Kauno apygardos teismo nutartis

2020-05-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-364-594/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-13
Bylos Nr.
1S-364-594/2020
Teisminio proceso Nr.
1-34-1-00301-2006-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Evaldas Gražys, Albinas Antanaitis
Nuteistasis
R. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-364-594/2020Teisminio proceso Nr. 1-34-1-00301-2006-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo R. Š. (toliau – R. Š.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas, dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. R. Š. 2009 m. spalio 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktus - 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2010 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2009 m. balandžio 2 d., bausmės pabaiga - 2023 m. spalio 2 d.

3. 2020 m. kovo 13 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam R. Š. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nesutikdamas su priimtu procesiniu sprendimu, nuteistasis pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė.

Šalies argumentai

4. R. Š. skundu aukštesnės instancijos teismui prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje bei Komisijos nutarime padarytomis išvadomis, kad nuteistojo pažanga nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Komisija, kaip ir pirmosios instancijos teismas nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje asmuo nesilaikys įstatymų ir nusikals. Be jokių argumentų pateiktas teiginys, esą asmuo ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals, yra Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas ir pagrindas naikinti neteisėtus sprendimus. Be to, tokia teismo motyvacija akivaizdžiai prieštarauja Europos žmogaus teisių teismo, byloje (duomenys neskelbtini), suformuluotai nuostatai, kad ankstesni teistumai nereiškia kėsinimosi nusikalsti.

Šalies argumentai

4.2. Skunde pabrėžiama, kad Komisijos nutarimo argumentacija yra išimtinai neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių akcentavimas, praktiškai neminint teigiamai charakterizuojančių duomenų, lyg Komisija spręstų ne tai ar taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, bet ieškotų motyvų jį pakartotinai nuteisti. Tokiems motyvams iš esmės skundžiamoje nutartyje pritarė ir apylinkės teismas. Atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą buvo nepagrįstai grindžiamas nuteistajam taikytomis drausminėmis nuobaudomis, nes jos yra negaliojančios. Remtis išnykusiomis nuobaudomis charakterizuojant nuteistąjį, ne tik neetiška, bet tai pažeidžia visus teisingumo principus. Nėra visiškai aišku kokius kriterijus nuteistasis turi atitikti, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Jis daugiau nei 10 metų atlieka laisvės atėmimo bausmę ir jau ne vieną kartą dalyvavo tose pačiose socialinės reabilitacijos programose, tačiau jam vis tiek atsisakoma taikyti lygtinį paleidimą, o pataisos įstaigos administracija jokių naujų programų nesiūlo, kaip ir galimybės dirbti pataisos namuose. O kai nuteistasis pataisos namuose nedirba, tai tampa dar vienu argumentu atsisakyti tenkinti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo.

4.3. Skunde nuteistasis nurodo, kad pataisos namuose mokėsi, įgijo paklausią specialybę, kad išėjęs į laisvę galėtų lengviau integruotis ir greičiau susirastų darbą, tačiau tai nesudarė pagrindo tenkinti jo prašymą. Skundžiama apylinkės teismo nutartis akivaizdžiai nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, kurioje pažymima, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, o turi būti objektyviai ir visapusiškai įvertintos BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės (Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1S-1006-478/2012, 1S-806-175/2012, N. 1S-796-658/2012, 1S-854-133/2012, 1S-709-133/2012) bei prieštarauja teisingumo principui ir Lietuvos Respublikos įsipareigojimams pagal tarptautines sutartis (tame tarpe ir ET MK Rec(2003)22), todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis turi būti panaikinta kaip nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo R. Š. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, kad BVK yra nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei b) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

7. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. Š. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta nutarties 6 punkte, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, jog apylinkės teismas atsižvelgė į Komisijos nutarime nurodytus motyvus, remdamasis objektyviais R. Š. pataisos procesą pataisos namuose apibūdinančiais duomenimis, ir padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo metu dar nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Vien tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nereiškia, jog apylinkės teismo priimta nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.

8. Atlikus nuteistojo R. Š. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 66 balus, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, todėl šiuo atveju būtina ypatingą dėmesį skirti R. Š. pažangai mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteisto asmens pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nustatoma vertinant jo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad R. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius, t. y. net 31 balas iš nustatytų iš 66 balų pagal OASys. Minėtus dinaminius balus nuteistasis turi galimybę sumažinti savo pavyzdingu elgesiu.

9. Įvertinus R. Š. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teisėjų kolegijai abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu R. Š. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko ryšius su artimaisiais, buvusia sugyventine ir dukra, turės nuolatinę gyvenamąją vietą (grįš gyventi pas brolį), įgijo ne vieną specialybę (elektros įrenginių remontininko, siuvėjo, šaltkalvio, ožinių ir tiltinių kranų mašinisto, statybininko, tekintojo), šiuo metu mokosi šaltkalvio-remontininko specialybės, laisvėje bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 7 kartus buvo paskatintas, neturi galiojančių nuobaudų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, neturi diskriminacinių nuostatų, nėra susijęs su kriminaline subkultūra. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu tai iš esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę R. Š. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas visiškai pagrįstai konstatuota tiek Komisijos nutarime, tiek ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių pirmosios instancijos teismo vertinimu, R. Š. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako.

10. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, R. Š. jau ilgą laiką atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, vis dar nustatomi jo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, alkoholio vartojimas. Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytą nuteistojo mąstymą, jog nuteistasis linkęs kartoti tas pačias klaidas, negeba surasti tinkamų alternatyvų. Nuteistajam būdingas smurtinis elgesys ir nepakankama savitvarda esant nepalankioms situacijoms. Pakartotinio smurtinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, kurių pakankamumas, šioje R. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, vis dar abejotinas.

11. Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina ir tai, kad R. Š. anksčiau teistas 5 kartus, ne kartą teistas už nusikaltimus susijusius su smurto panaudojimu, šiuo metu bausmę atlieka pagal du teismų nuosprendžius už kelių nusikaltimų padarymą, iš kurių vienas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktai) ir sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors nuteistojo teistumai, jo padarytų nusikaltimų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės, kaip tai pabrėžia savo skunde ir nuteistasis, jau buvo įvertintos skiriant jam bausmę, dėl ko, jos negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia R. Š. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio ir toks vertinimas Konstitucijos ar baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidžia.

12. Analizuojant nuteistojo skundą ir jame išdėstytus motyvus akcentuotina, kad nuteistojo R. Š. elgesys jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nuteistasis yra 7 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, iš kurių trys paskirtos už tai, jog nuteistasis pataisos namuose vartojo alkoholį, paskutinė iš jų – 2017 m. liepos 20 d. Nors šios nuobaudos ir negalioja, tačiau iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir neleidžia daryti išvados, kad šiuo metu nuteistasis yra pasiruošęs pilnavertei reintegracijai į visuomenę, kurioje vyrauja bendros moralės normos ir bendras visuomenės narių pasitikėjimas vieni kitais, tikintis, kad jų teisės ir laisvės nebus pažeidinėjamos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinama ne tik drausminių nuobaudų negaliojimas ar skiriami paskatinimai, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog R. Š. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

13. Abejonių tinkamu R. Š. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, įvertinus nuosprendžiu priteistas žalos atlyginimui sumas, teisėjų kolegijai kelia ir žema jo darbinė motyvacija bei galimas finansinis nestabilumas. Nuteistojo teigimu, jis nedirba, nes nėra darbo, tačiau objektyvių duomenų, kad R. Š. nuolat ir aktyviai ieškojo galimybės įsidarbinti, nėra. Atlikdamas bausmę nuteistasis yra išlaikomas artimųjų. Nors siekdamas pozityvaus užimtumo R. Š. pataisos namuose įgijo kelias naujas specialybes, kurios padėtų susidoroti su galimais finansiniais sunkumais ateityje bei greičiau įsidarbinti, tuo užsitikrinant legalų pragyvenimo bei pajamų šaltinį bei dengti priteistą civilinį ieškinį, ir pateikė pažymą dėl įdarbinimo, tačiau vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti apie pakankamą nuteistojo pažangą nenusikalsti.

14. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistajam, tuo pačiu atmetant ir jo skundą, atkreiptinas dėmesys ir į R. Š. alkoholio vartojimo problemas. Šiuo metu R. Š. subendrintą laisvės atėmimo bausmę, be kita ko, atlieka už nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – nužudymo, padarymą. Šią nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog bausmės atlikimo metu R. Š. net tris kartus buvo baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą, kas leidžia pagrįstai manyti, jog šiuo metu R. Š. vis dar negeba kritiškai vertinti savo netinkamo elgesio. Taigi akivaizdu, kad nuteistasis, net ir įvykdęs labai sunkų smurtinį nusikaltimą, išvadų dėl savo priešingo teisei elgesio nepadarė. Net ir suvokdamas, jog psichiką veikiančių medžiagų vartojimas gali išprovokuoti jo smurtinį elgesį kitų asmenų atžvilgiu, R. Š. alkoholį vartojo net įkalinimo įstaigoje, kurioje konfliktinių situacijų tikimybė, neabejotinai, yra didesnė nei laisvėje. Šios aplinkybės, įvertinus nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos smurtinį pobūdį, suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuteistojo alkoholio vartojimo problemos gali turėti įtakos ir tolesniam jo nusikalstamam elgesiui būnant laisvėje. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, jog nuteistasis yra lankęs socialinės reabilitacijos programas, susijusias su alkoholio vartojimo problemomis, kadangi skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis yra linkęs kartoti tas pačias klaidas. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad šioje bausmės vykdymo stadijoje dar negalima daryti išvados, kad R. Š., būdamas laisvėje, sugebės savarankiškai sėkmingai spręsti alkoholio vartojimo problemą, kuri gali esmingai įtakoti naujų nusikalstamų veikų, ypatingai nusikaltimų, pavojingų žmogaus sveikatai ir gyvybei, darymą.

15. Nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo argumentu, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis prieštarauja Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatoms bei neatitinka teismų praktikos. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo nurodomos Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos ir teismų praktika, nesudaro imperatyvaus pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus R. Š. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, nėra teisinio pagrindo. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią R. Š. asmenybę, jo pataisos procesą pataisos namuose charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. balandžio 9 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė