Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei N. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams R. B. ir B. V. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. P. ir M. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

2015 m. liepos 21 d. Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-542-477/2015 iš atsakovo B. V. priteista jo nepilnamečio vaiko M. V. išlaikymui po 100 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir vaiko motinai R. B. leista priteistas lėšas naudoti uzufrukto teise.

2019 m. spalio 18 d. Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pakeista 2018 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis dėl globėjo paskyrimo bei M. V. globėjais paskirti M. P. ir M. P., gyvenantys (duomenys neskelbtini).

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis yra aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Sisteminis ir lingvistinis šios teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuotas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Taigi nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Išanalizavus byloje surinktus įrodymus, išklausius ieškovo atstovę, atsakovą, trečiuosius asmenis, įvertinus nepilnamečio vaiko nuomonę, darytina išvada, kad atsakovai visiškai nesirūpina savo nepilnamečiu sūnumi, atsakovė R. B. neteikia jam išlaikymo, nesidomi vaiku ir jo buvimo vieta, gyvena asocialų gyvenimą būdą, abu atsakovai nerodo noro ir nededa jokių pastangų, kad auginti savo vaiką patys ir nėra duomenų, jog situacija gali keistis. Atsakovai po laikinosios globos vaikui nustatymo (duomenys neskelbtini) įsakymu neišreiškė jokio susirūpinimo dėl tolimesnio sūnaus likimo, socialinis darbas su atsakove nevyko dėl jos kaltės ir abejingumo. Atsakovas B. V. moka teismo sprendimu priteistą išlaikymą vaikui, tačiau nei vienas iš atsakovų nerodė iniciatyvos padėti savo sūnui, pilnai išlaikyti jį ir rūpintis jo mokslais bei sveikata, su juo visiškai nebendrauja, sūnaus pas globėjus nelanko, net nežino, kur vaikas šiuo metu gyvena, nesidomi sūnaus pasiekimais, kasdieniais užsiėmimais, pomėgiais, jo savijauta ir sveikata, nesudaro sąlygų berniukui gyventi kartu su kuriuo nors iš tėvų ar su abiem, neaprūpina sūnaus tinkamu gyvenamuoju būstu. Teismas daro išvadą, kad atsakovai vengia atlikti savo pareigą auklėti ir prižiūrėti vaiką, visiškai juo nesirūpina. Atsakovų požiūris į vaiką, visiškas abejingumas sūnaus atžvilgiu, kelia grėsmę berniuko saugumui, sveikatai, raidai ir orumui. Atsakovai po sūnaus paėmimo iš šeimos (duomenys neskelbtini) neatliko jokių konkrečių veiksmų, kurie leistų daryti prielaidą, kad situacija artimiausiu metu pasikeis, ir vaikas galės su jais gyventi, o jie juo tinkamai rūpinsis, todėl pripažįstama, kad nėra jokių duomenų, kad tokia padėtis gali pasikeisti. Priešingai, kaip nurodė ieškovo atstovė ir tretieji asmenys, kurie yra M. V. laikinieji globėjai, atsakovai sūnumi visiškai nesidomi, jiems net neįdomu, kur ir kokiomis sąlygomis vaikas gyvena, atsakovas išlaikymą teikia tik dėl to, kad jis priteistas teismo sprendimu ir yra išskaitomas iš darbo užmokesčio, R. B. neteikia ir materialinio išlaikymo, piktnaudžiauja alkoholiu. Tai yra pagrindas neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams jų nepilnamečio sūnaus M. V. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 ir 3 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Apribojus atsakovui tėvo valdžią ir atsakovei motinos valdžią nepilnamečio vaiko M. V. atžvilgiu būtina be tėvų globos likusiam vaikui nustatyti gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo. Kadangi nepilnametis vaikas M. V. gyvena globėjų M. P. ir M. P. šeimoje, berniuko gyvenamoji vieta nustatoma pas globėjus, jų gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikui priteisimo iš atsakovės R. B..

Tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. LR CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi įstatymas imperatyvia forma nustato tėvų pareigą teikti išlaikymą savo vaikams, o sprendžiant išlaikymo klausimus prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Įstatyminė nuostata dėl tėvų pareigos teikti išlaikymą savo vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai negali būti aiškinama formaliai akcentuojant tik tėvų turtinę padėtį ir tuo kuriant prielaidas nukrypti nuo prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo – bet kokiu atveju tėvai savo vaikams turi teikti išlaikymą, garantuojantį minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimo lygį. Įstatymas nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Atsakovė R. B. bylos duomenimis nedirba, turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto – gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat jos vardu registruotas automobilis OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė sirgtų kokiomis nors ligomis, kurios apsunkintų įsidarbinimą. Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovė yra darbingo amžiaus asmuo, byloje nėra duomenų apie objektyvias priežastis, trukdančias atsakovei dirbti ir užsidirbti, todėl atsakovė turi imtis visų galimų priemonių, kad būtų užtikrintas jos gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jos ir nepilnamečio sūnaus poreikius. Pažymėtina, kad bylos duomenimis atsakovė daugiau išlaikytinių neturi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės priteisiamas išlaikymas vaikui, mokamas periodinėmis 200 EUR dydžio išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

CK 3.201 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (moti­nos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iš­laikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomi vaikų poreikiai. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pa­grindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasi­keitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį.

