- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- 1-474-1058/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20976-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- E. K., T. R.
- Nukentėjusysis
- A. T.
- Advokatai
- Kęstutis Bieliauskas
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, nevedęs, teistas 5 kartus (įskaitant užsienyje), paskutinį kartą teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti, o darbo netekimo atveju nedelsiant registruotis Užimtumo tarnyboje; pirmus šešis nuosprendžio vykdymo mėnesius nevartoti alkoholinių gėrimų. Taikytos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 14 d.; konfiskuota dalį kaltinamojo vairuoto automobilio vertės atitinkanti piniginė išraiška – 7 000 EUR, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje;
T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, išsiskyręs, teistas 7 kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu: nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu turėti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų – alkoholį, išskyrus vartojimą gydymo tikslais, turint gydytojo išrašytą receptą. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant (išklausant visą šios programos kursą) per skirtos laisvės apribojimo bausmės terminą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. ir T. R., 2020 m. gegužės 31 d., apie 00.08 val., (duomenys neskelbtini), pobūvių salėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio (E. K. nustatytas 1,80 promilių girtumas, o T. R. – 2,02 promilių girtumas), kartu mušdami nukentėjusįjį A. T., t. y. E. K. tyčia vieną kartą kumščiu smogus nukentėjusiajam į galvos sritį, o po to T. R. suduodant smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas bei spardant kojomis, padarė nukentėjusiajam A. T. odos, gleivinės ir poodines kraujosruvas bei odos ir gleivinės nubrozdinimus galvos ir kaklo srityje, poodines kraujosruvas krūtinėje, pilve ir juosmenyje, odos nubrozdinimus ir poodinės kraujosruvas abiejose rankose ir kojose, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. T. sveikatą.
Kaltinamasis E. K. teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad su T., I., G., L., S., E. ir G. buvo pas jį bute, išgėrinėjo, tada A. T. pakvietė I., dar G. buvo atvažiavęs ir jie visa kompanija draugiškai ėjo pabūti pas nukentėjusįjį į pobūvių salę. Ten prasidėjo žodinis konfliktas su nukentėjusiuoju A. T., kuris pradėjo aiškinti, kaip jiems elgtis, merginų atžvilgiu negražiai kalbėjo, sakė necenzūrinius žodžius, provokavo konfliktą. Tuo metu, kai prasidėjo žodinis konfliktas, jie visa kompanija buvo lauke. A. T. pradėjo rėkti dėl vartų, sakė, kad jie laužė vartus, ženklą, per metalą garsiai tuksena. Dėl vartų jis konfliktavo su G. ir I., T. irgi kažką sakė, visiems iš eilės sakė. Paskui jie užėjo į pobūvių salę, A. T. pradėjo pyktis su visais, visi pykosi tarpusavyje su juo (A. T.). Pastarasis (A. T.) jiems sakė, kad jie „neapmyžtų“ kampų, kad nesulaužytų tualeto, kad kampų neapdaužytų, tiesiog provokavo. Visi buvo išgėrę. Kai užeidinėjo į salę pro duris, prasidėjo konfliktas su muštynėmis. Tiksliai nepamena, bet atrodo T. pastūmė A. ir tada prasidėjo muštynės. Pats tuo metu buvo šalia, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Į patalpas jie buvo visi kartu įėję, nuo jų įėjimo iki smurtinių veiksmų buvo praėjęs pakankamai trumpas laikas, maždaug 10 min. Jis (E. K.) viso konflikto metu buvo šalia T. R. ir A. T.. T. R. su A. T. pradėjo muštis, iki tol nukentėjusysis „draskė akis“. Visas įvykis truko iki 5 min., ten buvo nuo 10 iki 15 min., gal kažkas per tą laiką ir spėjo išgerti. Dabar tiksliai neatsimena, kokie žodžiai buvo pasakyti, atrodo T. R. su A. T. vienas kitą pradėjo stumdyti ir tada pradėjo muštis, kas pirmas sudavė, nematė, jie vienas po kito mušėsi. Susistumdymas įvyko prie durų, prie įėjimo. Šalia buvo I., G. L. su kitais, atrodo, buvo viduje. Prisimena, kad buvo keli smūgiai rankomis, galbūt buvo daugiau, bet tikrai nestipriai. Stiprumą vertina pagal suduotus smūgius. Matė, kad smūgiai buvo suduoti į kūno dalis, į krutinę, į rankų šonus, buvo į ranką ties petimi suduota. Nematė, kad T. R. būtų smūgiavęs A. T. į galvą. Smūgiai buvo suduoti rankomis, kad kojomis būtų suduota nelabai pastebėjo. Vėliau patikslino, kad matė, kaip T. R. spardė ir stumdė nukentėjusįjį. T. R. ir A. T. mušdamiesi judėjo po patalpas. Nematė, kad nukentėjusysis griuvinėtų. Tai yra nesąmonė, jeigu A. T. bėgo į kitas patalpas praradęs sąmonę. Matė, kad nukentėjusysis bandė užsidaryti kitoje patalpoje, bet T. R. užėjo greičiau į patalpą, negu jis spėjo užsirakinti. Ten buvo tokia maža patalpa. Pats A. T. tikrai nesudavė. A. T. jį (E. K.) apkalba, iš jo (E. K.) pusės nebuvo jokio smurto. Kodėl A. T. jį apkalba, nežino, iki šio įvykio nėra jo matęs, jie bendri draugai su I. Su kompanija buvo pažįstami, L. pirmą kartą buvo pas jį, jis daugiau su T. R. bendrauja, S. su G. taip pat matė pirmą kartą. Šiuo metu su jais nebendrauja, yra užsiėmęs. Bijojo, kad konflikto A. T. ir T. R. muštynių metu nekliūtų I., nes ji pradėjo juos skirti, traukė I. nuo jų, laikė ją, nes ji mažo sudėjimo, o ten buvo didelis chaosas. Merginos panikuoja daugiau, nei reikia, ten buvo daugiau „kipišo“, negu veiksmo. Nebuvo taip, kad jie elgtųsi neadekvačiai, jėgos prieš juos niekas nenaudojo. Jis (E. K.) ir T. R. atitraukinėjo nuo nukentėjusiojo, galų gale, visus išskyrė, paėmė daiktus ir išėjo į lauką, išsiskirstė. Išėjo keturiese, tuo metu L. jau nebuvo. Ką tuo metu veikė nukentėjusysis, nematė, galbūt jis buvo viduje. T. R. apsiramino ir jie ramiai išėjo, niekur nesislėpė, ėjo pagrindine gatve namo. Mano, kad praktiškai visą laiką buvo nukentėjusiojo akiratyje. Tą vakarą buvo išgėrę alaus, viskio, bet ne iki „komos“, nebuvo neadekvačių veiksmų. Buvo tiesiog linksmi. Įvykio metu tikrai nebuvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Nori atsiprašyti už visą įvykusią situaciją ir nesklandumus, tačiau su kaltinimais nesutinka ir prašo jį išteisinti. Ikiteisminio tyrimo metu E. K. savo kaltės nepripažino ir buvo nurodęs, kad 2020 m. gegužės 30 d. vakarą leido (duomenys neskelbtini), jo draugės I. K. bute. Bute buvo jis, I., jo draugas T. R., ir dar 2 vaikinai ir 2 merginos, kurių jis visiškai nepažįsta, tai I. draugai. Bute vartojo alkoholinius gėrimus, kažkas gėrė viskį, jis asmeniškai gėrė alų. Tikslaus laiko negali nurodyti, nefiksavo, bet įtarime minimu metu tikrai visa jų kompanija, kuri leido laiką bute, atsidūrė pobūvių salėje, (duomenys neskelbtini), į šią salę jie pateko per I. gavę kvietimą iš to įtarime minimo nukentėjusio asmens. Jis savininko nepažįsta, tai I. pažįstamas. Pobūvių salėje buvo visa jų kompanija, kuri leido laiką bute, buvo dar tas nukentėjęs asmuo, o ar dar kas nors buvo, negali pasakyti. Jiems atėjus, gal po kokių 3 minučių kilo rimtos muštynės tarp T. R. ir to įtarime minimo vaikino, bet kas pradėjo muštynes, negali pasakyti. Jis bandė juos skirti, bet nepavyko, todėl kažkuriuo momentu jis pats norėdamas išvengti smūgių išėjo į lauką ir visko net nematė, negali pasakyti koks pobūvių salės inventorius buvo sugadintas, ir negali nurodyti ką konkrečiai veikė kiekvienas iš asmenų, nes situacija buvo įtempta, viskas vyko staiga, jis tik matė kaip mušasi T. R. ir įtarime minimas vaikinas A. T.. Kai muštynės baigėsi, jų visa kompanija pėsčiomis ėjo namo, visą kelią teko raminti T. R., nes jis buvo labai piktas. Pakeliui į namus prie jų privažiavo policijos pareigūnai ir jį bei T. R. sulaikė (b. l. 114). Papildomai apklaustas patvirtino anksčiau duotus parodymus ir nurodė, kad žodinį konfliktą inicijavo pats nukentėjęs A. T.. Jis kabinėjosi prie merginų, keikėsi necenzūriniais žodžiais, kaltino juos dėl kažkokių vartų, kad jie laužė, nors iš tikrųjų taip nebuvo. Kai A. T. toliau konfliktavo, jie dar bandė raminti jį, prašė jo nusiraminti, o šis vis tiek dar daugiau pradėjo konfliktuoti ir pradėjo muštynes su T. R.. Jis pats (E. K.) nukentėjusiajam nei vieno smūgio nesudavė, o bandė skirti T. R. ir A. T., tačiau jo draugas T. R. pasakė jam trauktis, kad pats negautų, todėl jis pasitraukė ir nelindo prie jų (b. l. 122, 126).
Kaltinamasis T. R. teisme savo kaltę pripažino ir parodė, kad tiksliai įvykio aplinkybių nepamena, aplinkybes prisimena miglotai dėl suvartoto alkoholio ir praėjusio laiko, tačiau neneigia, kad smurtavo prieš nukentėjusįjį ir galėjo atlikti kaltinime jam inkriminuotus veiksmus. Tą dieną kažkas iš kompanijos, pasiūlė nueiti į jam nepažįstamo nukentėjusiojo pobūvių salę (duomenys neskelbtini), anksčiau apie tą salę net nežinojo, pirmą kartą ten buvo. Gali būti, kad tai E. K. pasiūlė nueiti pas jo pažįstamą. Buvo kelios merginos ir, atrodo, du vaikinai. Iš tos kompanijos pažįsta tik E. ir jo draugę I., daugiau nieko, kitą merginą, kuri buvo kompanijoje, matė tik kelis kartus. Atrodo, atėjo visi kartu, buvo keturiese, ar tai penkiese, tiksliai nepamena, jis buvo normaliai išgėręs. Jie visi buvo pavartoję alkoholio iki atėjimo, kiek daug kiti buvo išgėrę, negali atsakyti. Nukentėjusysis juos pasitiko prie pobūvių salės, ar jis buvo vienas, nepamena. Lauke prie pobūvių salės kilo konfliktas. Konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis, kuris stvėrė jį (T. R.) ar tai už striukės, ar tai už marškinėlių, tiksliai nepamena, kuo tuo metu buvo apsirengęs. Kas tuo metu buvo šalia, tiksliai negali pasakyti, kadangi ne visus pažįsta, atrodo, šalia buvo merginos, bet jas pažįsta tik iš matymo, kur tuo metu buvo E., nežino. Į tą nukentėjusiojo provokaciją iš pradžių niekaip nesureagavo, bet paskui viduje jie susimušė. Lauke niekas nesimušė. Nematė, kur buvo E. tuo metu, kai jis buvo lauke ir tikrai nematė, kad jis su nukentėjusiuoju muštųsi. Tarp jo (T. R.) ir nukentėjusiojo konfliktas kilo dėl vartų, nors per vartus jis nelipo, kaip viskas įvyko, tiksliai nepamena. Ar muštinės vyko vienoje patalpoje ar keliose, nepamena. Dėl ko viduje prasidėjo muštinės ir kas pirmas pradėjo, negali pasakyti. Kodėl sudavė nukentėjusiajam ir kokioje jis tuo metu padėtyje buvo, taip pat negali atsakyti, buvo paveiktas alkoholio, tačiau patvirtina, kad su nukentėjusiuoju mušėsi ir keletą kartų tikrai jam sudavė, tikslaus suduotų smūgių skaičiaus pasakyti negali. Ką kiti asmenys tuo metu darė, neatsimena, nuo įvykio praėjo metai laiko. Neatsimena, ar kiti dalyviai bandė atskirti jį nuo nukentėjusiojo. Atrodo, nukentėjusysis nebuvo praradęs sąmonės, tačiau gali būti, kad kai jį pradėjo mušti, nukentėjusysis buvo parkritęs ant žemės. Prisimena, kad paskui visi išėjo į lauką, kodėl išėjo, negali paaiškinti, tada atvažiavo policija ir juos paėmė į komisariatą. Mano, kad abi pusės yra kaltos dėl įvykusio. Savo elgesį vertina neigiamai, gailisi dėl to, kas įvyko ir atsiprašo nukentėjusiojo. Prašo skirti kuo švelnesnę bausmę. Anksčiau yra teistas už smurtinį elgesį, išklausė visas jam skirtas programas, elgesį keičiančią programą baigė neseniai, ją pabaigė jau po šio nusikaltimo. Tokiam jo elgesiui įtakos turi alkoholio vartojimas, būdamas blaivas nieko nėra padaręs. Dabar padarė išvadas, alkoholio nevartoja jau apie metus laiko. Nuo birželio 5 d. dirba pagal individualios veiklos pažymą statybose. Su civiliniu ieškiniu sutinka, sutinka atlyginti žalą. Ikiteisminio tyrimo metu T. R. savo kaltę pripažino ir buvo nurodęs, kad dalies aplinkybių neatsimena, tikslių smulkmenų ir laikų nurodyti negali, nes buvo paveiktas alkoholio. Jis yra pasiruošęs atlyginti nuostolius ir atsiprašyti nukentėjusio asmens. Įtarime minimą asmenį, kurį mušė, matė pirmą kartą gyvenime. Ar minėtą asmenį mušė jo draugas E. K., negali pasakyti. Kas tai per patalpa, kurioje viskas vyko, negali apibūdinti, ten tiesiog panaši į pobūvių salę patalpa. Iš pradžių vakare 2020 m. gegužės 30 d. jis su E. K. gėrė viskį ir alų E. K. namuose (duomenys neskelbtini). Kartu buvo E. K. mergina I., daugiau duomenų nežino, buvo dar keli jaunuoliai, bet jis jų įvardinti negali. Ir kažkaip vakaro eigoje E. K. pasiūlė eiti pas jo pažįstamą, kaip dabar supranta pas įtarime minimą asmenį, būtent į tą salę. Atsimena, kad buvo labai sunku patekti į tą salę, teko lipti per tvorą, gal tada ir vyko žodinis konfliktas su tuo vaikinu. Atsimena, kad pobūvių salės patalpose buvo jis, E. K., jo mergina, dar viena mergina ir vaikinas, kurių nepažįsta ir tas nukentėjęs asmuo. Ir tada kaip per miglą atsimena, kad jis vaikiną kažkaip rankomis pargriovė ir tikrai mažiausiai 2 kartus spyrė į kūną, bet kurias vietas, negali konkretizuoti. Ką darė kiti asmenys, jis negali nurodyti, kalba už save tą ką atsimena. Dėl įvykio labai gailisi, tą padarė dėl girtumo, įvyko kažkoks konfliktas ir dėl to kilo muštynės, koks būtent inventorius pobūvių salės buvo sugadintas, jis negali nurodyti, nes nežino, bet muštynių metu turtas tikrai galėjo nukentėti (b. l. 81, 89).
Nukentėjusysis A. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad su kaltinamaisiais susitiko prie (duomenys neskelbtini) mokyklos. Iki įvykio kaltinamųjų nepažinojo, matė juos pirmą kartą. Draugas jį atvežė prie mokyklos, tada jam paskambino G. B. ir pasiūlė nueiti pas jį (A. T.) į pobūvių salę. Susitiko prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, pats buvo šiek tiek išgėręs. Nebuvo daug alkoholio pavartojęs, buvo tik lengvai apsvaigęs. Kai atėjo prie pobūvių salės, pamatė, kad vartai uždaryti, todėl visi per juos lipo. Jau buvo perlipęs, kai kažkas pradėjo laužti vartus, kas tiksliai, nepamena, atrodo T. R. ir E. K.. Jų neprovokavo, tik padarė pastabą, kad nelaužytų vartų. Tuo metu, kai pasakė jiems pastabą, jie jau buvo perlipę. Tada T. R. pasidėjo savo alkoholinius gėrimus ir norėjo muštis, kažkuri iš panelių juos atskyrė. E. K. tuo metu buvo šalia T. R., tačiau nemano, kad E. K. galėjo juos išskirti. Tada nuėjo prie patalpos, kur prasidėjo muštynės. Užėjo į salę, sustojo ir pasiūlė parūkyti lauke. Stabtelėjo tarpduryje parūkyti, ten iš karto yra laipteliai į patalpų vidų, įkristi ten labai lengva. Tada kaltinamasis E. K. iš vidaus prie jo pribėgo ir staigiai trenkė iš galvos į nosį, nuo to prasidėjo visos muštynės. Kodėl jis atbėgo, nežino, jis tiesiog keikdamasis pribėgo ir trenkė. Nuo smūgio nukrito į vidų ir 10-20 sekundžių buvo praradęs sąmonę, kai atgavo sąmonę, T. R. jį jau mušė viduje, mušė rankomis ir kojomis. Tuo metu, kai jį mušė T. R., prie jo (A. T.) buvo G. ir T. R., o E. K. jau buvo įėjęs į vidų. Bandė gintis, pavykus atsistoti, nubėgo į kitas – pagalbines patalpas, norėdamas užsirakinti, tai buvo vienintelės rakinamos patalpos. T. R. jį vijosi, galbūt I. bandė kažkiek jį sulaikyti, tiksliai nepamena, buvo chaosas. Jam užsirakinti nepavyko ir toliau