Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2018-08-09 · Civilinė byla Nr. e2-5424-1060/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-08-09
Bylos Nr.
e2-5424-1060/2018
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00611-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Ieškovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Atsakovas
A. G.
Kategorijos
  • 2.6.10.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.8.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-5424-1060/2018Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00611-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.2.1; 2.6.8.9, 3.2.3.2; 3.2.6.6.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 9 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui A. G. dėl neįvykdytų prievolių pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo priteisti iš atsakovo A. G. 982,97 Eur neįvykdytų piniginių prievolių pagal 2007 m. balandžio 25 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kurias sudaro 345,90 Eur nesumokėtų įmokų už žemę, 72,57 Eur nesumokėtų palūkanų, 564,50 Eur delspinigių nuo pradelsto sumokėti įsiskolinimo už parduotą žemės sklypo dalį ir nesumokėtų palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinyje nurodoma, jog 2007 m. balandžio 25 d. patvirtinta sutartimi atsakovas išsimokėtinai pirko 0,0276 ha žemės dalį bendrame 0,0828 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas sumokėjo pradinį įnašą 283,61 Lt (82,14 Eur), likusią sumą 1 194,34 Lt (345,90 Eur) įsipareigojo sumokėti iki 2012 m. sausio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2013 m. gruodžio 12 d. raštu atsakovas A. G. buvo ragintas sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau skolos atsakovas nesumokėjo. Atsakovas A. G. pažeidė mokėjimo už perkamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus taisyklėse numatytas teisės normas, sutarties 6.3 papunkčio reikalavimus, nustatytais terminais nevykdydamas įsipareigojimų elgėsi nesąžiningai, ieškovei liko skolingas 345,90 Eur nesumokėtų įmokų už žemę, 72,57 Eur nesumokėtų palūkanų ir 564,50 Eur delspinigių, skaičiuotų po 0,05 procento nuo pradelsto sumokėti įsiskolinimo už parduotą žemės sklypo dalį ir nesumokėtų palūkanų nuo 2009 m. sausio 16 d. iki 2018 m. birželio 27 d.

Atsakovui siųsti procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. liepos 3 d. asmeniškai (elektroninės bylos apyrašo t. I., b.l. 25). Per nustatytą 30 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

CPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, juos įteikiant asmeniškai. Atsakovas per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje nėra duomenų apie nurodyto procesinio dokumento nepateikimo priežastis. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2007 m. balandžio 25 d. patvirtinta Valstybės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, registro Nr. 3015, kurios pagrindu atsakovas išsimokėtinai pirko 0,0276 ha žemės dalį bendrame 0,0828 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas sumokėjo pradinį įnašą, o likusią sumą 1 194,34 Lt (345,90 Eur) įsipareigojo sumokėti iki 2012 m. sausio 15 d. (elektroninės bylos apyrašo t. I., b.l. 10-13). Žemės sklypo daliai įregistruota priverstinė hipoteka (elektroninės bylos apyrašo t. I., b.l. 14-15). Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2013 m. gruodžio 12 d. raštu atsakovas A. G. buvo ragintas sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau skolos atsakovas nesumokėjo (elektroninės bylos apyrašo t. I., b.l. 20).

Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 straipsnis). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais.

Atsakovas A. G. savo sutartinės prievolės tinkamai ir nustatytais terminais nevykdė, sutartimi nustatyto dydžio įmokų už pirktą žemės sklypą įmokų nesumokėjo ir liko skolingas 345,90 Eur už žemės sklypą, 72,57 Eur palūkanų. Atsakovui nusiuntus pranešimą dėl skolos sumokėjimo, atsakovas gera valia skolos nesumokėjo, todėl būtų pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti 345,90 Eur už žemės sklypą, 72,57 Eur palūkanų (CK 6.1-6.2 straipsniai, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo priteisti 564,50 Eur delspinigių, skaičiuotų po 0,05 procento nuo pradelsto sumokėti įsiskolinimo už parduotą žemės sklypo dalį ir nesumokėtų palūkanų nuo 2009 m. sausio 16 d. iki 2018 m. birželio 27 d.

Paprastai šalys dėl netesybų ir jų dydžio susitaria sutartyje. Šiai sutarties sąlygai, kaip ir visai sutarčiai, taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali numatyti netesybas ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymų galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Toks reglamentavimas, be kita ko, reiškia ir tai, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas.

Šalių sudarytos 2007 m. balandžio 25 d. sutarties 6.3 punkte numatyta, kad nustatytu laiku nesumokėjus metinės įsiskolinimo sumos ir palūkanų, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai po 0,05 procento privalomos mokėti įsiskolinimo sumos. Atsakovas gavęs ieškinį nepateikė atsiliepimo į ieškinį, delspinigių dydžio neginčijo, todėl ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkinamas (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis, 6.245, 6.246 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018-07-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei priteistinas 22,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, naudai 345,90 Eur (tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir devyniasdešimt centų) nesumokėtų įmokų, 72,57 Eur (septyniasdešimt du eurus ir penkiasdešimt septynis centus) palūkanų, 564,50 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir penkiasdešimt centų) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (982,97 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. liepos 2 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 22,00 Eur (dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, esančią pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine tvarka, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė