laiptų montavimo) trūkumų šalinimo išlaidas bei pasisakė dėl faktinės aplinkybės, susijusios su rangos darbų (palangių montavimo) atlikimu.
Dėl laiptų
17. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo vertinimą, kad ginčo sprendimui netaikytinas CK 6.228³ straipsnio 2 dalies 5 punktas.
18. Nurodomo straipsnio pirmoje dalyje įtvirtinta, jog vartojimo sutartis reglamentuojančio CK šeštosios knygos XVIII1 skyriaus nuostatos taikomos visoms vartojimo sutartims, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis. Pagal minimo straipsnio 2 dalies 5 punktą, šio skyriaus, išskyrus 6.228⁴ straipsnį, nuostatos netaikomos statybos rangos sutartims dėl naujo statinio statybos ar statinio rekonstrukcijos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šalių tarpusavio įsipareigojimus nustatanti sutartis nėra sutartis dėl naujo statinio statybos. Nors ginčo darbai buvo atliekami ieškovo naujai statomame name, sudarydamas 2018 m. gruodžio 31 d. Rangos sutartį su atsakove ieškovas susitarė ne dėl gyvenamojo namo statybos, o dėl jo statomo gyvenamojo namo vidaus apdailos darbų – sutarties objektu nurodomas laiptų U montavimas ant betono ir palangių montavimas. Nei palangės, nei laiptai nėra statinys (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalis), todėl nesutiktina su apeliantės argumentacija, pagrįsta CK 6.228³ straipsnio 2 dalies 5 punkto lingvistiniu aiškinimu, 2020 metų deklaracijos duomenimis apie naujo statinio užbaigimą, Statybos įstatymo 85 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu statybos apibrėžimu, pagal kurį statyba yra veikla, kurios tikslas – pastatyti naują statinį, todėl, kaip teigia apeliantė, kadangi visos ieškovo sudarytos rangos sutartys buvo nukreiptos ne į laiptų ar palangių, o į naujo gyvenamojo namo pastatymą, su ieškovu sudaryta 2018 m. gruodžio 31 d. Rangos sutartis turi būti vertinama kaip statybos rangos sutartis, kuriai netaikytinos vartojimo teisės normos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ginčo teisiniams santykiams turi būti taikomos ir vartojimo rangą reguliuojančios nuostatos (CK 6.672 straipsnio 1 dalis).
19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) normos. Santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei vartojimo rangos, nei statybos rangos normos, taikomos skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės. Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių. Kitos CK nuostatos taikomos vartojimo rangos santykiams pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles – tiek, kiek jų nereglamentuoja vartojimo ir rangos santykių normos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 2019 m. sausio 8 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019 34 punktą).
20. Nesutiktina su apeliante, kad sutartinius įsipareigojimus, susijusius su laiptų medinių pakopų sumontavimu, ji atliko tinkamai.
21. Rangos sutarties 3.2.1 punktu rangovė įsipareigojo visus šioje Sutartyje numatytus darbus atlikti vadovaujantis normatyviniais statybos dokumentų reikalavimais, šia Sutartimi bei jos priedais. Iš šalių suderinto laiptų projekto ir byloje atliktos statybos techninės ekspertizės akto matyti, kad laiptų pakopų aukštis neatitinka laiptų projekte nurodytų pakopų aukščio (161,84 mm), taip pat nesilaikyta techninio darbo projekto sprendimo „Gelžbetonio laiptai, dengti 4 cm medžio sluoksniu“. Pakopų plotis neatitinka STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ pakopų pločio skaičiavimo reikalavimų.
22. Apeliantė neteisingai teigia, kad ieškovas nepareiškė pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės. Byloje nustatyta, kad ieškovas rangos darbų rezultato iš atsakovės nepriėmė, atsakovei nurodė, jog darbai atlikti nekokybiškai, tai patvirtina šalių susirašinėjimas. Ieškovas teikė atsakovei ir pretenzijas (2020 m. rugpjūčio 25 d., rugsėjo 29 d. pretenzijos, 2020 m. lapkričio 25 d. telefoninio pokalbio tarp ieškovo ir atsakovės pardavimų vadybininko stenograma, iš kurios matyti, kad atsakovė, ieškovui sumokėjus už darbus, teigė sieksianti sutvarkyti laiptus pagal pateiktą pretenziją).
23. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, kas yra atsakingas už laiptų aukščio neatitikimus. Teismas konstatavo, kad minimą nukrypimą apsprendė aplinkybė, jog ieškovo gyvenamajame name buvo netinkamai sukonstruotas gelžbetoninis laiptų pagrindas, ant kurio atsakovė sumontavo medines laiptų detales.
24. Apeliantė pripažįsta, kad ieškovas neįrodinėjo, jog pirma ir paskutinė laiptų pakopos (medinės detalės) yra ne tokių matmenų, kaip numatyta projekte, pirmosios instancijos teismas to irgi nekonstatavo, todėl dėl šių apeliacinio skundo argumentų nepasisakytina. Pažymėtina, kad tai nekeičia faktinės aplinkybės, jog atsakovės sumontuotų laiptų pakopų aukštis neatitinka laiptų projekte nurodytų pakopų aukščio, o pakopų plotis neatitinka normatyvinių pakopų pločio skaičiavimo reikalavimų.
25. Nėra ginčo dėl to, kad atsakovė medinių laiptų projektą parengė pati, išmatavusi ieškovo namuose įrengtus betoninius laiptus, tai reiškia, jog atsakovė įsipareigojo pagaminti medinius laiptus ir juos įrengti taip, kad jie atitiktų projektą ir kad laiptų aukštis būtų vienodas. Minėta, kad galutinis projektas su ieškovu atsakovės buvo suderintas elektroniniais laiškas ir atsakovė projektą patvirtino. Dėl to nesutiktina su atsakove, kad ji neturėjo įspėti ieškovo, jog sumontavus medines laiptų pakopas pirma ir paskutinė jų pakopa bus skirtingo aukščio, nei vidurinės pakopos. Aplinkybė, kad pirmos ir paskutinės pakopos aukščiai yra pamatuoti nuo pirmojo ir antrojo aukštų grindų paviršiaus, o, anot apeliantės, montuojant ar konstruojant betoninius laiptus buvo padaryta klaida arba ieškovas per žemai įrengė grindis, šio vertinimo nekeičia – bet kokiu atveju ši aplinkybė atsakovės turėjo būti įvertinta tvirtinant galutinį laiptų įrengimo projektą, juolab atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiptų pakopas sumontavo tuomet, kai ieškovas grindis jau buvo įsirengęs (Rangos sutarties 3.2.1, 3.2.2 punktai).
26. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo nebendradarbiavimu atsakovė laiko aplinkybę, jog jis atsisakė atsakovės darbuotojus įsileisti į gyvenamąjį namą apžiūrėti darbų trūkumus ir atsisakė atsakovės paslaugų ištaisant trūkumus. Teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė nesudaro pagrindo taikyti apelianto pageidaujamas CK 6.691 straipsnio pirmoje dalyje numatytas pasekmes (teisės į nuostolių atlyginimą praradimą).
27. Pagal CK 6.678 straipsnio 1 dalį, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, rangovui pažeidus vartojimo statybos rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą-pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).
28. Rangovui neatlikus ar netinkamai atlikus vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas savo teises gali ginti vienu šių būdų: pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų; reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus; atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis); pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis (CK 6.680 straipsnis). CK 6.334 straipsnio normos, įtvirtinančios pirkėjo teises, vartojimo rangos santykiams taikytinos mutatis mutandis, t. y. su būtinais vartojimo rangos santykių specifikos – sutarties dalyko ir subjektinės sutarties šalių sudėties – lemtais pakeitimais.
29. Vadovaujantis nurodytais motyvais sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo ieškinys dėl atsakovės atliktų vartojimo rangos darbų trūkumų išlaidų atlyginimo yra pagrįstas.
Dėl palangių
30. Sutiktina su apeliante, jog pirmosios instancijos teismo išvada sprendimo motyvuojamosios dalies 5-jo puslapio antroje pastraipoje, kad „Montuojant šią palangę, buvo pažeista patalpų signalizacija“, yra neteisėta ir nepagrįsta, nes neparemta nei įrodymais, nei jų vertinimu.
31. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nekėlė jokių reikalavimų dėl signalizacijos pažeidimo montuojant palangę. Laidų po palange nukirtimo faktą jis įrodinėjo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-8220-1107/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medžio stilius“ ieškinį atsakovui A. N. dėl skolos priteisimo. Iš šioje byloje priimto 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimo matyti, kad atsakovas, „atsikirsdamas į ieškovės reikalavimus, iš dalies nesutikdamas su ieškiniu nurodė, jog darbai buvo atlikti nekokybiškai, atsakovas žodžiu buvo informavęs ieškovę apie darbų trūkumus, kuriuos ieškovė taisė iki 2019 m. lapkričio 25 d. taip pat atsakovas nurodė, jog ieškovė, tvirtindama palanges, varžtais nukirto būsto apsaugos sistemos laidus, pradūrė specialią priešvėjinę plėvelę“. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad, įvertinus atsakovo pateiktus rangos darbų kokybę atspindinčius įrodymus, teismas daro išvadą, jog atsakovo pateikti įrodymai nėra pakankami daryti išvadą jog būtent ieškovė, atlikdama rangos darbus atsakovo objekte, pažeidė apsaugos sistemos laidus ar priešvėjinę plėvelę ir dėl ieškovės netinkamai atliktų rangos darbų atsakovas patyrė 181,50 Eur dydžio nuostolius.
32. Sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tuo remiantis atmestini ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, jog teismas tokią išvadą padarė vadovaudamasis ekspertizės akte nurodytomis išvadomis ir atliktu išsamiu rangos darbų trūkumų vertinimu. Pažymėtina, kad pirmosios intancijos teismas neatliko vertinimo, kurio pagrindu padarė aptariamą išvadą, be to, ekspertizės akte tokio teiginio nėra (šios aplinkybės ekspertas netyrė).
33. Remiantis šiais argumentais, ginčijama išvada pašalinta iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 5-jo puslapio antros pastraipos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
35. Ieškovas pateikė duomenis apie tai, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 1270,5 Eur advokato pagalbos išlaidų. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog tenkinama apeliacinio skundo dalis, susijusi su sprendimo motyvais, nesudaro pagrindo koreguoti nei pirmosios instancijos teismo paskirstytas šalių bylinėjimosi išlaidas, nei priteisti apeliantei iš ieškovo dalį apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų – minėta, kad nuostolių, susijusių su ginčijamais motyvais, atlyginimo klausimas yra jau išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 18 straipsnis), todėl motyvų pašalinimas realių pasekmių šalims nesukels.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pašalinti iš Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. sprendimo motyvuojamosios dalies 5-jo puslapio antros pastraipos šeštą sakinį „Montuojant šią palangę, buvo pažeista patalpų signalizacija.“
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medžio stilius“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1270,5 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovui A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.