- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-20
- Bylos Nr.
- I-5004-473/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02895-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, dalyvaujant pareiškėjui A. L., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. L. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. l), kuriuo prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 1 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-08-14 buvo kalinamas Lukiškių TI-K netinkamomis, žeminančiomis jo orumą sąlygomis. Kamerose, kurių plotas apie 7,6 m², buvo kalinamas su dar vienu asmeniu, todėl vienam asmeniui tenkantis laisvos kameros plotas buvo mažesnis nei 3,6 m². Kameroje įrengto sanitarinio mazgo užimamas plotas negali būti įskaičiuojamas į turintį tekti laisvą kameros plotą. Kameroje įrengta dirbtinė ventiliacija, tačiau ji neveikia. Kameros išvėdinti natūraliu būdu negalėjo dėl ant lango įrengtų grotų. Kamerose neįrengtos spintelės asmeniniams daiktams susidėti, dėl to patyrė nepatogumus. Kameroje nebuvo veidrodžio, dėl to kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių su skundais. Jam skirtas vegetarinis maitinimas, tačiau 2017-08-11 vakare negavo obuolio. Pareigūnas 2017-08-11 vakare atidaręs duris jį išplūdo necenzūriniais žodžiais. Šis pareigūnas nebuvo užsisegęs skiriamojo ženklo bei vaizdo registratoriaus.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą, taip pat atlyginti 2,46 Eur bylinėjimosi išlaidas (b. l. 15–23). Atsiliepime nurodė, kad visą pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytą reikalavimą, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Visose kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, yra įrengti stalai su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti, priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys apie 1,33 m², stalo – apie 0,3 m², gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės plotas yra apie 0,07 m², suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,56 m². Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.1 punktu, langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, yra įdėtos vidinės metalinės grotos. Tokiu būdu jos saugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams ir nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenurodo, kad gyvenamosiose kamerose būtų įrengti veidrodžiai. Lukiškių TI-K administracija, siekdama pagerinti suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygas, visose gyvenamosiose kamerose buvo įrengusi veidrodžius, tačiau kamerose apgyvendinti suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai laužo, daužo ir kitaip niokoja kamerose esančius baldus ir įrangą. Sugadinta ir neveikianti įranga ir baldai tvarkomi arba keičiami. Pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja stengdamiesi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 17 punktu kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Lukiškių TI-K suimtiesiems ir nuteistiesiems yra pateikiamas visas pagal valgiaraštį priklausantis maistas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas
Ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl jo laikymo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) kamerose netinkamomis sąlygomis.
Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02).
Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje remiamasi proceso šalių paaiškinimais, pateiktais dokumentais, kitais rašytiniais įrodymais.
Iš atsakovės pateikto atsiliepimo matyti, jog pareiškėjas 2017-05-05 atvyko Laisvės atėmimo vietų ligoninės į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 107, kurios plotas 7,38 m² , kurioje buvo 1 asmuo; 2017-05-06 perkeltas į kamerą Nr. 311, kurios plotas 7,75 m², kurioje buvo 1 asmuo, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 112, kurios plotas 7,28 m², kurioje buvo 2 asmenys; 2017-05-07 kameroje Nr. 112 buvo 2 asmenys; 2017-05-08 perkeltas į kamerą Nr. 360, kurios plotas 6,59 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2017-06-22 atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 120, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2017-06-23 perkeltas į kamerą Nr. 322, kurios plotas 7,77 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2017-06-24 kameroje Nr. 322 buvo 1 asmuo; 2017-06-25 kameroje Nr. 322 buvo 2 asmenys; 2017-06-28 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 116, kurios plotas 7,49 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2017-08-10 atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 108, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo 2 asmenys; 2017-08-11 perkeltas į kamerą Nr. 292, kurios plotas 7,80 m², kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2017-08-12 iki 2017-08-13 kameroje Nr. 292 buvo 1 asmuo.
Taigi pareiškėjas nuo 2017-05-05 iki 2017-08-13 su pertraukomis Lukiškių TI-K buvo laikomas 13 dienų.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris, inter alia, reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Pareiškėjo teigimu 2017-05-06, 2017-06-24 ir 2017-06-25 kameroje buvo laikomi du asmenys, tačiau teismas įvertinęs vienam asmeniui tenkančio ploto normą, konstatuoja, pareiškėjui minimalus plotas būnant Lukiškių TI-K buvo užtikrintas visas 13 dienų, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus.
