Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudž. byla Nr. 1A-535-245/2012

Teisėjas Vitalijus Krivičius Proceso Nr. 1-56-1-00714-2011-9

2012 m. spalio 1 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Evaldo Gražio, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam A. B., jo gynėjui advokatui Vincui Pacevičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. ir Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir jam paskirta 3 (trejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, prie kurios, vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., iš dalies pridėta 2006-02-09 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 260 str. 2 d., 22 str. 1 d. 260 str. 3 d. paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (2 metų 7 mėnesių ir 9 dienų) bausmės dalis – 1 metai ir 4 mėnesiai – ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 4 (ketveri) metai ir 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo; iš A. B. konfiskuoti 4500 Lt (keturi tūkstančiai penki šimtai litų).

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas pagal LR BK 260 str. 1 d. už tai, kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, t.y. 2011 m. gruodžio 10 d. apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini) iš nenustatyto asmens, tikslu platinti, neteisėtai už 950 Lt įgijo 128 kanapių sodinukus vazonėliuose, t.y. 145,83 g. narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių), kurias neteisėtai tikslu platinti laikė automobilyje „AUDI 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir gabeno iš (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytos vietos į (duomenys neskelbtini), tačiau 2011-12-10 apie 12.20 val. (duomenys neskelbtini)., Vilkaviškio rajono PK pareigūnai, sustabdę automobilį, šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė.

Nuteistasis A. B. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo jį pakeisti, perkvalifikuoti apelianto veiką iš BK 260 str. 1 d. į BK 259 str. 1 d. ir tuo pagrindu paskirti jam mažesnę bausmę. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas šioje byloje netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko nuteistajam neteisingai paskirta bausmė. Nuosprendyje padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi neteisingai kvalifikuota A. B. nusikalstama veika. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis yra vienas iš esminių nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių, lemiantis asmens veiksmų kvalifikavimą pagal atitinkamą straipsnį. BK 260 str. numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia. Tuo tarpu šioje byloje nuteistasis nors ir žinojo, kad paketėlyje yra narkotinės medžiagos, tačiau nežinojo jų kiekio ir kokios rūšies tai yra medžiagos, nebuvo tyčios jo veiksmuose. Pirmą kartą jis įsigijo 128 kanapių sodinukus už 950 Lt. Neturėdamas specialių žinių ir patirties jis negalėjo žinoti, kad išdžiovinus šias kanapes gausis ne 50 g, o 145,83 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. Todėl, subjektyvioji nusikalstamos veikos pusė – tyčia buvo nukreipta įsigyti 50 g kanapių ir jų dalių. Tokio kiekio, koks buvo gautas išdžiovinus kanapes ir jų dalis, jis negalėjo numatyti, todėl šis kiekis negali būti saistomas su sumokėta pinigų suma bei kitomis aplinkybėmis, kurios gali būti prielaidomis, nustatant tikslą. Tai, kad nuteistojo šlapime nebuvo rasta narkotinių ir psichotropinių medžiagų, nereiškia, kad jis nenaudojo kanapių, nes jis teismui aiškino, kad kanapes naudojo pastoviai, nors ir nejautė priklausomybės. Tai, kad jis kanapes vartojo pats ir jų neplatino, patvirtina pas jį rastas kaljano tipo rūkymo įtaisas. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad jis įsigydamas kanapes turėjo tikslą jas platinti, byloje nėra liudytojų parodymų ar kitų įrodymų, kurių pagrindu galima teigti, kad jis ieškojo pirkėjų ar atliko kitus veiksmus, atitinkančius tikslą parduoti narkotines medžiagas. Minėtas tikslas nėra įrodytas. Todėl apylinkės teismo nuosprendyje nurodytos prielaidos, ankstesnis teistumas, šlapime nerastų narkotinių medžiagų, savadarbio rūkymo įtaiso suradimas, tuščių paketėlių suradimas ir kt. negali būti traktuojama kaip objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, buvimas. Tai tėra tik prielaidos, neparemtos objektyvių įrodymų visetu. Todėl šioje byloje yra pakankamas pagrindas perkvalifikuoti apelianto veiką iš BK 260 str. 1 d. į BK 259 str. 1 d. ir paskirti jam švelnesnę bausmę tuo pagrindu, įvertinus jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p.

Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroras skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo jį pakeisti, paskirti A. B. pagal BK 260 str. 1 d. 5 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią pagal BK 64 str. 1 ir 3 d. subendrinti su 2006-02-09 Kauno apygardos teismo nusprendžiu (už BK 22 str. 1 d., 260 str. 2 d. ir 22 str. 1 d., 260 str. 3 d.) paskirtos 7 metų laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi – 2 metais ir 3 mėn. ir galutinę bausmę nuteistajam A. B. paskirti 7 metus ir 3 mėn. laisvės atėmimo; pripažinti A. B. pavojingu recidyvistu. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai nepripažino A. B. pavojingu recidyvistu, dėl ko neteisingai paskyrė jam bausmę. Nors apylinkės teismas pripažino, kad A. B. padarė sunkų nusikaltimą, niekur nedirbo, tačiau neįvertino, kad A. B. nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, lygtinio paleidimo prieš terminą metu, todėl jam turėjo būti paskirta griežtesnė nei straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Teismas turėjo skirti ne mažesnę nei 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismas neįvertino tų aplinkybių, kad A. B. sunkų nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, neišnykus teistumui už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, ir lygtinio paleidimo metu už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą, kad jis niekur nedirbo, baustas administracine tvarka, tokiu būdu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nepagrįstai nepripažino jo pavojingu recidyvistu (šiuo klausimu iš viso nepasisakė nieko). Be to, apylinkės teismas neteisingai subendrino bausmes – prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalinai pridėdamas 2006-02-09 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tai yra pridėjo tik 1 metus ir 4 mėn. ir galutinę bausmę nustatė tik 4 metus 7 mėn. laisvės atėmimo, kas yra mažiau nei bausmės vidurkis. Bausmė nuteistajam paskirta aiškiai per švelni, dėl ko skundžiamas nuosprendis turi būti pakeistas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, o prokuroro skundą atmesti. Prokuroras prašė tenkinti jo skundą, o nuteistojo – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl nuteistojo A. B. apeliacinio skundo

Nuteistasis A. B. nepagrįstai skundžiasi, jog neteisingai kvalifikuota jo padaryta nusikalstama veika. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo nusikalstamą veiką pagal BK 260 str. 1 d. kvalifikavo teisingai. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., 395 str. visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, ištirtus įrodymus įvertino teisingai, ir pagrįstai A. B. pripažino kaltu, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nors nuteistasis kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies, teisme paaiškino, kad kanapes įsigijo savo reikmėms, jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma. Tačiau specialisto išvada Nr. T-N 2443/11(01) nustatyta, kad A. B. šlapime benzodiazepinų, opijantų, kanabinoidų, amfetaminų ir etilo alkoholio nerasta. Be to, kratos metu pas jį namuose rasti penki užspaudžiami polietileniniai maišeliai, savadarbis įtaisas (kaljanas) rūkymui. Apylinkės teismui tai pagrįstai sukėlė abejones tuo, kad jis pats vartoja narkotines medžiagas. Kaltinamasis pirmosios instancijos teisme negalėjo nurodyti asmens, iš kurio pirko kanapių sodinukus. Jis negalėjo paaiškinti ir tos aplinkybės, kam jam reikalingi kanapių sodinukai (tai leidžia pagrįstai manyti, kad narkotinės medžiagos buvo skirtos platinti). Šios aplinkybės įrodo, kad jis narkotines medžiagas laikė ne savo reikmėms. Visiškai pagrįstai apylinkės teismas suabejojo kaltinamojo versija, kad jis narkotines medžiagas įsigijo savo reikmėms dėl to, kad jis negalėjo paaiškinti, kaip tinkamai išdžiovinti kanapes, kad jos būtų tinkamos rūkymui, kaip ir negalėjo paaiškinti, kiek kanapių ir jų dalių reikia vienai dozei. Visiškai nelogiškas kaltinamojo aiškinimas dėl kanapių įsigijimo kainos, kurią jis tariamai sumokėjo už kanapes. Paties kaltinamojo teigimu jis už kanapes mokėdavo po 30-40 Lt. Todėl net jei atsižvelgti į kaltinamojo teiginius, kad jis norėjo nusipirkti 50 g kanapių, minimali rasto kanapių kiekio vertė turėjo siekti 1500.00 Lt Tačiau jis įsigijo net 145,83 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių. Nors apylinkės teisme jis aiškino, kad rūko dažnai, kartą į savaitę, ir jau senokai, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl jis kanapių įsigijo ne sau, o būtent sodinukų. Visa tai tik patvirtina versiją, kad pas A. B. įsigijo 128 kanapių sodinukus, iš kurių galima išgauti 145,83 g kanapių ir jų dalių, ir laikė juos automobilyje su tikslu platinti. Pažymėtina, jog narkotinių medžiagų kiekis – šiuo atveju kanapių ir jų dalių - yra BK 260 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų dalykas, kuris turi juridinės reikšmės kvalifikuojant kaltinamojo veiką. Tai, kad jis nenumatė šiuo atveju gauti būtent tokio kiekio narkotinės medžiagos, nešalina jo baudžiamosios atsakomybės. Tai tik apsprendžia jo veiksmų kvalifikavimą, kadangi 145,83 g narkotinės medžiagos (kanapių ir jų dalių), rastos A. B. vairuojamame automobilyje pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. V-1033 redakcija) patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas atitinka nedidelį kiekį (nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g kanapių ir jų dalių). Tokiu būdu A. B. nusikalstama veika pagal narkotinių medžiagų kiekį, kurį jis įgijo, laikė ir gabeno, turėdamas tikslą jas platinti, teisingai kvalifikuota pagal BPK 260 straipsnio 1 dalį.

Nors nuteistasis neigia turėjęs tikslą platinti šias narkotines medžiagas, tačiau byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma įrodo šį subjektyviosios pusės požymį Arūno broko veiksmuose. Nusikalstamas veikas pagal BK 260 str. 1 d. ir BK 259 str. 2 d. skiria subjektyviosios pusės požymis – tikslas narkotines medžiagas parduoti ar kaip kitaip jas platinti. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimą apie kaltininko kaltės turinį, tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Platinimu pripažįstamas bet koks narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdavimas kitam asmeniui. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Ta aplinkybė, jog kratos metu jo gyvenamojoje vietoje buvo rasti užspaudžiami maišeliai, leidžia pagrįstai manyti, kad narkotinės medžiagos buvo skirtos platinimui.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. Sprendžiant klausimą, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, įvertinamas šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius. Svarbios ir su kaltininko asmenybe susijusios aplinkybės: ar jis pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80/2012).

Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimą apie kaltininko kaltės turinį, tikslus parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. Reikia paminėti, kad A. B. 2006-02-09 Kauno apygardos teismo teistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 260 str. 2 d., 22 str. 1 d. 260 str. 3 d.

BK 260 str. numatyto nusikaltimo sudėtis formalioji. Vadinasi, nusikaltimas yra baigtas, kai asmuo padaro bent vieną iš įstatymo dispozicijoje numatytų veikų, turėdamas tikslą narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti arba kitaip platinti. Nagrinėjamoje byloje nuteistasis A. B. neginčija narkotinės medžiagos – sodinukų (kanapių ir jų dalių) – įsigijimo, laikymo, gabenimo, bet nesutinka su kitu veikos būtinuoju požymiu „turint tikslą platinti“, kurį pripažino įrodytu pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai glaudžiai susiję su objektyviaisiais, o kaltės turinys, veiklos tikslai, atskleidžiami ne tik kaltinamojo parodymais, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis, išdėstytais skundžiamame nuosprendyje.

Nepagrįstai nuteistasis A. B. skundžiasi dėl apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės. A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Negalima pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir kartu nustatoma bent dar viena iš tokių sąlygų: 1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi; 2) padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai jis savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Jeigu kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuri buvo išaiškinta teisėsaugos institucijų ir dėl to jis duoda teisingus arba iš dalies teisingus parodymus, toks prisipažinimas paprastai BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme nepripažįstamas prisipažinimu. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, kad išvados dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo gali būti daromos objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą. Šioje byloje kaltinamasis prisipažino iš dalies, jis neigė turėjęs tikslą platinti narkotines medžiagas. Be to, nusikalstama veika buvo išaiškinta teisėsaugos institucijų dėka, stabdomas nestojo, sulaikytas tik po persekiojimo. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. B. prisipažino ne savo noru, o tik dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, kad jis nepadėjo išaiškinti visų esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, kad jo prisipažinimas buvo tik dalinis, todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis tik formaliu pagrindu – A. B. pasisakymu, jog jis prisipažįsta kaltu iš dalies, pagrįstai tai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. Teisėjų kolegija negali nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, t. y. pripažinti, kad šis teismas netinkamai aiškino bei taikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, neturi teisinio pagrindo.

Visa aukščiau paminėta įvertinus, sprendžiama, kad nuteistojo A. B. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl jis atmetamas.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

Prokuroro apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies, kadangi apylinkės teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to neteisingai paskyrė nuteistajam bausmę. Prokuroras prašo A. B. pripažinti pavojingu recidyvistu ir atitinkamai paskirti jam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatyti didesnį nei straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Atsakant į šį prokuroro skundo argumentą, pažymima, jog pagrindo pripažinti A. B. pavojingu recidyvistu šiuo atveju nėra ir štai dėl ko.

Nustatyta, jog A. B. 1995 m. buvo teistas pagal BK 90 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams, pritaikius BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Teistumui išnykus, Kauno apygardos teismo 2006-02-09 nuosprendžiu jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 260 str. 2 d., 22 str. 1 d. 260 str. 3 d. Skundžiamu Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-04-17 nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d. Iš to seka, kad jis naują (veika padaryta 2011 m. gruodžio 10 d.), šiuo atveju nagrinėjamą nusikaltimą pagal BK 260 str. 1 d. padarė neišnykus teistumui pagal 2006-02-09 nuosprendį. Taigi, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.). Pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, kas ir buvo šioje byloje padaryta.

