Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Liauzginienė, sekretoriaujant Danutei Dokšienei, dalyvaujant prokurorei L. M., gynėjui A. K., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. L., kaltinamojo atstovei pagal įstatymą ir civilinei atsakovei R. S., psichologei Vaidai Vaivadaitei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neįgalus, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. S. 2014 m. liepos 30 d., apie 22 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia užpildamas verdantį vandenį A. L. ant nugaros srities bei suduodamas smūgius ranka, padarė A. L. poodines kraujosruvas po dešine akimi, abiejų rankų ir nugaros srityse su dešinės plaštakos minkštųjų audinių patinimu, IIA ir IIB (laipsnio) nudegimus, apimančius 30 procentų kūno paviršiaus, išsidėsčiusius abiejų žastų, abiejų plaštakų, pilvo, nugaros ir abiejų šlaunų srityse, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra sunkiai sutrikdė A. L. sveikatą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis Ž. S. iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2014 m. liepos 30 d. jį pas save pasikvietė buvęs patėvis Č. Š.. Ten jau buvo atėję A. V. ir A. L.. Jie keturiese gėrė alų, vyną, degtinę, kalbėjosi. Bekalbant Č. Š. priminė jam apie A. L. sūnų F. L.. Būdamas 5-7 metų jis gyveno vaikų globos namuose ir A. L. sūnus F. L. buvo jį išprievartavęs. Visi būdami išgėrę sugalvojo A. L. pamokyti už pastarojo sūnaus F. L. elgesį ir atkeršyti už jam padarytą skriaudą. Č. Š. A. L. smaugė, daužė su plaktuku į galvą, o A. V. jį surišo. Vienu momentu A. L. buvo išėjęs namo, bet A. V. jį vėl parvedė į Č. Š. butą. Paskui Č. Š. užkaitė virdulį, siūlė atsigerti kavos ar arbatos. Tada jam kilo mintis A. L. apipilti karštu vandeniu. A. L. buvo surištas, gulėjo ant grindų su izoliacija užklijuota burna. Jis iš pradžių ant A. L. užpylė šaltą, paskui karštą vandenį. Iš viso pylė apie 7 kartus. Č. Š. pylė vandenį ant A. L. nugaros ir pilvo, o jis - ant lytinių organų. A. L. šaukti negalėjo, nes burna buvo užklijuota. A. V. A. L. tik rišo ir daužė, vandens nepylė. Pildamas ant A. L. karštą vandenį, jis nepagalvojo, kad bus taip blogai, mano, jog jo veiksmams didelę įtaką turėjo girtumas. Jis smūgių A. L. nesudavė. A. L. mušė Č. Š. ir A. V.. Aplankė A. L. ligoninėje, jo atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis Ž. S. iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo:

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. L. parodė, kad praėjusių metų vasarą, datos tiksliai neatsimena, buvo pas kaimyną Č. Š., su pastaruoju ir A. V. vartojo alkoholinius gėrimus. Jiems begeriant atėjo Ž. S.. Jis Ž. S. nepažinojo. Jis išgėręs pradeda šūkauti, garsiai kalbėti, todėl A. V. surišo jam rankas ir kojas izoliacine juosta ir pasodino ant grindų. Tai buvo toks lyg pajuokavimas, jis nesipriešino surišamas, nes jie su Č. Š. ir A. V. yra geri draugai. Paskui Ž. S. paėmė virdulį su verdančiu vandeniu ir šliukštelėjo jam ant rūbų, karštas vanduo nubėgo per nugarą. Karštą vandenį pylė vieną kartą, jam ant nugaros išpylė maždaug 0,7 litro karšto vandens. Tuo metu jis buvo surištas. Ant lytinių organų ir pilvo nepylė, tik ant nugaros. Apipylęs vandeniu, Ž. S. pasakė, kad jo sūnus yra skolingas 500 litų, o jis Ž. S. turėtų atiduoti 1000 litų. Taip pat Ž. S. jį surištą, sėdintį mušė rankomis ir kojomis, sudavė per nosį, veidą, šonus. Č. Š. ir A. V. nieko nedarė, nemušė ir vandens nepylė. Paskui jį Č. Š. atrišo. Tada jis nusirengė rūbus, išėjo namo, užsirakino ir iškvietę greitąją pagalbą, nes skaudėjo nuplikytą nugarą. Greitosios pagalbos medikai jam suleido vaistų, liepė važiuoti į ligoninę, bet jis atsisakė, nes galvojo, kad skausmas praeis. Kitą dieną jo mama iškvietė policiją, greitąją pagalbą ir išvežė jį į ligoninę. Ligoninėje išgulėjo 30 dienų, paskui dar 20 dienų buvo nedarbingas. Iki šiol ant nugaros liko žymės. Ž. S. buvo atėjęs pas jį į ligoninę, bet neatsiprašė. Jam buvo padaryta 53 Eur turtinė žala ir 3000 Eur neturtinė žala, todėl šiai sumai palaiko civilinį ieškinį.

