Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-04-23 · Byla Nr. N-756-297-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-23
Bylos Nr.
N-756-297-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Romanas Klišauskas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
Kategorijos
  • 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N756-297/2010Procesinio sprendimo kategorija 48.1. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. R. (V. R. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. nutarimo V. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato pareigūnas 2008 m. gruodžio 26 d. surašė V. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2008 m. gruodžio 25 d. apie 21 val. 20 min. Kauno ir Mindaugo gatvių sankryžoje, Vilniuje, V. R. keikėsi necenzūriniais žodžiais, šūkavo, trukdė eismui važiuojamojoje dalyje. V. R. veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. vasario 10 d. nutarimu V. R. už ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą skyrė 200 litų baudą. Teismas nutarime nurodė, kad V. R. kaltu neprisipažino ir paaiškino, jog tą vakarą buvo išgėręs, bet labai nedaug. Važiavo tą dieną iš draugo, išlipęs Kauno gatvėje, ėjo link namų ir Kauno bei Mindaugo gatvių sankryžoje pamatė policijos pareigūnų automobilį, kuriame sėdėjo pareigūnai. Kadangi dažnai mato toje vietoje policijos mašinas, kuriose pareigūnai poilsiauja, miega, ir jį tai piktina, priėjo prie automobilio, norėdamas sužinoti, ką jie veikia. Priėjęs pasisveikino ir paklausė, ką jie veikia. Į tai vienas pareigūnų mandagiai atsakė klausimu, o kas jis pats bus. Jam atsakius, kad jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, pareigūnai pareikalavo pateikti asmens dokumentą. Jis nesutiko, reikalaudamas, kad jie iš pradžių prisistatytų ir parodytų savo pažymėjimą. Pareigūnas dar kartą paprašė parodyti asmens dokumentą. Jis atsisakė, motyvuodamas tuo, kad nežino, su kuo bendrauja. Tuomet iš automobilio išlipo antras pareigūnas. Pastebėjęs, kad pastarasis neturi ženklelio ant uniformos, jis paklausė, kodėl pareigūnas neturi ženklelio. Į ką pastarasis grubiai atsakė, kad ne jo reikalas ir kad jis tuoj bus suimtas. Jis atsakė, kad suėmimui nėra pagrindo, kadangi nieko nepažeidė. Pareigūnai užlaužė jam rankas, uždėjo antrankius, trenkė galvą į bagažinę ir, įsodinę į automobilį, nuvežė į Trečiojo policijos komisariato budėtojų dalį, kur jis buvo uždarytas į kamerą (b. l. 20-21). Liudytojas G. J. paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinėje vyr. patruliu. 2008 m. gruodžio 25 d. gana vėlai vakare jis su porininku pastebėjo Kauno ir Mindaugo gatvių sankryžoje girtą pilietį, kuris vaikščiojo po važiuojamąją dalį ir trukdė eismui. Jie privažiavo tarnybiniu automobiliu prie sankryžos, pasistatė automobilį kelkraštyje ir priėjo prie piliečio bei paprašė jo, kad pasitrauktų nuo važiuojamosios dalies, paklausė, kur gyvena, ir pasiūlė eiti namo. Tačiau pažeidėjas griebė jo kolegai už uniformos, šaukė ir keikėsi necenzūriniais žodžiais, todėl jo atžvilgiu buvo panaudoti koviniai veiksmai, uždėti antrankiai ir įsodintas į automobilį. Kadangi automobilyje jis taip pat nenusiramino, buvo nuvežtas į policijos komisariato budėtojų dalį (b. l. 28). Liudytojas R. M. (R. M. ) paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate. 2008 m. gruodžio 25 d. dirbo su porininku G. J. . Apie 21 val. 20 min. pamatė girtą pilietį, kuris vaikščiojo po Kauno ir Mindaugo gatvių sankryžą. Žmogus stovėjo sankryžos viduryje, mosikavo rankomis ir kažką garsiai rėkė. Jis su kolega privažiavo prie sankryžos tarnybiniu automobiliu, išlipo ir priėjęs prie piliečio paprašė, kad šis pasitrauktų iš sankryžos. Pažeidėjas nenorėjo pasitraukti, pradėjo mosikuoti rankomis ir kabinėtis prie jų. Į įspėjimus nereagavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Vėliau griebė jį už uniformos. Tuomet pažeidėjui buvo uždėti antrankiai, jis buvo įsodintas į automobilį bei pristatytas į policijos komisariatą (b. l. 28-29). Liudytojas S. B. paaiškino, kad V. R. yra jo kaimynas. Per Kalėdas, 2008 m. gruodžio 25 d., vakare apie 21 val. išėjo iš namų, norėdamas važiuoti pas draugą, iškvietė taksi ir stovėjo laukdamas lauke, kai pamatė iš Kauno gatvės ateinantį V. R. , kuris perėjo Kauno gatvę ir priėjo prie policijos pareigūnų automobilio, stovėjusio prie Kauno ir Mindaugo gatvių sankryžos. Jis viską matė 50 metrų atstumu, apšvietimas buvo geras, bet žodžių negirdėjo. V. R. priėjo prie keleivio pusėje automobilyje sėdėjusio pareigūno ir kalbėjosi su juo 2-3 minutes. Paskui iš mašinos išlipo kitas pareigūnas ir jie pasikalbėjo dar 2-3 minutes. Po to V. R. paguldė ant kapoto, uždėjo antrankius ir įsodino į automobilį. Eismui jis netrukdė, viešoji rimtis taip pat sutrikdyta nebuvo, nes žmonių ten daugiau nebuvo ir eismo beveik nebuvo (b. l. 29-30). Teismas nutarime konstatavo, kad 2008 m. gruodžio 25 d. apie 21 val. 20 min., V. R. viešoje vietoje, Kauno ir Mindaugo gatvių sankryžoje, Vilniuje, keikėsi necenzūriniais žodžiais, šūkavo, važiuojamojoje dalyje trukdė eismui, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir sutrikdydamas žmonių rimtį, t. y. padarė ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą. V. R. kaltę įrodo liudytojų G. J. ir R. M. parodymai, administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybiniai pranešimai ir kiti byloje esantys dokumentai. V. R. paaiškinimai neatitinka byloje surinktų įrodymų ir vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės. Liudytojo S. B. parodymai taip pat neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos. Be to, S. B. įvykį matė iš 50 metrų atstumo ir vėlai vakare, todėl parodymai vertintini kritiškai. V. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad pažeidimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (med. apžiūros aktas (b. l. 18-19)).

