Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. spalio 8 d. ir nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2019 m. sausio 20 d. neveikė liftas, kuriuo pareiškėjas galėdavo pasiekti pirmą pastato aukštą ir galėtų pasivaikščioti (pasivažinėti) gryname ore, nuvažiuoti į parduotuvę, paskambinti telefonu, apsikirpti ir t.t. Mobilus vikšrinis laiptų kopiklis pareiškėjo netenkino, kadangi jis negalėjo juo savarankiškai pasinaudoti. Tai vertė pareiškėją kankintis, nervintis, jaustis priklausomam nuo kito asmens. Visą laikotarpį būnant Alytaus PN buvo žeminamas pareiškėjo orumas, jis buvo kankinamas, jautė psichinę kančią ir skausmą, depresiją, visišką beteisiškumą, viskuo nusivylė, buvo diskriminuojamas dėl neįgalumo.

2016 m. gruodžio 27 d., po to 2018 m. gruodžio 28 d. Alytaus PN yra sudarę sutartis su UAB „Alytaus profilaktine dezinfekcijos stotimi“, įstaigoje pagal poreikį atliekančia dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbus. Šios įmonės paslaugomis Alytaus PN naudojasi pastoviai, pagal poreikį, todėl pareiškėjo teiginys apie buitinius parazitus gyvenamosiose patalpose atmestinas.

Nurodė, kad nors ginčo laikotarpiu Socialinės globos sektoriuje (2 būrys) ir buvo atliekami patalpų remonto darbai, tačiau jie vykdomi tik dienos metu ir darbo dienomis, o pačios patalpos remontuojamos tik ne daugiau kaip po vieną, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis buvo priverstas gyventi dulkėse, jausti dažų bei pjaustomo metalo kvapą, atmestini. 2 būrio patalpose yra nuolat vykdoma pareigūnų priežiūra, tiek reaguojant į gautus iškvietimus suveikus signalui iš konkrečios gyvenamosios patalpos, tiek intensyviai patruliuojant. Nurodė, kad duomenų, jog remontuojant 2 būrio gyvenamąsias patalpas, iškvietimo sistema neveikė nėra. 2 būryje be keltuvo (lifto) yra ir veikiantis mobilus vikšrinis laiptų kopiklis ir juo buvo galima naudotis, todėl pareiškėjo argumentai, kad negalėjo pasivažinėti gryname ore, patekti į parduotuvę ir pan. atmestini. Nors 2 būrio keltuvas (liftas) buvo sugedęs, tačiau skubiai remontuojamas ir vėl eksploatuojamas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN Socialinės globos sektoriuje 7 ir 8 miegamuosiuose laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2019 m. kovo 22 d.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas P. prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis dėl jo kalinimo pažeidžiant minimalią teisės aktais reglamentuotą gyvenamojo ploto normą 2 būrio 7 ir 8 miegamuosiuose.

Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų (b. l. 40, 36) nustatyta, kad pareiškėjas 7 miegamajame gyveno laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 13 d. iki 2018 m. gruodžio 9 d., šio miegamojo plotas – 36,7 kv. m, jame buvo įrengtos 5 miegamosios vietos, taigi, pareiškėjui teko 7,34 kv. m ploto. Pareiškėjas teigia, kad šioje patalpoje laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2018 m. spalio 17 d. gyveno šešiese. Nors tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, teismas konstatuoja, kad net pripažinus, jog minėtame miegamajame pareiškėjo nurodytu laikotarpiu buvo 6 asmenys, minimalaus ploto norma vis vien nebūtų pažeista, kadangi tokiu atveju pareiškėjui būtų tekę 6,1 kv. m ploto. Laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. kovo 21 d. pareiškėjas gyveno 2 būrio 8 miegamajame, kurio plotas 35 kv. m, jame įrengtos 5 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 7 kv. m ploto. Pareiškėjas taip pat teigia, kad 7 ir 8 miegamasis buvo 28 kv. m ploto, taigi, mažesnis, nei nurodo atsakovo atstovas, tačiau, net padalijus pareiškėjo nurodomą plotą iš 5 ar 6 miegamųjų vietų, vienam asmeniui būtų tekę ne mažiau, nei 4,66 kv. m ploto.

Byloje taip pat nepateikta duomenų, paneigiančių pareiškėjo teiginius, kad patalpose nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra. Kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr. LVAT 2005-03-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007-03-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Taigi, būtent Alytaus PN turi pareigą laikytis nuteistųjų ir suimtųjų kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų ir, atitinkamai, užtikrinti tikslios informacijos pateikimą apie tai. Alytaus PN nepateikus informacijos dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių šioje dalyje, jos vertintinos pareiškėjo naudai, pripažįstant, kad tam tikru laikotarpiu pareiškėjui galėjo būti neužtikrinama tinkama gyvenamųjų patalpų oro temperatūra, kas neatitinka Lietuvos higienos normos HN134: 2015 16 punkto reikalavimų.