Liudytojas Č. Š. parodė, kad Ž. S. pažįsta, nes yra gyvenęs su jo motina. Įvykio dieną, tikslios datos neprisimena, apie pietus, pas jį į namus, esančius Telšiuose, Masčio g. 34-302, atėjo A. V. ir A. L.. Jie trise vartojo alkoholį, gėrė alų. Jiems begeriant, apie 15 val. į svečius atėjo Ž. S.. Tarp Ž. S. ir A. L. kilo konfliktas dėl senų nesusipratimų, pedofilijos bylos ir pinigų, dėl Ž. S. A. L. sūnaus Felikso negrąžinamų 500 litų. Išgėręs A. L. mėgsta šūkauti, todėl, kad nešūkautų ir nemosikuotų rankomis, jie juokaudami nusprendė jį surišti. Jis buvo po neseniai atliktos stuburo operacijos, todėl tik padavė A. V. izoliacinę juostą, o paskui sėdėjo, A. V. vienas pats surišo A. L. rankas, kojas, užklijavo burną. Neaišku, kaip Ž. S. sugalvojo, bet įjungė elektrinį virdulį, užvirino vandenį. Tuo metu A. L. buvo surištas, sėdėjo prie stalo ant kėdės, o A. V. vaikščiojo po kambarį. Ž. S. paėmęs virdulį su užvirusiu vandeniu, užpylė jį ant A. L. nugaros. Iš karto išpylė apie 1 – 1,5 litro verdančio vandens. Tai buvo momentinė situacija, niekas nespėjo net sureaguoti. Po užpylimo A. L. garsiai sušuko, o jis ir A. V. puolė jo atrišti. Taip pat Ž. S. mušė A. L., smūgiavo į veido sritį kumščiu, kai šis po apipylimo jau gulėjo ant grindų. Jis padėjo A. L. nusimauti kelnes. A. L. nusirengė rūbus ir vien po apatiniais išlėkė į savo namus. Kitą dieną A. L. išvežė į ligoninę. Kada tiksliai iš jo namų išėjo A. V., jis nepamena. Jis šiame incidente nedalyvavo, A. L. nemušė, vandens nepylė. A. V. tik juokaudamas A. L. surišo, jo nemušė ir nekonfliktavo.

Liudytojas A. V. parodė, kad 2014 m. vasarą, datos tiksliai neatsimena, pas Č. Š. bute, esančiame Telšiuose, Masčio g., jis su Č. Š. ir A. L. gėrė alų. Jiems begeriant atėjo Ž. S., kurio iki tol jis nepažinojo. Begerdami jie pradėjo ginčytis dėl A. L. sūnaus Felikso. Ž. S. ginčijosi su A. L. dėl 500 litų, kuriuos A. L. turėtų atiduoti Ž. S. kaip sūnaus skolą, sumokėdamas 1000 litų. A. L. pradėjo šūkauti, garsiai kalbėti, sakė, kad apie jokias skolas nežino. Tada Č. Š. padavė jam lipnią juostą, su kuria jis A. L. surišo rankas ir kojas, užklijavo burną, nes tiesiog norėjo nuraminti. A. L. surišamas nesipriešino. Tai truko kelias minutes. Surišęs jis paklausė A. L. ar šis dar šūkaus, ir tada atklijavo burną, atrišo kojas. Iš karto po to jis išėjo namo ir tik kitą rytą sužinojo, kad Ž. S. užpylė verdantį vandenį ant A. L.. Nei jis, nei Č. Š. A. L. nemušė ir su juo nesipyko, jis jokių muštynių nematė.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra butas penkiaaukščiame name, adresu Telšiai, Masčio g. 34-302. Apžiūrint butą užfiksuota, kad virtuvėje ant spintelės yra padėtas į elektros tinklą įjungtas baltos spalvos virdulys (4-7 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. G 2114/14(04) pateikta išvada, kad A. L. padaryti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: poodinės kraujosruvos po dešine akimi, abiejų rankų ir nugaros srityse su dešinės plaštakos minkštųjų audinių patinimu, IIA ir IIB laipsnių nudegimai, apimantys 30% kūno paviršiaus, išsidėstę abiejų žastų, abiejų plaštakų, pilvo, nugaros ir abiejų šlaunų srityse. Poodinės kraujosruvos gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, o odos nudegimai gavosi nuo odos tiesioginio terminio poveikio. Sužalojimai padaryti anksčiau kaip 2014 m. rugpjūčio 1 d. 10.31 val. (kreipimosi į ligoninę data ir laikas). IIA ir IIB laipsnių nudegimai, apimantys 30% kūno paviršiaus plotą, pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.16 punktą yra sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl A. L. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (22-23 b. l.).

Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 2541/14(03) nurodyta, kad A. L. sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 4 trauminių kontaktų srityse – po dešine akimi, abi rankos ir nugara, kurios ne mažiau kaip po vieną kartą tiesiogiai kontaktavo su kietais bukais daiktais. Rankų sužalojimų aprašyme nurodyti požymiai priskirtini plačiai grupinei priklausomybe, nurodančiai į kietų bukų daiktų poveikį, todėl konkretizuoti žalojusį daiktą ar įrankį nėra galimybės (26-27 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas Č. Č. nurodė butą Telšiuose, Masčio g. 34-302, kur išgertuvių metu tarp A. L. ir Ž. S. kilo žodinis konfliktas. Parodė virtuvėje prie stalo vietas, kur sėdėjo A. L., kur sėdėjo jis, ir paaiškino, kad Ž. S. tuo metu vaikščiojo po virtuvę. Parodė spintelę, nuo kurios Ž. S. paėmė virdulį su verdančiu vandeniu ir parodė kaip Ž. S. iš virdulio pylė vandenį ant sėdinčio A. L. nugaros (41-45 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis Ž. S. bute, esančiame Masčio g. 34-302, Telšiuose, parodė vietą virtuvėje prie stalo, kur sėdėjo nukentėjusysis A. L.. Paskui parodė vietą ant grindų, kur sėdėjo A. L. kai buvo surištas. Po to parodė spintelę, nuo kurios paėmė virdulį su karštu vandeniu ir parodė kaip pylė karštą vandenį sėdinčiam prie stalo A. L. ant priekinės kūno dalies bei parodė, kaip vandenį pylė ir Č. Š. jau ant grindų gulinčiam A. L. (100-104 b. l.).

Nors kaltinamasis Ž. S. iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau byloje surinktais minėtais įrodymais jo padaryta veika visiškai įrodyta, teisingai kvalifikuota pagal LR BK 135 str. 1 d., nes jis padarydamas IIA ir IIB laipsnių nudegimus, apimančius 30% kūno paviršiaus plotą, A. L. sunkiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis Ž. S. padarė sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teismingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (LR BK 54 str. 3 d.). Teisingumo principas yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų. Teisingumas gali būti įgyvendintas, užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą. Jis yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d. ir kiti nutarimai). Pagal baudžiamosios teisės paskirties (LR BK 1 str.) kontekstą tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007). Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos, tačiau teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-22/2008, Nr. 2K-280/2009 ir kt.). LR BK 54 str. 1 d. nustato, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Pagal LR BK 54 str. 3 d. kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę vadovaujantis LR BK 62 str., o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę LR BK 54 str. 3 d. pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-45/2007, Nr. 2K-230/2010, Nr. 2K-476/2010, Nr. 2K-102/2011, Nr. 2K-128/2011 ir kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-420/2006). Teismas, įvertinęs tai, kad Ž. S. teisiamas pirmą kartą, nusikaltimą padarė būdamas penkiolikos metų amžiaus, dėl jam būdingo amžiaus ir individualių psichologinių ypatumų negalėdamas pilnai suprasti savo veiksmų pavojingumo, daro išvadą, jog byloje yra visuma išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti LR BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę, negu numatyta LR BK 135 str. 1 d. sankcijoje, t. y. laisvės apribojimą. Skiriant bausmę atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas ribotai pakaltinamu (LR BK 59 str. 1 d. 11 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta.

Kaltinamajam Ž. S. buvo paskirta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizė (80-81 b. l.). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2014-12-02 – 2015-01-13 akte Nr. 103MS-204/2014 nurodyta, kad Ž. S., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, veikos padarymo metu suvokė savo veiksmų faktinį pobūdį, tačiau negalėjo pilnai suprasti savo veiksmų pavojingumo, t. y. savo veiksmų reikšmės. Ž. S. veikos padarymo metu nebuvo tokioje emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai. Ž. S. nusikalstamos veikos padarymo metu dėl jam konstatuojamo vidutinio protinio atsilikimo, reikšmingo elgesio sutrikimo, reikalaujančio gydymo bei savo psichologinių ypatumų negalėjo pilnai suprasti savo veiksmų pavojingumo, t. y. savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti. Šiuo metu Ž. S. konstatuojamas vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis gydymo F71.1, dėl kurio jis šiuo metu gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Ž. S. dėl įvykdytos nusikalstamos veikos (sunkaus kūno sužalojimo) bei jam konstatuoto vidutinio protinio atsilikimo su reikšmingais elgesio sutrikimais yra pavojingas visuomenei. Ž. S. rekomenduojamos priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonės – priverstinis ambulatorinis gydymas psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą (86-86 b. l.).

LR BK 18 str. 1 d. nustatyta, jeigu asmuo darydamas šio kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų, tą asmenį teismas pripažįsta ribotai pakaltinamu. Ribotai pakaltinamu asmuo pripažįstamas tuomet, kai nustatomi du riboto pakaltinamumo kriterijai: medicininis ir juridinis. Medicininio kriterijaus išraiška baudžiamajame įstatyme yra psichikos sutrikimas, o juridinis riboto pakaltinamumo kriterijus apibūdina tokį asmens psichikos sutrikimą, kuris tik iš dalies atima jam sugebėjimą suvokti savo veiksmų esmę arba suvokiant esmę iš dalies sugebėjimą juos valdyti. Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad kaltinamasis Ž. S. nusikalstamos veikos padarymo metu dėl jam konstatuojamo vidutinio protinio atsilikimo, reikšmingo elgesio sutrikimo, reikalaujančio gydymo bei savo psichologinių ypatumų negalėjo pilnai suprasti savo veiksmų pavojingumo, t. y. savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti. Esant medicininiam ir juridiniam kriterijams, Ž. S. pripažintinas ribotai pakaltinamu (LR BK 18 str. 1 d.). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Ž. S. rekomenduojamos priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonės – priverstinis ambulatorinis gydymas psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą, todėl Ž. S. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis (LR BK 98 str. 1 d. 1 p.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 52,80 Eur turtinės žalos ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (15 b. l.). Pagal LR BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš byloje esančių nukentėjusiojo A. L. pateiktų vaistų pirkimo kvitų matyti, kad jis vaistams išleido 182,31 Lt (52,80 Eur) (14 b. l.). Padaryta žala iki šiol neatlyginta. Nukentėjusiojo A. L. civilinis ieškinys dėl 52,80 Eur turtinės žalos atlyginimo pagristas, visiškai įrodytas, todėl tenkintinas, padarytą žalą priteisiant iš kaltinamojo Ž. S., o iki jis taps pilnamečiu arba įgys savarankiškas pajamas, subsidiariai priteisiant iš jo motinos R. S. (LR BPK 115 str. 1 d., LR CK 6.263 str. 1 d., 2 d., 6.276 str.). Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. L. prašo priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (LR CK 6.250 str. 2 d.). Kaltinamasis Ž. S. padarė nukentėjusiajam A. L. sunkų sveikatos sutrikdymą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą. Šitie išgyvenimai pripažintini neturtine žala ir įvertintini pinigais, todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Pagal teisminę praktiką, jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto jų pasekmės nepašalinamos, tai prie neturtinės žalos gali būti priskiriami tokie išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis, t. y. kaip įvykio metu patirtas sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti operacija ar operacijomis bei išgyvenimas dėl pačios operacijos fakto, nes operacijos sukelia asmeniui papildomų fizinių, organizacinių bei materialinių pasekmių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra atkreipęs dėmesį, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau atsižvelgiant ne tik į minėtas aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis Ž. S. yra penkiolikos metų amžiaus, nusikalstamos veikos padarymo metu dėl psichinės sveikatos būklės negalėjo pilnai suprasti savo veiksmų pavojingumo, nukentėjusiajam A. L. priteistini 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti, padarytą žalą priteisiant iš kaltinamojo Ž. S., o iki jis taps pilnamečiu arba įgys savarankiškas pajamas, subsidiariai priteisiant iš jo motinos R. S. (LR BPK 115 str. 1 d.LR CK 6.250 str., 6.263 str., ., 6.276 str.).

Už A. L. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų VšĮ Regioninei Telšių ligoninei ir UAB „Telšių sveikata“ buvo sumokėti 3907,04 Lt (1131,56 Eur) (30-32 b. l.), kaltinamasis Ž. S. padarytos žalos neatlygino, todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintinas, padarytą žalą priteisiant iš kaltinamojo Ž. S., o iki jis taps pilnamečiu arba įgys savarankiškas pajamas, subsidiariai priteisiant iš jo motinos R. S. (LR CK 6.263 str. 1 d., 2 d., 6.276 str., 6.280 str. 1 d., LR sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

Ž. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, Ž. S. pripažinti ribotai pakaltinamu ir skirti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis.

Išaiškinti nuteistajam Ž. S., kad laisvės apribojimo laikotarpiu jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą.

Iš Ž. S., o iki jis taps pilnamečiu arba įgys savarankiškas pajamas, – subsidiariai iš jo motinos R. S. priteisti A. L. 52,80 Eur (penkiasdešimt du eurus 80 centų) turtinei žalai atlyginti ir 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Iš Ž. S., o iki jis taps pilnamečiu arba įgys savarankiškas pajamas, – subsidiariai iš jo motinos R. S. priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos kodas 191351679, už A. L. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas 1131,56 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt vieną eurą 56 centus).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą