Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Justo Gurecko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – galutine 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti mokslus;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą arba dirbti; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartimi paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti mokslą arba dirbti;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 187 straipsnio 1 dalį – galutine 2 metų laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant bendrauti su nuosprendyje nurodytais asmenimis, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) arba mokytis, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

4) Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 259 straipsnio 1 dalį (2 veikos) – galutine subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant bendrauti su nuosprendyje nurodytais asmenimis, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartimi ši bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – galutine 2 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose; pradėti mokytis ar dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; vadovaujantis BK 63 ir 65 straipsniais, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – galutine 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – galutine 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartimi, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. ir 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (bausmę atliko 2022 m. spalio 28 d.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi 0,183 g narkotinės medžiagos – kokaino iki 2023 m. birželio 19 d. apie 02.30 val., kai (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu ant daiktadėžės rado ir paėmė jam priklausančią piniginę, kurioje buvo juodos spalvos plastikinis maišelis su minėta narkotine medžiaga.

Šiais veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. birželio 18 d. apie 18.00 val. jis susitiko su draugu E. Z. (E. Z.) ir kartu leido laiką. 2023 m. birželio 19 d. apie 02.00 val. jie nusprendė nuvažiuoti pas pažįstamą, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jis vairavo automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso kitam jo draugui, o E. Z. sėdėjo keleivio vietoje. Jie atvažiavo į (duomenys neskelbtini), sustojo prie namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini). Jiems sustojus, prie automobilio priėjo policijos pareigūnai, kurie nurodė, kad buvo įvykdytas nusikaltimas ir namo savininkė įtaria, kad nusikaltimą galėjo padaryti jie. Dėl šios priežasties pareigūnai nusprendė atlikti jų dalinę apžiūrą. Jie su savimi draudžiamų daiktų neturėjo. Pareigūnams atlikus automobilio apžiūrą, šie automobilyje rado jam priklausančią juodos spalvos piniginę, kuri buvo padėta ant porankio tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių. Piniginės viduje buvo juodos spalvos užspaudžiamas maišelis, kurio viduje buvo narkotinė medžiaga – kokainas. Jis šią narkotinę medžiagą įsigijo 2023 m. birželio 17 d. savo reikmėms per „Telegram“ programėlę iš nepažįstamo asmens. Šis asmuo „Telegram“ programėlėje atsiuntė jam nuotrauką, kurioje vietoje yra paslėpta narkotinė medžiaga, nurodė jam vykti į Pašilaičių mikrorajone esančią parduotuvę „Maxima“. Už šios parduotuvės pastato, žolėje buvo paliktas maišelis su narkotine medžiaga. Asmuo iš „Telegram“ programėlės nurodė jam palikti pinigus prie Pašilaičiuose esančios „IKI“ parduotuvės. Įsigijo 0,5 g kokaino, sumokėjo 50 Eur. Mano, kad jis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, jas vartojo kiekvieną dieną. Nuolatinio tiekėjo neturi, esant poreikiui, narkotikus platinantį asmenį susiranda per minėtą programėlę. Gailisi dėl savo veiksmų, šiuo metu narkotinių medžiagų nevartoja, kritiškai vertina savo elgesį.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Nurodyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 259 straipsnį kilti pakanka bent vienos iš jame nurodytų veikų padarymo.

BK 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis.

Nagrinėjamoje byloje esančioje Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. liepos 12 d. specialisto išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad baltos spalvos miltelių iš juodos spalvos plastikinio uždaromo maišelio, 2023 m. birželio 19 d. rasto D. M. priklausančioje piniginėje, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė yra 0,183 g.

Kokainas yra įrašytas į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“ 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašo 5 punktą kaip narkotinė medžiaga. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, 5¹ punktą nagrinėjamu atveju 0,183 g kokaino neviršija nedidelio, t. y. 0,2 g, kiekio ribos.

Be D. M. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – liudytojo E. Z. parodymais, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio 2023 m. birželio 19 d. tarnybiniu pranešimu dėl narkotinių medžiagų, 2023 m. birželio 19 d. įvykio vietos, daiktų ir kitų objektų apžiūros protokolu, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. liepos 12 d. specialisto išvada, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2023 m. birželio 19 d. specialisto išvada Nr. T-N 1764/2023 (01), 2023 m. liepos 20 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad D. M. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi 0,183 g narkotinės medžiagos – kokaino iki 2023 m. birželio 19 d. apie 02.30 val., kai (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, policijos pareigūnai automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu ant daiktadėžės rado ir paėmė jam priklausančią piniginę, kurioje buvo juodos spalvos plastikinis maišelis su minėta narkotine medžiaga. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad D. M. būtų turėjęs tikslą šią medžiagą parduoti ar kitaip platinti, todėl jo tyčiniai veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį kaip baudžiamasis nusižengimas.

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam D. M. taip pat buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis 2023 m. birželio 17 d. Pašilaičių mikrorajone nusipirkdamas iš kito asmens už 50 Eur įgijo ne mažiau kaip 0,183 g narkotinės medžiagos – kokaino. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamųjų kaltę. Nagrinėjamoje byloje, išskyrus kaltinamojo parodymus, nesurinkta jokių objektyvių duomenų apie tai, kaip konkrečiai kaltinamasis įgijo narkotinę medžiagą, o vien tik dėl to, jog byloje konstatuotas neteisėtas draudžiamos medžiagos laikymas, šios medžiagos neteisėtas įgijimas negali būti preziumuojamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-71-202/2016). Dėl šios priežasties teismas šią aplinkybę šalina.

Paskelbus D. M. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę D. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

Skiriant bausmę D. M., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas baudžiamasis nusižengimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad yra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį D. M. – (duomenys neskelbtini) aštuonis kartus teistas, be kita ko, už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymą, daug kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, nedirba. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą, kurio dydis nustatytinas didesnis už šios bausmės rūšies vidurkį, numatytą už baudžiamąjį nusižengimą.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas D. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. birželio 19 d. 02.40 val. iki 2023 m. birželio 19 d. 12.14 val. (viena diena), kas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, prilyginama vienai arešto parai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 1) po tyrimo likusi narkotinė medžiaga – kokainas, saugoma Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Liepyno g. 7, Vilniuje; 2) vienas juodos spalvos užspaudžiamas plastikinis maišelis ir rankų nuoplova, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktajame komisariate, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti D. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. birželio 19 d. 02.40 val. iki 2023 m. birželio 19 d. 12.14 val. (vieną dieną), jį prilyginant vienai arešto parai, ir nustatyti D. M. galutinį bausmės dydį – 23 (dvidešimt tris) paras arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio D. M. sulaikymo ar atvykimo į kalėjimą atlikti paskirtos arešto bausmės dienos.

D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – po tyrimo likusią narkotinę medžiagą – kokainą, taip pat vieną juodos spalvos užspaudžiamą plastikinį maišelį ir rankų nuoplovą, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.