Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio, pagreitinto ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, deklaravusį gyvenamąją vietą ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti viešojoje įstaigoje (toliau VšĮ) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. 2025-09-12 apie 20.56 val., (duomenys neskelbtini) g., šalia namo Nr. (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, automobilių stovėjimo aikštelėje vairavo automobilį „Audi Q3“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai jai policijos pareigūnai tikrinimo metu 21.30 val. nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,33 promilių etilo alkoholio koncentracija. Tokiu būdu V. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji V. G. apklausiama teisme savo kaltę pripažino visiškai bei parodė, kad buvo sunkus periodas, išsiskyrė su draugu, jos emocinė būklė buvo bloga, bet negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Viskas vyko vakare, tai buvo rugsėjo 12 diena. Nuvažiavo pas draugę. Pas draugę važiavo blaivi. Pavedžiojo šuniuką, sugalvojo kažką nusipirkti. Su drauge nusipirko 0,5 l brendžio. Su drauge išgėrė visą brendį. Susipyko. Draugė kažką jai negražiai pasakė, todėl ji (kaltinamoji) išėjo. Draugė liko namuose, jos nestabdė, buvo susipykusios. Pamatė automobilį ir pagalvojo, kad labai nori namo. Atsimena, kad labai norėjo namo. Jos namai nuo draugės namų 10 minučių atstumu. Galėjo išsikviesti „Bolt“. Savo veiksmų nepateisina, negalėjo sėstis prie vairo. Atsisėdo į mašiną ir pavažiavo atgal. Ji apdaužė automobilį. Vėliau atėjo berniukas ir pasakė, kad jo mašina buvo priliesta. Ji išlipo, o jis pasakė, kad iškvies policiją. Ji patiesino automobilį ir sustojo. Po įvykio pati atėjo namo, jai buvo didžiulė gėda. Jaučiasi tragiškai, nes galėjo kažkas baisesnio nutikti.

Alkoholio nevartoja dažnai. Savaitgaliais vyno pagurkšnoja, bet ne kiekvieną savaitgalį. Tuo metu ji jautėsi beviltiškai. Anksčiau ji net po vienos taurės nesėsdavo prie vairo. Dabar ji nevairuoja. Jos mama turi neįgalumą, yra nevaikštanti, tai ji privalo pas mamą važiuoti kiekvieną savaitgalį. Dabar pas mamą važiuos traukiniu ar kitaip, nežino dar. Mama yra įstaigoje, panašioje į pensionatą, ten yra neterminuotam laikui. Jos sesuo gyvena (duomenys neskelbtini) ir į Lietuvą atskrenda tik porą kartų per metus.

Gali būti, kad automobilio vertė šiuo metu yra 10 070 Eur. Automobilį pirko už 19 000 Eur, bet jo vertė buvo apie 14 000 Eur. Automobiliui pirkti paėmėm paskolą. Ji yra automobilio savininkė. Teises turi nuo 19-20 metų. Nėra bausta, gal tik kažkada pravažiavo per raudoną šviesoforo signalą. Gal vieną kartą bausta ir už greičio viršijimą, buvo „įsirėmusi“ į automobilį. Bausta už automobilio pastatymą draudžiamoje vietoje, nes (duomenys neskelbtini) yra labai sudėtinga pasistatyti automobilį.

Kaltinamoji savo kaltę dėl jai pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji davė parodymus, todėl proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Liudytojas K. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025-09-12, apie 20.50 val. buvo išėjęs į kiemą, pastebėjo automobilį „Audi“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kuris bandė išvažiuoti iš automobilio stovėjimo vietos, bei vieną po kito kliudo automobilius. Važiuodama atbuline eiga kliudė automobilį „Toyota Auris“ (v. n. (duomenys neskelbtini) O važiuodama priekine eiga kliudė „Range Rover“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Pribėgo prie priekinio „Audi“ automobilio vairuotojo pusės lango, pradėjo belsti į langą, bandydamas moteriai padėti išvažiuoti iš vietos, tačiau moteriškė sukėlė jam įtarimų, jog gali būti neblaivi. Jis ją sustabdė. Ji išlipo iš automobilio, bandė su juo susitarti, jog niekam apie įvykį nepraneštų. Tada jis iškvietė policiją. Iškvietęs policiją, apžiūrėjo automobilius, pokalbio metu prie jų priėjo kaimynas, kuriam priklauso automobilis „Toyota Auris“. Šis šį automobilį nedelsiant patraukė toliau. Dėl įvykio ir vairavimo išgėrus „Audi“ vairuotoja nesiginčijo, elgėsi ramiai, nebuvo agresyvi, tačiau pergyveno dėl pasekmių. Jis jai neleido palikti įvykio vietos iki tol, kol sulaukė policijos pareigūnų (b. l. 33).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad K. G. 2025-09-12 21 val. pranešė, kad automobilis „Audi“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kliudė automobilius „Range Rover“ (v. n. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kieme. Automobilį „Audi“ vairavo neblaivi moteris. Pranešėjas ją sulaikė (b. l. 6).

Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įraše ir jo 2025-09-15 apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas BPC skambučio garso įrašas „BPC skambu io ra as (ID 92419524133, skambu io prad ia_ 2025-09-12 20_56_22)“. Užfiksuotas pranešėjo ir BPC operatoriaus pokalbis. Pranešėjas praneša apie įvykį, nurodo, jog neblaivi moteris kliudė kitus automobilius, jis ją sulaikė, nurodė įvykio vietos adresą (b. l. 43).

Tyrėjo M. K. 2025-09-12 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025-09-12 20.56 val. patruliuojant gavo pranešimą, kad automobilis „Audi“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kliudė automobilius „Range Rover“ (v. n. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kieme. Automobilį „Audi“ vairavo neblaivi moteris, pranešėjas ją sulaikė. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas K. G., kuris paaiškino įvykio aplinkybes. Patikrinus V. G. blaivumą 21.15 val., pirmu pūtimu jai nustatytas 2,34 promilių neblaivumas, 21.30 val. antro tikrinimo metu, jai nustatytas –– 2,33 promilių girtumas (b. l. 8).

2025-09-12 įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele duomenimis, apžiūrėta įvykio vieta –– automobilių stovėjimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini). Aikštelė yra vidiniame kieme, privažiavimas nuo (duomenys neskelbtini) g. Vidiniame kieme iš abiejų pusių stovi įvairūs automobiliai, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), skersai pastatytas automobilis „Audi“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kurio priekis yra nukreiptas į automobilį „Range Rover“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Automobilio „Range Rover“ apgadintas priekinis bamperis. Automobilis „Audi“ taip pat apgadintas priekinėje dalyje bei užpakalinėje dalyje su panašiu apgadinimu galiniame bamperyje. Toliau kieme stovi baltas automobilis „Toyota“, apgadintas šio automobilio užpakalis ties galiniu bamperiu. Atidarius automobilio „Audi“ vairuotojo pusės dureles, matosi jog automobilyje yra mechaninė pavarų dėžė, kurios pirmoji pavara įjungta. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuota įvykio vieta bei minėti automobiliai (b. l. 9-19).

Iš neblaivumo nustatymo 2025-09-12 akto, alkotesterio kvitų ir alkotesterio patikros sertifikato Nr. 2359779 matyti, kad V. G. 2025-09-12 21.15 val. nustatytas – 2,34 promilių girtumas, o 2025-09-12 21.30 val. – 2,33 promilių girtumas. Alkotesteris patikros metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti. Taip pat nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindančio alkoholio kvapas; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Įvertinus kaltinamosios bendrą būklę nustatyta, kad ji negali eiti tiesia linija. Kaltinamoji nurodė, kad alkoholį vartojo prieš vieną valandą (b. l. 23-26).