II.

Apeliaciniu skundu V. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apelianto nuomone, teismas nagrinėjamu atveju buvo šališkas. Apeliantas nurodo, kad teismas skundžiamą nutarimą grindė liudytojų G. J. ir R. M. parodymais, tuo tarpu jo ir liudytojo S. B. parodymus įvertino kritiškai. Apelianto nuomone, policijos pareigūnai G. J. ir R. M. pyko ant jo. Policijos pareigūnų pykčio pagrindą jis buvo nurodęs duodamas parodymus teismo posėdžio metu. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pareigūno, kuris pats nematė įvykio, atsižvelgiant į G. J. ir R. M. tarnybinius pranešimus, kuriuose išreikšta subjektyvi šių pareigūnų nuomonė. Be to, protokolas buvo surašytas pažeidžiant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 5-V-461 „Dėl administracinių teisės pažeidimų, išskyrus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bylų rengimo ir nagrinėjimo policijos įstaigose taisyklių patvirtinimo“ 5 punktą, t. y. protokole buvo tušuojama, atskirose vietose trūksta parašų. Todėl, apelianto nuomone, šis protokolas negali būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas byloje. Apeliantas taip pat nurodo, kad jokių objektyvių jo kaltės įrodymų (t. y. liudininkų parodymų, vaizdo ar garso įrašų) nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta. Apeliantas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje byloje Nr. 2K-216/2007, yra išaiškinta, kad Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, jei aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, surikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla ir pan. Tačiau skundžiamame nutarime teismas nenurodė, kuo nagrinėjamu atveju pasireiškė visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 174 straipsnyje nustatyta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį – užtraukia baudą nuo 100 iki 300 litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. nutarime išsamiai aptarti įrodymai (policijos pareigūnų G. J. ir R. M. 2008 m. gruodžio 25 d. tarnybiniai pranešimai bei jų parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, administracinio teisės pažeidimo protokolas, medicininės apžiūros aktas (b. l. 2-5, 18-19, 28-29)) neabejotinai patvirtina, kad 2008 m. gruodžio 25 d. apie 21 val. 20 min. viešoje vietoje – Kauno ir Mindaugo gatvių sankryžoje, Vilniuje, V. R. , būdamas neblaivus, keikėsi necenzūriniais žodžiais, garsiai šūkavo ir trukdė eismui sankryžos važiuojamojoje dalyje.

S. B. parodymai, priešingai, nei teigia apeliantas, nepaneigia policijos pareigūnų G. J. ir R. M. parodymų ir jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių. Iš S. B. parodymų matyti, kad jis, belaukdamas prie namų taksi, stebėjo tik V. R. pokalbį su policijos pareigūnais. Be to, įvykį jis matė 50 m atstumu ir, jo paties teigimu, pokalbio negirdėjo. Paties R. R. paaiškinimai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tik patvirtina jo įžeidžiamo kibimo prie policijos pareigūnų faktą.

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra vienas iš įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje.

V. R. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta protokolo surašymo data ir vieta, jį surašiusio asmens pareigybė, vardas, pavardė, žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, kodekso straipsnis, numatantis atsakomybę už pažeidimą. Protokolą pasirašė jį surašęs pareigūnas. Protokole yra nurodyta, kad V. R. atsisakė pasirašyti protokole ir atsisakė pateikti paaiškinimą (šią aplinkybę savo parašais patvirtino du policijos pareigūnai). Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad V. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų (ATPK 260 straipsnis). Protokole, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra trynimo žymių ar braukymų. Aplinkybės, kad protokolo kopija V. R. buvo įteikta, apeliantas neginčija. Todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju, surašant protokolą, buvo pažeisti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-461 patvirtintų Administracinių teisės pažeidimų, išskyrus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bylų rengimo ir nagrinėjimo policijos įstaigose taisyklių 5 punkto reikalavimai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 3 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216/2007, kurią mini V. R. savo apeliaciniame skunde, pateikiami aiškinimai yra susiję su Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies, numatančios atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą, taikymu. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju sprendžiamas V. R. administracinės atsakomybės pagal ATPK 174 straipsnį klausimas. Nusikaltimas, numatytas Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 174 straipsnyje, nors jais ir kėsinamasi į tą patį objektą – viešąją tvarką ir žmonių rimtį, turi esminių sudėties skirtumų. Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 3 d. nutartyje pateikti išaiškinimai nėra aktualūs šioje administracinio teisės pažeidimo byloje.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju V. R. padarė ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą. Administracinė nuobauda V. R. skirta nepažeidžiant ATPK nuostatų, reglamentuojančių administracinių nuobaudų skyrimą. Pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. R. (V. R. ) apeliacinio skundo nepatenkinti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasVaida Urmonaitė-Maculevičienė