Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-04-05 · Administracinė byla Nr. eI-385-644/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-05
Bylos Nr.
eI-385-644/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01925-2016-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Asta Urbonienė
Pareiškėjas
UAB „Eigulių topolis“
Atsakovas
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriui
Trečiasis asmuo
Kauno apygardos prokuratūros, Kauno miesto savivaldybės administracija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-385-644/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01925-2016-0Procesinio sprendimo kategorija:17.3.4.;55.1. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,dalyvaujant pareiškėjo UAB „Eigulių topolis“ atstovams R. M. bei advokatui T. B.,

atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus atstovei A. N.,

trečiojo suinteresuoto asmens Kauno apygardos prokuratūros prokurorui M. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Eigulių topolis“ skundą atsakovui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriui, tretieji suinteresuoti asmenys Kauno apygardos prokuratūra, Kauno miesto savivaldybės administracija, dėl akto panaikinimo ir vilkinimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjo UAB „Eigulių topolis“ atstovai patikslintą ir papildytą skundą palaikė ir prašė: 1) panaikinti atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus 2016 m. spalio 5 d. rašte „Dėl prašymo dėl informacijos pateikimo“ Nr. (1.29-K) 2K-1131 pateiktą administracinį sprendimą - sustabdyti 2016 m. birželio 28 d. pareiškėjo UAB „Eigulių topolis“ prašymo Nr. 011-2016 „Dėl pritarimo techniniam projektui“ nagrinėjimą iki bus pataisytas Naujamiesčio vertinimo aktas; 2) įpareigoti atsakovą atnaujinti 2016 m. birželio 28 d. pareiškėjo UAB „Eigulių topolis“ prašymo Nr. 011-2016 „Dėl pritarimo techniniam projektui“ nagrinėjimą ir per penkias darbo dienas priimti dėl šio prašymo sprendimą - pritarti pateiktam techniniam projektui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas patikslintame ir papildytame skunde bei jo atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. birželio 28 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas pritarti UAB „Eigulių topolis“ pagal teismų nutartis pertvarkytai projektinei dokumentacijai. 2016 m. liepos 19 d. raštu Nr. 1.29-K12K-803 atsakovas nurodė, kad būtina Kultūros paveldo departamento pozicija techninio projekto derinimo klausimu, todėl pareiškėjo 2016 m. birželio 28 d. prašymo nagrinėjimo administracinė procedūra sustabdoma, kol bus gautas Kultūros paveldo departamento išaiškinimas. 2016 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjas vėl kreipėsi į atsakovą, prašydamas informuoti ar atsakovo įstaigai buvo suteikta metodinė pagalba, kokie veiksmai, susiję su jo prašymo svarstymu, yra (bus) atliekami ir kada gali tikėtis atsakovo įstaigos atsakymo. 2016 m. spalio 5 d. gavo atsakovo atsakymą Nr. (1.29-K) 2K-1131 (toliau – ir Sprendimas), iš kurio matyti, kad metodinė pagalba atsakovui buvo suteikta rugsėjo mėnesį įvykusio pasitarimo metu tarp Kultūros paveldo departamento ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Trečiosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Sprendime pažymėta, kad dėl pareiškėjo prašymo atsakovas priims sprendimą, kai bus pataisytas Naujamiesčio vertinimo tarybos aktas bei nurodyta, kad administracinė procedūra pagal pareiškėjo prašymą yra sustabdyta. Be to, atsakovas Sprendime pateikė rekomendaciją pareiškėjui parengti, pateikti derinimui tokius sprendinius, kurie neutralizuotų/pakoreguotų esančius disonuojančius pastato sprendinius. Pareiškėjas teigia, kad toks administracinės procedūros sustabdymas iš esmės pažeidžia pareiškėjo teises, nes nukelia procedūros pabaigą neapibrėžtam terminui, kuris yra priklausomas ne nuo atsakovo, bet nuo trečiųjų asmenų, Vertinimo tarybos ir Kultūros paveldo centro, veiksmų. Be to, pareiškėjo teises pažeidžia ir tai, kad nėra aišku ką Vertinimo tarybos akte reikia taisyti ir ar tokiam taisymui yra pagrindas.

Pareiškėjas, pažymėjo, kad Naujamiesčio vertinimo tarybos aktas, kuris nurodomas atsakovo Sprendime, yra norminio pobūdžio dokumentas - 2014 m. spalio 8 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas Nr. KPD-SK-229. Atsakovo minimas Vertinimo tarybos aktas yra įregistruotas Kultūros vertybių registre ir sudaro konkrečios kultūros vertybės Kauno miesto istorinės dalies vadinamos Naujamiesčiu pasą. Šiais viešo registro duomenimis naudojasi visi fiziniai ir juridiniai asmenys, planuojantys ar vykdantys veiklą Kauno Naujamiestyje. Šio akto veikimas jokia forma nėra sustabdytas. Pastaruoju aktu vadovavosi ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė E. K. 2015 m. gruodžio 28 d. parengusi Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ir tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės aktą, vykdant 2015 m. balandžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi numatytus įpareigojimus. Tokiu būdu 2016 m. spalio 5 d. atsakovo atsakyme yra pateikti duomenys, jog atsakovas sustabdo pareiškėjo prašymo nagrinėjimą iki norminio teisės akto pakeitimo. Be to, šiame atsakyme yra suformuluota rekomendacija pareiškėjui - parengti, pateikti derinimui tokius sprendinius, kurie neutralizuotų/ pakoreguotų esančius disonuojančius pastato sprendinius. Iš šių dviejų veiksmų yra matyti atsakovo valia - nepritarti pareiškėjo pateiktam 2016 m. birželio 28 d. prašymui ir nederinti techninio projekto tokio, koks jis buvo pateiktas. Atsakovo veiksmas, iš kurio galima suprasti atsakovo valią netenkinti prašymo, yra tolygus atsisakymui atlikti viešojo administravimo veiksmą ir laikytinas atskiru apskundimo objektu.

Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. birželio 28 d. jo prašymas neturėtų būti laikomas administracinės procedūros inicijavimu, bet prašymu administracinės paslaugos. Tokiu būdu, 2016 m. birželio 28 d. pareiškėjo prašymas turėjo būti išspręstas iki 2016 m. liepos 27 d. Nepaisydamas šios pareigos, atsakovas vietoje to, kad atnaujintų prašymo nagrinėjimą po Kultūros paveldo departamento išaiškinimo gavimo, neteisėtai pakeitė sustabdymo pagrindą. Tai patvirtina, kad atsakovas vilkina galutinio sprendimo priėmimą nauju pretekstu sustabdydamas procedūrą. Akcentavo, kad asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklės nenumato tokio sustabdymo pagrindo, todėl atsakovo sprendimas yra neteisėtas. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas net ir po to, kai 2016 m. spalio 17 d. buvo pakeistas Vertinimo tarybos aktas, neatnaujino pareiškėjo prašymo nagrinėjimo ir iki šiol nepriėmė dėl jo sprendimo.

Atsiliepimas

Atsakovas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyrius (toliau – ir KPD Kauno skyrius) atsiliepimu bei jo atstovas teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad Departamento direktorius 2016 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. Į-229 patvirtino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos elektroninių paslaugų teikiamų Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinėje sistemoje sąrašą (toliau – ir Sąrašas), į kurį pareiškėjo 2016 m. birželio 28 d. prašymas pritarti techniniam projektui nepatenka. Be to, Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, kurio teritorijoje yra pastatas (duomenys neskelbtini), apskaitos duomenys Kultūros vertybių registre patikslinti Nekilnojamosios kultūros paveldo vertinimo tarybos 2014-10-08 aktu Nr. KPD-SK-229. Atsižvelgiant į vykusius teisminius ginčus dėl pastato (duomenys neskelbtini), bei vertinant valstybės saugomoje kultūros paveldo vietovėje - Kauno miesto istorinėje dalyje, vad. Naujamiesčiu (22149) susiformavusius pakitimus (adresu (duomenys neskelbtini)), atsakovas mano, kad buvo tikslingas papildomas šios kultūros paveldo vietovės vertingųjų savybių (tūrinės erdvinės struktūros sandaros, užstatymo tipų, išklotinių, užstatymo bruožų, panoramų, perspektyvų ir t.t.) įvertinimas. Todėl atsakovas, būdamas atsakingu ir rūpestingu, siekdamas priimti teisingus ir kuo mažiau neigiamų pasekmių turinčius sprendimus, kreipėsi į Departamentą dėl metodinės pagalbos suteikimo. Departamento direktorius 2016 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. Į-219, sustabdė Departamento trečiosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2014-10-08 akto Nr. KPD-SK-229 7.2.2.8. punkto galiojimą iki netikslumų ištaisymo. Departamento direktoriaus 2016 m. liepos 25 d. įsakymas Nr. Į-219 paskelbtas viešai Kultūros vertybių registre, t. y. prie Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (22149) apskaitos duomenų, todėl Pareiškėjas žinojo, arba privalėjo žinoti apie šį viešai paskelbtą faktą. Pažymėjo, kad už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakinga institucija (Departamentas arba savivaldybės administracija), nustačiusi nekilnojamosios kultūros vertybės nors vienos reikšmingumą lemiančios vertingosios savybės pakeitimą, kuris sumenkino kultūros paveldo objekto ar vietovės reikšmingumą, privalo kreiptis į atitinkamą Vertinimo tarybą ir inicijuoti pakartotinį to objekto reikšmingumo nustatymą ir, reikalui esant, apibrėžtos objekto teritorijos bei apsaugos zonos tikslinimą. Pakartotinai Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (22149) vertingųjų savybių tikslinimo klausimas Departamento trečiojoje nekilnojamojo kultūros paveldo departamento vertinimo taryboje svarstytas 2016-10-17 posėdyje. Posėdžio metu pristatytas klausimas dėl Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (22149) Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto koregavimo, pašalinant pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), saugomą išklotinę. Posėdžio metu paaiškinta, kad išlikusios pastato (duomenys neskelbtini)vertingosios savybės neatitinka išklotinės sąvokos apibrėžimo, nes pastato pirmas aukštas smarkiai pakitęs, o vietoje stogo, kuris turi būti išklotinės sudedamoji dalis, tvirtinant akto projektą jau buvo užstatytas kelių aukštų stikliniu pastatu (autentiškas frontonas bei dvišlaitis stogas tvirtinant Naujamiesčio vertinimo tarybos aktą jau buvo nugriauti). 2016-10-17 posėdžio metu pabrėžta, kad Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (22149) Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), yra pažymėtas kaip kultūros paveldo vietovės urbanistinės struktūros statinys, kas pagal apibrėžimą reikštų, jog yra saugomas statinio tūris. Konstatuota, kad tvirtinant Vertinimo tarybos aktą, pastatas (duomenys neskelbtini) jau turėjo stiklinį kelių aukštų pastatą, todėl saugoti tūrį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į šiuos faktus ir į tai, kad Vertinimo taryba pastatui (duomenys neskelbtini) suteikė teisinę apsaugą, nustatė vertingąsias savybes ir apibrėžė teritorijos ribas, pasiūlyta koreguoti Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (22149) Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktą, panaikinant pastato (duomenys neskelbtini) saugomą išklotinę. Departamento trečiosios nekilnojamojo kultūros paveldo departamento vertinimo tarybos 2016-10-17 posėdyje nutarta pakoreguoti Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (22149) Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktą, panaikinant saugomas išklotines pastatams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Atsakovas taip pat nurodė, jog atsakovui sustabdžius administracinę procedūrą, UAB „Eigulių topoliui“ buvo žinoma, kad jo atstovai gali dalyvauti Departamento ir Kauno skyriaus pasitarimuose (Pareiškėjo atstovai dalyvavo pasitarime Departamente) ir išdėstyti savo nuomonę. Teigė, kad suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas. Nurodė, kad ne vien nuo KPD Kauno skyriaus valios priklauso, ar pareiškėjo prašymas per 5 darbo dienas priimti sprendimą - suderinti techninį projektą, gali būti įvykdytas. Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (22149) Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktą (jo projektą) rengia (rengė) Kultūros paveldo centras, kuris teikia Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai klausimus posėdžių darbotvarkėms ir su tuo susijusius dokumentus. Atsakovas, vykdydamas administracinę procedūrą dėl pareiškėjo 2016 m. birželio 28 d. prašymo, vadovavosi objektyvumo ir atsakomybės už priimtus sprendimus principais, nes neparengus pakoreguoto Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (22149) Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto, būtų padarytas teisės aktų pažeidimas.

Trečiojo suinteresuoto asmens Kauno apygardos prokuratūros prokuroras prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad 2016 m. kovo 23 d. Kauno apygardos teismas nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-16-230/2016) nutarė leisti atsakovui UAB „Eigulių topolis“ per 12 mėnesių terminą pagal reikiamai pertvarkytą teritorijų planavimo ir projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtų statybos leidimų pagrindu rekonstruotą statinio dalį. Šioje nutartyje teismas pažymėjo, kad statybą leidžiantis dokumentas atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus išduodamas, kai toks projektas neprieštarauja paveldosaugos reikalavimams ir jam pritaria Kultūros paveldo departamento ir savivaldybės atstovai. Vykdydamas 2016 m. kovo 23 d. Kauno apygardos teismo nutartį, 2016 m. birželio 28 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas pritarti UAB „Eigulių topolis“ pertvarkytai projektinei dokumentacijai ir pateikė techninį projektą, projekto pakeitimą, 2015-10-12 Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ir tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialios) ekspertizės aktą, 2015 m. gruodžio 28 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ir tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialios) ekspertizės aktą. Atsakovas 2016-07-19 raštu Nr. (1.29-K)2K-803 nurodė, kad pareiškėjo 2016 m. birželio 28 d. prašymo nagrinėjimo administracinė procedūra sustabdoma, kol bus gautas Kultūros paveldo departamento išaiškinimas. Pareiškėjas 2016-08-10 prašymu Nr. 016-2016 kreipėsi į atsakovą KPD Kauno skyrių, prašydamas informuoti ar KPD Kauno skyriui buvo suteikta metodinė pagalba, kokie veiksmai, susiję su pareiškėjo prašymo svarstymu, yra (bus) atliekami ir kada galima tikėtis atsakymo. Atsakovas skundžiamu 2016-10-05 raštu Nr. (1.29-K)2K-1131 (toliau – ir Sprendimas) nurodė, kad prašymo dėl projekto (duomenys neskelbtini) derinimo administracinė procedūra yra sustabdyta, tuo pačiu informuojant, kad dėl projekto derinimo spręs, kai bus pataisytas Naujamiesčio vertinimo tarybos aktas.

Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas savo nesutikimą su atsakovo Sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad, jo manymu, KPD Kauno skyrius vilkina galutinio sprendimo priėmimą nauju pretekstu sustabdydamas procedūrą. Nurodė, kad asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklės nenumato tokio sustabdymo pagrindo, todėl atsakovo sprendimas yra neteisėtas. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas net ir po to, kai 2016 m. spalio 17 d. buvo pakeistas Vertinimo tarybos aktas, neatnaujino pareiškėjo prašymo nagrinėjimo ir iki šiol nepriėmė dėl jo sprendimo.

Sprendžiant šių pareiškėjo argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad KPD Kauno skyrius yra pripažįstamas viešojo administravimo subjektu, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog KPD Kauno skyrius privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad „administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p.). Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad „individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastarosios Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502 -212/2012).

Pažymėtina, jog pareiškėjo 2016-06-28 prašymas Nr. 011-2016 pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalį, yra prašymas, o ne skundas ar pranešimas, kadangi pareiškėjas kreipėsi į KPD Kauno skyrių ne siekdamas apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, o prašydamas administracinės paslaugos – pritarimo pateiktam techniniam projektui gauti. Nagrinėjamu atveju, atsakovo pritarimas yra būtinas, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 8 dalimi, statybą leidžiantis dokumentas atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus išduodamas, kai toks projektas neprieštarauja paveldosaugos reikalavimams ir jam pritaria Kultūros paveldo departamento ir savivaldybės atstovai. Todėl atsakovas, veikdamas savo kompetencijos ribose, turi teisės aktų numatytą pareigą įvykdyti viešojo administravimo procedūrą ir pareikšti savo poziciją - pritarti pateiktam techniniam projektui su papildymais, ar jam nepritarti.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles, t. y. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Taisyklės).

Minėto Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Taigi ši administracinė procedūra taikoma tik skundų ir pranešimų nagrinėjimui, o prašymų nagrinėjimo procedūrai yra taikomos Taisyklės, kurios nustato kitokią prašymų nagrinėjimo tvarką.