Iš pareigūnų kūno kamera darytų vaizdo įrašų ir jų 2025-0916 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti pareigūnų kūnų kamera daryti vaizdo įrašai:

1. vaizdo įrašas „export-0q8eh.mp4“. Ekrano apačioje geltonu šriftu užrašyti data ir laikas: 2025-09-12 21.09. Veiksmas vyksta daugiabučio namo kieme, automobilių stovėjimo aikštelėje. Pareigūnus pasitinka vyras tamsiais plaukais, vilkintis violetinės spalvos megztiniu (toliau – vyras Nr. 1). Jis rodo pirštais į automobilius ir pasakoja, kas nutiko. Aikštelėje taip pat stovi dar vienas vyras ir moteris (kaltinamoji), stovinti prie sidabrinės spalvos automobilio „Audi“. Kaltinamoji nurodo, kad vairavo „Audi“ automobilį ir prisipažįsta vartojusi alkoholį. Kaltinamoji nurodo nežinanti, kada tiksliai vartojo alkoholį, tačiau sako, kad tai buvo neseniai – prieš valandą. Pareigūnas Nr. 1 pakviečia moterį prie tarnybinio automobilio ir atlieka blaivumo patikrinimą. Vaizdo įrašo 4 min. 6 s pareigūnas Nr. 1 garsiai komentuoja alkotesterio parodymus – 2,34 promilės. Pareigūnas informuoja moterį, kad po penkiolikos minučių bus atliekamas pakartotinis blaivumo patikrinimas;

2. vaizdo įrašas „export-s7qsi.mp4“. Ekrano apačioje geltonu šriftu užrašyti data ir laikas: 2025-09-12 21:14. Tai yra prieš tai apžiūrėto ir aprašyto vaizdo įrašo tęsinys. Vyras Nr. 1 teigia esąs liudytojas. Šalia jo stovi dar viena moteris, kuri taip pat tvirtina mačiusi įvykį. Taip pat matomas dar vienas vyras, kuris nurodo, kad įvykio nematė, tačiau girdėjo garsą. Vyras Nr. 1 parodo, kaip „Audi“ automobilis buvo pastatytas, kad „Audi“ vairuotoja norėjo išvažiuoti, važinėjo pirmyn ir atgal ir tuo metu apgadino automobilius. Girdisi, kaip pareigūnas komentuoja, kad apgadinti trys automobiliai (b. l. 41).

Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ (dabar – AB) 2025-09-15 išraše nurodyta, kad automobilio „Audi Q3“ (v. n. (duomenys neskelbtini) valdytoja-savininkė yra V. G. (b. l. 40).

Iš Viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Emprekis“ išrašo matyti, kad 2025 m. rugsėjo mėnesį automobilio „Audi Q3 2.0 TFSI quattro M6“ (pasirinkti 2012 m.) vidutinė vertė Lietuvoje su PVM buvo 10 070 Eur (b. l. 39).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad byloje neginčytinai įrodyta, jog kaltinamoji V. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi Q3“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (nustatytas mažiausias – 2,33 promilių neblaivumas).

V. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę pripažino visiškai ir davė nuoseklius parodymus. Ji pripažino, kad vairavo būdama neblaivi, apgadino automobilius ir jai dėl to labai gėda.

Be kaltinamosios V. G. prisipažinimo, aplinkybę, kad kaltinime nurodytą automobilį vairavo būtent pati kaltinamoji patvirtina ir kiti teisme ištirti byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Šią kaltinimo aplinkybę patvirtina liudytojo K. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, jog jis pastebėjo kaltinamosios vairuojamą automobilį ir po to, kai ji vairuojamu automobiliu kliudė kitus automobilius, pribėgęs prie kaltinamosios vairuoto automobilio ją sulaikė, nes įtarė, kad vairuotoja neblaivi. Šias aplinkybes jis nurodė ir paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą. Šios aptartos aplinkybės patvirtina, kad kaltinime nurodytą automobilį vairavo būtent kaltinamoji.

Tai, kad automobilį kaltinamoji V. G. vairavo būdama neblaivi, be jos duotų parodymų patvirtina alkotesterio rodmenys, neblaivumo nustatymo aktas, pareigūnų kūno kameromis daryti vaizdo įrašai ir kt. Alkotesterio kvituose užfiksuota, kad pirmo pūtimo metu kaltinamajai nustatytas 2,34 promilių neblaivumas, o antro patikrinimo metu jai nustatytas –– 2,33 promilių neblaivumas. Neblaivumo patikrinimo faktas ir jo rezultatai taip pat užfiksuoti ir pirmiau aptartame vaizdo įraše „export-0q8eh.mp4“. Minėti duomenys (etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore) užfiksuoti taip pat ir 2025-09-12 neblaivumo nustatymo akte. Neblaivumo faktą taip pat įrodo ir įvykio vietoje nustatyti jai neblaivumo požymiai (iš burnos sklindančio alkoholio kvapas; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai).

Apibendrinus pirmiau išdėstytą, konstatuotina, kad aptarti įrodymai patvirtina tiek faktą, kad V. G. vairavo kaltinime nurodytą automobilį, vairavo šią transporto priemonę būdama neblaivi ir jai abiejų tikrinimo su alkotesteriu metu nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu, todėl jais vadovaujasi.

Kaltinamosios V. G. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei įvykio padarymo aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad V. G. suvokė, jog ji vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio bei to norėjo, t. y. ji veikė tiesiogine tyčia.

Taigi baudžiamojoje byloje nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia konstatuoti, kad V. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisme gauti kaltinamosios ir V. Š. prašymai perduoti V. G. V. Š. (pusseserės) atsakomybei taikant laidavimą iki trejų metų. Taip pat V. Š. prašyme nurodyta, jog ji sutinka sumokėti teismo paskirtą užstatą.

Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nustatyta viena V. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė —prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji V. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, visiškai prisipažino ir nuoširdžiai dėl savo veikos gailėjosi. V. G. dirba, turi besimokančią dukrą, kuri neseniai sulaukė pilnametystės. V. G. praeityje neteista, taip pat jai nėra pradėta jokių kitų ikiteisminių tyrimų (b. l. 54). 2025-09-15 duomenimis, kaltinamoji per paskutinius 5 metus administracinėn atsakomybėn traukta 8 kartus už įvairius KET pažeidimus (sustojo ir stovėjo KET draudžiamoje vietoje, viršijo greitį, pažeidė kelių ženklo reikalavimus ir kt.). Nors kaltinamoji per paskutinius penkerius metus administracinėn atsakomybėn buvo patraukta 8 kartus, tačiau iš minėto išrašo matyti, kad jos padaryti nusižengimai nėra sistemingi (2021 m. –– padarytas vienas nusižengimas, 2022 m. –– du nusižengimai, 2023 m. –– vienas nusižengimas, 2024 m. –– trys nusižengimai, 2025 m. –– vienas nusižengimas). Visos paskirtos baudos yra apmokėtos (b. l. 51-53). Kaltinamoji praeityje nėra bausta už vairavimą būnant neblaivia. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kaltinamoji susidurtų su sunkumais dėl alkoholio vartojimo. Teismas taip pat įvertina ir V. G. kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Iš teisme jos duotų parodymų matyti, kad kaltinamoji labai gailisi ir jaučia didelę gėdą dėl padarytos nusikalstamos veikos. Šie aptarti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad V. G. atitinka formalias įstatymo sąlygas laidavimo institutui taikyti.

Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti V. Š., kuri yra kaltinamosios giminaitė (pusseserė). Tiek iš kaltinamosios, tiek iš V. Š. teisme duotų paaiškinimų matyti, kad jas sieja artimas ryšis, jos ne tik dažnai bendrauja, tačiau kartu leidžia ir laisvalaikius (važiuoja į keliones, susitinka). Iš teisme duotų parodymų matyti, kad jos bendrauja nuo pat vaikystės, jų tarpusavio ryšis yra stiprus. Pasak kaltinamosios, V. Š. jai yra autoritetas, jis klauso jos nuomonės, jos ne tik bendrauja, tačiau taip pat nebijo pasidalinti problemomis. Kaltinamoji laiduotojai apie įvykį papasakojo pati. V. Š. tokio kaltinamosios elgesio nepateisino. Išklausius V. Š. matyti, kad ji supranta laidavimo esmę ir pasiryžusi ne tik laiduoti, tačiau ir kaltinamajai daryti gerą poveikį. Laiduotoja charakterizuojama teigiamai, darbdavys V. Š. apibūdina, kaip asmenį, pasižymintį aukštu profesionalumu, atsakingumu ir nepriekaištinga reputacija, gebantį efektyviai spręsti konfliktines situacijas, besilaikantį aukščiausių etikos standartų. V. Š. nėra teista, jai taip pat nėra pradėta jokių ikiteisminių tyrimų. 2025-09-23 duomenimis, ji per paskutinius penkerius metus administracinėn atsakomybėn traukta 6 kartus, visus kartus už greičio viršijimą, tačiau jos padaryti nusižengimai nėra sistemingi, visos jai paskirtos baudos yra apmokėtos, baustumas išnykęs. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad šiuo atveju V. Š. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, ją su kaltinamąja sieja glaudūs tarpasmeniniai ryšiai, ji yra kritiška kaltinamosios padarytai nusikalstamai veikai, be to ir nuolatinis bendravimas ir laisvalaikio leidimas gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, kad ši laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Taigi atsižvelgus į pirmiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąją V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal V. Š. laidavimą, tačiau mano, kad nagrinėjamu atveju tikslinga skirti 1 000 Eur užstatą. Teismo nuomone, užstato paskyrimas papildomai įtakotų V. G. atsakingiau vertinti savo veiksmus bei būtų, kaip papildoma prevencinė priemonė. Taigi vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, V. G., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos V. Š. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant dvejų metų laidavimo terminą su 1 000 Eur užstatu, ir baudžiamoji byla jai nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškinęs, kad baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialiąja teise.

BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia atkreipia dėmesį, kad kaltinamoji vairuodama transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivi, kai jai nustatytas 2,33 promilių neblaivumas. Kaltinamoji vairavo tamsiu paros metu, (duomenys neskelbtini), daugiabučių kieme. Kaltinamoji vairavo pavojingai, o tai patvirtina, kad kaltinamoji išvažinėdama iš automobilių stovėjimo vietos kliudė kitas transporto priemones ir tai pastebėjo kitas asmuo, kuris kaltinamąją sustabdė. Dėl tokių kaltinamosios veiksmų padaryta žala kitų asmenų turtui bei buvo sukelta reali grėsmė ne tik jo pačios, tačiau ir kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei. Taigi akivaizdu, kad kaltinamoji V. G. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, o tai rodo, kad specialiosios teisės atėmimas yra būtina priemonė nubaudimo ir prevenciniams tikslams pasiekti.

Prokuroras siūlė kaltinamajai uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams. Tačiau teismas įvertina tai, kad kaltinamoji atsakomybės nevengė, kritiškai vertino savo poelgį, o iš byloje esančių duomenų matyti, kad tai atsitiktinė veika (anksčiau už tapačių ar panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą nebuvo traukiama nei baudžiamojon, nei administracinėn atsakomybėn), sistemingai nedaro administracinių nusižengimų bei linkusi prisiimti atsakomybę. Taip pat iš jos teisme duotų parodymų matyti, kad vien jau baudžiamasis procesas jai turėjo poveikį. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartų kaltinamąją charakterizuojančių duomenų visumą bei jos padarytos veikos aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pakaks V. G. skirti trumpesnį aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, t. y. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025-09-16. Teismo vertinimu, skirtinas uždraudimo naudotis specialia teise terminas atitinka tiek teisingumo, tiek proporcingumo principų reikalavimus, nėra per švelnus ir nėra per griežtas.

