- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- 1-2600-908/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16353-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Kaltinamasis
- R. S.
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Civilinis ieškovas
- T. S.
- Kategorijos
civilinei ieškovei T. S.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas: (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldų surinkėju, teistas:
1. 2003 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 47¹ straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
2. 2004 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
3. 2004 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį –4 mėnesiams laisvės atėmimo;
4. 2004 m. lapkričio 17 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 214 straipsnį, 182 straipsnio 1 dalį – 1 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo;
5. 2004 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo;
6. 2005 m. vasario 21 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo;
7. 2007 m. balandžio 23 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 7 mėnesiams laisvės atėmimo;
8. 2007 m. birželio 19 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo;
9. 2007 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 2 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo;
10. 2010 m. gegužės 27 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 5 mėnesiams 29 dienoms laisvės atėmimo;
11. 2011 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – 1 metams laisvės atėmimo;
12. 2012 m. gegužės 2 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį –1 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. S. 2019 m. balandžio 21 d., apie 14 val., viešoje vietoje – prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.71 prom. girtumo laipsnis), be aiškios priežasties, priėjęs prie nepažįstamo praeivio nepilnamečio A. S., kumščiu sudavė ne mažiau trijų smūgių A. S. į veido ir galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais kairiame antakyje ir kairės akies vokuose, tokiu būdu įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis R. S. savo kaltę pripažino, nurodė, kad jo veiksmams įtakos turėjo alkoholis. Paaiškino, kad su drauge buvo PC „(duomenys neskelbtini)“, išeidamas užmiršo nusipirkti cigarečių, taigi nuėjo atgal. Su drauge kalbėjo telefonu rusų kalba. Eidami 4 vaikinai jam pradėjo rusų kalba replikuoti. Jis nelabai suprato, kad vaikinai yra nepilnamečiai. Tarp jų buvo ir nukentėjusysis. Tada užėjo į PC „(duomenys neskelbtini)“ vidų. Įvykio pradžia buvo PC „(duomenys neskelbtini)“ viduje, kai paėmė nukentėjusiajam už striukės ir pasakė, kad tas jam ne draugas. Kai paėmė nukentėjusįjį už striukės, ši suplyšo, todėl nukentėjusysis jam trenkė į veidą. Tada jis atsakė tuo pačiu – trenkė vaikinui per veidą. Jokių sužalojimų nebuvo. Vaikinams nubėgus, prie jo priėjo apsaugos darbuotojai ir jį sulaikė. Mano, kad jo poelgis buvo agresyvus, netinkamai sureagavo, reikėjo elgtis kitaip: tiesiog apsisukti ir išeiti. Šiaip yra nekonfliktiškas. Darant nurodytus veiksmus suprato, kad vieša vieta ir rimtis yra sutrikdyta. Po įvykio su nukentėjusiuoju nebendravo. Žalos neatlygino, bet norėtų tai padaryti. Vis dėlto, mano, kad civilinio ieškinio suma yra per didelė. Dirba baldų surinkėju, jo pajamos 500 Eur per mėnesį. Šiuo metu gyvena su antra žmona. Sudėjus jo ir žmonos pajamas, šeimos mėnesio pajamos yra 1200 Eur. Dar kas mėnesį moka alimentus vaikams iš pirmosios santuokos, kurie sudaro 30 proc. nuo algos nuskaito, t. y. 176 Eur.
Teisiamajame posėdyje dalyje dėl civilinio ieškinio apklaustas nukentėjusysis A. S. nurodė, kad dabar jokių sumušimo pasekmių nejaučia, bet po įvykio apie tris dienas buvo apsvaigęs. Nurodė, kad tą dieną ėjo su draugais, kalbėjo tarpusavyje ir galbūt kaltinamasis pagalvojo, kad jie jam kažką sakė. Kaltinamasis pasakė, kad netylės, patempė jį už striukės ir tada viskas prasidėjo. Jis sportininkas ir šiuo metu jau gerai jaučiasi. Vaistų nevartojo, tik gėrė vaistus nuo galvos skausmo porą dienų po sumušimo ir nuo naudojo vaistus nuo šašo. Į mokyklą nėjo dvi dienas. Turėjo atleidimą nuo fizinio lavinimo pamokos dvi savaites, turėjo vengti fizinio krūvio, ilsėtis.