Skunde teigiama, kad 2 būryje vyko remonto darbai, kurie truko iki pareiškėjo išvykimo iš Alytaus PN. Remonto metu pareiškėją nuolat vargino triukšmas, smarvė, dulkės.

Byloje nėra ginčo, kad pataisos namų 2 būrio patalpose buvo vykdomi remonto darbai nuo 2018 m. gruodžio 10 d. (b. l. 68). Nors atsakovo atstovas nurodo, kad darbai buvo atliekami tik dienos metu ir tik darbo dienomis, teigia, kad nuteistųjų negalėjo varginti triukšmas ar stiprūs kvapai, pareiškėjas į bylą pateikė duomenis, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius buvo įspėjęs pataisos namus, kad šie ateityje laikytųsi Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio, reglamentuojančio triukšmo šaltinių valdytojų teises ir pareigas, reikalavimų (b. l. 21). Be to, pareiškėjo pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento 2019 m. sausio 24 d. atsakyme į jo skundą (b. l. 23-24) užfiksuota, kad 2 būrio 8 miegamojo patalpos ore nustatyta ksileno ir etilbenzeno koncentracija viršijo leistinas normas, reglamentuojamas Lietuvos higienos normoje HN 35: 2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų patalpų ore“. Taigi, šioje dalyje konstatuotini neteisėti Alytaus PN veiksmai, pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 35:2007 reikalavimus ir neužtikrinant pareiškėjui saugios gyvenamosios aplinkos.

Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad remonto metu kambariuose neveikė pareigūnų ar gydytojų iškvietimo mygtukai, nebuvo poilsio kambario, ribotos interneto prieigos, tačiau teismas pabrėžia, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas. Turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas šioje dalyje tik konstatavo savo nuomonę apie pataisos namų veiklą ir kalinimo sąlygas, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Pareiškėjas nepaaiškino, kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis jam buvo kilęs realus pavojus ar kitos neigiamos pasekmės dėl neveikiančio iškvietimo mygtuko, kokios neigiamos pasekmės kilo dėl poilsio kambario nebuvimo. Pareiškėjas tik deklaratyviai konstatuoja, jog dėl ribotos interneto prieigos nebuvimo pareiškėjas negalėjo susipažinti su teisės aktais, tačiau nenurodo, kokios konkrečios neigiamos pasekmės dėl negalėjimo susipažinti su teisės aktais jam kilo. Šiuos pareiškėjo argumentus teismas laiko hipotetiniais samprotavimais, kurie nesudaro pagrindo atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog Alytaus PN parduotuvėje nebūdavo reikiamų prekių, produktai buvo besibaigiančio galiojimo, kainos buvo per didelės, nurodo, kad teko rašyti skundu dėl netinkamo parduotuvės darbo.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 76-79 punktuose yra įtvirtinta nuteistųjų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įsigijimo tvarka. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 77 punkte nurodyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę, o 78 punktas nustato, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia pataisos įstaiga.

Dėl pareiškėjo argumentų, jog parduotuvėje nebūdavo reikiamų prekių, maisto produktai būdavo besibaigiančio galiojimo, pažymėtina, kad pareiškėjas konkrečiai neįvardija, kokių prekių jis konkrečiai pageidavo įsigyti parduotuvėje ir jų nebuvo, kokie maisto produktai ir kada buvo besibaigiančio galiojimo ar netinkami vartoti, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje vertinti kaip deklaratyvūs ir atmestini.

Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildino iš aplinkybių, jog jam, kaip neįgaliajam, nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos. Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2019 m. kovo 4 d. buvo remontuojamas 2 būrio dušas, todėl teko naudotis bendru dušu, kuris nuo pareiškėjo gyvenamo sektoriaus buvo maždaug už 700 m ir visiškai nepritaikytas neįgaliam asmeniui - į dušą vedė slidūs laiptai, nebuvo jokio įsikibimo, buvo slenksčiai, duše nebuvo jokių ranktūrių, kėdučių, guminių kilimėlių, lentynėlių higienos priemonėms, kūno ir plaukų prausiklio dozatorių, o 2 būrio prausyklos patalpose tik 2019 m. vasario mėnesio viduryje įrengtas laikinas dušas. Bet šis laikinas dušas buvo padarytas tik vasario viduryje, be to jis taip pat nepritaikytas neįgaliam asmeniui. Nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. spalio 8 d. ir nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2019 m. sausio 20 d. neveikė liftas, todėl pareiškėjas negalėjo pasiekti pastato pirmo aukšto, kad pareiškėjas galėtų pasivažinėti gryname ore, nuvažiuoti į parduotuvę, paskambinti telefonu, apsikirpti. Telefonas Alytaus PN buvo įrengtas taip, kad juo naudotis buvo galima tik stovint.