Pareiškėjas nurodė, kad kameroje įrengto sanitarinio mazgo užimamas plotas negali būti įskaičiuojamas į turintį tekti laisvą kameros plotą. Pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 m² – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.
Pasak pareiškėjo kameroje įrengta dirbtinė ventiliacija, tačiau ji neveikia. Kameros išvėdinti natūraliu būdu negalėjo dėl ant lango įrengtų grotų. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Pagal minėtų taisyklių 14.10 punktą, kameroje taip pat turi būti natūralus arba mechaninis vėdinimas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Įvertinus ginčui aktualų teisinį reglamentavimą matyti, jog ant langų gali būti įrengtos metalinės grotos, tačiau jos neturi trukdyti išvėdinti kamerą per langus. Iš atsakovės atstovo pateiktų patikrinimo aktų matyti, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas, atlikęs patikrinimus Lukiškių TI-K, kamerose Nr. 107, 108, 322, 116, 120, 292, kuriuos pareiškėjas buvo laikomas, pažeidimų, susijusių su neužtikrintu vėdinimu nenustatė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmus.
Pareiškėjas nurodo, kad kameroje nebuvo veidrodžio, dėl to kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių su skundais. Be to, 2017-08-11 vakare negavo obuolio, o pareigūnas 2017-08-11 vakare atidaręs duris jį išplūdo necenzūriniais žodžiais. Šis pareigūnas nebuvo užsisegęs skiriamojo ženklo bei vaizdo registratoriaus. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą neigė aukščiau nurodytas pareiškėjo aplinkybes ir savo argumentams pagrįsti pateikė Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2017-09-05 tarnybinį pranešimą Nr. 24-5921, kuriame teigiama, kad pareiškėjas į kalėjimo direktorių dėl laikymo sąlygų jo buvimo laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-08-14 nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, kad kitų įrodymų pagrindžiančių pareiškėjo argumentus dėl veidrodžio, maitinimo ir pareigūno elgesio nėra, į Lukiškių TI- direktorių su skundais jis nesikreipė, todėl šie jo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Pasak pareiškėjo, kamerose neįrengtos spintelės asmeniniams daiktams susidėti, dėl to patyrė nepatogumus, tačiau iš Lukiškių TIK 2017-08-30 tarnybinio pranešimo Nr. 24-5718 matyti, kad visose kamerose yra lentyna (1 vnt.), spintelės (1 spintelė dviem asmenims) ir viršutinių drabužių pakabos. Taigi, pareiškėjo argumentai, kad kamerose neįrengtos spintelės asmeniniams daiktams susidėti nepagrįstos byloje esančiais duomenimis, todėl atmetami kaip nepagrįsti.
Atsakovės atstovas prašo teismo priteisti iš pareiškėjo 2,46 Eur patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą; pagal to paties ABTĮ straipsnio 4 dalį, kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas. Atsakovės atsakovas, prašydamas priteisti iš pareiškėjo išlaidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtintų Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos nuostatų (toliau – ir Atlyginimo tvarka) 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimą būtų sumokėjęs jo prašomą priteisti 2,46 Eur sumą. Teismo vertinimu, atsakovės atstovo pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo išlaidas. Aplinkybė, kad atsakovės atstovas išlaidas grindžia remiantis Atlyginimo tvarka, kuri nustato išlaidų, už kopijų parengimą atlyginimą, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovės atstovas realiai sumokėjo 2,46 Eur už kopijų parengimą. Be to, Atlyginimo tvarkos 1 punktas nustato, kad, ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Atlyginimo tvarkos 2 punktas nustato, kad pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Atlyginimo tvarka reglamentuoja išlaidų už rengiamas kopijas atlyginimą tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigą su prašymu dėl oficialių dokumentų kopijų iš anksto atlygina įstaigai išlaidas už jų parengimą (3 punktas), bet nėra skirta nustatyti išlaidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams. Įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Atlyginimo tvarka, kuria remiasi atsakovės atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina. Pažymėtina, jog tokios praktikos buvo laikytasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014, 2016-01-19 nutartyje administracinėje Nr. A-1827-858/2015.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas, atsakovės atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.