Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-04-16 · Administracinė byla Nr. eI2-4314-484/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-04-16
Bylos Nr.
eI2-4314-484/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06354-2024-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
R. T., R.
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-4314-484/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06354-2024-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 51.5; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 16 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo R. T. (R. T.) atstovui advokatui A. T.,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei L. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. (R.) T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis R. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino 2024 m. lapkričio 19 d., prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 24S244751, kuriuo uždrausta jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. spalio 31 d. iki 2027 m. spalio 30 d. (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Migracijos departamentas 2024 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 24S174916 panaikino jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. rugsėjo 20 d. (toliau – ir Leidimas), nes duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka tikrovės ir neva jis neturi pakankamai lėšų ir negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas paaiškina, kad jis lapkričio mėnesį įsidarbino Lietuvos įmonėje – uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“. Darbdavys komandiravo jį į Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – ir JAV). Pareiškėjas nurodo, kad JAV dirbo suvirintoju bei turėjo pakankamai lėšų.

Pareiškėjas teigia, kad jis buvo apgautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, nes jam (pareiškėjui) nebuvo išmokėti dienpinigiai, nebuvo mokami mokesčiai, jis buvo priverstas pasirašyti prašymą dėl nemokamų atostogų.

Pareiškėjas, remdamasis skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, tvirtina, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka šios praktikos.

Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjui Leidimas panaikintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytais pagrindais, t. y. nustačius, kad pareiškėjas kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Atsakovo teigimu, pareiškėjo skundo argumentai ir teismui pateikti dokumentai nepaneigia Migracijos departamento nustatytų aplinkybių, jog pareiškėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokestį mokėjo tik vieną mėnesį. Šios aplinkybės pagrindu, anot atsakovo, Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai nedirbo. Pažymi, kad darbo sutartimi darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pareiškėjui mokėti nustatyto dydžio darbo užmokestį – 1 400 Eur per mėnesį, mokant darbo užmokestį į pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą. Atsakovo vertinimu, atsiskaitomosios sąskaitos išrašas nepatvirtina nei darbdavio atliktų mokėjimų, nei kitų mokėjimų, kuriuos, kaip pareiškėjas teigia, gavo kaip atlygį JAV, būdamas komandiruotėje.

Atsakovo tvirtinimu, pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, išduotą Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu (ketinant dirbti Lietuvoje), visą buvimo Lietuvoje laikotarpį privalėjo atitikti imperatyvias Įstatyme įtvirtintas sąlygas, taip pat – gauti tarpininkavimo rašte numatytą darbo užmokestį. Kadangi pareiškėjas neatitiko šių sąlygų, Migracijos departamentas privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Atsiliepimas

Atsakovas paaiškina, kad pareiškėjui 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis nustatytas pagal Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“, (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 14 punktą. Atsakovo vertinimu, pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas ir atitinka Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte įtvirtintus kriterijus.

Atsakovas atsiliepime pažymi, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir, gavęs Leidimą, nesilaikė Įstatyme nustatytų Leidimo išdavimo sąlygų. Anot atsakovo, šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti į Lietuvos Respubliką ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.

Atsakovas akcentuoja, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

Atsakovo tvirtinimu, ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis. Sprendime pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas pareiškėjo skundą prašė tenkinti remiantis jame nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė teismo posėdyje pareiškėjo skundą prašė atmesti remiantis atsiliepime nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo atsakovas nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius (3 metus), teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, ketindamas dirbti elektriku, Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2023 m. rugsėjo 15 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. rugsėjo 20 d., (toliau – Leidimas) išduotas 2023 m. rugsėjo 20 d. ir jam įteiktas 2023 m. rugsėjo 28 d.

Pareiškėjas tuo pagrindu, kad ketina dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) suvirintoju dujomis ir elektra, 2023 m. spalio 18 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį ir darbo funkciją. Pareiškėjas kartu su prašymu Migracijos departamentui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. spalio 11 d. tarpininkavimo raštą Nr. 20231011-196414, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pareiškėją įdarbinti suvirintoju dujomis ir elektra ir pareiškėjui mokėti mėnesinį darbo užmokestį – 1 400 Eur.

Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu leido pareiškėjui pakeisti darbdavį. Migracijos departamentas patikrino pareiškėjo duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) informacinėje sistemoje ir nustatė, kad, nors pareiškėjas ir buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. lapkričio 22 d., tačiau jam tik 2023 m. gruodžio mėn. buvo išmokėtas darbo užmokestis, nurodytas Tarpininkavimo rašte, t. y. 1 400 Eur, o nuo 2024 m. sausio mėn. iki birželio mėn. darbo užmokestis pareiškėjui nebuvo mokamas.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2024 m. liepos 25 d. priėmė sprendimą Nr. 24S174916, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. rugsėjo 20 d., nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamentas 2024 m. liepos 25 d. sprendime Nr. 24S174916, be kita ko, konstatavo, kad pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo ir pragyvenimo lėšų buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu neturėjo.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, Taisyklių 15 punktu, Kriterijų vertinimo tvarkos 11 ir 14 punktais, 2024 m. spalio 31 d. priėmė sprendimą Nr. 24S244751, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 24S304951 pašalino 2024 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. 24S174916 motyvus dėl asmens duomenų iš Nacionalinio sąrašo teikimo į Šengeno informacinę sistemą.

Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (Įstatymo 133 straipsnio 8 dalis).

Taigi pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Įstatymo leidėjo pavartoti žodžiai „gali būti“ reiškia, kad ne visais atvejais uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamentas turi diskreciją šiuo klausimu (žr., pvz., LVAT 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024).

LVAT laikosi nuoseklios praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (šiais aspektais žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2286/2012; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2952/2012; 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-435/2014 ir kt.).

Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 5 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Kriterijų vertinimo tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.

Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte įtvirtinta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas (11.1 punktas); esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika (11.2 punktas); tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas (11.3.1 punktas); užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.3.2 punktas).

Įvertinus aptarto reglamentavimo turinį, darytina išvada, kad vien tai, kad užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria Migracijos departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Migracijos departamentui suteikta diskrecija spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo, tačiau Migracijos departamento diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Migracijos departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus (šiuo aspektu žr., pvz., LVAT 2024 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2335-789/2024).

Kaip matyti iš Migracijos departamento 2024 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. 24S174916, pareiškėjui išduotas Leidimas buvo panaikintas dėl to, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė duomenis neatitinkančius tikrovės: pareiškėjas prašyme nurodytoje Bendrovėje faktiškai nedirbo, darbo užmokesčio, nurodyto Bendrovės Tarpininkavimo rašte, negavo ir tokiu būdu negavo reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Byloje ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra.

Nagrinėjamoje byloje skundžiamame Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Iš šio Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas iš esmės rėmėsi Migracijos departamento 2024 m. liepos 25 d. sprendime Nr. 24S174916 nustatytomis aplinkybėmis.

Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš Migracijos departamento nurodytų aplinkybių, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, su juo buvo nutraukta sudaryta darbo sutartis, negalima daryti pagrįstos išvados, kad jis ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.

Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad pareiškėjui pirmas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu. Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjui leido pakeisti darbdavį ir dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sodros informacinės sistemos duomenimis pareiškėjas darbo sutartį su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nutraukė 2024 m. liepos 31 d. Ginčijamo Sprendimo priėmimo dieną pareiškėjas Lietuvos įmonėse nedirbo. Kaip matyti iš Sprendimo, pareiškėjas turėjo Lietuvos nacionalines vizas, galiojusias nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. iki 2022 m. birželio 30 d. ir nuo 2021 m. spalio 21 d. iki 2024 m. rugpjūčio 12 d., taip pat leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse duomenų nėra.

Tai, kad pareiškėjas nėra susietas ilgalaikiais ekonominiais ryšiais su Lietuvos Respublika, nereiškia, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis.

Byloje duomenų, patvirtinančių, kad per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo panaikinti leidimą gyventi priėmimo dienos pareiškėjui jau buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, kad jam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktas), nėra.

Kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kad yra pagrįsta ir proporcinga nustatyti draudimą atvykti, nes užsienietis nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas, įgyvendindamas savo diskreciją, padarė aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo klaidą, priimtas Sprendimas užsieniečio atžvilgiu nėra proporcingas, todėl Sprendimas dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl panaikinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o pareiškėjo skundas patenkintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. T. (R. T.) skundą patenkinti.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 24S244751 panaikinti.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičArūnas KaminskasIna Kirkutienė