Teisiamajame posėdyje liudytoja T. S., apklausta dalyje dėl civilinio ieškinio, nurodė, kad patyrė turtinę žalą, kadangi buvo suplėšyti rūbai (striukė). Striukė kainuoja 40 Eur, todėl ieškinio suma yra tokio dydžio. Striukė buvo beveik nauja. Neturtinę žalą vertina 3000 Eur. Nurodė, kad sūnui nereikėjo lankytis pas psichologus, nes šeimoje geri santykiai, tačiau jis apie mėnesį bijojo išeiti iš namų, bijojo eiti į lauką. Tą dieną greitoji medicinos pagalba sūnų apžiūrėjo. Jis buvo nubrozdintas, skaudėjo akis, galvą, nes kaltinamasis jam trenkė į veidą. Vaikas gavo smūgį, kai buvo užpultas už nugaros, buvo išgąsdintas. Šiaip sūnus sportuoja, lanko sporto užsiėmimus, po įvykio dvi dienas nėjo į mokyklą, po to jau ėjo. Padarinių po įvykio nejaučia, pasekmių nėra. Nurodė, kad jeigu kaltinamasis bent kiek sumokėtų, sutiktų priimti sumą, yra geranoriška, svarbu, kad daugiau kaltinamasis taip nedarytų. Nurodė, kad mažina civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iki 2000 Eur.
Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Be kaltinamojo prisipažinimo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, jo kaltė grindžiama šiais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju R. S. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta visiškai. 2019 m. balandžio 21 d., apie 14 val., grįžo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ nusipirkti cigarečių, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Prie įėjimo kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu rusų kalba, priešais jį stovėjo keturi vaikinai. Vienas iš vaikinų pradėjo priešais jį maivytis, norėdamas paerzinti. Jis priėjo prie jo ir paklausė, kas jam yra, dėl ko taip elgiasi. Jis sugriebė už jo liemenės, nepamena tiksliai už kurios pusės sugriebė, tačiau jo liemenė suplyšo. Tada kumščiu sudavė į jo dešinį skruostą. Išprovokuotas jo elgesio, sudavė vaikinui į veido sritį. Vaikinas pabėgo, prie jo priėjo apsaugos darbuotojas, paklausė, kas atsitiko, jis jam atsakė, kad nieko, apsaugos darbuotojas nuėjo. Kai nusipirko cigarečių ir ėjo link prekybos centro išėjimo, prie jo priėjo apsaugos darbuotojas ir jį sulaikė. Jis vaikinui, kuriam sudavė, siūlė atlyginti padarytą turtinę žalą dėl suplėšytos liemenės (50 Eur), tačiau tas atsakė, kad jam padaryta 100 Eur turtinė žala. Anksčiau yra teistas dėl vagysčių, šiuo metu dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 81-83, 87).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. S. paaiškino, kad per 2019 m., per Velykas, apie 12-13 val., su draugu D. S. susitiko prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ Kadangi centras nedirbo, nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“. Važiuodami į „(duomenys neskelbtini)“, autobuse sutiko pažįstamą iš matymo vaikiną, kurio vardo nežino, kontaktų neturi. Jiems atvažiavus į „(duomenys neskelbtini)“, prie pirmojo įėjimo pamatė vyrą, kuris aiškinosi santykius su galimai savo žmona ar tiesiog moterimi. Jie jiems nieko nesakė, tiesiog pažiūrėjo ir nuėjo į vidų. Vyras pradėjo eiti paskui juos, rėkė ir keikėsi jų atžvilgiu, nes pradžioje jis į juos pažiūrėjo ir keikėsi žiūrėdamas į juos, o žmonių buvo nedaug, todėl suprato, kad visi jo keiksmažodžiai nukreipti jiems. Užėjus į „(duomenys neskelbtini)“, vyras pribėgo prie jo iš