Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

2020 m. gruodžio 2 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. D. ir A. A. D. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Palangos sodininkų bendrijai „Būtingė”, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, O. D. D. dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje iš esmės ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. sausio 17 d. rašto (minėta, rašto data turi būti 2020 m. sausio 17 d.) Nr. (4.17)-D3- 222 „Dėl informacijos pateikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Faktinės bylos aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriuje yra vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas į buvusios savininkės O. J. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytas žemes pagal pareiškėjo A. A. D. 1992 m. balandžio 7 d. prašymą grąžinti žemę (išmokėti kompensaciją). Remiantis 1992 m. rugsėjo 28 d. įpėdinių susitarimu buvo atstatytos nuosavybės teisės į 33,88 ha ploto O. J. valdytos žemės dalį. Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 5 d. spendimu civilinėje byloje Nr. 2-26-325/2014 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad O. J. iki žemės nacionalizavimo momento asmeninės nuosavybės teise valdė 41,08 ha plotą, esantį (duomenys neskelbtini) (7,20 ha žemės dalis pagal dabartinį administracinį suskirstymą priklauso Palangos miestui). Šiuo metu atkurti nuosavybės teises į O. J. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtas žemes turi teisę pareiškėjai V. D., kaip O. D. įpėdinis, A. A. D. ir trečiasis suinteresuotas asmuo O. D. D., kaip savo sutuoktinio P. D. įpėdinė.

2019 m. gruodžio 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus raštu Nr. 16SD-2899-(14.16.104.) pareiškėjai buvo informuoti, kad 2019 m. gruodžio 13 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. Al-1672 patvirtintas nuosavybės teisių atkūrimui natūra laisvo (neužstatyto) 0,0093 ha ploto žemės sklypo (naudojimo būdas - mėgėjų sodo žemės sklypai), esančio O. J. valdytos žemės dalyje, Palanga, planą ir įpėdiniams pasiūlyta per 2 mėnesius pateikti susitarimą dėl suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo dalių atkūrimo.

Palangos miesto savivaldybės administracija skundžiamu 2020 m. sausio 17 d. raštu Nr. (4.17)-D3-222 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją V. D. apie tai, jog yra atlikti teritorijos, esančios žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pietinėje gretimybėje, žemės Ginčo teritorijos (O. J. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės dalis) kadastriniai matavimai. Pareiškėjui šiuo raštu taip pat pranešta, kad Administracijai 2020 m. sausio 9 d. pateiktas SB „Būtingė“ prašymas aukščiau minėtą teritoriją palikti sodininkų bendrijos narių reikmės, kadangi šioje teritorijoje įrengta vaikų krepšinio aikštelė, vyksta sodininkų bendrijos susirinkimai. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnyje yra nustatyta nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d., buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas sodininkų bendrijų sodų užimta žemė yra priskiriama Valstybės išperkamai žemei ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 19 punktu, kad parengtam žemės sklypo planui turi pritarti sodininkų bendrijos pirmininkas, Administracija, atsižvelgdama į sodininkų bendrijos SB „Būtingė“ išreikštą prašymą bei vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, atsisakė perduoti atliktų teritorijos, esančios žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pietinėje gretimybėje, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vakarinėje gretimybėje ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pietinėje ir vakarinėje gretimybėse, kadastrinių matavimų nuosavybės teisių grąžinimui. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo nuostatomis, nuosavybės teisių grąžinimą vykdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, todėl dėl atlyginimo būdų piliečiams už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą pareiškėjui pasiūlyta kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (toliau – ir Kadastro įstatymas), Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai), Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522.

Kaip minėta, atsakovė 2020 m. sausio 17 d. raštu pareiškėjams nurodė, kad neperduos atliktų Ginčo teritorijos kadastrinių matavimų nuosavybės teisių grąžinimui, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta sodininkų bendrijų sodų.

