Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2012-12-31 · Civilinė byla Nr. 2A-655/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-31
Bylos Nr.
2A-655/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė, Vytas Milius
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Grand SPA Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Drustila“
Kategorijos
  • 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-655/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1., 21.4.1.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1405-390/2011 pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Grand SPA Lietuva“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Drustila“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartimi buvo iškelta ieškovo UAB „Murena“ bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Forum regis“ (1 b. t., 11-12 l.), o, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, to paties apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartimi ieškovas buvo pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto.

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB „Murena“ 2010 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Grand SPA Lietuva“ ir UAB „Drustila“, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu ieškovo ir atsakovų 2009 m. vasario 3 d. sudarytą Susitarimą Nr. 22 (toliau – Susitarimas Nr. 1) ir tų pačių šalių 2009 m. vasario 23 d. sudarytą Susitarimą (toliau – Susitarimas Nr. 2, toliau Susitarimai Nr. 1 ir Nr. 2 bendrai vadinami Susitarimais; ginčo susitarimais) nuo jų sudarymo momento; 2) taikyti restituciją: priteisti iš atsakovo UAB „Drustila“ ieškovo naudai 213 064,09 Lt ir 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (1 b. t., 4-8 l.).

Nurodė, kad ginčo susitarimais ieškovas ir atsakovai susitarė dėl tarpusavio atsiskaitymo tvarkos, t. y. ieškovas perleido atsakovui UAB „Drustila“ reikalavimo teisę į iš viso 213 064,09 Lt (198 730,34 Lt pagal Susitarimą Nr. 1 ir 14 333,75 Lt pagal Susitarimą Nr. 2) atsakovo UAB „Grand SPA Lietuva“ skolą pagal 2008 m. gegužės 29 d. Statybos rangos sutartį Nr. AD3-08-06 (toliau – Rangos sutartis), o atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ įsipareigojo sumokėti 213 064,09 Lt ieškovo kreditoriui – atsakovui UAB „Drustila“ pagal ieškovo ir nurodyto atsakovo sudarytą 2008 m. birželio 17 d. Statybos subrangos sutartį Nr. AD03-08-06-04 (toliau – Subrangos sutartis); atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ pervedė atsakovui UAB „Drustila“ aukščiau nurodytą piniginių lėšų sumą.

Ieškovo teigimu, egzistuoja visos sąlygos, būtinos paminėtiems susitarimams pripažinti negaliojančiais pagal CK 6.66 straipsnį. Pirma, Susitarimai buvo sudaryti, kai ieškovas turėjo kitų kreditorių, tarp jų – darbuotojai, Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – VSDFV), kuriems buvo suėję ieškovo įsipareigojimų įvykdymo terminai, dėl ko paminėtais susitarimais buvo pažeistos Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo (toliau – LMETĮ) 3 straipsnio nuostatos. Antra, ginčo susitarimai pažeidžia kitų ieškovo kreditorių interesus, nes šių susitarimų sudarymo metu ieškovas jau buvo nemokus. Trečia, šalys neprivalėjo sudaryti Susitarimų. Ketvirta, šalys, sudarydamas Susitarimus, buvo nesąžiningos; ieškovas žinojo, kad yra skolingas kitiems kreditoriams (darbuotojams, valstybės institucijoms), kad teisme nagrinėjamos bylos dėl įsipareigojimų jiems įvykdymo (skolų sumokėjimo), kad pritaikytas įmonės turto areštas, o atsakovai turėjo žinoti apie ieškovo nemokumą, apie tai, kad ginčo susitarimais pažeidžiami kitų kreditorių interesai, kadangi galėjo pareikalauti ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentų. Penkta, ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes įmonės administratorius ieškovo dokumentus perėmė 2009 m. gruodžio mėn. pabaigoje. Be to, teismas turi pareigą ex officio taikyti CK 1.80 - 1.81 straipsnių reikalavimus, kadangi ginčo susitarimai prieštarauja imperatyvioms įstatymo (LMETĮ ir Turto arešto aktų registro įstatymo (toliau – TAARĮ) nuostatoms. Pažymėjo, kad pripažinus negaliojančiais Susitarimus, taikytina restitucija ir iš atsakovo UAB „Drustila“ ieškovo naudai priteistina 213 064,09 Lt (2 b. t., 92-96 l.; CK 6.66 str. 4 d., 6.145 str.).

