Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-01-25 · Administracinė byla Nr. eI2-586-1066/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-01-25
Bylos Nr.
eI2-586-1066/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00851-2021-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Gediminas Užubalis (pirm.), Tomas Blinstrubis, Beata Martišienė
Pareiškėjas
E. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Administracinė byla Nr. eI2-586-1066/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00851-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Beatos Martišienės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjui E. V. ir jo atstovei advokatei R. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas E. V. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. kovo mėn. (gautas elektroniniu paštu 2021 m. kovo 5 d.) raštą Nr. 1SD- /2019 (8.1.8) „Dėl Jūsų prašymo“; 2) įpareigoti pašalinti padarytą pažeidimą ir išnagrinėti pareiškėjo E. V. pateiktus 2021 m. vasario 7 d., 2021 m. vasario 8 d., 2021 m. vasario 10 d. skundus bei 2021 m. vasario 15 d. reikalavimą bei nedelsiant priimti motyvuotus administracinės procedūros sprendimus; 3) priteisti pareiškėjui E. V. iš Lietuvos valstybės 2 000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Savo skundo reikalavimus grindžia iš esmės tokiais argumentais:

2.1. Pasak pareiškėjo, 2021 m. vasario 5 d. jis pateikė prašymą Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui, kuriuo buvo reikalaujama pateikti teisinį mažametės pareiškėjo dukros R. V. perdavimo motinai ir apgyvendinimo Vilniaus miesto krizių centre teisinį pagrindą ir paaiškinti, kodėl pareiškėjas (mergaitės tėvas) nebuvo informuojamas apie Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės M. M.-S. ir kitų specialistų veiksmus.

2.2. 2021 m. vasario 7 d. pareiškėjas pateikė skundą Tarnybos direktorei, Tarnybos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjui, taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministrei ir vaikų teisių apsaugos kontrolierei dėl Tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiosios specialistės M. M.-S. veiksmų, pažeidžiančių mažametės R. V. teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjas prašė imtis veiksmų ir atlikti tarnybinį patikrinimą dėl minėtos specialistės ir kitų tarnybos darbuotojų, dalyvavusių pareiškėjo dukters R. V. perdavime motinai V. D..

2.3. Pareiškėjas 2021 m. vasario 8 d. pateikė dar vieną skundą Tarnybos direktorei, Tarnybos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjui, taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministrei, Vaikų teisių apsaugos kontrolierei dėl Tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiosios specialistės M. M.-S. veiksmų, grubiai pažeidžiančių mažametės R. V. teises ir teisėtus interesus, kuriuo pareiškėjas prašė imtis veiksmų ir nedelsiant atlikti tarnybinį patikrinimą dėl jo dukters R. V. perdavime motinai.

2.4. 2021 m. vasario 10 d. pateiktas skundas Tarnybos direktorei, Socialinės apsaugos ir darbo ministrei bei vaikų teisių apsaugos kontrolierei dėl Tarnybos specialistų veiksmų teisėtumo, specialistų nušalinimo nuo E. V. ir V. D. šeimos atvejo, o 2021 m. vasario 15 d. pateiktas Tarnybos direktorei, Socialinės apsaugos ir darbo ministrei, vaikų teisių apsaugos kontrolierei, Vilniaus apygardos prokuratūrai nedelsiant sugrąžinti Vilniaus miesto krizių centre dėl V. D. smurto mažamečio vaiko atžvilgiu laikomą dukrą R. V. tėvui E. V., nes teismo sprendimu mažametės R. V. laikina gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su tėvu (pareiškėju).

2.5. 2021 m. vasario 15 d. pateiktas reikalavimas Tarnybos direktorei, Socialinės apsaugos ir darbo ministrei bei vaikų teisių apsaugos kontrolierei, prokurorui nedelsiant grąžinti Vilniaus misto krizių centre laikomą dukrą R. V. ir taip būtų įvykdyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E2-4444-897/2021, kuria mažametės R. V. gyvenamoji vieta nustatyta su pareiškėju.

Šalies argumentai

2.5. Pareiškėjo teigimu, iki šios dienos jis nėra gavęs jokio atsakovės (Tarnybos) sprendimo ar / ir atsakymo, nors atsakymų pateikimo terminai yra pasibaigę. Taip pat pareiškėjas negavo jokio pranešimo, kad terminai buvo pratęsti, kaip tai numato Viešojo administravimo įstatymo nuostatos.

2.6. Pripažįsta, kad yra gavęs Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atsakymą, kuris gautas 2021 m. kovo 5 d. (elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini)) Nr.1SD- /2019 (8.1.8) „Dėl Jūsų prašymo“, tačiau, anot pareiškėjo, yra itin lakoniškas, neišsamus bei tuo pačiu visai nepagrįstas. Pareiškėjui nebuvo išsamiai atsakyta, kokiu pagrindu jo dukra buvo perduota motinai bei kokiu teisiniu pagrindu apgyvendinta kitur, nepateikiami jokie įrodymai ir / arba argumentai, kurie pagrįstų arba įrodytų būtinybę pareiškėjo mažametę R. V. patalpinti į Vilniaus miesto krizių centrą kartu su mama V. D., kurios atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-50262-20 dėl galimo smurto prieš dukrą, nebuvo paaiškinta, kodėl pareiškėjas nebuvo informuotas apie specialistų veiksmus, taip pat nebuvo pateiktas 2021 m. vasario 5 d. atvejo vadybos posėdyje minimi sprendimai. Taigi toks atsakymas turi būti panaikintas.

2.7. Tvirtina, kad nebuvo sureaguota į nė vieną iš jo Tarnybai teiktą skundą ir reikalavimą, taip pat nepriimtas joks administracinės procedūros sprendimas ar pateiktas atsakymas pareiškėjui, jo dukra toliau lieka apgyvendinta kartu su motina Vilniaus miesto krizių centre, su kuo pareiškėjas kategoriškai nesutinka. Mano, kad tokiu būdu buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai.

2.8. Pažymi, kad dėl kilusios situacijos (o būtent atsakovės neveikimo) pareiškėjui padaryta moralinė žala (sukelta nemažai dvasinių išgyvenimų, rūpesčių, nuolatinė nervinė įtampa, kad jo nepilnametei dukrai kyla reali grėsmė) turi būti tinkamai atlyginta. Kadangi į nė vieną pareiškėjo pateiktą skundą nebuvo tinkamai sureaguota, mano, kad jis patyrė 2 000,00 Eur neturtinės žalos.

2.9. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Tarnyba atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia tokią poziciją:

3.1. Į pareiškėjo 2021 m. kovo 5 d. prašymą atsakovė 2021 m. kovo 5 d. pareiškėjo atstovei advokatei R. N. el. paštu: (duomenys neskelbtini) pateikė atsakymą raštu (reg. Nr. 1SD-2437). Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad pateiktas raštas yra be nurodytos datos bei registracijos numerio, yra klaidingos, nes šis raštas yra pasirašytas Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresniosios patarėjos R. B. elektroniniu parašu, yra suformuota metaduomenų kortelė, kurioje yra nurodyta rašto pasirašymo data, t. y. 2021 m. kovo 5 d., ir rašto reg. Nr. 1SD-2437.

Šalies argumentai

3.1.1. Pareiškėjo dėstomos aplinkybės, kad minėtas atsakymas į prašymą yra lakoniškas bei deklaratyvus, laikytinas nepakankamu bei pažeidžiančiu pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, nes šiuo atsakymu nebuvo pateiktas 2021 m. vasario 5 d. sprendimas, taip pat yra nepagrįstas. Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius atsakyme į prašymą išdėstė teisinius argumentus, nurodė teisės normas, kuriomis vadovavosi priimdami sprendimus mažametės R. V. šeimos situacijoje, tačiau 2021 m. vasario 5 d. nebuvo priimtas joks sprendimas.

3.2. Dėl pareiškėjo pateiktų skundų paaiškina, kad pareiškėjo teiginiai, jog Tarnyba nepateikė atsakymo į jo skundus, yra neatitinkantys tikrovės. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktus skundus (2021 m. vasario 8 d., 2021 m. vasario 12 d., du 2021 m. vasario 15 d., 2021 m. vasario 17 d., 2021 m. vasario 18 d., 2021 m. vasario 22 d.) 2021 m. vasario 26 d. raštu pateikė pareiškėjui atsakymą (reg. Nr. S-541) jo nurodytu el. paštu: (duomenys neskelbtini). Taip pat šio rašto kopija buvo išsiųsta ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai. Dėl to reikalavimas įpareigoti Tarnybą priimti procedūrinius sprendimus dėl jo pateiktų skundų yra nepagrįstas.

3.3. Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam 2 000,00 Eur neturtinės žalos, padarytos dėl Tarnybos neveikimo, atlyginimą, paaiškina, kad viešajai atsakomybei atsirasti turi būti išpildytos trys sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai ir (ar) neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp žalos atsiradimo bei galimo neveikimo ir (ar) neteisėtų veiksmų. Tokių aplinkybių – Tarnybos ar jos teritorinio skyriaus neveikimo ar neteisėtų veiksmų – šiuo atveju nėra nustatyta. Nenustačius valstybės atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį būtinosios sąlygos – neteisėtų veiksmų, pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą negali būti tenkinamas. Nenustačius Tarnybos netinkamo veikimo ir (ar) neveikimo, pareiškėjui nėra ir negalėjo būti padaryta jokia žala.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos 2021 m. kovo 5 d. rašto reg. Nr. 1SD-2437 (toliau – Raštas) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakyti į pareiškėjo teiktus 2021 m. vasario 7 d., 2021 m. vasario 8 d., 2021 m. vasario 10 d. skundus bei 2021 m. vasario 15 d. reikalavimą bei dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui.

5. Remiantis rašytiniai įrodymais nustatytos šios esminės bylos faktinės aplinkybės:

5.1. Pareiškėjas kreipėsi į įvairias institucijas, įskaitant ir Tarnybą: .

5.2. 2021 m. vasario 5 d. prašymu Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui, kuriuo buvo reikalaujama pateikti teisinį mažametės pareiškėjo dukros R. V. perdavimo motinai ir apgyvendinimo Vilniaus miesto krizių centre teisinį pagrindą ir paaiškinti, kodėl pareiškėjas (mergaitės tėvas) nebuvo informuojamas apie Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės M. M.-S. ir kitų specialistų veiksmus;

5.3. 2021 m. vasario 7 d. skundu Tarnybos direktorei, Tarnybos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjui, taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministrei ir vaikų teisių apsaugos kontrolierei kreipėsi dėl Tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiosios specialistės M. M.-S. veiksmų, pažeidžiančių mažametės R. V. teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjas prašė imtis veiksmų ir atlikti tarnybinį patikrinimą dėl minėtos specialistės ir kitų tarnybos darbuotojų, dalyvavusių pareiškėjo dukters R. V. perdavime motinai V. D.;

5.4. 2021 m. vasario 8 d. skundu Tarnybos direktorei, Tarnybos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjui, taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministrei, Vaikų teisių apsaugos kontrolierei kreipėsi dėl Tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiosios specialistės M. M.-S. veiksmų, grubiai pažeidžiančių mažametės R. V. teises ir teisėtus interesus, kuriuo pareiškėjas prašė imtis veiksmų ir nedelsiant atlikti tarnybinį patikrinimą dėl jo dukters R. V. perdavime motinai.

5.5. 2021 m. vasario 10 d. skundu Tarnybos direktorei, Socialinės apsaugos ir darbo ministrei bei vaikų teisių apsaugos kontrolierei kreipėsi dėl Tarnybos specialistų veiksmų teisėtumo, specialistų nušalinimo nuo E. V. ir V. D. šeimos atvejo, o 2021 m. vasario 15 d. pateiktas Tarnybos direktorei, Socialinės apsaugos ir darbo ministrei, vaikų teisių apsaugos kontrolierei, Vilniaus apygardos prokuratūrai nedelsiant sugrąžinti Vilniaus miesto krizių centre dėl V. D. smurto mažamečio vaiko atžvilgiu laikomą dukrą R. V. tėvui E. V., nes teismo sprendimu mažametės R. V. laikina gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su tėvu (pareiškėju).

5.6. 2021 m. vasario 15 d. reikalavimu Tarnybos direktorei, Socialinės apsaugos ir darbo ministrei bei vaikų teisių apsaugos kontrolierei, prokurorui prašė nedelsiant grąžinti Vilniaus misto krizių centre laikomą dukrą R. V. ir taip būtų įvykdyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E2-4444-897/2021, kuria mažametės R. V. gyvenamoji vieta nustatyta su pareiškėju;

5.7. Atsakovė 2021 m. kovo 5 d. pateikė Pareiškėjui raštą Nr. 1SD- /2019 (8.1.8) „Dėl Jūsų prašymo“ (Raštas). Rašte nurodyta: „Vadovaujantis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, 2019 m. gruodžio 30 d. patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu A1-803, 37 str., bei Vaiko laikinosios priežiūros tvarkos aprašo, 2019 m. gruodžio 20 d., patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-794, 15 str., vertinant nepilnametės R. V. situaciją (1VSV-221), buvo nustatytas apsaugos poreikis ir priimtas sprendimas taikyti laikinosios priežiūros priemonę socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje „Vilniaus miesto krizių centras“ (1LPĮ-13 ). Pažymime, kad 2021 m. vasario 5 d. vykusio šeimos atvejo vadybos posėdžio metu tėvai buvo supažindinti su priimtais sprendimais, 2021 m. vasario 8 d. vaiko motina V. D. su R. V. buvo apgyvendintos minėtoje įstaigoje, tėvui E. V. el. paštu buvo išsiųsta Vaiko situacijos vertinimo anketa susipažinimui. 2021 m. vasario 17 d. telefonu buvo bendrauta su E. V., kuris nurodė, kad el. paštu Vaiko situacijos vertinimo anketos negavo, todėl minėtas dokumentas jam buvo išsiųstas pakartotinai.“

6. Ginčas šioje byloje kilo dėl Rašto teisėtumo.

7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-399/2010; 2011 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-2214/2011).

8. Kaip matyti iš Rašto turinio, juo Pareiškėjui nenustatomos jokios pareigos ir (arba) teisės. Pareiškėjas remiasi tuo, kad jo skundai nebuvo pilnai ir išsamiai išnagrinėti.

Taigi, vertinant Rašto teisėtumą būtina patikrinti, ar skunde nurodytas aplinkybes bei prašymus administravimo subjektas išnagrinėjo savo kompetencijos ribose pilnai.

9. Dėl Rašto teisėtumo:

9.1. Teismas, įvertinęs skundžiamo Rašto turinį, daro išvadą, kad tai informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas. Atkreiptinas dėmesys, kad juo atsakoma ne į visus Pareiškėjo skunde nurodytus prašymus, o tik į 2021 m. vasario 8 d. Skyriuje registruotą gautą prašymą (kuris, kaip nurodyta atsiliepime, gautas 2021 m. vasario 5 d. iš Pareiškėją atstovavusios advokatės).

Žemesnės instancijos teismas

9.2. 2021 m. vasario 5 d. prašyme Pareiškėjas reikalavo pateikti teisinį mažametės pareiškėjo dukros R. V. perdavimo motinai ir apgyvendinimo Vilniaus miesto krizių centre teisinį pagrindą ir paaiškinti, kodėl pareiškėjas (mergaitės tėvas) nebuvo informuojamas apie Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės M. M.-S. ir kitų specialistų veiksmus.