Kaip jau minėta, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad M. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo sūnus. 2015 m. liepos 21 d. Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-542-477/2015 iš atsakovo B. V. priteista jo nepilnamečio vaiko M. V. išlaikymui po 100 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir vaiko motinai R. B. leista priteistas lėšas naudoti uzufrukto teise.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, spręsdamas ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu. Teismas konkrečioje byloje spręsdamas, ar pasikeitė vaikų poreikiai ir asmens, teikiančio išlaikymą, turtinė padėtis, iš esmės, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Šis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti vaiko poreikius sumažėja, gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad praėjus keliems metams po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama padidinti iš atsakovo priteistą nepilnamečiui vaikui išlaikymą. Įvertinęs ieškovės ir trečiųjų asmenų paaiškinimus bei byloje pateiktus duomenis apie nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžiui reikšmingų aplinkybių pasikeitimą, teismas prieina prie išvados, kad nepilnamečio M. V. poreikiai per daugiau kaip ketverių metų laikotarpį nuo 2015 m. liepos 21 d. sprendimo už akių priėmimo ir iki teismo sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje, pasikeitė - jie žymiai išaugo. Nagrinėjamu atveju nepilnamečiui M. V. sukako (duomenys neskelbtini) metai, vaikas greitai pradės lankyti mokyklą, o priteisiant išlaikymą jai tebuvo (duomenys neskelbtini) metai.

Teismas, spręsdamas reikalavimą priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str.), ir daro išvadą, kad Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. sprendimu už akių priteistas iš atsakovo išlaikymas nepilnamečiui vaikui M. V. po 100 EUR kas mėnesį pilnai neužtikrina nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių bei neatitinka jo interesų. Išlaikymą teikiančio ir privalančio teikti tėvo turtinė padėtis nėra viską nulemianti, kadangi bet kuriuo atveju teikiamas išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnyje įrašyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą teismas sprendžia, kad yra pagrindas padidinti išlaikymo nepilnamečiui M. V. dydį, atsižvelgiant į tai, kad po teismo sprendimo priėmimo jos poreikiai išaugo, praėjo daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metai nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, kai jam buvo priteistas išlaikymas iš atsakovo, berniukas likęs be motinos globos, gyvena pas globėjus.

Tačiau teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad atsakovas B. V. gauna minimalų darbo užmokestį, turi rimtų sveikatos sutrikimų (diagnozuota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio mėnesį patyrė (duomenys neskelbtini), taigi atsakovo galimybės dirbti geriau apmokamą darbą ir gauti pajamų sūnaus išlaikymui yra objektyviai ribotos. Atsakovas turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto – ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat jo vardu registruotas automobilis TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už kurį atsakovo teigimu jis moka kiekvieną mėnesį po 100 EUR.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo vaikui dydis kiekvieną mėnesį įprastomis aplinkybėmis gali būti orientuotas į Vyriausybės patvirtintą vienos minimalios algos sumą, tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-16-706/2016). Ši suma pripažįstama būtina vaiko išlaikymui, kad patenkinti tik minimalius vaiko poreikius, reikalingus vaikui fiziškai ir socialiai vystytis. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į M. V. amžių, jo minimalius bendruosius poreikius bei jo interesus, taip pat įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą ir tai, kad vaiko motina R. B. taip pat privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei turi tam objektyviai daugiau galimybių, nei B. V., tikslinga padidinti teismo sprendimu priteistą iš atsakovo nepilnamečiui M. V. išlaikymą, bet ne iki 200 EUR, kaip prašo ieškovas, o iki 150 EUR per mėnesį. Todėl atsakovas nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2019 m. balandžio 24 d.) iki nepilnamečio M. V. pilnametystės privalo mokėti jam išlaikymą 150 EUR dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis.

Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Iš atsakovų priteisus išlaikymą nepilnamečiui M. V., jo išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskiriami jo laikinieji globėjai M. P. ir M. P.. Išaiškinama, kad nepilnamečio vaiko M. V. išlaikymui skirtomis lėšomis jo laikinieji globėja disponuoja tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275, 3.185 straipsniai). Laikinieji globėjai vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskirtini iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos (rūpybos) M. V. nustatymo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Utenos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos šiam teismo sprendimui įsiteisėjus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Patenkinus ieškinį iš atsakovės R. B. priteisiama į valstybės biudžetą 75 EUR žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo ir išvestinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (100 EUR x 75 proc.) ir 54 EUR žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (200 EUR x 12 x 3 proc. x 75 proc.), viso – 129 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis, 88 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo ieškinys atsakovo B. V. atžvilgiu patenkintas iš dalies, todėl iš B. V. priteistina į valstybės biudžetą 75 EUR žyminio mokesčio už pilnai patenkintą neturtinį reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo ir išvestinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (100 EUR x 75 proc.) ir 14 EUR žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimą, kuris patenkintas iš dalies ((150-100) EUR x 12 x 3 proc. x 75 proc.), viso – 89 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis, 88 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas šioje byloje patyrė 27,71 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgiant į tai, iš atsakovų valstybei priteistina 27,71 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu – iš atsakovės R. B. 13,86 EUR, iš B. V. 13,85 EUR (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 269, 270 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovei R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus M. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovui B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus M. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su laikinaisiais globėjais M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jų gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui M. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 200 EUR (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. sprendimu už akių priteisto iš atsakovo B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui M. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų), nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2019 m. balandžio 24 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Skirti nepilnamečio vaiko M. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančius (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Teismo sprendimą dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo nukreipti skubiai vykdyti.

Priteisti iš atsakovo B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 89 EUR (aštuoniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio ir 13,85 EUR (trylika eurų ir 85 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 129 EUR (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio ir 13,86 EUR (trylika eurų ir 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (abiejų įmokų kodas - 5660) privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ir sumokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti teismui.

Inicijuoti bylos dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo M. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), iškėlimą.

Per tris dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Utenos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.