Nėra pagrindo pripažinti A. B. pavojingu recidyvistu pagal BK 27 str. 2 d. 3 p., kadangi jis nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, o ne būdamas recidyvistu. Dėl šios aplinkybės prokuroro skundo argumentas atmetamas. Yra svarbios aplinkybės, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė lygtinio paleidimo prieš terminą metu, tačiau to nepakanka, kad pripažinti jį pavojingu recidyvistu ir skirti jam griežtesnę nei BK 260 str. 1 d. numatytosios laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę. Tam asmuo turi būti pripažintas pavojingu recidyvistu, o A. B. šiuo atveju toks nėra. Tačiau, įvertinus tai, kad nėra nustatyta A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuteistajam pirmosios instancijos teismas vis tiek paskyrė aiškiai per švelnią bausmę - 3 (trejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimą. BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatyta tik vienintelė bausmės rūšis - laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų, jokių kitų alternatyvių bausmių įstatymų leidėjas nenumatė. Sutinkamai su pirmosios instancijos teismo motyvais, A. B. įvykdyta susijusi su narkotinėmis medžiagomis neteisėta veika sukelia labai žalingus padarinius - žmonių sveikatos žalojimą, dažnai ir jų mirtingumą, atsiranda kitų neigiamų pasekmių - padaroma žala įvairiems visuomeniniams santykiams, ekonominėms, dorovinėms ir kitoms socialinėms vertybėms, todėl įstatymo leidėjas neatsitiktinai numatė tokią griežtą sankciją už BK 260 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas. Nors apylinkės teismas motyvavo, kad švelnesnės nei įstatymo sankcijoje numatys bausmės skirti A. B. pagrindo nėra dėl to, kad jis nusikalstamą veiką padarė ne pirmą kartą, nusikalto būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, t.y. būdamas recidyvistas, tačiau bausmę nuteistajam paskyrė aiškiai per švelnią, nesilaikydamas baudžiamojo įstatymo numatytų bausmių skyrimo taisyklių. O būtent, BK 61 str. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmė nuteistajam parenkama atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, ir dydis nustatomas, skaičiuojant nuo specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio. Šioje byloje nėra nustatyta nei kaltinamojo atsakomybę lengvinančios, nei sunkinančios aplinkybės, todėl A. B. bausmė turėjo būti skiriama tiksliai pagal BK 260 str. 1 d. sankciją, tai yra ji turi būti lygi vidurkiui. Skirti mažesnę nei vidurkis bausmę nuteistajam nėra jokio pagrindo. Jis nusikalto lygtinio paleidimo prieš terminą metu, be to, ir anksčiau yra teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių medžiagų platinimu. A. B. laisvės atėmimo vidurkį atitinkančią bausmę skirti prašė ir prokuroras pirmosios instancijos teisme (prašyta ne mažiau kaip 5 metai laisvės atėmimo). Visa tai įvertinusi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti už BK 260 str. 1 d. įvykdytą nusikaltimą A. B., kaip recidyvistui, paskyrus laisvės atėmimo bausmės vidurkį atitinkančią bausmę.

Be to, pirmosios instancijos teismas prie A. B. paskirtos bausmės pridėjo per mažą dalį (1 metus 4 mėnesius) neatliktos 2006-02-09 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 260 str. 2 d., 22 str. 1 d. 260 str. 3 d. paskirtos 7 metų laisvės atėmimo bausmės. A. B. 2010-02-10 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai, neatlikęs 2 metų 7 mėnesių ir 9 dienų bausmės dalies. Prokuroras skunde pagrįstai prašo pridėti 2 metus ir 3 mėnesius neatliktos bausmės. A. B. išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, jis ir vėl įvykdė labai pavojingą visuomenei nusikaltimą, susijusį su narkotinių medžiagų platinimu lygtinio paleidimo metu, kas rodo, kad jis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, jis yra linkusi nusikalsti asmenybė. Kolegijos nuomone, šios aplinkybės leidžia prie bausmės už BK 260 str. 1 d. padarytą veiką pridėti prokuroro skunde prašomą neatliktos Kauno apygardos teismo 2006-02-09 paskirtos bausmės dalį, kurią subendrinti, vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 dalimis. Todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dalyje dėl A. B. paskirtos bausmės.

Visa tai įvertinus, nuteistojo A. B. apeliacinis skundas nepagrįstas, jis yra atmetamas, o Vilkaviškio rajono apylinkės prokuroro skundas tenkinamas iš dalies dėl neteisingai A. B. paskirtos ir subendrintos su ankstesniu nuosprendžiu paskirtąja bausme bausmės. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-04-17 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundą tenkinti iš dalies.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nuosprendį pakeisti.

A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį paskirti 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį neatliktos 2006-02-09 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 260 str. 2 d., 22 str. 1 d. 260 str. 3 d. paskirtos 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmės – 2 (dvejus) metus ir 3 (tris) mėnesius ir galutinę bausmę A. B. paskirti - 7 (septynerius) metus ir 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo pataisos namuose.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.