9.3. Rašte paaiškinta, kokiu teisiniu pagrindu, vertinant pareiškėjo nepilnametės dukros R. V. situaciją, buvo nustatytas apsaugos poreikis ir priimtas sprendimas taikyti laikinosios priežiūros priemonę socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje Vilniaus miesto krizių centre (pateikta nuoroda į Vaiko situacijos vertinimo anketą). Taip pat pareiškėjui paaiškinta, kad 2021 m. vasario 5 d. vykusio šeimos atvejo vadybos posėdžio metu tėvai (t. y. ir pareiškėjas) buvo supažindinti su priimtais sprendimais. 2021 m. vasario 8 d. vaiko motina V. D. su R. V. buvo apgyvendintos anksčiau paminėtoje įstaigoje. Rašte teigiama, kad mergaitės tėvui E. V. el. paštu buvo išsiųsta Vaiko situacijos vertinimo anketa susipažinimui, o 2021 m. vasario 17 d. telefonu buvo bendrauta su E. V., kuris nurodė, kad el. paštu Vaiko situacijos vertinimo anketos negavo, todėl minėtas dokumentas jam buvo išsiųstas pakartotinai. Teismas pažymi, kad tokio turinio Raštu ne nustatomos teisės ir pareigos, o tik detaliau paaiškinta esama – dėl pareiškėjo dukros kilusi – situacija. Taigi atmestinas kaip nepagrįstas Pareiškėjo teiginys, kad toks Raštas nėra išsamus. Teismo vertinimu, iš pateikto atsakymo galima daryti išvadą, kad pateikta informacija pareiškėjui laikytina pakankama ir aiški (suprantama). Rašte paaiškinta, kokio sprendimo pagrindu jo dukra buvo perduota motinai ir apgyvendinta kitur (Vilniaus miesto krizių centre), t. y. iš jo turinio galima suprasti, kad sudaryta Vaiko situacijos vertinimo anketa, kurioje ir buvo pasisakyta dėl priemonių taikymo, o ši anketa, kaip Rašte teigiama, išsiųsta Pareiškėjui, taip pat nurodyta, kad ji po telefoninio pokalbio 2021 m. vasario 17 d. pakartotinai išsiųsta Pareiškėjui. Atsakovė pateikė į bylą ekrano nuotrauką, iš kurios matyti, kad Pareiškėjui 2021 m. vasario 17 d. išsiųstas dokumentas, pavadintas „1VSV221, E. V..pdf“. Taigi darytina išvada, kad atsakovė galėjo pagrįstai daryti išvada, kad Vaiko situacijos vertinimo anketą yra pateikusi Pareiškėjui. Pažymėtina, kad atsakovė pateikė į bylą 2021 m. vasario 26 d. raštą Nr. S-541, kuriuo atsakydama į Pareiškėjo 2021 m. vasario 8 d., 2021 m. vasario 12 d., du 2021 m. vasario 15 d., 2021 m. vasario 17 d., 2021 m. vasario 18 d., 2021 m. vasario 22 d. prašymus pateikė informaciją apie visą įvykių chronologiją ir jos specialistų, įskaitant M. M.-S., veiksmus atliekant procedūras dėl Pareiškėjo dukros ir tai, kaip sudaryta 2021 m. vasario 4 d. vaiko situacijos vertinimo anketa. Pastarajame rašte taip pat paaiškinti atliktų veiksmų motyvai. 2021 m. vasario 26 d. raštas pareiškėjui išsiųstas į jo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), kuris buvo nurodytas Pareiškėjo prašymuose. Taigi atsakovė pagrįstai galėjo tikėtis, kad aptartu aspektu jau yra pateikusi atsakymą Pareiškėjui. Pažymėtina, kad teismas šioje byloje nesprendžia tarnautojų tarnybinės atsakomybės klausimo. Tarnybinė atsakomybė priklauso ne tik nuo objektyvių požymių, bet ir nuo subjektyvių (kaltės, motyvų). Tarnybinės atsakomybės taikymo ar netaikymo materialinio teisinio santykio subjektai būtų Tarnyba ir Tarnybos tarnautojos, o ne Pareiškėjas, taigi netaikydama tarnybinės atsakomybės, Tarnyba Pareiškėjo subjektinių teisių negalėjo pažeisti.

9.4. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nėra pagrindo konstatuoti, kad skundžiamu Raštu būtų pažeistos Pareiškėjo subjektinės teisės.

10. Taip pat Pareiškėjas kelia reikalavimą įpareigoti pašalinti padarytą pažeidimą ir išnagrinėti jo 2021 m. vasario 7 d., 2021 m. vasario 8 d., 2021 m. vasario 10 d. skundus bei 2021 m. vasario 15 d. reikalavimą bei nedelsiant priimti motyvuotus administracinės procedūros sprendimus. Kaip aptarta, skundžiamu Raštu buvo atsakyta tik į Pareiškėjo 2021 m. vasario 5 d. skundą ir šiuo aspektu pažeidimų nenustatyta. Tuo tarpu į kitus Pareiškėjo skundus buvo atsakyta 2021 m. atsakovės vasario 26 d. raštu Nr. S-541. Pažymėtina, kad šioje byloje nevyksta ginčas dėl 2021 m. vasario 26 d. rašto turinio, t. y. Pareiškėjas dėl jo turinio reikalavimų nekelia. Todėl reikalavimas išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. vasario 7 d., 2021 m. vasario 8 d., 2021 m. vasario 10 d. skundus bei 2021 m. vasario 15 d. reikalavimą šioje byloje negali būti patenkintas.

11. Nesutiktina su Pareiškėju, kad nebuvo sureaguota į nė vieną jo Tarnybai teiktą skundą ir reikalavimą, taip pat nepriimtas joks administracinės procedūros sprendimas ar pateiktas atsakymas pareiškėjui, dėl ko jo dukra toliau lieka apgyvendinta kartu su motina Vilniaus miesto krizių centre. Kiek galima spręsti iš pareiškėjo teikiamų skundų turinio, kilusi ginčo situacija yra pakankamai jautri pareiškėjui ir suprantama pareiškėjo reakcija dėl jo nepilnametės dukros (kilęs konfliktas su dukros motina), tačiau iš esmės toks pareiškėjo nesutikimas su atsakovės jau atliktais veiksmais dar nereiškia, kad Tarnyba nesiima jokių veiksmų ar / ir Tarnyba veikia neteisėtai, kaip teigia pareiškėjas. Iš skundo argumentų matyti, kad Pareiškėjas galimai nesutinka su Vaiko situacijos vertinimo anketos išvadomis, tačiau šioje byloje ginčas dėl jos nevyksta.

12. Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo pasakytina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3 teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-444-669/2011; 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017; 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017 ir 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017).

Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad šioje situacijoje Tarnybos neteisėtų veiksmų nenustatyta, o nenustačius neteisėtų Tarnybos veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio) nustatymo, nes tokių sąlygų vertinimas neturi prasmės.

13. Įvertinęs skundžiamo Rašto turinį, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, išanalizavęs pareiškėjo argumentus, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas. Pareiškėjo skunde nėra teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad jis iš esmės sukeltų pareiškėjui apibrėžtas / konkrečias / tiesiogines teisines pasekmes. Tokiu atveju pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

14. Netenkinus pareiškėjo skundo pagrindinio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo E. V. pateiktus 2021 m. vasario 7 d., 2021 m. vasario 8 d., 2021 m. vasario 10 d. skundus bei 2021 m. vasario 15 d. reikalavimą bei nedelsiant priimti motyvuotus administracinės procedūros sprendimus.

15. Pareiškėjas neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis), nes jo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas BlinstrubisBeata MartišienėGediminas Užubalis