nugaros, grėbė ranka jam už striukės ir stipriai patempė ir dėl to plyšo striukės rankovė. Jis gindamasis jam trenkė kumščiu į galvą vieną kartą, tada vyras reaguodamas į jo smūgį, pradėjo jį mušti. Jis jam kumščiu sudavė 3 smūgius į veidą. Pajuto skausmą. Nuo trečiojo smūgio nukrito. Jam buvo praskeltas antakis, atsirado kraujosruva po kairę akimi. Draugai į konfliktą net nesivėlė, viskas įvyko labai greitai, o be to galėjo būti dar blogiau. Vyras dėl savo tokio poelgio nieko neaiškino, buvo neadekvatus, girtas, puolė nieko neaiškindamas. Po smūgių, jis su draugais nuėjo į tualetą nuvalyti akį, vyras paskui juos nėjo. Atsimena, kad įvykis buvo sekmadienį. Jo striukė yra sugadinta nepataisomai. Iki konflikto, jiedu su tuo vyru nekalbėjo (b. l. 33).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji T. S. paaiškino, kad 2019 m. balandžio 21 d., 12 val., atvažiavo pas savo giminaičius švęsti šventės, netoli „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro, adresu (duomenys neskelbtini). Pabuvus pas jos sutuoktinio tėvus, nepilnametis sūnus A. S. išėjo į prekybos ir pramogų centrą susitikti su draugais. Kiek jai papasakojo sūnus, jis buvo kartu su savo draugu D. S., o kito kartu buvusio pažįstamo duomenų jai nenurodė. Maždaug apie 15.30 val., jai paskambino sūnus ir paaiškino, kad jį sumušė nepažįstamas vyras, kad yra Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato patalpose. Atvykus pasiimti sūnaus iš policijos komisariato, šis papasakojo, kad jam būnant prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ kartu su aukščiau minėtais vaikinais, apie 14 val. prie sūnaus prisikabino nepažįstamasis apie trisdešimties metų amžiaus, apie 1,75 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs baltos spalvos marškinėliais, džinsinėmis kelnėmis. Kiek jai papasakojo sūnus, to vyro nepažįsta, ankščiau nėra matęs, jokių konfliktų nėra turėjęs, prasilenkiant koridoriuje vyras pasakė sūnui ir jo draugams, ko tie į jį žiūri, ir nusikeikė necenzūriniais žodžiais. A. einant toliau su draugais, vyras juos nusekė iš paskos ir priartėjęs prie sūnaus sudavė pastarajam tris kartus rankos kumščiu, dešine ranka į veidą, o būtent kaip nurodė sūnus, kad pirmą smūgį sudavė į kaktą, antras į kairiąją veido pusę (antakį), trečias kairiąją veido dalį (po akimi). Dėl suduotų nepažįstamo vyro sūnui smūgių, sūnui buvo sukeltas fizinis skausmas. Kartu buvę sūnaus draugai nieko padaryti negalėjo, nes viskas įvyko staiga. Sūnus sakė, kad po vyro smūgių, jis nukrito. Prieš suduodamas smūgius nepažįstamas vyras sūnų patraukė už striukės ir ją suplėšė. Po įvykusio konflikto A. nuėjo pas apsaugos darbuotojus ir pranešė pastariesiems apie įvykį, apsaugos darbuotojai sulaikė sūnų sumušusį vyrą ir perdavė policijos pareigūnams. Įvykio metu jos sūnui A. S. padaryta fizinė žala, taip pat suplėšyta striukė, kurios vertė 40 eurų. Striukę pirko sūnui už savo lėšas, todėl įvykio metu jai padaryta turtinė 40 Eur žala, be to dėl sūnaus išsigando, todėl patyrė ir moralinę žalą. Dėl civilinio ieškinio pateikimo šiuo metu nieko pasakyti negali, dėl jo pateikimo apsispręs vėliau. Po įvykio A. greitosios medicininės pagalbos neprireikė į gydymo įstaigą nesikreipė, taip pat kiek mato iš sūnaus būklės, pastarasis patyrė šoką, tačiau papildomos pagalbos jam nereikia. Nori patikslinti, kad sugadintos striukės, įsigijimo dokumentų šiuo metu pateikti negali, suradus juos pateiks tyrimą atliekančiam policijos pareigūnui. Savo sūnaus pasakojimu tiki, jis ir kartu buvęs su juo draugas pirmi prie nepažįstamo vyro nesikabinėjo, jokio konflikto nesukėlė, ankščiau, kaip minėjo šio vyro niekada nėra matę. A. jai sakė, kad sūnus tam vyrui nesudavė ne vieno smūgio (b. l. 15-17).