buvo mušamas T. R.. I. jį bandė nuraminti, tačiau nesėkmingai. T. R. sudavė jam daug smūgių į veidą, atrodo, buvo sudavęs į kairę akį, krūtinę, kojas, rankas, visur. Smūgių buvo apie 20-30. Daugiausiai smūgiai buvo suduoti rankomis. Po kiek laiko T. R. nurimo ir gale, kai T. R. nustojo jį mušti, E. K. padėjo juos išskirti. Tuo metu, kai jį mušė T. R., šalia buvo G. B., draugės, I. bandė juos kažkiek išskirti. Dar buvo kitos merginos, kurios viską matė, bet nieko nedarė. Patalpos yra didelės, iš pradžių visi buvo pirmose patalpose. Paskui, kai bėgo į kitas patalpas, ten buvo nedaug asmenų. Prieš jį vartojamą smurtą tikrai matė G. ir I., taip pat galėjo matyti S. ir L., kurie buvo tose pirmose patalpose, dėl G. nepamena. Kaltinamasis E. K. jam sudavė tik vieną tą smūgį, kurį matė G. Smūgį taip pat matė L., pastarasis galėjo matyti ir kaip T. R. jį mušė, nes kaip minėjo, buvo tose pirmose patalpose. E. K. suduotą smūgį galėjo matyti ir I., kas dar matė, nežino. Kaltinamasis T. R. matė, kaip E. K. jam sudavė, nes stovėjo šalia jo (A. T.). Tuo metu jautė grėsmę, nežino, ką jis norėjo padaryti. T. R. tuo metu jokių veiksmų nebandė atlikti. Papildomai nurodė, kad po įvykio jam dar buvo nuskilęs dantis, nežino, kodėl to nepaminėjo tyrimo metu, tą buvo nurodęs ekspertams, buvo kreipęsis į odontologus, bet jie patarė taisyti po karantino, danties dar netaisė. Po įvykio, kai išėjo pasitikti pareigūnų, G. prie jo priėjo ir jį palydėjo, patalpose jau nieko nebuvo. Pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis nurodė, kad galimai ikiteisminio tyrimo metu tiesiog nepaminėjo to, kad T. R. pasidėjęs daiktus buvo pasirengęs jį mušti jau prie vartų. Taip pat patikslino, kad E. K. suduotą smūgį matė, pastarasis stovėjo laiptų apačioje, ten yra tokie nedideli laiptai, o jis (A. T.) buvo šiek tiek aukščiau ir po smūgio įkrito į vidų. Tiksliai nepamena, ar tuo metu buvo atsisukęs į E. K. veidu, galbūt po žodžių –„kaip tu man atsibodai“ - atsisuko ir gavo smūgį. Jam buvo suduota ranka į veidą, krito į priekį, ant laiptukų. Šiuo metu tiksliai nepamena, bet laiko tarpas nuo E. K. pirmojo smūgio ir T. R. smūgių nebuvo didelis. Patalpose jį vijosi tik vienas asmuo – T. R., kitas asmuo, kuris bėgo, kaip suprato, neturėjo blogų ketinimų, tai buvo arba I., arba E., kas tiksliai, nepamena. Teisiamajame posėdyje papildomai apklaustas parodė, kad pats rodė iniciatyvą dėl jam apdarytos žalos kompensavimo ir bandė susisiekti su E. telefonu, tikriausiai rašė SMS žinutę, siūlė sumokėti jam pinigus, kad atsiimtų pareiškimą, kiek prašė, nepamena. Į E. kreipėsi, nes jo kontaktus gavo per pažįstamus, T. kontaktų neturėjo, jo nepažinojo. Patvirtino, kad I. skyrė jį su T. Kai gavo smūgį nuo E., I., atrodo, buvo tose patalpose. Kai E. buvo pradėjęs eiti link jo ir sudavė jam smūgį, šalia buvo arba I. arba G. I. su G. jam neaiškino, kad tai jos judino vartus norėdamos praeiti, o ne lipti per tvorą. Tą vakarą vartojo tik alkoholį, išgėrė pusę butelio (0,5 l) stiprių gėrimų. Ikiteisminio tyrimo metu A. T. parodė, kad 2020 m. gegužės 30 d., apie 23 val., paskambino draugui G. B. ir susitarė susitikti jo mamai priklausančioje pobūvių salėje, (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 30 d. pobūvių salėje nebuvo jokio renginio, jis turi raktus nuo salės. G. pasiūlė pasikviesti savo pažįstamus, kas tie pažįstami, neminėjo. Apie 23.40 val., prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, (duomenys neskelbtini), susitiko su G. ir jo draugais, jų iš viso buvo 8, 4 panelės, kiek žino vienos vardas S., kitos I., jų kontaktinių duomenų nežino ir 4 vaikinai jis, G., T. ir dar vienas vaikinas, kurio vardo ir kitų kontaktinių duomenų nežino. Visi kartu nuėjo iki pobūvių salės. Priėję pobūvių salę, pastebėjo, kad įėjimo vartai yra užrakinti. Pasitikrino kišenes, pamatė, kad neturi pultelio nuo vartų, todėl pasiūlė visiems lipti per vartus. T. ir kitas vaikinas, kurio vardo nežino, priėjo prie kitų vartų ir pradėjo juos spardyti su kojomis ir trankyti rankomis. Jis paklausė kodėl jie taip daro, šie jam atsakė, kad nori juos atidaryti jėga. Jis priėjęs prie tų vartų, pasakė jiems pastabą, kad šie nelaužytų vartų. Jie nustojo vartus spardyti ir perlipo per juos. Kai visa jų kompanija perlipo vartus, jis priėjo prie T. ir paklausė, kodėl jis taip daro, jis jam atsakė ,,kodėl tu, gaidy, man aiškini?“. Jis T. paprašė elgtis gražiai. Priėjus prie įėjimo į pobūvių salę, T. su G. sustojo parūkyti, jis sustojo prie jų. Visi kiti asmenys užėjo į salės vidų. Jam bendraujant su T. ir G., po kelių minučių atėjo kitas vaikinas, kurio duomenų jis nežino, pasakė ,,kaip tu man nusibodai“ ir vieną kartą kumščiu trenkė jam į nosį iš dešinės pusės. Po to, kai jam tas asmuo trenkė į nosį, jis prarado sąmonę, nukrito. Atgavęs sąmonę pastebėjo, kad guli šalia įėjimo į pobūvių salę, jam iš nosies bėgo kraujas. Jam gulint ant žemės, atėjo T., pradėjo jį mušti kumščiais ir spardyti kojomis. Jam pavykus atsistoti, pabandė nubėgti iki buitinių patalpų, bet jam nespėjus užsirakinti, pribėgo T. ir tas kitas asmuo, atidarė duris. Jis bandė bėgti į lauką, tačiau T. jį pasigavo, pargriovė ant žemės ir pradėjo spardyti kojomis. Kitas vaikinas, kurio duomenų nežino, tuo metu stovėjo šalia. Kai T. nustojo mušti, visi asmenys iš pobūvių salės pasišalino. T. jam sudavė apie 40 smūgių į įvairias kūno vietas. Tada minutės bėgyje į pobūvių salę atėjo G. ir pranešė jam, kad iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, jis nurodė, kaip atrodo T. ir kitas vaikinas bei nurodė, kad jie pasišalino link PC ,,Mandarinas“. Taip pat atvyko ir medikai. Kol medikai jį apžiūrinėjo, išgirdo, kad policijos pareigūnams per raciją pranešė, kad sulaikė panašius asmenis į tuos, kuriuos jis apibūdino. Kartu su policijos pareigūnais nuvyko jų atpažinti. Atvykęs atpažino, kad policija susilaikė būtent tuos asmenis, kurie jį mušė. Atpažinus asmenis, grįžo pas medikus, šie jam pasiūlė vykti į RVUL, jis sutiko. RVUL jam nustatė nubrozdinimus ant veido, sumušimo žymes. Norėtų paminėti, kad tuo metu, kai bėgo į buitines patalpas, bandė skambinti policijai, tačiau kai T. jį mušė, jis telefoną paleido iš rankų ir pagalbos jam išsikviesti nepavyko. Taip pat, tuo metu kol laikė duris, T. daužė indus, kurie priklauso pobūvių salei. Koks padarytas turtinis nuostolis pobūvių salei, nežino, jo mama su pareiškimu kreipsis savarankiškai. Kol T. jį mušė, merginos bandė juos išskirti, tačiau nei vienai iš jų to padaryti nepavyko (b. l. 33).