Taisyklių 32 punkte reglamentuota, kad asmenų prašymai, pateikti tiesiogiai ar gauti vieno langelio asmenų aptarnavimo padalinyje, atsiųsti paštu ar elektroniniais ryšiais, turi būti užregistruojami atitinkamame institucijos dokumentų registre, laikantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro išleistų teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų valdymą, reikalavimų. Šių Taisyklių 33 punkte nurodyta, kad priėmus prašymą, asmens pageidavimu įteikiama, o jeigu prašymas gautas paštu arba elektroniniais ryšiais, asmens pageidavimu per 2 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo institucijoje asmens nurodytu adresu arba elektroninio pašto adresu išsiunčiama Taisyklių priede nustatytos formos pažyma apie priimtus dokumentus. Pagal minėtų Taisyklių 34 punktą, asmenų prašymai, išskyrus asmenų prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tuoj pat, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo institucijoje. Taisyklių 35 punkte numatyta, kad jeigu asmens prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitais atvejais, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų užregistravimo institucijoje, institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų. Pratęsus Taisyklių 34 punkte nustatytą terminą, institucija nedelsdama išsiunčia asmeniui pranešimą raštu ir nurodo prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis. Taisyklių 45 punkte numatyta, kad į asmenų prašymus atsakoma valstybine kalba ir tokiu būdu, kokiu pateiktas prašymas, jeigu asmuo nepageidauja gauti atsakymo kitu būdu. Taisyklių 47.1. punkte nurodyta, kad į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Taisyklės nenustato prašymo nagrinėjimo sustabdymo galimybės, todėl KPD Kauno skyrius nepagrįstai ir neteisėtai sustabdė pareiškėjo UAB „Eigulių topolis“ prašymo nagrinėjimo procedūrą, tuo pažeisdamas viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus (administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis). Pareiškėjo prašymas turėjo būti išnagrinėtas Taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais. Pažymėtina ir tai, kad viešojo administravimo įstatyme (27 straipsnio 1 dalis) yra numatytas vienintelis atvejis, kai galima sustabdyti administracinę procedūrą, t. y. jeigu administracinės procedūros sprendimas gali pakeisti administracinėje procedūroje nedalyvaujančių asmenų teisinį statusą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo prašymo išsprendimas, niekaip negalėtų pakeisti administracinėje procedūroje nedalyvaujančių asmenų teisinio statuso, todėl akivaizdu, kad dėl pareiškėjo prašymo atsakovas sprendimą privalėjo priimti per 20 darbo dienų (Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnis).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo KPD Kauno skyriaus 2016 m. spalio 5 d. sprendimas Nr. (1.29-K) 2K-1131 - sustabdyti 2016 m. birželio 28 d. pareiškėjo UAB „Eigulių topolis“ prašymo Nr. 011-2016 „Dėl pritarimo techniniam projektui“ nagrinėjimą, yra neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui, 8 straipsniui), ir tai yra pakankamas pagrindas panaikinti šį administracinį aktą.

Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti atsakovą atnaujinti 2016 m. birželio 28 d. pareiškėjo UAB „Eigulių topolis“ prašymo Nr. 011-2016 nagrinėjimą ir per penkias darbo dienas priimti dėl šio prašymo sprendimą - pritarti pateiktam techniniam projektui.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies, viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnio, Taisyklių 34, 35, 47.1 punktų sisteminė nuostatų analizė, vertinant ir byloje esančių įrodymų visetą, duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad atsakovas privalo per 20 darbo dienų priimti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, viešojo administravimo įstatymo, Taisyklių nuostatas atitinkantį administracinį aktą dėl pritarimo pateiktam techniniam projektui. Priimti tokį individualų administracinį aktą (pritarti ar atsisakyti pritarti pateiktam techniniam projektui) yra ne administracinio teismo, bet atsakovo kompetencija. Dėl šios priežasties šioje dalyje pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies. Vertinant aukščiau išdėstytus argumentus teismas pabrėžia, kad atsakovas turėjo šiuos veiksmus atlikti per 20 darbo dienų nuo pareiškėjo UAB „Eigulių topolis“ 2016-06-28 prašymo Nr. 011-2016 gavimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad iki šios dienos KPD Kauno skyrius iš esmės neišsprendė pareiškėjo prašymo, teismas iš dalies laiko pagrįstais pareiškėjo skundo argumentus dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus, teisės aktais priskirtus jo kompetencijai, todėl atsakovas įpareigotinas priimti sprendimą per penkias darbo dienas.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo UAB „Eigulių topolis“ skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus 2016 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. (1.29-K)2K-1131 „Dėl prašymo dėl informacijos pateikimo“.

Įpareigoti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyrių per 5 (penkias) darbo dienas priimti sprendimą dėl pareiškėjo UAB „Eigulių topolis“ 2016 m. birželio 28 d. prašymo Nr. 011-2016 „Dėl pritarimo techniniam projektui“.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Audrius GrauželisJolanta MedvedevienėAsta Urbonienė