Atsiliepimas

Atsakovai UAB „Grand SPA Lietuva“ ir UAB „Drustila“ atsiliepimuose į ieškinį prašė jį atmesti (1 b. t., 148-149, 171-173 l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 2 d. sprendimu atmetė ieškinį (2 b. t., 97-101 l.).

Teismas nustatė, kad ieškovas UAB „Murena“ jau 2008 m. pabaigoje turėjo įsiskolinimų savo darbuotojams bei valstybės ir socialinio draudimo biudžetui, kad ieškovo balanso duomenimis, 2008 m. gruodžio 31 d. bendrovės įsiskolinimai kreditoriams sudarė 18 979 112 Lt, o įmonėje apskaityto turto buvo 21 125 905 Lt; be to, nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2009 m. vasario mėn. teismuose buvo nagrinėjamos civilinės bylos dėl skolinių įsipareigojimų iš ieškovo priteisimo ir tokie kreditorių reikalavimai buvo patenkinti. Teismas sprendė, jog ginčo susitarimų sudarymo metu ieškovo kreditoriai turėjo galiojančią reikalavimo teisę ieškovui, kuris Susitarimų sudarymo metu buvo faktiškai nemokus.

Teismo teigimu, ieškovo nurodytos aplinkybės (atsakovai, būdami verslininkais, sudarydami sandorius, turėjo žinoti apie kitų ieškovo kreditorių reikalavimų teises, taip pat ir ieškovo nemokumą bei turėjo pasidomėti ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentais, tačiau to nepadarė) nesudaro pagrindo teigti, jog šalys, sudarydamos ginčo susitarimus, buvo nesąžiningos. Teismas pažymėjo, kad ieškovas šių susitarimų sudarymo metu dar vykdė ūkinę veiklą, be to, nors ir iš dalies, tačiau atsiskaitydavo už atliktus darbus su kreditoriais, tarp jų ir su atsakovu UAB „Drustila“. Pasak teismo, ūkio subjektams, pasirašant sandorius, neprivalu tikrinti kitos sandorio šalies finansinius atskaitomybės duomenis, o nepasidomėjimas ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentais prieš sudarant susitarimus dar nereiškia, kad atsakovai buvo nesąžiningi.

Teismas konstatavo, kad šalys, sudarydamos Susitarimus, buvo sąžiningos, kad negali būti patenkintas ieškinys, nenustačius visų actio Pauliana sąlygų (CK 6.66 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Murena“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį (2 b. t., 103-110 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Ieškovas privalėjo laikytis LMETĮ nuostatų ir negalėjo atsiskaityti su atsakovu UAB „Drustila“ ne pagal šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytą tvarką. Be to, ginčo susitarimų sudarymo metu galiojo ieškovo turto laikinas areštas, dėl ko nurodyta įmonė neturėjo teisės atsiskaityti su kitais kreditoriais. Nagrinėjamu atveju kreditorių interesų pažeidimas pasireiškė tuo, kad, ieškovui esant nemokiam, buvo suteikta pirmenybė atsakovui UAB „Drustila“, kuris yra trečios eilės ieškovo kreditorius pagal išieškojimo eiliškumą, nors ieškovas buvo pradelsęs atsiskaityti su įmonės darbuotojais, VMI bei VSDFV, turinčiais pirmenybę gauti atsiskaitymą pagal LMETĮ.Sąžiningas yra tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai, o paminėti duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su turtą parduodančiu asmeniu ar jo atstovu, taip pat iš registrų bei kitų oficialių ar privačių šaltinių. Teismas, vertindamas šalių sąžiningumą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, konstatuodamas, kad atsakovai neprivalėjo domėtis ieškovo finansine padėtimi.Atsakovai negali būti laikomi sąžiningais, nes jie nepasidomėjo, ar turto arešto aktų registre nėra įregistruoto ieškovo turto arešto, t. y. ar ieškovas turėjo teisę disponuoti savo turtu. Susitarimai buvo sudaryti tuo metu, kai teismo nutartimi buvo pritaikytas ieškovo turto laikinas areštas ir ginčo turto perleidimas buvo negalimas, dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo ex officio pripažinti negaliojančiu paminėtą susitarimą pagal CK 1.78, 1.80 ir 1.81 straipsnius. Esant laikinai turto arešto būklei, realiai buvo areštuotas visas ieškovui nuosavybės teise priklausantis turtas. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti aplinkybes, kurios įrodinėjamos proceso metu, taip pat CPK 265 straipsnio 1 dalyje numatytą teismo pareigą įvertinti įrodymus. Be to, neįvertinęs imperatyvių teisės normų pažeidimo, nepagrįstai sprendė, jog perleidžiamas reikalavimas nepateko į areštuoto turto masę, ir, nepripažindamas sandorio niekiniu ex officio, nukrypo nuo Kasacinio teismo praktikos.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Drustila“ prašo jį atmesti (2 b. t., 115-118 l.). Nurodo, kad šalys privalėjo sudaryti ginčo susitarimus, kuriais susitarė dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, t. y. siekė tinkamai įvykdyti įsipareigojimus pagal Rangos ir Subrangos sutartis, įgyvendindamos sutarties laisvės principą ir nepažeisdamos imperatyvių teisės normų (CK 6.156 str.). Atsakovo teigimu, actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Be to, teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog šalys, sudarydamos ginčo susitarimus, buvo sąžiningos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą, nevisapusiškai ištyrė ir neteisingai įvertino reikšmingas bylos aplinkybes ir įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, pažeisdamas civilinio proceso taisyklių nuostatas, dėl ko, netinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, neteisingai išsprendė bylą, nepagrįstai atmesdamas ieškovo ieškinį (CPK 176, 183, 185 str., 263 str., 329 str.).

Dėl actio Pauliana sąlygų

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis neprivalėjo sudaryti, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana); sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad actio Pauliana taikoma, esant tokioms sąlygoms: kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2012, 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).

Bylos duomenimis, pagal ieškovo UAB „Murena“ ir atsakovų UAB „Grand SPA Lietuva“ bei UAB „Drustila“ sudarytus Susitarimus Nr. 1 ir Nr. 2, ieškovas (rangovas) perleido atsakovui UAB „Drustila“ (subrangovui) reikalavimo teisę į 213 064,09 Lt atsakovo UAB „Grand SPA Lietuva“ (užsakovo) skolą ieškovui pagal Rangos sutartį, o atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ įsipareigojo sumokėti 213 064,09 Lt ieškovo kreditoriui – atsakovui UAB „Drustila“ pagal ieškovo ir nurodyto atsakovo sudarytą Subrangos sutartį (1 b. t., 13-14 l.). Tokiu būdu ieškovas perleido savo kreditoriui – atsakovui UAB „Drustila“ 213 064,09 Lt reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Grand SPA Lietuva“, nors pagal Rangos sutarties 5.5.1., 5.5.5., 6.2.1. punktus, visus apmokėjimus už atliktus darbus pagal nurodytą sutartį atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ buvo įsipareigojęs pervesti ieškovui (1 b. t., 21-37 l.).

Pagal bylos įrodymus (tarp jų 2009 m. kovo 26 – 27 d. ieškovo pažymos Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriui ir Alytaus rajono apylinkės teismui, 2008 m. gruodžio 24 d. ieškovo prašymas antstolių kontorai, Alytaus apskrities VMI 2008-2009 m. sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą, teismų procesiniai dokumentai) matyti, kad ieškovas nuo 2008 m. lapkričio mėnesio nemokėjo savo darbuotojams darbo užmokesčio - pirmos eilės kreditoriams (LMETĮ 3 str. 1 d. 1 p.), turėjo pradelstų įsiskolinimų VMI ir VSDFV - antros ir trečios eilės kreditoriams (LMETĮ 3 str. 1 d. 2-3 p.), taip pat kitiems kreditoriams (1 b. t., 41-50, 68-99 l.). Be to, bylos duomenimis, 2008 m. gruodžio 31 d. per vienerius metus ieškovo mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 18 979 112 Lt, turtas – 21 125 905 Lt, o nuostoliai - 6 360 633 Lt; ginčo sandorių sudarymo metu ieškovo įsipareigojimai kreditoriams sudarė apie 15 842 096 Lt, o dalis jo turto buvo areštuota; 2009 m. birželio 30 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo iškelta ieškovo bankroto byla, konstatavus jo nemokumą (1 b. t., 11-12, 100-102, 103-129 l.; 2 b. t., 43, 59-74, 75-80 l.).

