Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų mažosios bendrijos „Spalvų spaustuvė“, B. B., I. B., R. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-4532-643/2020 (2021 metų bylos Nr. e2-1482-643/2021), pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Monresa“ ieškinį, pareikštą nurodytiems atsakovams dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Siekdama užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį73 312,41 Eur vertės nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai–kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas ir/ar turtines teises, priklausančias atsakovei mažajai bendrijai (toliau – MB) „Spalvų spaustuvė“ ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, kurių suma ar vertė 73 312,41 Eur, uždraudžiant areštuotu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu disponuoti, o pinigines lėšas naudoti, valdyti bei disponuoti jomis.

3. Grįsdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nurodė, kad ieškinys prima facie yra pagrįstas. Paaiškino, kad atsakovė MB „Spalvų spaustuvė“ ilgą laiką nebendradarbiauja, elgiasi nesąžiningai ir vengia vykdyti iš Nuomos sutarties kylančius įsipareigojimus. MB „Spalvų spaustuvė“ vėlavimo atsiskaityti reitingas yra aukščiausios rizikos, įmonė turi pradelstų įsiskolinimų kitiems kreditoriams. Šios atsakovės kreditoriai yra inicijavę teisminius procesus dėl skolų priteisimo. Be to, R. N., B. B. bei I. B. laidavimo sutartimis įsipareigojo solidariai neatšaukiamai ir besąlygiškai visu savo turtu laiduoti ieškovui pagal Nuomos sutartį, tačiau vengia bendradarbiauti ir atsiskaityti, todėl laikinosios apsaugos priemonės taikytinos ir laiduotojams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Ieškovė neįrodė, o bylos medžiaga nepatvirtina atsakovų veiksmų, kuriais jie galimai bando ar bandys išvengti ieškovės naudai priimto teismo sprendimo vykdymo, todėl byloje nenustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, laikinosios apsaugos priemonė buvo pritaikytos nepagrįstai.

8.2. Teismas, spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vertino tik vieno iš atsakovų turtinę padėtį, visiškai eliminuodamas faktą, kad byloje pareikšti solidarūs reikalavimai keliems atsakovams.

8.3. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sukelia neproporcingai didelius suvaržymus atsakovei MB „Spalvų spaustuvė“, kurie įmonei gali sukelti ilgalaikes neigiamas finansines pasekmes.

10. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas atsakovams priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, pagrįstumo ir teisėtumo. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl papildomų įrodymų priėmimo

12. Nagrinėjamu atveju apeliantai ir ieškovė kartu su apeliacinės instancijos teismui teikiamais procesiniais dokumentais pateikė ir papildomus, pirmosios instancijos teisme nevertintus įrodymus. Teismas išaiškina, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai turi atitikti ryšio su bylos nagrinėjimo dalyku reikalavimą (CPK 180 straipsnis).

13. Teismas, spręsdamas dėl poreikio priimti apeliantų papildomai teikiamus įrodymus pažymi, kad jais iš esmės siekiama paneigti skundžiama nutartimi priimtas išvadas dėl atsakovų turtinės padėties, tačiau apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovų turtinė padėtis vertintina tik tame kontekste, kiek ji įrodo galimus nesąžiningus atsakovų veiksmus, t. y. turto perleidimą, apsunkinimą ir pan., todėl atsižvelgus į tai, kad šiuo atveju papildomai teikiami įrodymai tik atspindi atsakovų esamą turtinę padėtį ir laikinųjų apsaugos priemonių vertinimo kontekste įrodomosios reikšmės neturės, juos, kaip neturinčius ryšio su nagrinėjamu dalyku, atsisakoma priimti.

14. Vertinant ieškovės papildomai pateiktų įrodymų priėmimo klausimą nustatyta, kad dauguma iš teikiamų įrodymų ieškovė disponavo klausimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (2020 m. gruodžio 23 d. išrašai iš Lietuvos Respublikos hipotekos registro, informacija apie siuntų įteikimą). Apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai turi atitikti ne tik ryšio su teisminio nagrinėjimo dalyku reikalavimą, bet taip pat turi egzistuoti jų pavėluotą pateikimą pateisinančios sąlygos, numatytos įstatyme (CPK 180, 314 straipsniai). Šiuo atveju aplinkybių, pateisinančių pavėluotą įrodymų pateikimą, ieškovė nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti operatyvų bylos nagrinėjimą, atsisako priimti šiuos papildomai teikiamus ieškovės įrodymus. Ieškovei taip pat išaiškintina, kad teismui suteikiama teisė ir galimybė, esant poreikiui, naudotis valstybės informacinių sistemų ir registrų duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl nėra poreikio priimti ieškovės papildomai teikiamus išrašus iš Turto arešto akto, Nekilnojamojo turto ir kitų registrų.

Dėl sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, egzistavimo

15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019 ir joje nurodyta praktika).

16. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nustatė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistuoja. Atskiruoju skundu atsakovai ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, neginčija, nutarties teisėtumą ir pagrįstumą instancine tvarka vertinantis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio prima facie pagrįstumo, todėl plačiau dėl pirmosios iš sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, egzistavimo nepasisako. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tik tai, kad atsakovai neginčija ieškinio tikėtino pagrįstumo, nesudaro pagrindo teigti, kad jie pripažįsta ieškovės teisių pažeidimą, bei tai sudaro savarankišką pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1482-643/2021 duomenimis, atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo išreiškė kategorišką nesutikimą su pareikštais ieškinio reikalavimais, be to buvo priimtas nagrinėti ir atsakovų priešieškinis ieškovei, kuriuo keliams sutarties, iš kurios kildinami reikalavimai atsakovams, galiojimo klausimas. Šios aplinkybės rodo, kad, nepaisant to, kad atsakovai neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, tačiau tarp šalių dėl sutartinių santykių egzistavimo ir jų vykdymo yra kilęs ginčas. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje 2021 m. balandžio 13 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinio reikalavimai patenkinti, o priešieškinis atmestas, tačiau ši aplinkybė nekeičia teismo išvadų sprendžiamu klausimu.

17. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1018-881/2020, 16 punktas). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

18. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje pasisakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017). Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo, išvadai, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą.

19. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įvertinęs, kad ieškovės reikalaujama priteisti suma atsirado atsakovams labai ilgą laiką nemokant nuomos mokesčio, nusprendė, kad tai gali rodyti atsakovų nesąžiningumą, prastą finansinę padėtį ir lemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį.

20. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Visų pirma sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovų nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) ir taip apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl sutartinių santykių galiojimo ir jų vykdymo, todėl tik aplinkybė, kad atsakovai nemoka nuomos mokesčio, nesudaro pagrindo konstatuoti jų nesąžiningumo ir galimos grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

21. Antra, teismo išvada dėl sudėtingos atsakovės MB „Spalvų spaustuvė“ finansinės padėties, paremti UAB „Creditinfo“ internetinės svetainės duomenimis apie atsakovės veiklos rodiklius. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad internetinėse svetainėse pateikiami duomenys apie įmonės kreditingumą ar kita informacija apie atskirus įmonės finansinius rodiklius, atspindi subjektyvią to asmens nuomonę ir negali būti laikoma oficialiu ir objektyviu rašytiniu įrodymu (CPK176 ir 185 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1361/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-837-407/2016), todėl teismo vertinimu, remiantis šiuo įrodymu teismo išvados dėl atsakovų turtinės padėties nėra tinkami pagrįstos.

22. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju teismo išvados dėl ieškinio sumos reikšmingumo priimtos atsižvelgus į ieškinio reikalavimus. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Ieškinio sumos kriterijus priklauso išimtinai nuo ieškovo valios, todėl byloje nesant duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, reikalavimo sumos dydis negali būti vienintele priežastimi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-516/2019 ir joje nurodyta praktika), todėl tik ieškovės nurodoma ir kaip reikšminga atsakovams įvardijama ieškinio suma savaime grėsmės ieškinio teismo sprendimo įvykdymui neįrodo.

23. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė, teikdama ieškinį, siekia įgyvendinti solidarų reikalavimą keturiems atsakovams. Skolininkų daugetas yra aplinkybė, reikšminga vertinant ne tik ieškovo pareikštus reikalavimus, bet ir sprendžiant, ar pagal konkrečios bylos aplinkybes yra rizika, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti solidariems skolininkams pareikštų reikalavimų įvykdymą, turi būti įvertinami visų solidarių skolininkų veiksmai santykyje su galima grėsme teismo sprendimo įvykdymui. Šiuo atveju ieškovė grėsmę sieja išimtinai tik su atsakovės MB „Spalvų“ spaustuvė finansine padėtimi.

24. Šiame kontekste Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pažymi, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Būtent tokios pozicijos nuosekliai laikomasi pastarųjų metų teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020). Todėl teismas ieškovės argumentų dėl sudėtingos atsakovės finansinės padėties nelaiko pagrindžiančiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį.

25. Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė siekdama įrodyti grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui teigia, kad atsakovai pažeidžia Laidavimo sutartis ir be išankstinio kreditoriaus, t. y. ieškovės, sutikimo perleidžia ar apsunkina įkeistą turtą. Teismo vertinimu šios aplinkybės sudaro pagrindą kelti atskirus klausimus dėl Laidavimo sutartinių teisinių santykių ir jų vykdymo tvarkos, tačiau tai nesudaro pagrindo savaime konstatuoti atsakovų nesąžiningumo šios bylos kontekste.

26. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra neįrodyta, kad egzistuoja viena iš sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimui, t. y. grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikintina, o prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. guodžio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Monresa“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.