Kaltinamoji V. G. padarė tyčinį nusikaltimą, vairuodama automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskyrimo.

Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. O esant asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, teismų praktikoje baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Neskirti transporto priemonės konfiskavimo ar nepriteisti piniginio ekvivalento transporto priemonės vertei, teismas gali tik konstatavęs, kad šių priemonių taikymas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, neatitiktų siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, varžytų asmenį akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

VĮ ,,Regitra“ (dabar – AB) duomenimis (b. l. 40) automobilis, kurį vairavo kaltinamoji, nuosavybės teise priklauso jai. VšĮ „Emprekis“ duomenimis – 2025 m. rugsėjo mėnesį automobilio „Audi Q3“ (pasirinkti 2012 m.) vidutinė vertė su PVM buvo 10 070 Eur (b. l. 39). Įvertinus veikos padarymo aplinkybes, automobilio vertę, kad kaltinamoji atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės ir jai nėra skiriama bausmė, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas yra būtina priemonė, kuri nėra akivaizdžiai neproporcinga. Ji atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti saugų eismą keliuose), nevaržys asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl automobilis konfiskuotinas.

Kadangi nusikalstama veika padaryta stipriai apsvaigus nuo alkoholio, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas 1 metus alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 72⁵ straipsnis).

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 11., 20. punktais, antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 175 Eur.

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, kad pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes nagrinėjama baudžiamoji byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka (BK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taigi nepriklausomai nuo kaltinamosios valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Kaltinamosios gynėja advokatė Z. M. teisme prašė nepriteisti iš kaltinamosios antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kaltinamoji taip pat prašė nepriteisti teisinės pagalbos išlaidų, nes jai tenka pareiga auginti besimokančią dukrą, turi įsiskolinimą, gaunamas uždarbis nėra didelis.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamosios teise į gynybą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

V. G. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“; specialiosios teisės sustabdymas – paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios (b. l. 67-68).

Prokuroro Alvydo Markausko 2025-09-16 nutarimu V. G. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Audi Q3“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, nuo 2025-09-16 iki 2026-03-16 (b. l. 72-73) – paliktinas galioti iki nuosprendžiu paskirto automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Byloje esanti viena kompaktinė laikmena su vaizdo įrašais ir BPC skambučio garso įrašu, paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. G., padariusią nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, remiantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą su 1 000 (vieno tūkstančio) Eur užstatu. Baudžiamąją bylą V. G. nutraukti.

Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, V. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, įpareigojimą dalyvauti 1 (vienus) metus alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2025-09-16.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti automobilį „Audi Q3“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) ir perduoti jį valstybės nuosavybėn.

Prokuroro Alvydo Markausko 2025-09-16 nutarimu V. G. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Audi Q3“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)), palikti galioti iki nuosprendžio paskirto automobilio konfiskavimo įvykdymo.

V. G. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus; teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo, pradėjus vykdyti – panaikinti; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Įpareigoti laiduotoją V. Š. įmokėti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatą per 10 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, mokėjimo paskirtyje nurodant „Užstatas už laidavimą. V. G.. Byla Nr. 1-3806-1133/2025“. Mokėjimo dokumentą ar patvirtintą kopiją būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinei. Jeigu laiduotoja nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad ji atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo.

Išaiškinti V. Š., kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymo dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. G..

Vieną kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais – palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto registrui, e. paštu: V. G., V. Š., gynėjai, prokurorui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

V. G. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

V. G. išaiškinti, kad vengiant vykdyti jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), ji gali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

V. Š. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.