Dėl pasakyto apygardos teismas teisingai nurodė, jog ginčo susitarimų sudarymo metu ne tik atsakovas UAB „Drustila“, bet ir kiti ieškovo kreditoriai (tarp jų pirmos, antros ir trečios eilės kreditoriai) turėjo galiojančią reikalavimo teisę ieškovui, kuris Susitarimų sudarymo metu jau buvo nemokus (ĮBĮ 2 str. 8 p.), tačiau nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas ir atsakovai, sudarydami ginčo susitarimus, buvo sąžiningi.

CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal sutarčių teisės institutą šalys visada privalo elgtis sąžiningai, todėl teismas gali pripažinti sandorį sudariusią šalį nesąžininga ne tik CK 6.67 straipsnyje nustatytais, bet ir kitais atvejais, o sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai; iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų ir toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

Kolegijos nuomone, ieškovui buvo žinoma aplinkybė, jog ginčo susitarimais pažeidžiami kitų jo kreditorių interesai, kadangi ieškovas šių susitarimų sudarymo metu buvo skolingas kitiems kreditoriams, tarp jų – įmonės darbuotojams, VMI ir VSDFV, jam buvo pareikšti ieškiniai dėl skolų priteisimo, kurių dalis buvo patenkinti teismų sprendimais, dalis ieškovo turto (kilnojamojo bei nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų) buvo areštuota (1 b. t., 84-90, 93-99, 103-129 l.).

Atsakovai, būdami verslininkais, taip pat turėjo žinoti, jog Susitarimais pažeidžiami kitų ieškovo kreditorių interesai. Tokiems asmenims įstatyme keliami didesni reikalavimai domėtis kita sudaromo sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius; sąžiningo sandorio dalyvio elgesio standartą atitinkantis reikalavimas veikti aktyviai ir pasidomėti, ar sudarant sandorį nebus pažeisti kitų asmenų interesai, taikomas atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybių kontekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2010).

Taigi atsakovai turėjo pasidomėti, ar ginčo susitarimais nepažeidžiami kitų ieškovo kreditorių interesai bei įstatymai, tačiau to nepadarė, dėl ko taip pat laikytini nesąžiningomis Susitarimų šalimis. Juolab kad, minėta, jog iki ginčo susitarimų sudarymo pagal ieškovo kreditorių ieškinius teismuose buvo priimti procesiniai sprendimai dėl skolų priteisimo iš ieškovo, be to, kitose civilinėse bylose buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – dalies ieškovo turto areštas, o pagal Turto arešto aktų registro 5 straipsnio 1 dalį, Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši, todėl susipažinti su jais gali kiekvienas asmuo, Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Dėl aukščiau nurodyto pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, kad šalys, sudarydamos ginčo susitarimus, buvo sąžiningos (CK 1.5 str. 1 d.).

Kaip minėta, sandoris pažeidžia kreditorių teises, jeigu skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui (CK 6.66 str. 1 d.). Be to, 2009 m. vasario mėn. galiojęs LMETĮ (neteko galios nuo 2009 m. liepos 1 d.) nustatė mokėjimų eilės tvarką, kai juridinis asmuo visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu neturi pakankamai pinigų, pagal kurią pirmiausia turi būti mokamos su darbo santykiais susijusios išmokos, antra eile – valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos, trečia eile – mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą bei savivaldybių biudžetus ir valstybės pinigų fondus, kiti mokėjimai pinigų gavėjams priskirti ketvirtai mokėjimų eilei (LMETĮ 3 str. 1 d.). Beje, LMETĮ 3 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad mokėtojas, vykdydamas piniginius įsipareigojimus, privalo laikytis įstatyme nustatytos eilės, nepaisydamas, kada atsirado piniginiai įsipareigojimai.

Aukščiau minėta, kad, ginčo susitarimų sudarymo metu ieškovas buvo nemokus, be to, turėjo pirmos, antros ir trečios eilės kreditorių.

Nustatyta, kad, įvykdžius Susitarimus, atsakovas UAB „Drustila“ gavo ieškovo skolos apmokėjimą, perimdamas ieškovo reikalavimo teisę į atsakovo UAB „Grand SPA Lietuva“ skolą, nors liko nepatenkinti finansiniai reikalavimai kitų aukščiau paminėtų kreditorių, kurių reikalavimai turėjo būti patenkinti pirmiau nurodyto atsakovo reikalavimų.

Todėl pagrįstas apelianto motyvas, kad ieškovas, būdamas nemokus, ginčo susitarimais suteikdamas nepagrįstą pirmenybę atsiskaitė su vienu iš savo kreditorių – ketvirtos eilės kreditoriumi atsakovu UAB „Drustila“, pažeisdamas kitų ieškovo kreditorių teises ir teisėtus interesus bei LMETĮ 3 straipsnio nuostatas. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2012).

Beje, sandoris gali būti nuginčijamas CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu, jeigu jis neprivalėjo būti sudarytas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, CK 6.66 straipsnio sąlyga „neprivalėjo“ reiškia neturėjimą teisinės prievolės sudaryti sandorį, o privalėjimas sudaryti sandorį – viena iš imperatyviųjų nuostatų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.); pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011, 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad egzistavo teisinė pareiga sudaryti ginčo susitarimus, o tai, jog, atsakovo UAB ,,Drustila“ teigimu, šiais susitarimais šalys įvykdė įsipareigojimus pagal Rangos ir Subrangos sutartis, nesuteikė teisės atsakovui UAB „Drustila“ gauti savo reikalavimų patenkinimą anksčiau pirmos, antros, trečios bei kitų ketvirtos eilės ieškovo kreditorių.

Apygardos teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino aukščiau paminėtų aplinkybių, todėl padarė neteisingas išvadas dėl Pauliano ieškinio sąlygų nebuvimo, dėl ko be pagrindo atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiais ginčo susitarimus, pareikštą CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu (CPK 185 str.).

Dėl nurodytų motyvų panaikintinas apygardos teismo sprendimas, o ginčo susitarimai pripažintini negaliojančiais CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu (actio Pauliana) (CPK 178 str., 185 str.; 6.66 str. 1 d.). Byloje nesant ginčo dėl ieškinio senaties, teisėjų kolegija dėl to nepasisako.

Dėl restitucijos taikymo

Pripažinus sandorį negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, taikytina restitucija (CK 6.145 str. 1, 2 d.).

Nagrinėjamu atveju, Susitarimus pripažinus negaliojančiais dėl ieškovo (bankrutavusios įmonės) kreditorių teisių pažeidimo (CK 6.66 str.), restitucija taikoma, atsižvelgiant ir į ĮBĮ 35 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias bankrutavusio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Todėl nepagrįstai perleistas turtas (213 064,09 Lt piniginių lėšų) grąžintinas ieškovui į bendrą jo turto masę, kuris panaudotinas atsiskaityti su nurodytos įmonės kreditoriais, ĮBĮ nustatyta tvarka. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009, 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009).

Dėl pasakyto, panaikinus skundžiamą apygardos teismo sprendimą, priimtinas naujas teismo sprendimas, kuriuo patenkintinas ieškovo ieškinys (CK 6.66 str., 6.37 str. 2 d., 6.145 str., 6.210 str., CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Tačiau nėra pagrindo patenkinti apelianto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kadangi apeliantas nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“, į. k. 149632768, ieškinys.

Priimti naują teismo sprendimą – patenkinti nurodyto ieškovo ieškinį:

Pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2009 m. vasario 3 d. Susitarimą Nr. 22, sudarytą tarp ieškovo UAB „Murena“ ir atsakovų UAB „Drustila“ bei UAB „Grand SPA Lietuva“, kuriuo atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ įsipareigojo 198 730,34 Lt, mokėtinus ieškovui UAB „Murena“, pervesti atsakovui UAB „Drustila“, ir 2009 m. vasario 23 d. susitarimą, sudarytą tarp ieškovo UAB „Murena“ ir atsakovų UAB „Drustila“ bei UAB „Grand SPA Lietuva“, kuriuo atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ įsipareigojo 14 333,75 Lt, mokėtinus ieškovui UAB „Murena“, pervesti atsakovui UAB „Drustila“.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Drustila“, į. k. 152113178, ieškovui UAB „Murena“, į. k. 149632768, 213 064,09 Lt (du šimtus trylika tūkstančių šešiasdešimt keturis litus devynis centus) ir 6 procentų metines palūkanas nuo 213 064,09 Lt priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. lapkričio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teisėjai Audronė JarackaitėDanutė MilašienėVytas Milius