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji T. S. paaiškino, kad 2019 m. balandžio 21 d. jos sūnus A. S. buvo sumuštas nepažįstamo asmens prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“. Po sumušimo ant sūnaus veido buvo nubrozdinimai ir kraujosruvos, sūnus patyrė fizinį skausmą. Dėl patirtų sužalojimų sūnui buvo nepatogu rodytis viešumoje, bendrauti su žmonėmis, kelias dienas nėjo į mokyklą, buvo išsigandęs. Be to dėl sūnaus būklės ji taip pat labai pergyveno. Užpuolimo metu buvo suplėšyta sūnaus striukė, kurios vertė 40 Eur. Dėl sūnaus sveikatos nei į polikliniką nei į ligoninę jie nesikreipė. Prašo pripažinti ją civiline ieškove minėtoje byloje dėl patirtos 40 Eur turtinės žalos ir 3000 Eur moralinės žalos (b. l. 21-22).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. S. paaiškino, kad šiais metais, maždaug prieš du mėnesius kartu su savo draugu A. S. susitarė susitikti prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, norėjo pavalgyti, bet centras nedirbo. Tada jie nuvažiavo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ ir prie centrinio įėjimo į „(duomenys neskelbtini)“ stovėjo vyras, kuris juos pamatęs, pradėjo rėkti, klausdamas, ko jie į jį žiūri. Jie jam nieko neatsakė ir toliau ėjo į vidų. Jiems užėjus į vidų, vyras priėjo prie jų ir jo draugą A. pradėjo tampyti už striukės, nieko nesakydamas. Tampydamas už striukės, ją suplėšė. Jie paklausė, kodėl jis taip daro, kas vyksta. Ką atsakė vyras, neatsimena. Jis kažką agresyviu tonu kalbėjo. Kai vyras suplėšė striukę, A. pradėjo gintis, suduodamas vyrui vieną smūgį, bet kur pataikė, jis nepastebėjo. Nepažįstamas vyras A. sudavė 3 smūgius į galvą, nuo paskutinio smūgio A. nukrito. Po suduoto smūgio A. pradėjo bėgti kraujas ir buvo praskeltas antakis, bet kurios pusės, pasakyti negali. Po to vyras kažką pasakė A. ir nuėjo į kitą nuo jų pusę. Jie tada nuėjo apsiprausti. Dar nori pasakyti, kad su jais buvo kažkoks A. pažįstamas, kurį matė pirmą kartą, jo duomenų ir vardo nežino. Niekas iš jų nebandė ginti A. Viskas įvyko labai greitai. Niekaip nepažįstamo vyro, su kuriuo kilo konfliktas jie neįžeidinėjo eidami į „(duomenys neskelbtini)“ ir nieko nekalbėjo. Vyras buvo nedidelio ūgio, kaip jis buvo apsirengęs, jis neatsimena (b. l. 54).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. B. paaiškino, kad jis dirba apsaugos darbuotoju prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“. 2019 m. balandžio 21 d., apie 13 val., apsaugos posto darbuotojai jį informavo, kad gavo pavojaus signalą iš „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, kad prie kasų neblaivus vyras kabinėjasi prie darbuotojų, elgiasi agresyviai. Jis su kolega P. A. nedelsiant reagavo į pranešimą. Atėję prie „(duomenys neskelbtini)“ kasų jie pastebėjo akivaizdžiai neblaivų, bei agresyviai nusiteikusį vyrą, kaip vėliau buvo nustatyta, R. S., kuris keikėsi necenzūriniais žodžiais, girdint kitiems prekybos centro lankytojams. Darbuotojai nurodė, kad minėtas vyras kabinėjasi prie jų, parduotuvės lankytojų, trukdo dirbti, keikiasi necenzūriniais žodžiais esant kitiems prekybos centro lankytojams. Jis su kolega priėjo prie minėto vyro, paaiškino, kadangi jis nepadoriai elgiasi, todėl turi išeiti iš prekybos centro. Vyras iš pradžių elgėsi agresyviai, keikėsi, bet vėliau nusiramino ir sutiko išeiti. Netrukus minėtas vyras pats išėjo iš prekybos centro pro pirmą prekybos centro išėjimą. Vyrui išėjus, jis toliau dirbo prekybos centre. Apie 14 val. „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės apsaugos darbuotojai atvedė į jų apsaugos postą tą patį pilietį R. S.. Apsaugos darbuotojai paaiškino, kad minėtas vyras kabinėjosi prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės darbuotojų, klientų, keikėsi, buvo agresyviai nusiteikęs. Atvestas pilietis į sulaikymo kambarį elgėsi agresyviai, keikėsi, spardė kambario sienas bei duris. Netrukus į apsaugos postą kreipėsi vaikinas su prakirstu antakiu bei suplėšyta striuke, kuris pasakė, kad prie pirmo įėjimo durų jį sumušė nepažįstamas vyras. Būdamas apsaugos poste vaikinas pamatė ir nurodė R. S., sakydamas, kad tai jis sumušė. Vaikinas buvo nepilnametis. Su kolegomis atsuko vaizdo kamerų įrašus ir pamatė kaip tas pats vyras trenkė kelis kartus minėtam nepilnamečiui į veido sritį. Nedelsiant į vietą buvo iškviestas policijos ekipažas, kuris minėtą vyrą ir vaikiną išsivežė su savimi (b. l. 42-44).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. A. paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju. Jo darbo vieta yra prekybos centras „(duomenys neskelbtini)“. 2019 m. balandžio 21 d. jis darbą pradėjo nuo 12 val. dienos. Apie 14.30 val. jam būnant savo darbo vietoje, per radijo ryšį gavo pranešimą, kad prie „(duomenys neskelbtini)“ girtas vyras kabinėjasi prie darbuotojų. Su L. B. pastebėjo vyrą, kuriam kino teatro darbuotojai aiškino, kad jis negali patekti į kino salę. Jis keikėsi, o jiems prie jo priėjus, pradėjo ir juos įžeidinėti. Jie vyro gražiai paprašė palikti prekybos centrą, bet šis sutiko ne iš karto. Jie jį palydėjo iki 1-ojo išėjimo, vyras išėjo pro duris. Po kurio laiko į apsaugos tarnybines patalpas atėjo nepilnametis, kuris pasakė, kad girtas lankytojas jam sudavė per veidą. Jie prasuko vaizdo kamerų įrašus ir pamatė, kad tai tas pats girtas vyras, kuris jų buvo išlydėtas iš „(duomenys neskelbtini)“. Su L. B. pažeidėją sulaikė lauke ir atvedė į tarnybines patalpas. Čia sulaikytas vyras rėkė, keikėsi, buvo akivaizdžiai matyti, kad jis buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jį uždarius, asmuo pradėjo daužyti ir spardyti kojomis duris, buvo 2 kartus perspėtas, bet į perspėjimus nereagavo. Tam, kad pilietis nesužalotų savęs, jam buvo uždėti antrankiai. Kas dėl nepilnamečio, kuris kreipėsi į juos pagalbos, tai atsimena, kad jo striukė buvo suplėšyta. Ar buvo sužalotas berniuko veidas, neatsimena (b. l. 46-47).
2019 m. liepos 12 d. T. S. pripažinta civiliniu ieškovu 3040 Eur sumai (b. l. 24).
Specialisto išvadoje Nr. G 1304/2019(01) konstatuota, kad A. S. nustatyti odos nubrozdinimai kairiame antakyje, kairės akies vokuose. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 40).
2019 m. balandžio 21 d. apžiūrėta A. S. striukė (b. l. 25-26).
2019 m. balandžio 21 d. liudytojas L. B. tyrimui pateikė vaizdo įrašą, kuris apžiūrėtas. Vaizdo įrašo trukmė 38 sek. Atidarius vaizdo įrašą, matyti prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ patalpos prie pagrindinio įėjimo Nr. 1 („(duomenys neskelbtini)“). Pro duris į centrą užeina 5 vyrai, vienas iš kurių pasitraukia į šoną, kiti eina į priekį. Vyras Nr. 1 eina pirmas (apsirengęs tamsios spalvos striuke, šviesios spalvos kelnėmis, vyras Nr. 2 eina šalia (apsirengęs pilkos spalvos striuke su šviesios spalvos kalnieriumi, tamsiomis kelnėmis); vyras Nr. 3 eina šalia vyro Nr. 4. Vyras Nr. 3 (A. S.), apsirengęs tamsia striuke, kuri prasegta. Vyras Nr. 4 (R. S.), apsirengęs šviesios spalvos marškinėliais ilgom rankovėmis, tamsios spalvos kelnėmis. R. S., eidamas šalia A. S., kaire ranka sugriebia A. S. už striukės iš galo, A. S. bando išsilaisvinti. Kyla grumtynės, kurių metu R. S. bando suduoti kelis smūgius A. S. (ar smūgiai pasiekia tikslą, nėra aišku dėl vaizdo įrašo kokybės), o A. S. ginasi, atstatęs rankas prieš save. Vyrai paeina kažkiek į priekį. R. S. eina per atstumą nuo A. S., bet vienoje linijoje, pradeda artėti prie A. S. ir dešine ranką suduoda A. S. smūgį į veidą (0:26 sek.) Nuo smūgio A. S. krenta, bet greitai atsistoja, o R. S. pasišalina (b. l. 58-59).
2019 m. balandžio 21 d. P. A. tyrimui pateikė garso įrašą, kuris apžiūrėtas (b. l. 62-67).
Ikiteisminio tyrimo metu užklaustas bendrojo pagalbos centras, kuris tyrimui pateikė garso įrašą, kuris apžiūrėtas. Garso įrašas pavadinimu 10.102.186.21_2019-04-21_14-13-52_25.02. Įrašo trukmė 0,31 min. (b. l. 8-9).
Alkotesterio rodmenyse nurodyta, kad 2019 m. balandžio 21 d. 15.13 val. R. S. buvo nustatytas 1,71 prom. girtumas (b. l. 89).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad R. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Viso proceso metu kaltinamasis pripažino savo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, nurodė, kad smurtavo viešoje vietoje – prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ – prieš nepilnametį, tuo metu buvo neblaivus, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nurodė, kad sugriebė iki tol jam nepažįstamam nukentėjusiąjam A. S. liemenės, nes jam pasirodė, kad jo atžvilgiu pasakyta replika, liemenei suplyšus, vaikinas sudavė jam atgal, o jis (R. S.) smūgiavo nukentėjusiajam į veido sritį. Tai, kad būtent R. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo A. S., liudytojų D. S., L. B., P. A. parodymai. Minėtus parodymus patvirtina ir byloje surinkta rašytinė įrodomoji medžiaga: specialisto išvada Nr. G 1304/2019(01), garso įrašas, alkotesterio rodmenys. Byloje nekyla ginčas, kad R. S. nusikalstami veiksmai buvo padaryti viešoje vietoje – prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), ten sekmadienį (švenčių dieną), buvo daug lankytojų, kuriems, kaip ir nusikaltimo liudytojams, teko stebėti smurtinius kaltinamojo veiksmus, taip neabejotinai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai.
Kaltinamajame akte buvo nurodyta ir tai, kad R. S. sužalojo nukentėjusįjį, veikdamas iš chuliganiškų paskatų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 284 straipsnio dispozicija nenumato tokio būtinojo požymio, kaip chuliganiškos paskatos, todėl minėta perteklinė aplinkybė iš kaltinimo šalintina. Veikos kvalifikavimui tai įtakos neturi.
Remiantis byloje surinkta ir ištirta įrodomąja medžiaga, darytina išvada, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, priėjęs prie jam nepažįstamojo praeivio – nepilnamečio A. S. be aiškios priežasties kumščiu sudavė ne mažiau trijų smūgių šiam į veido ir galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais kairiame antakyje ir kairės akies vokuose, tokiais viešoje vietoje atliktais įžūliais veiksmais buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkina tai, kad R. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas R. S. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą viešajai tvarkai. Byloje nustatytos R. S. atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Skiriant bausmę svarbūs ir asmenybę apibūdinantys duomenys – kaltinamasis teistas, teistumas išnykęs (b. l. 94-99, 100-104), baustas administracine tvarka (b. l. 105-107), dirba (b. l. 108), vedęs, duomenų apie jo gydymąsi psichiatrijos gydymo įstaigose, narkologinės įskaitos įrašų negauta. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nesunkų nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą.
Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta viena R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, mano, kad R. S. skirtina bausmė, kurios dydis nustatytinas didesnis nei sankcijoje numatytos bausmės rūšies vidurkis. R. S. teismas skiria BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus ir draudimus, kurie, teismo nuomone, padarys teigiamą įtaką jo elgesiui, turės asmeniui prevencinį poveikį.
Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažįsta kaltas, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 21 d., 15.00 val. iki 2019 m. balandžio 22 d., 13 val. 26 min. Viena kardomojo kalinimo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms (b. l. 71-72).
R. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.
Dėl civilinio ieškinio
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus.
T. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 3040 Eur civilinį ieškinį padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad striukė buvo beveik nauja, ją įvertino 40 Eur. Sūnui padarytą neturtinę žalą vertina 3000 Eur. Apklausta teisme T. S. sumažino civilio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo iki 2000 Eur.
Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo suplėšyta nukentėjusiojo striukė. Šio civilinio ieškinio dydžio kaltinamasis neginčija. Ieškinio dydis įrodytas, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas.
CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose.
Nagrinėjamu atveju nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nepilnamečiui nukentėjusiajam suduodant smūgius į galvos sritį nustatyti odos nubrozdinimai kairiame antakyje, kairės akies vokuose. Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl viešoje vietoje prieš jį įvykdytų smurto veiksmų jautė fizinį skausmą, pažeminimą, baimę. A. S. teisme papasakojo, kad po sumušimo tris dienas jautėsi apsvaigęs, dvi dienas nėjo į mokyklą, kelias savaites nedalyvavo fizinio lavinimo pamokose, apie mėnesį bijojo išeiti iš namų. Pažymėtina, kad nukentėjusysis ir jo įstatyminė atstovė be bendrųjų neturtinę žalą apibūdinančių aplinkybių, nenurodė jokių specifinių nepatogumus atspindinčių aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad po įvykio būtų kreiptasi pagalbos į medikus, psichologus. Nukentėjusiojo teigimu, šiuo metu jokių sumušimo pasekmių nebejaučia. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, svarbu atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybes atlyginti žalą (R. S. dirba baldų surinkėju, jo pajamos 500 Eur per mėnesį. Šiuo metu gyvena su antra žmona. Kas mėnesį moka alimentus vaikams iš pirmosios santuokos, kurie sudaro 30 proc. nuo algos, t. y. 176 Eur), padarytos turtinės žalos dydį. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau išdėstytų, neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu, nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas – 700 eurų. Teismo vertinimu būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose (kasacinės nutartys Nr.: 2K-453/2014, 2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-341-648/2018).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, civilinės ieškovės ir nukentėjusiojo įstatyminės atstovės T. S. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo priteisiant T. S. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimą – 40 Eur ir neturtinės žalos atlyginimą – 700 Eur.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su D. S. apklausa, pridėtas prie baudžiamosios bylos, paliktinas kartu su bylos medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, šešis mėnesius įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba lankymusi gydymosi įstaigose; visu bausmės vykdymo metu uždraudžiant turėti, naudoti ar įgyti psichiką veikiančias medžiagas, taip pat ir alkoholį, bei visu bausmės vykdymo metu įpareigojant jį tęsti darbą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. S. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, šešis mėnesius įpareigojant jį būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba lankymusi gydymosi įstaigose; visu bausmės vykdymo metu uždraudžiant turėti, naudoti ar įgyti psichiką veikiančias medžiagas, taip pat ir alkoholį, bei visu bausmės vykdymo metu įpareigojant jį tęsti darbą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. balandžio 21 d., 15.00 val. iki 2019 m. balandžio 22 d., 13 val. 26 min., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Civilinės ieškovės T. S. ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti T. S. iš R. S. 40 Eur turtinei žalai ir 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su D. S. apklausa, pridėtą prie baudžiamosios bylos, palikti kartu su bylos medžiaga.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.