Pasisakydama dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų aiškinimo ir taikymo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad Atkūrimo įstatyme nėra detalizuojama, kokia būtent žemė laikytina užimta sodininkų bendrijų sodų, taip pat nėra nurodyta, kokiuose dokumentuose nustatomi tokios žemės plotai ir ribos. Todėl Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme pateiktus apibrėžimus ir šio įstatymo nuostatas, susijusias su minėtų sodų teritorijos tvarkymu. Aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas kartu su Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatomis, darytina išvada, kad iš Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių valstybės išperkamai žemei priskirtina sodų bendrijos teritorija, skirta sodininkystei plėtoti (įskaitant bendro naudojimo žemę), o ne tik atskirų sodininkų šioje teritorijoje įsigyti sodo sklypai. Tačiau Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos negali būti vertinamos kaip visais atvejais nenumatančios galimybės nuosavybės teisių atkūrimo procese spręsti, ar žemei, formaliai priskirtai sodininkų bendrijos teritorijai, yra visuomeninis poreikis ar tokio poreikio nėra. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A858-2924/2012 išaiškino, jog tam tikrais atvejais nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu kilus ginčui dėl atsisakymo grąžinti žemę natūra turėtoje vietoje, kai toks atsisakymas yra motyvuojamas tuo, kad žemė yra užimta sodininkų bendrijų sodų, turi būti vertinamos faktinės aplinkybės, reikšmingos nustatant, ar konkrečiu atveju realiai yra visuomenės ar jos dalies (šiuo atveju - sodininkų bendrijos narių, sodininkų ar kitų asmenų, įsigijusių bendrijos teritorijoje sodo sklypus) poreikis tokiai žemei. Tokiais atvejais paprastai turėtų būti nustatoma, ar sodų bendrijos teritorijai priskirta žemė, kuri nėra užimta sodininkų ir kitų asmenų įsigytų sodo sklypų, iš tikrųjų yra reikalinga bendriems sodininkų bendrijos poreikiams tenkinti (pvz., žemė reikalinga joje esančiam gręžiniui ar kitiems bendro naudojimo objektams eksploatuoti ir pan.) ir ar tokie poreikiai objektyviai galėtų būti patenkinti grąžinus žemę natūra asmenims, pagal įstatymą turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.

Konstitucinis Teismas savo priimtuose nutarimuose taip pat ne vieną kartą yra pabrėžęs, jog nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas, 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas, 2007 m. liepos 5 d. nutarimas, 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas, 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimas). Reguliuodamas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, įstatymų leidėjas turi atsižvelgti tiek į konstitucinius nuosavybės apsaugos principus, tiek į tai, kad atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtina apsaugoti ir kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, inter alia atviros, darnios, teisingos pilietinės visuomenės siekį, užtikrinti, kad atkuriant vienų asmenų – savininkų nuosavybės teises nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, visos visuomenės interesai (2010 m. gruodžio 22 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atstatymo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę žemę susigrąžinti natūra. Tačiau jeigu dėl susiklosčiusių faktinių žemėnaudos santykių ir visuomenės poreikių nėra galimybių grąžinti žemę natūra, buvusiam savininkui yra garantuota teisė pasirinkti kitą įstatymo numatytą nuosavybės teisės atkūrimo būdą. Kaip pažymėta Konstitucinio Teismo 2002 m. gegužės 10 d. nutarime, visuomenės poreikiai – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime taip pat pažymėta, kad visuomenės poreikiai – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu tas turtas būtų grąžintas natūra.

Sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimus būtina atsižvelgti ir į skirtingais visuomenės ir valstybės raidos etapais susiformavusius turtinius ir kitus socialinius - ekonominius santykius. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad valstybės teritorijoje yra nemažai sodininkų bendrijų, kurių teritorijai žemė buvo priskirta dar iki valstybės nepriklausomybės atkūrimo, ir asmenys, pagal dabar galiojantį įstatymą turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, iš esmės neturėjo galimybių ginčyti tuos aktus, kuriais buvusių savininkų valdyta žemė buvo priskirta sodininkų bendrijų teritorijoms. Atsižvelgiant į jau minėtas konstitucinės restitucijos doktrinos principines nuostatas, Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos negali būti vertinamos kaip visais atvejais nenumatančios galimybės nuosavybės teisių atkūrimo procese vertinti, ar žemei, formaliai priskirtai sodininkų bendrijos teritorijai, yra visuomeninis poreikis, ar tokio poreikio nėra. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai suinteresuoti asmenys objektyviai neturėjo galimybės ginčyti tam tikros teritorijos priskyrimo sodininkų bendrijai pagrįstumą ir (arba) nėra žemėtvarkos projekto ar kito teritorijų planavimo dokumento, pagal kurį sodų bendrijos teritorija buvo suformuota. Kartu pažymėtina, kad, kaip pabrėžė Konstitucinis Teismas 2010 m. gruodžio 22 d. nutarime, nuosavybės teisė, kaip žmogaus prigimtinė teisė, Konstitucijos 23 straipsnio prasme nėra tapati Lietuvos Respublikos piliečio teisei įstatymo nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Tačiau, kaip jau buvo minėta, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, visais atvejais turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės (tam tikros jos dalis) interesų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad SB „Būtingė“ 2020 m. sausio 8 d. prašyme, adresuotame Palangos miesto savivaldybės merui, prašo SB „Būtingė“ esantį 0,1361 ha ploto žemės sklypą palikti sodininkų bendrijos narių reikmėms, motyvuodama tuo, kad nuo 1998 metų sodininkų bendrija šį sklypą prižiūri, rengia susirinkimus, yra įrengta vaikams krepšinio aikštelė, taip pat daug metų moka mokesčius už šią bendro naudojimo žemę. Šio fakto, kad bendrija Ginčo teritoriją naudoja sodininkų bendrijos narių reikmėms, neginčija ir pareiškėjai. Tačiau pareiškėjai skunde nurodo, kad atsakovė, priimdama Sprendimą, neanalizavo ar SB „Būtingė“ valdybos narių nurodyti argumentai yra pagrįsti, ar yra objektyvių duomenų, jog žemės dalis yra faktiškai naudojama sodininkų bendrijų reikmėms, ar sodininkų interesai negali būti patenkinti pasinaudojant kita sodininkų bendrijos teritorijoje esančia laisva ir neužimta sodininkų sklypų žeme, nevertino, ar sodininkų bendrijos interesas rengti susirinkimus šioje žemės sklypo dalyje bei įrengti krepšinio aikštelę yra vyraujantis lyginant su pareiškėjų teise atkurti dalį nuosavybės teisių natūroje į tą pačią teritoriją.

Kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų, ginčo sklype yra įrengta krepšinio aikštelė, taip pat nepaneigtas SB „Būtingė“ teiginys, kad šioje teritorijoje vyksta sodininkų bendrijos susirinkimai. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjų argumentais, jog Ginčo teritorija nereikalinga sodininkų bendrijos poreikiams tenkinti. Kaip matyti iš SB „Būtingė“ valdybos 2020 m. sausio 8 d. prašymo, sodininkų bendrija ginčo žemės sklypą prižiūri, už jį moka žemės mokestį, vaikams įrengta krepšinio aikštelė. Teisėjų kolegija vertina, kad šiuo atveju negalima suabsoliutinti pareiškėjų teisės į nuosavybės teisių atkūrimą natūra ir visiškai ignoruoti per ilgą laiko tarpą, t. y. nuo 1998 metų susiformavusių tam tikrų turtinių, socialinių teisinių santykių, akivaizdaus tam tikros visuomenės grupės, t. y. sodininkų bendrijos narių, sodininkų poreikio Ginčo teritorijai, kuri akivaizdžiai yra naudojama sodininkų bendrijos narių, sodininkų poreikiams tenkinti. Todėl teisėjų kolegija mano, kad šiuo atveju teisingą pusiausvyrą tarp pareiškėjų ir sodininkų viešųjų interesų užtikrintų ginčo žemės sklypo palikimas tolesniam sodininkų bendrijos naudojimui.

Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 19 punktas numato, kad paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas Taisyklių 2 priede nustatytos formos žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji ženklinant žemės sklypo ribas: žemės sklypo savininkas (esamas arba būsimas) ar naudotojas arba įgaliotas asmuo ir suinteresuotieji asmenys – gretimų sklypų savininkai arba jų įgalioti asmenys, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtinis (-iai), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkas, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorija arba jeigu matuojamas žemės sklypas yra joje (toliau – kviestiniai asmenys) ir matininkas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai buvo informuoti, jog vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų LR Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 19 punktu, parengtam žemės sklypo planui turi pritarti sodininkų bendrijos pirmininkas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju sklypo planui sodininkų bendrijos pirmininkas nepritarė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-525-3033/2011 pažymėjo, kad Atkūrimo įstatymui tiesiogiai nenumatant, jog valstybės išperkama yra tik ta žemė, kuri užimta sodininkų bendrijų sodų sklypų, darytina išvada, jog į šio įstatymo 12 straipsnio 4 punkto sąvoką „sodininkų bendrijų sodai“ patenka visa sodininkų bendrijų sodams priskirta teritorija, t. y. pagal Sodininkų bendrijų įstatymą priskiriama „mėgėjiško sodo teritorijos“ sąvokai.

Byloje nustatyta, jog pagal Palangos miesto bendrąjį planą (patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317), planuojama teritorija patenka į sodininkų bendrijų teritorijas, konvertuojamas į mažo intensyvumo gyvenamąsias teritorijas. Pažymėtina, kad dėl minėtos aplinkybės ginčo nėra. Atsakovė atsiliepime pažymėjo, kad sodininkų bendrijos teritorijos statusas nesikeitė nuo tarybinių metų ir visada buvo naudojama mėgėjų sodų bendrijos narių poreikiams tenkinti (TPDR Nr. T00046543).

Nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnyje. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato bendrą žemės grąžinimo natūra principą, pagal kurį galimybę grąžinti žemę (iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose) natūra lemia aplinkybė, kad ji yra laisva (neužstatyta). Šioje įstatymo normoje nėra pateiktas sąvokos „laisva (neužstatyta) žemė“ išaiškinimas ar kitoks jos apibūdinimas, todėl sprendžiant klausimą, kokia žemė (Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo prasme) yra laisva (neužstatyta), yra būtina vadovautis kitomis Atkūrimo įstatymo normomis. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis nustato atvejus, kai žemė yra išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Tai reiškia, kad žemė, atitinkanti šiame straipsnyje nurodytus kriterijus, negali būti grąžinta natūra. Iš šio straipsnio matyti, jog minėti kriterijai pasireiškia tuo, kad siekiama susigrąžinti natūra žemė turi specialų statusą, arba tuo, kad ji yra užimta šiame straipsnyje išvardintų objektų. Taigi, aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio reikšmę šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo kontekste, konstatuotina, kad jame nurodyti užimtos žemės atvejai atitinka situaciją, kai žemė negali būti pripažinta laisva (neužstatyta), o jame (12 straipsnyje) nurodyto žemės statuso buvimas yra savarankiškas ir tuo pačiu pakankamas pagrindas negrąžinti žemės natūra, t. y. taikyti valstybės ar visuomenės (atitinkamos jos dalies) interesų prioritetą prieš buvusių žemės savininkų (Atkūrimo įstatymo nustatytų jų teisių perėmėjų) teisėtus interesus.

Nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantys teisės aktai neapibrėžia, kokia žemė atitinka sąvoką „užimta sodininkų bendrijos sodų“, todėl įstatymo nuostata apie valstybės išperkamą sodininkų bendrijos žemę, turi būti aiškinama sistemiškai kartu su kitais teisės aktais. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme nenurodyta, kad išperkama tik ta žemė, kuri užimta sodininkų bendrijų sodų sklypais (mėgėjiškų sodų sklypais). Todėl darytina išvada, kad valstybė iš piliečių išperka ir atlygina nustatytais būdais už žemę, užimtą mėgėjiškų sodų, kurių teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjiško sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjiškai sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą (Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A11-572/2004), visa sodininkų bendrijai skirta teritorija yra priskirtina valstybės išperkamai žemei.

Pagal aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą mėgėjiško sodo teritoriją sudaro ne tik mėgėjiškų sodų sklypai, bet ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjiškai sodininkystei. Kaip minėta, byloje ginčo dėl to, jog žemė, į kurią pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, patenka į sodininkų bendrijoms priskirtas teritorijas, nekyla. Byloje neginčijamais duomenimis nustačius, kad pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teisės į sodininkų bendrijai „Būtingė“ priskirtą teritoriją, toks reikalavimas negali būti tenkinamas, remiantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 4 punktu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 “Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos Tvarkos 106 punkto nuostatas informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę teikia savivaldybės administracijos direktorius, o natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų ribas formuoja savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirti atsakingi savivaldybės administracijos tarnautojai. Nurodytos Tvarkos 106 punktas reglamentuoja, jog sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąją tvarka priskirtose teritorijose, natūra priima apskrities viršininkas pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktą, teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y., savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjų ginčijamas Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti nurodytą sprendimą nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjų skundas šioje dalyje dėl atmetamas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad minėtas aktas paliktinas galioti, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį skundo reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo perduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vakarinėje gretimybėje ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietinėje ir vakarinėje gretimybėse (O. J. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės dalis) kadastrinius matavimus nuosavybės teisių grąžinimui, todėl pareiškėjų skundas ir šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pareiškėjai prašo priteisti jų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų taip pat priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi, nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Šioje byloje pareiškėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl jiems patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjų V. D. ir A. A. D. skundą.

Netenkinti pareiškėjų V. D. ir A. A. D. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.