Liudytojas G. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad atsimena, jog buvo nuvažiavę į pobūvių salę, kur sumušė A. T., smulkmenų neatsimena, prašė vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Pamena, kad susirašė su I., tada susitiko, ji buvo su savo draugais T. ir E., kartu pasivažinėjo ar pas juos išgėrė, tiksliai nepamena. Po to jis arba I., kas tiksliai nepamena, susirašė su A., kad nuvažiuotų pas jį į pirtį. Nuvažiavo pas A. į pirtį, T. ir E. ten, atrodo, spardė vartus, be jų daugiau niekas to daryti negalėjo. Nukentėjusysis kaltinamuosius sudrausmino ir tada prasidėjo. Galbūt ir buvo kokių provokuojančių žodžių iš A. pusės, nes ten jo teritorija, tačiau kažkokių įžeidžiančių žodžių tikrai nebuvo, buvo tik pastabos dėl vartų spardymo. Kur jis (G. B.) tuo metu buvo neatsimena, kur buvo merginos, nežino. Neatsimena, kaip perlipo tvorą, ne kartą ten yra buvę. Ten nuo vartų iki įėjimo į patalpą, jeigu imti tolimesnį kampą gali būti 15 m atstumas, jeigu artimiausią paimti – 2 metrai, tie vartai labai dideli. Tikriausiai lipo tokiu būdu, kad būtų lengviau patekti į vidų. Dalis žmonių buvo jau patalpos viduje, dalis lauke. Kas kur buvo, neprisimena. Perlipo tvorą ir pateko į patalpas, buvo patalpose, ten į apačią einant yra įėjimas į pirtį. Neatsimena, ar ir kiti asmenys buvo patalpose, dalis asmenų tikrai buvo. Jis (G. B.) perlipęs tvorą, jau buvo patalpos viduje, o kažkas, kaip suprato tas, kas spardė duris, liko lauke rūkyti. Jie su A., atrodo nebuvo pasilikę rūkyti, buvo viduje. Pirmo A. suduoto smūgio jis nematė, atrodo, tai vyko ne tose patalpose, kur jis buvo. Kas sudavė pirmą smūgį, neatsimena, atrodo E., kai dar ten buvo girdėjo, kad pirmą smūgį sudavė E. Kur tuo metu buvo T. R., nepamena. Konkrečių muštynių vietų nurodyti negali, atsimena, kad matė, kaip tarpduryje (nežino, kaip apibūdinti tą vietą, ten kaip koridoriukas toks yra) spardė gulintį A. I. laikė E., jis, atrodo, telefonu skambino. Kodėl E. reikėjo laikyti, nežino, galbūt dėl to, kad E. norėjo sumušti A. Atsimena, kad T. R. aktyviais veiksmais spardė gulintį A. per pilvą, o I. T. laikė, detalių neatsimena, pats išbėgo bijodamas ir paskambino policijai. Skirti jų nebandė, nes T. dvigubai didesnis už jį (G. B.). A., atrodo, nebuvo praradęs sąmonės, tačiau reikėtų jo klausti. Matė, kaip jis išbėgo į kitą kambarį. Kas tuo metu buvo aplinkui iš pašalinių asmenų, tikrai nepamena ir kas dar galėjo matyti, neatsimena, nelabai kreipė dėmesį, kur kiti tuo metu buvo. Kaltinamieji turėjo matyti vienas kito veiksmus, nes jie vos ne toje pačioje patalpoje buvo. E. turėjo matyti, kaip T. spardo A. Kiek buvo išgėręs įvykio dieną, nepamena, tačiau tikrai buvo išgėręs, atrodo gėrė alų, be alkoholio daugiau nieko nevartojo. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo parodymus, juos patvirtino ir paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu įvykius geriau atsiminė, jeigu buvo nurodęs, kad E. sudavė A. smūgį į galvą, reiškia taip ir buvo. Ikiteisminio tyrimo metu G. B. parodė, kad 2020 m. gegužės 30 d., apie 21.35 val. susiskambino su draugu A. T. ir susitarė, kad susitiks ir nueis į A. motinai priklausančią pobūvių salę (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai jis šnekėjo su A. T., jis buvo pas savo draugę I., pavardės nežino, su ja susirašinėjo per „Facebook“ paskyrą, kurioje ji pasivadinusi „(duomenys neskelbtini)“. Namas, kur ji gyvena, yra (duomenys neskelbtini), buto nežino. Tuo metu ten buvo jos vaikinas vardu E., pavardės nežino, E. draugas T., kurio pavardės jis taip pat nežino, G., atrodo, pavarde S., „Facebook“ paskyra - „(duomenys neskelbtini)“, S., „Facebook“ paskyra - „(duomenys neskelbtini)“, ir E., kurią matė pirmą kartą gyvenime. Maždaug apie 23.30 val. jie visi susitiko prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, ten esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje ir nuėjo link pobūvių salės. Kai atėjo į minėtą vietą, įėjimo vartai buvo uždaryti ir A. T. pasakė, kad neturi pultelio, kad juos atidaryti ir dėl to reikės lipti per tvorą. Jis, A. T. ir pusė kitų žmonių perlipo per tvorą ir jis išgirdo, kad kažkas spardo tvorą, kas būtent spardė, nematė. Tada A. T. pradėjo rėkti, kad nereikia spardyti tvoros, ant ko rėkė, jis nematė. Kai likusieji perlipo per tvorą, A. priėjo prie T. ir pradėjo ant jo rėkti, nes kaip jis suprato, A. pagalvojo, kad būtent T. spardė tą tvorą. Pokalbio metu tarp jų įvyko žodinis konfliktas, bet muštynių nebuvo, tada jie visi užėjo į vidų ir vaikinas, vardu E., be jokios priežasties trenkė kumščiu A. T. į galvos sritį. Kai A. trenkė į galvą, jis matė, kaip A. ištraukė telefoną ir tada T. pradėjo jam sakyti: „kam tu čia skambinti“ ir pradėjo agresyviai artintis prie A. Po keleto sekundžių jis pamatė, kad A. T. jau guli ant grindų, kaip jis nugriuvo, nematė, bet matė, kad T. spardo A. T. kojomis ir muša rankomis. Tada galų gale A. T. atsistojo ir kažkaip nubėgo į kitą kambarį, paskui jį nuėjo ir T. bei pradėjo toliau mušti A. Kaip būtent mušė, nematė, bet matė, kad A. T. buvo visas kruvinas. Tada jis išėjo į lauką, perlipo per tvorą ir iškvietė policiją, nes bijojo, kad T. jį gali užmušti. E. irgi norėjo mušti A., bet jam nepavyko, nes jį visą laiką laikė I. Tada jis nuėjo prie parduotuvės „Maxima“, kad pasitikti policijos pareigūnus ir laukė, kol jie atvyks. Kol laukė, pamatė, kad T., E. ir visi kiti išėjo iš teritorijos. Tada jis grįžo atgal, jie su A. T. perlipo per tvorą ir laukė policijos (b. l. 47).
Liudytoja G. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. E. K. yra jos draugės draugas, T. R. irgi buvo jų draugas, jie iš vienos kompanijos. Įvykio dieną buvo pas I. svečiuose, kažkas, kas tiksliai neatsimena, susirašė su nukentėjusiuoju A., ir jis, atrodo, pats pasiūlė ateiti pas jį į pirtį. Būdavo, kad ne tik jie ten pas A. T. eidavo. Tą dieną išėję susitiko prie mokyklos, A. irgi buvo neblaivus, atėjo iki įvykio vietos, ten buvo provokacijos iš A. T. pusės. Nors nukentėjusysis jos (G. S.) nepažįsta, galbūt tik per „Facebook“ matęs, visą kelią prie jos (G. S.) žodžiais kabinėjosi, toks jo elgesys buvo keistas, galbūt jis norėjo pasirodyti. A. T. kabinėjosi ir prie kitų, jo elgesys buvo vaikiškas, iššaukiantis, jis sakė, kad jie „neprimyžtų“, kalbėjo tokiu žargonu su pasikėlimu. Kai buvo kieme, A. T. pasakė, kad jie neplėštų kampų, tvoros, tai nebuvo tiesiog prašymas elgtis atsargiai, o buvo emocingas pasakymas. Ji (G. S.) su I. prie jo priėjo, paprašė taip nesielgti ir nesipykti. Kažkas užėjo per vartus, kažkas per tvorą lipo, ji (G. S.) lipo per tvorą. A. T. jai asmeniškai nieko nesakė. Prisimena, kad kažkas buvo užkabinęs tvorą ar kažkas panašaus, tada A. T. pradėjo rėkti „kam tą tvorą daužot?“ Su kuo jis kalbėjo, neatsimena. Ji su I., o galbūt ir ne su ja, tiksliai nepamena, buvo šiek tiek toliau. Paskui A. atrakino patalpas, įleido juos, atrodo, pati pirma užėjo, o, galbūt, ir L. buvo užėjęs pirmas, nepamena. Užėjusi prieš akis ji matė pobūvių salę, baseiną, kas buvo salėje, konkrečiai nepasakys. I., atrodo, buvo jai už nugaros su E. ir T., kai įvyko pirmas veiksmas. Ne iš karto užėjusi išgirdo triukšmą, buvo rėkimai, kažkoks stumdymasis. Jie tuo metu buvo tarpduryje, ten dar tokie laiptukai yra. Tuo metu stumdymosi faktiškai nematė, girdėjo tik tai, kad prasidėjo žodinis konfliktas. Konfliktavo tas, kas buvo pirtyje, T., A. ir E., jie rėkavo prie durų iš vidinės pusės. Nežino, ar visi tuo metu buvo užėję į vidų. Visi buvo skirtinguose vietose, ji (G. S.) buvo su I., kur buvo L. su drauge, nežino. Kur tuo metu buvo G., taip pat nežino. Bandė konfliktą nuraminti, kad jie nesipyktų, nerėkautų, bet nelabai sekėsi. Lauke buvo tik provokacija iš A. pusės, o žodinis konfliktas prasidėjo prie durų, jie visi trys ten stovėjo ir rėkavo vienas ant kito. Kur tuo metu buvo I. net nematė. Tuo metu niekas niekam smūgio nesudavė, niekas nebuvo nukritęs, bet vėliau buvo nukritęs. Konfliktas tęsėsi viduje, vyko muštynės. Fizinis smurtas prasidėjo jai už nugaros ir kas sudavė pirmą smūgį, ji nematė, kai atsisuko A. su T. jau buvo susikibę. T. su A. pradėjo muštis patalpos viduje. Matė pačią pradžią, viskas vyko prie durų. Atsimena, kad buvo naudojamas fizinis smurtas, T. daužė A. Kiek iš viso smūgių nukentėjusiajam buvo suduota, nežino, tikrai ne vienas ir ne du, galbūt 3-4 smūgiai buvo. Buvo smūgiai kojomis, ar rankomis buvo, nematė, turbūt, taip pat buvo. Ar A. buvo sudavęs smūgį, nematė. Ji su I. bandė juos skirti, bet neišėjo. Jos su I. bėgiojo, bandė nuraminti, buvo daug veiksmo, buvo neblaivūs, todėl įvykio detaliai nematė. Iš pradžių teigė, kad buvo daug momentų, kai ji (G. S.) tai išbėgdavo, tai įbėgdavo į patalpas, tai į kitą kambarį ėjo pažiūrėti kaip ten G. su kitais. Ne visą laiką buvo su I., bet buvo šalia kaltinamųjų. Buvo išbėgusi ir į lauką, bet ten veiksmas truko gal 10 sekundžių. Vėliau teigė, jog nesakė vaikščiojusi po patalpas, nes ten yra tokios patalpos, kad užeini ir iš karto didelė salė, ji (G. S.) ten buvo su jais, kai tas konfliktas tęsėsi, bandė išskirti juos (A. T. ir T. R.), tačiau jai nepavyko, tam momentui trumpai buvo išėjusi prie G. Taip pat buvo išbėgusi į lauką, kad kas padėtų juos apraminti, bet tai užtruko galbūt 5 sekundes. Ten yra pobūvių salė, iš karto eina didelė patalpa, po to kambarys, baseinas ir viskas, ten taip išplanuota, kad nenueisi toli į kitą kambarį, viskas buvo beveik vienoje patalpoje. Matė, kaip T. ir A. muštynių metu, A. kažkaip parkrito. Ji nestovėjo ir nežiūrėjo, bandė atskirti besimušančius, kai buvo parkritę, I. taip pat bandė juos atskirti. Nestebėjo ir nežino, kur buvo ir ką darė E. T. su A. judėjo mušdamiesi po patalpas. Ar buvo sulaužyti kokie nors baldai, nematė. Ėjo jiems iš paskos ir bandė atskirti, I. ėjo su ja (G. S.). Ar nukentėjusysis bandė užsirakinti kitoje patalpoje, neatsimena. Jos (G. S.) muštynių metu niekas nesužalojo. Kai vyko veiksmas, nežiūrėjo kur kas buvo. Paskui išbėgo pažiūrėti, kur kiti, bet lauke nieko jau nebuvo. Kur E. tuo metu buvo, nežino, galbūt viduje. Jie visi reagavo į tas muštynes. Ar E. ėmėsi kokių nors veiksmų, nepamena, nebent tada, kai A. provokuojančiai pasakė, kažką atgal jam atsakė, bet kad kištųsi į muštynes, to nebuvo. Nepamena, kad I. būtų laikiusi E., nors galbūt ir buvo tokia situacija, galimai pačioje provokacijos pradžioje I. ir bandė nuraminti E. Kur tuo metu buvo L., nežino. Tikriausiai arba viduje, arba lauke, nepastebėjo, nes jis ne jos (G. S.) draugas. Nematė, kad E. būtų sudavęs A. Jis (E. K.) galėjo suduoti smūgį nukentėjusiajam, tačiau nemano, kad tuo metu, kai ji buvo išbėgusi E. sugebėjo suduoti nukentėjusiajam. Papildomai nurodė, kad įvykio dieną visi buvo išgėrę skirtingai, kiek kas buvo išgėręs, neskaičiavo. Pati buvo išgėrusi nedaug, nebuvo labai apsvaigusi, aplinkoje gaudėsi. L. nepažįsta, su juo tą vakarą net nebendravo, kiek jis buvo išgėręs, nežino, bet jis vaikščiojo, negriuvinėdavo. Ikiteisminio tyrimo metu G. S. parodė, kad 2020 m. gegužės 30 d., vakare, ji kartu su savo draugais ir pažįstamais buvo (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Buvo jos draugė I. K., G., I. vaikinas E., jo draugas T., taip pat dar buvo mergina vardu S. Buvo pasiūlymas eiti į pirtį pas vieną G. bei I. pažįstamą ir ten pavakaroti. Pirties savininkas pasitiko juos ir visi nuėjo iki pirties, konkretaus adreso neatsimena. Priėjus, pamatė, kad yra uždaryti vartai, savininkui leidus, kažkas lipo per tvorą, o kažkas per vartus. Kieme kilo žodinis konfliktas, nes kažkas spyrė į vartus. Savininkas pradėjo provokuoti T., jos su I. bandė savininką nuraminti ir pasakė, kad jos spyrė. Vėliau užėjus į pirtį, savininkas pradėjo negražiai su jais kalbėti, vienu momentu ji atsisuko ir pamatė, kad T. mušasi su pirties savininku, kas pirmas pradėjo muštis, ji nematė. I. draugas E. nemušė savininko, jie mušėsi tik su T. dviese. Jos su I. bandė atitraukti juos vieną nuo kito, visi kiti išbėgo į lauką. Kai T. su pirties savininku apsiramino, visi išėjo, liko tik savininkas. Vėliau jai, I., T. ir E. einant namo, privažiavo policijos pareigūnai ir sulaikė T. bei E. bei išvežė juos į policijos komisariatą. Jos su I. grįžo namo. Minėtą vakarą visi vartojo alkoholinius gėrimus (b. l. 60).
Liudytoja I. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad pas ją namuose nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini) buvo T., G., S., L., ta mergaitė – E., kuri anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini), ir G. E. tai ne G. S., gali būti A. N., bet „Facebook“ pasivadinusi E. ir jai taip prisistatė, jos dokumentų netikrino. G. pasiūlė nueiti pas A. į pirtį. Jie su A. susitiko prie namų esančio stadiono, nuo to stadiono iki salės eiti 15 min. Iki ten ėjo pėsčiomis, ten buvo tokie geležiniai vartai, jie dažniausiai būna atidaryti, bet tada jie buvo uždaryti. A. pasiūlė lipti per tvorą, o tvora tokia didelė vos ne 2,5 metro, todėl jos su G. nuėjo patikrinti ar vartai atidaryti. Pamatė, kad vartai uždaryti, grįžo atgal ir tik tada perlipo tą tvorą, visi kiti tuo metu jau buvo užėję. Pirmi užėjo E., E., L., A. ir G. Ji, T. ir G. užėjo paskutiniai. A. pradėjo sakyti T. kam tu tuos vartus judini, taip nemaloniai pasakė, dar kabinėjosi, bandė aiškinti, kaip reikia naudotis tualetu ir panašiai. A. pasakė, kad tai jos su G. vartus judino, net kelis kartus pakartojo, bet jis vis tiek pristojo prie T.: „kam tu vartus judini?“, matyt, nelabai orientavosi situacijoje. E. tuo metu buvo viduje, kai jie visi iš pradžių užeidinėjo į vidų, E. buvo kartu su jais užėjęs. Paskui A. kažkaip nusiramino ir nuėjo atgal į vidų. Ji su G. ir T. lauke dar rūkė cigaretes ir po to irgi užėjo į vidų. Kai įėjo į patalpas, A. jau buvo viduje. E. buvo viduje su S. ir L., E. irgi buvo užėję į vidų. Ten yra tokie laiptukai leistis žemyn, užėjo, ant tų laiptukų sustojo, net nespėjo nusileisti, kaip A. pradėjo eiti link T. Visi kiti tuo metu stovėjo prie sofos kampe, ten nedidelė patalpa, kaip prieškambaris, gal 3 žingsniai iki jų buvo. A. priėjus prie T. jie staigiai pradėjo muštis, net nesuprato dėl ko. Kas pirmas sudavė smūgį, negali atsakyti. Kodėl A. ėjo link T., reikia klausti paties A. Dar kažkas trenkėsi į stalą, galbūt nukrito, kažkas sudužo, perėjo į kitą kambarį ir ten toliau mušėsi. Užėjus į patalpas nesitikėjo, kad kažkas pradės muštis, bandė juos išskirti, E. ją laikė kad ji į tas muštynes nelystų ir neskirtų besimušančių. Buvo išsigandusi, nežino ką kiti darė, ar bandė juos skirti. Pati prasidėjus muštinėms tikrai E. nelaikė, ten buvo toks chaosas, visi ėjo skirti T. su A. Ji ne E. traukė, o bandė išskirti T. su A., A. tikrai turėjo tą paminėti, kaip ir tai, kad būtent ji (I. K.) ir užstojo jį (A. T.), kad jie toliau su T. nesimuštų. E., T. ir A. gali patvirtinti, kad ji bandė išskirti T. su A. T. su A. pradėjo muštis jiems tik užėjus, kur yra laiptai, o mušėsi jie visur. Kokie konkrečiai smūgiai buvo suduoti, neatsimena. Visas konfliktas buvo dėl vartų, A. dar bandė išaiškinti suaugusiems žmonėms kaip pirtyje tualetu naudotis. Konfliktas ir muštynės prasidėjo jai matant, trečio asmens, kuris A. iš nugaros trenktų, nebuvo. A. nebuvo nukritęs ar praradęs sąmonę, ji jam dar padėjo surasti telefoną, su juo kalbėjo. Visas konfliktas vyko apie 5 min., tai maksimalus laikas, kurį galėjo trukti. Iš tos pirmos patalpos, kur jie pradėjo muštis, jie perėjo į kitas patalpas ir ten tęsė. Ji (I. K.) juos skyrė, nematė, kas jai už nugaros darosi. Galbūt dar kažkas be E. bandė ją atitraukti, nežino. Galiausiai juos išskyrė ir jie visi išėjo namo. Gale E. net nebuvo, buvo tik ji, T. ir A., paskui liko tik ji ir A., visi išėjo lauk. Dar padėjo A. surasti telefoną ir irgi išėjo lauk. Kitą dieną visiems draugams A. rašė ir sakė, kad jam viskas gerai ir varo kartingais važinėtis. Tą vakarą buvo išgėrusi, bet gerai viską atsimena. G. pas juos atvyko jau būdamas neblaivus ir dar pas juos vartojo alkoholį. Jis netgi po to, kai buvo išvežtas į komisariatą, sugrįžo pas juos, pabuvo kelias valandas ir vėl išvažiavo. A. tą vakarą irgi buvo neblaivus. Tyrėja jai sakė, kad pirmą smūgį sudavė E., tačiau asmeniškai nematė, kad E. būtų sudavęs A. smūgį, nes kaip minėjo, pirma su juo nebuvo užėjusi. A. pats rašė E., kad jeigu pastarasis jam duos 200 EUR, jis (A. T.) atsiims pareiškimą. Šią informaciją apie susirašinėjimą perdavė policijai. E. nukentėjusysis tikriausiai rašė dėl to, kad jo kontaktus buvo lengviau rasti, nei T., kuris nėra jos geras pažįstamas ir kitų bendrų pažįstamu pažįstamas. Ikiteisminio tyrimo metu I. K. parodė, kad 2020 m. gegužės 30 d., ji kartu su draugu E. K. ir kitais pažįstamais – T. R., G. S., G. B., S., pavardės nežino, buvo pas juos namuose – (duomenys neskelbtini). Vakarojo, bendravo. Po vidurnakčio, jau 2020 m. gegužės 31 d. G. B. visiems pasiūlė nueiti pas pažįstamą vardu A. į šio pirtį, esančią (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Pakeliui einant A. juos pasitiko ir visi kartu ėjo į minėtą pirtį. Atėjus iki pirties, pamatė, kad yra uždaryti vartai. Visi pradėjo lipti per tvorą, o ji su G. nusprendė patikrinti, gal vis dėlto atidaryti vartai. Pajudinus vartus, pasigirdo labai didelis garsas, vartų nepavyko atidaryti, todėl jos irgi perlipo per tvorą. Visi užėjo į vidų, o ji, T. R., G. ir A. buvo lauke. A. pradėjo eiti link T. ir klausti, priekaištauti dėl vartų judinimo. Jos su G. pradėjo A. traukti, sakyti, kad čia jos judino vartus. Po to jie ėjo į vidų ir tik užėjus pro duris, yra laipteliai prie pat salės, būtent ten A. vėl ėjo link T. ir jie pradėjo muštis. Kas kam pirmas trenkė, ji negali pasakyti, nematė, net nespėjo sureaguoti, o jie abudu jau mušėsi, trenkėsi ant staliuko, kažkas griuvo, buvo didelis chaosas tiksliai neatsimena kas ką darė, tačiau visi bandė juos išskirti. Po to visi pabėgo į lauką, o ji pasiliko ir bandė išskirti A. su T., jai pavyko ir T. išėjo. Visi kiti buvo lauke. Vėliau visi išėjo ir ėjo link namų, A. liko pirtyje. Pakeliui namo privažiavo policija ir išvežė T. ir E., o jos grįžo namo. Mušėsi tik A. su T. E. nemušė A., bent jau ji nematė, matė, kad A. mušėsi su T., nes pati juos išskyrė (b. l. 53). Papildomai apklausta patvirtino anksčiau duotus parodymus ir nurodė, kad jos akivaizdoje E. tikrai nemušė A., galbūt E. galėjo trenkti A., kai ji nematė, to tikrai negali atsakyti. Ji muštynių metu E. nelaikė, o būtent E. vieną akimirką, tiksliai kada neatsimena, nes buvo didelis chaosas, ją laikė, kad ji neitų skirti vaikinų, kurie mušėsi, todėl to niekaip negalėjo būti, kad E. ji laikytų ir kad jis norėjo jos akivaizdoje smūgiuoti A., o kai ji nematė, visko galėjo būti (b. l. 57).
Liudytoja A. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo pas pažįstamą I., pavardės nepamena, vartojo alkoholinius gėrimus (viskį, alų), bendravo. Kartu buvo dar T., G., S., L. ir E. Tada, tiksliai aplinkybių nepamena, G. susirašė su A., pasakė, kad A. pasiūlė ateiti pas jį į butą ar tai į pirtį. Visi apsitarę, sutiko. Pėsčiomis nuėjo iki tos vietos. Kai susitiko su A. sumušimo žymių nebuvo. Viskas buvo gerai, visi lipo per tvorą. Perlipus tvorą iš karto nuėjo į patalpas, patalpos buvo atrakintos. Tiksliai laiko pasakyti negali, bet nuo perlipimo iki patekimo į patalpas praėjo gal 15-20 minučių. Perlipus tvorą, tą laiką jie visi, t. y. ji (A. N.), I., nukentėjusysis, T., E. buvo lauke, kalbėjo apie tai, kaip kam sekasi ir panašiai. Per tą laiką niekas santykių dėl vartų klibinimo nesiaiškino ir apie tai nekalbėjo. Nematė, ar kažkas judino vartus. Nepamena, ar kai perlipo tvorą, I. buvo priėjusi prie nukentėjusiojo ir sakė, kad kliudė tvorą. Tuo metu viskas buvo tvarkoje. Ji yra rūkanti, bet neatsimena, ar tuo metu lauke rūkė. Paskui ji su S. ir L. nuėjo į vidų. Kadangi pati buvo viduje, kas vyko lauke, nematė, triukšmo negirdėjo. Po to, L. jai pasakė, kad A. pykstasi su T. ir E. dėl tvoros, jie buvo tuo metu lauke, o ji viduje. L. atėjęs į vidų sakė, kad jie pajudino tvorą, tiksliai nepamena, pati aplinkybių nematė. L. jai tai papasakojo tikriausiai dėl to, kad jai tai rūpėjo. Duodama parodymus patikslino, kad ji buvo su L. ir S., o I. su E. ir T. buvo kitoje patalpoje, ten toks praėjimas yra, juos visą laiką matė. L. buvo nuėjęs į kitą salę, su jais šnekėjosi, ten buvo ir nukentėjusysis, paskui atbėgo ir pasakė, kad E. trenkė į veidą nukentėjusiajam, pati to nematė, nes buvo kitoje salėje ir kalbėjo su S. L. smūgį matė ir jai pasakė, kad konfliktas kilo dėl tvoros judinimo, kažkas nukentėjusiajam nepatiko, aplinkybių tiksliai nežino. Ji buvo apsvaigusi, nesiorientavo, kur yra, buvo atsipalaidavusi. Prisimena, kad į patalpas, atrakindamas duris, įleido A. Konfliktas buvo šalia tos patalpos, viską matant. Akis į akį konfliktas vyko tarp T. ir A., ji (A. N.) buvo pasitraukusi apie metrą nuo jų. Tuo metu E. nebuvo dingęs iš jos akiračio. Matė, kaip T. užpuolė nukentėjusįjį, spardė į galvą, į šonus, per kojas, visas kūno vietas. E. gynė nukentėjusįjį, bandė T. atplėšti nuo jo, kad daugiau nekonfliktuotų. Ką tuo metu darė I., tiksliai negali pasakyti, ji (I. K.) stovėjo šalia ir verkė, bandė kažkiek juos skirti, bet jai nepavyko. Jos visos verkė. Neatsimena, ar matė, kaip I. laikė E. A. vaidino save „kietu“, bandė išprovokuoti T. žodžiais, kažkas jam nepatiko ar tai kompanija, ar dar kažkas. Atsimena tik nukentėjusiojo žodžius – „kviesk policiją“, bet tai dar buvo iki muštynių. Pasakė T. ir tada prasidėjo muštynės. Nukentėjusysis T. nebuvo kažkaip kliudęs, nematė, kad nukentėjusysis būtų praradęs sąmonę ar kažkam skambintų, kai buvo mušamas. Prisimena, kad nukentėjusysis bandė užsirakinti kitoje patalpoje, kad T. jo nebemuštų. Jam pavyko užsirakinti, tačiau paskui duris kažkaip ar patys atsirakino, ar kaip kitaip, nepamena. Nematė rankenos, rakto, tiesiog apie 3-5 minutes ieškojo A., bet paskui rado užsirakinus su S. Muštynės truko apie 30-60 min., matė sulūžusį stalą, nes nukentėjusįjį sviedė per stalą. Viskas vyko prie jos (A. N.), ji laikėsi atstumo, todėl jos neužgavo. Tiek I., tiek E. bandė T. sulaikyti nuo A. žodžiais ir veiksmais. Kitus liudytojus mažai pažinojo, su I. susipažino darbe, pradėjo bendrauti, palaikyti santykius, per ją ir papuolė į tą kompaniją. I. draugavo su E. Papildomai nurodė, kad kitiems ji prisistatė E. vardu, kadangi tai antras jos vardas. Ikiteisminio tyrimo metu A. N. parodė, kad 2020 m. gegužės 30 d., vakare, ji buvo pas savo pažįstamą I. K., vakarojo, gėrė alkoholinius gėrimus. Kartu buvo I. vaikinas E., jo draugas T., I. draugė S., S. vaikinas L., G. ir G. Vėliau G. pažįstamas A. pakvietė į pirtį. Jie nuėjo į (duomenys neskelbtini) mikrorajone esančią pirtį pas A. Pakeliui einant, A. juos pasitiko ir visi draugiškai nuėjo link pirties. Į pirtį pateko per tvorą. A. perlipęs ją, atrakino duris ir jie užėjo į vidų. A. pradėjo konfliktuoti su E. ir T. dėl tvoros, kas ten tiksliai įvyko, nežino. Ji su S. jau buvo viduje, o L. nuėjo pasižiūrėti kas vyksta prie durų, nes visi kiti ten buvo ir konfliktavo. L. grįžęs pas jas pasakė, kad E. vieną kartą sudavė A. į veidą ir kaip tik jie visi užėjo į vidų ir tada A. toliau konfliktavo su T. T. neatlaikė nervai ir šis pradėjo mušti A., paguldė jį ant žemės ir spardė į visas kūno vietas. E. bandė T. laikyti ir vyko didelis chaosas. A. pabėgo į kitą kambarį, S. buvo šalia, tačiau T. vėl pribėgęs, patraukęs S. mušė A.. Kas toliau vyko ji nežino, nes išsigandę pabėgo, kas kur pabėgo, ji nežino. Ji nematė kaip E. trenkė A., tačiau kaip ir minėjo, jai pasakė L. Pati matė tik kaip T. mušė A (b. l. 64).
Liudytoja S. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykį prie pobūvių salės prisimena, iš įvykyje dalyvavusių asmenų pažįsta tik I., jos pavardė galimai yra K. Buvo su L. pas I. svečiuose, vėliau atvažiavo G. ir pasiūlė nueiti pas A. į pobūvių salę. Neprisimena, kiek iki G. atėjimo buvo pavartoję alkoholio, prie stalo buvo maždaug 3 valandas, kai G. prie jų prisijungė. L. buvo vieno litro viskio atvežęs, ji nemažai alaus išgėrė, kiek tiksliai negali atsakyti. G. prie jų prisijungus, jis irgi vartojo alkoholį. Viskį jie jau buvo išgėrę, atrodo tuo metu jau gėrė alų. Po to jie visi nuėjo prie pobūvių salės, perlipo per tvorą, su L. ir E. (galbūt jos vardas buvo A., tačiau ta liekna mergina jai prisistatė E. vardu) užėjo į vidų. Su E. (A.) iš karto užėjo į patalpas, nes norėjo jai aprodyti salę, pati ne pirmą kartą ten buvo. Negirdėjo, kad kažkas daužytų vartus, pati tvoros nedaužė. Viduje pabuvo gal dvi minutes ir išgirdo, kad kažkas rėkauja dėl tų vartų, tada įbėgo A. ir paskui jį T. Jie nubėgo į kitas patalpas. Atrodo, L. nebuvo išėjęs į lauką, nes su jomis buvo užėjęs į patalpas. Tikrai negirdėjo L. sakant, kad E. sudavė A. į veidą, kaip sakė A. Visą laiką buvo su ta mergina kitoje patalpoje ir kas vyko tarp vaikinų tikrai nematė, muštynių nematė. L. pasakė: „einame greičiau iš čia“, nes policija atvažiuos. Jie su L. ir išbėgo iš ten. Įvykio dieną buvo pavartojusi nemažai alkoholio, todėl smulkmenų neatsimena. E. (A.) buvo kartu su ja (S. S.) ir tikrai prieš ateinant į pobūvio salę vartojo alkoholį. Pagarsinus lydytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji juos patvirtino, nurodė, kad tuo metu įvykius geriau prisiminė. Papildomai paaiškino, kad nelabai atsimena, kaip T. trenkė nukentėjusiajam, nematė, matė tik tai, kad jis įbėgo paskui A., todėl spėja, kad muštynės vyko, bet kaip mušė, nematė. Kai ėjo į patalpos vidų A. su T. pro juos tiesiog prabėgo. Nuo to laiko, kai užėjo į vidų ir A. su T. įbėgimo, praėjo gal kelios minutės. Neatsimena, ar matė A. veidą, kai jis įbėgo. Nematė, kaip A. bandė užsidaryti kitoje patalpoje. Ikiteisminio tyrimo metu S. S. parodė, kad 2020 m. gegužės 30 d., vakare ji kartu su savo vaikinu L. Ž. buvo pas draugę I. Pas I. buvo jos vaikinas E., jo draugas T., G. ir dar dvi merginos. Jie sėdėjo, gėrė alkoholinius gėrimus ir žaidė stalo žaidimus. G. pasiūlė eiti į pirtį pas pažįstamą A. Jie visi draugiškai nuėjo link minėtos pirties, kuri yra (duomenys neskelbtini) mikrorajone, tikslaus adreso nežino. Pakeliui juos pasitiko A. ir visi kartu nuėjo link minėtos pirties. Į pirtį pateko per tvorą, ji su L. ir dar viena mergina užėjo į vidų ir iškart išgirdo, kad lauke visi kiti likę pradėjo tarpusavyje konfliktuoti dėl tvoros, nes kažkas daužė ją. Kas su kuo konkrečiai konfliktavo, ji nematė. Po kažkiek laiko į patalpas įbėgo A. ir paskui jį įbėgo T., kuris pradėjo A. mušti. Prasidėjus muštynėms tarp jų, L. jai pasakė, kad reikia eiti ir jie iškart išėjo. Kas toliau vyko nematė. Muštynes pradėjo T., tačiau nei kiek sudavė A., nei į kurias kūno vietas, ji nežino, nes jie iškart išėjo. Ar E. trenkė A., nežino, nematė (b. l. 68).
Liudytojas L. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad anksčiau kaltinamųjų nepažinojo, su jais susitiko po įvykio. Su T. ir E. susipažino tą pačią dieną, jie pažįstami neilgai, maždaug pusę metų. Įvykio dieną išgėrinėjo pas kaltinamąjį E. K., buvo T., E. K., I., jo (L. Ž.) draugė S. S., dar kažkokia mergina ir G. Kažkas iš kompanijos pasiūlė eiti pas nukentėjusįjį. Priėję prie pobūvių salės lipo per tvorą. Neatsimena, ar šeimininkas pats lipo per tvorą, atrodo, pasitiko juos iš vidaus. Jiems tik užėjus, A. iš karto pradėjo žodžiais kabinėtis, kad jie triukšmauja, garsiai per tvorą lipo, daugiausia konfliktavo su T., kurio atžvilgiu nukentėjusiojo buvo ir daugiau žodžių pasakyta. Kai jie perlipo tvorą, nukentėjusysis priėjo būtent prie T. Nukentėjusysis piktybiškai kabinėjosi prie visų, buvo provokacija iš jo pusės, sakomi nelabai malonūs žodžiai, kokie tiksliai buvo žodžiai, neatsimena. Tik perlipę tvorą užėjo į vidų, reikėjo maždaug porą metrų paeiti iki patalpos. Nukentėjusysis rėkė, kad jie garsiai lipo per tvorą, nors niekas tos tvoros nedaužė, tiesiog garsiai lipo. Pobūvių salės šeimininkas (A. T.) ir T. buvo prie pagrindinių durų lauke, stovėjo rūkė, o jis (L. Ž.), S. S. ir, atrodo, G. nuėjo į vidų. Vėliau patikslino, kad į vidų užėjo jis (L. Ž.), S. S. ir E., G. tikriausiai nebuvo su jais užėjęs, nes jie viduje buvo trise, galbūt, G. buvo likęs lauke rūkyti. Girdėjosi, kad lauke kažkas vyko, tačiau jis (L. Ž.) tikrai nebuvo išėjęs į lauką. Kur tuo metu buvo E., neatsimena. Jiems įėjus į vidų, pirmas įbėgo šeimininkas (A. T.), tada įbėgo T., ir viduje T. jam (A. T.) vieną kartą trenkė. Neatsimena, ar kas nors paskui T. ir nukentėjusįjį įbėgo. Nematė, ar T. R. sudavė nukentėjusiajam daugiau smūgių. Prie jo po to smūgio nukentėjusysis nenukrito. Minėtas konfliktas vyko netoli jo (L. Ž.), tas veiksmas truko iki minutės. Matė, kad nukentėjusysis buvo užsidengęs, todėl mano, kad jis tokio elgesio tikėjosi. Nukentėjusysis T. nelietė fiziškai, tik žodžiais kabinėjosi, kokie žodžiai buvo pasakyti, nepamena, mano, kad jie buvo įžeidžiantys. Kai pamatė, kad įvyko konfliktas, jie su mergina iš karto išėjo. Pats prie durų nebuvo ir kas vyko lauke, nematė, lauke smūgių nematė. Taip pat nematė, kad E. smūgiuotų nukentėjusiajam ir negalėjo to matyti. Kodėl liudytoja A. N. taip nurodė, nežino. Jiems užėjus į vidų A. N., atrodo, buvo su jais, kai jis (L. Ž.) su S. išėjo, A. N. su jais kartu neišėjo. Vėliau duodamas parodymus patikslino, kad jis (L. Ž.) ten buvo pirmą kartą. Kai jie trise su E. ir S. S. įėjo į vidų, užėjo į baseino patalpas, kurios yra tik įėjus į patalpas, ten bendros tokios patalpos, ten yra baras, užėję jis, E. ir S. S. išgėrinėjo, bet nedaug, buvo atsinešę savo alkoholį. Patalpoje užtruko kelias minutes, ten buvo tik trise, kiti, tikriausiai, buvo lauke. Po to, jis išėjo iš baseino patalpų į pagrindines patalpas, ten ir įvyko tas įvykis. Užėjus į patalpas kartu užėjo jo draugė (S. S.), E. ir G., tiksliai neatsimena. Tą vakarą nelabai daug išgėrė, gėrė stipriuosius gėrimus ir alų. Kiek tiksliai jis tą vakarą buvo išgėręs, neatsimena, buvo šiek tiek neblaivus. Draugė irgi nebuvo labai daug išgėrusi. Ikiteisminio tyrimo metu L. Ž. parodė, kad 2020 m. gegužės 30 d., jis kartu su savo mergina S. nuėjo pas jos draugę I. pavakaroti. Gėrė alkoholinius gėrimus. Be jų ir I. dar buvo I. draugas E., jo draugas T., G. ir dar kažkokios panelės. Vėliau kažkas pasiūlė eiti į pirtį, (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Jie sutiko ir einat link pirties, juos pasitiko pirties savininkas. Atėjus į pirtį, jie perlipo per tvorą, kad patektų į vidų. Pirties savininkas pradėjo konfliktuoti, sakė netriukšmauti, kažką minėjo apie tvorą. Jis su S. užėjo į patalpas, vėliau užėjo kiti. Tarp pirties savininko ir T. kilo muštynės. Pirties savininkas provokavo T., po ko T. trenkė jam ir prasidėjo muštynės. Tačiau kiek smūgių buvo ir į kurias kūno vietas, jis nežino, nes jis iškart su S. išėjo ir kas vyko toliau nematė. Jis minėtą dieną buvo išgėręs, todėl detalių ir smulkmenų tikrai nepasakys, neatsimena. Ar I. draugas E. trenkė pirties savininkui, nežino, nematė (b. l. 70).
Liudytojas A. M. (A. M.) teisiamajame posėdyje parodė, kad yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 3 būrio vyriausiasis patrulis. Įvykį prie pobūvių salės kažkiek atsimena, tačiau ikiteisminio tyrimo metu įvykius atsiminė geriau, nes buvo mažiau laiko praėję, dabar atsimena tik kelis epizodus ir gali tik abstrakčiai papasakoti. Pamena, kad nuvyko pagal pranešimą dėl sumušto žmogaus ar sumuštų žmonių, tiksliai nepamena, tokių įvykių būna tūkstančiai. Žino, kad įvykio vietoje buvo keli asmenys, nukentėjusysis su liudytoju ar liudytojais. Vienas iš jų pažinojo mušeikas, žinojo kur jie eina ir kur gyvena, bet norėjo būti anonimiškas. Tą asmenį pasodino į tarnybinį automobilį ir kartu važiavo, jis maldavo, kad kaltinamieji jo nematytų. Privažiavę prie PC „Mandarinas“ rado galimai kaltinamuosius, anonimas juos nurodė, jie buvo sulaikyti. Nukentėjusysis atvažiavęs į vietą, kur buvo sulaikyti įtariamieji, nurodė, kad tai yra būtent tie asmenys. Negali detalizuoti, kas ir kiek mušė, žino, kad žmonių buvo daug, buvo ir merginos, ir vaikinai. Abu, liudytojas ir nukentėjusysis, nurodė kelis asmenis, kurie buvo sulaikyti prie PC „Mandarinas“. Neatsimena, ar nukentėjusysis skundėsi kokiais nors sumušimais. Buvo atvykusi greitoji pagalba, ar jį išvežė, ar ne, nepamena, reikia žiūrėti OVS pranešimą, ten detaliau turėtų būti surašyta. Dėl tarnybinio pranešimo paaiškino, kad tarnybinio surašymas yra formalumas, rašo jį kartu su porininku, tik pasirašo arba vienas, arba kitas asmuo. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad neturi jų kuo papildyti, viskas vyko taip kaip nurodyta. Įvykio vietoje, pagal policijos patruliavimo organizavimo aprašą jis (A. M.) privalėjo klausti kas, kokius smūgius ir kur sudavė, jeigu to nėra nurodyta tarnybiniame pranešime, dabar tikrai neatsimins. Ar nukentėjusysis su liudytoju buvo blaivūs, negali atsakyti, jeigu jų blaivumas nebuvo tikrinamas įvykio vietoje, reiškia buvo blaivūs. Buvo dar keli ekipažai, reikia ten žiūrėti, nes jie su liudytoju (anonimu) pagal karštus pėdsakus išvažiavo, o liudytojas su nukentėjusiuoju atvažiavo kitu automobiliu. Sulaikytų asmenų kondicija tikrinama OVS, ten sulaikytų asmenų girtumas ir buvo tikrinamas. Paaiškinimus dėl įvykių sulaikytieji davė trumpai, ar rišlia, ar nerišlia kalba, nesuprato. Svarbiausia, kad įtariamieji atitiko pagal požymius. Ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, kad 2020 m. gegužės 31 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. L., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų dalies gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pobūvių salėje vyksta muštynės. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko sumuštas vaikinas A. T., ant jo veido matėsi sumušimai ir kraujas. Vaikinas jiems paaiškino, kad su savo draugu G. B. buvo pas save pobūvių salėje, jį sumušė 2 vaikinai, kurie buvo su merginomis ir po muštynių iškart pasišalino. Tą patį patvirtino jo draugas G. Nukentėjęs jiems pasakė minėtų asmenų požymius ir kartu tarnybiniu automobiliu važiavo ieškoti įtariamųjų. Minėtus asmenis pamatė netoli PC „Mandarinas“, vaikinai buvo sulaikyti, o merginos ne. Vienas iš vaikinų prie jų prisipažino, kad mušėsi su nukentėjusiuoju, tai buvo T. R., o kitas vaikinas E. K. paaiškino, kad nemušė nukentėjusiojo, tačiau abu vaikinai buvo sulaikyti ir pristatyti į komisariatą, nes nukentėjęs turėjo pretenzijų abiem vaikinams. Nukentėjusiajam taip pat buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir suteikta pagalba (b. l. 27).
Liudytojas A. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 3 būrio vyriausiasis patrulis. Kaltinamųjų neprisimena. Atsimena įvykį (duomenys neskelbtini) pobūvių salėje. Gavo iškvietimą, kad prieš kelias minutes buvo sumuštas žmogus, o mušeikos pasišalino kažkur link „Mandarino“ pusės. Atvažiavo, surado sumuštą jaunuolį, jam buvo sumuštas veidas ir, jeigu neklysta, lūžusi nosis. Iš karto buvo iškviesta greitoji pagalba ir buvo suvažiavę keli mobilios kuopos ekipažai. Vienas ekipažas liko su nukentėjusiuoju, o jie pagal požymius nuvažiavo ieškoti mušeikų. Su jais buvo anonimas, jis nenorėjo, kad tie žmonės žinotų kas jis, bijojo ar kas, nežino. Jie su kolega jį pasodino pas save į tarnybinį automobilį, pasakė jam, kad, kai važiuos, pamatęs mušeikas, kad nurodytų jiems. Sakė, kad buvo kelių asmenų grupė, buvo vaikinai ir merginos. Nuvažiavus link „Mandarino“, atrodo, pastebėjo grupę asmenų, paklausė anonimo, ar čia jie, ir jis patvirtino, kad čia tie žmonės. Sustojo ir juos sulaikė, tada privažiavo kiti ekipažai su nukentėjusiuoju ir pats nukentėjusysis nurodė, kad čia tie asmenys. Neprisimena, ar nukentėjusysis nurodė, keliese jį mušė. Tikriausiai buvo pažymėjęs tai tarnybiniame pranešime, kurį rašė iš karto po įvykio, tuo metu gerai atsiminė. Patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad nukentėjusysis buvo nurodęs, jog jį sumušė du asmenys. Šiuo metu įvykio aplinkybių tiksliai neatsimena, tokių atvejų per dieną būna po 20. Kai sulaikė įtariamuosius (kelis vaikinus), jie buvo ganėtinai agresyvūs. Galbūt galima būtų iš automobilio Nr. 1931 pateikti vaizdo įrašą, jame užfiksuota, kad buvo daug pasakyta iš mušeikų pusės, buvo ir agresija. Ikiteisminio tyrimo metu A. L. kad 2020 m. gegužės 31 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. M., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų dalies gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pobūvių salėje įvyko muštynės. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko nukentėjęs pilietis, ardu A., kuris paaiškino, kad jo pobūvių salėje jį sumušė pilietis T. R. ir kitas vaikinas, vardu E. K., kurie kartu su ten buvusiomis merginomis pasišalino iki jiems atvažiuojant. Ant nukentėjusiojo veido matėsi sumušimai, kraujas. Nukentėjęs pasakė minėtų asmenų požymius ir kartu su jais tarnybiniu automobiliu išvažiavo ieškoti jų. Minėtus asmenis pamatė netoli PC „Mandarinas“, vaikinai buvo sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatą, tolimesniam aiškinimuisi (b. l. 30).
Liudytoja A. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad jai paskambino sūnus A. T. ir pranešė, kad jis yra sumuštas ir apžiūrimas ligoninėje. Tuo metu buvo savaitgalis, ji buvo kaime. Sekmadienio rytą ją iškvietė policijos inspektorius, nuėjo į pobūvių salę, priklausančią jos individualiai įmonei, apžiūrėjo ir rado sulaužytą stalą, sudaužytus indus, ties vartais buvo nulaužta lentelė – „neužstatyti vartų“, viduje ant grindų buvo daug kraujo. Labiausiai ją pritrenkė tai, kad sūnus buvo visas mėlynas. Sūnus pasakojo, kad jį pasikvietė G., su kuriuo jau ilgą laiką nesimatė. Su tuo G. buvo du žymiai vyresni nepažįstami žmonės, tinkantys jiems į tėvus. Jie nuėjo į jos įmonei priklausančias patalpas, vartai jau buvo uždaryti, sūnus neturėjo nuo vartų pultelio ir jie lipo tiesiog per vartus, o tie žmonės likę už tvoros buvo nepatenkinti, nenorėjo lipti, reikalavo atidaryti vartus, daužė. Sūnus išėjo juos sudrausminti, kad nelaužytų vartų, tada po kurio laiko jie perlipo per tuos vartus, įėjo į vidų, vienas asmuo laikė sūnų, o kitas daužė, taip jai pasakojo sūnus. Jeigu būtų vienas ant vieno ėję, tai galbūt ir sūnus būtų kurį paguldęs, o šiuo atveju, kadangi vienas jį laikė, sūnus buvo stipriai sumuštas. Jį sumušusių asmenų vardų sūnus nepasakė, tikriausiai neužfiksavo. Ten vyko grumtynės, sūnus gynėsi, buvo užverstas ant stalo, stalas buvo sulaužytas, sudaužyti indai. Jos sūnui smūgiavo tik į veidą, nes veidas buvo visas mėlynas, visas sudaužytas, buvo baisu žiūrėti. Sūnus nepasidavė, gynėsi, vyko grumtynės. Sūnus sakė, kad jam skauda visą kūną. Pati matė sužalojimus ant veido ir kitose vietose, sūnui buvo nuskelti dantys ir visas kūnas mėlynas. Pati sūnų vežė pas gydytojus, iki to įvykio pas sūnų jokių sužalojimų nebuvo. Sūnų sumušė šeštadienį, o sekmadienį ji su sūnumi bendravo, apie įvykį su sūnumi kalbėjo ir kitomis dienomis. Sūnus jai pasakojo tik apie G. ir su juo buvusius du asmenis. Ikiteisminio tyrimo metu A. T. parodė, kad ji yra A. T. motina ir apie naktį įvykusi įvykį ji nieko nežino. Ji yra pobūvių salės, kuri yra (duomenys neskelbtini), savininkė. 2020 m. gegužės 30 d., apie 7 val. ji išvyko į kaimą su nakvyne. 2020 m. gegužės 31 d., apie 01.44 val., kai ji miegojo, jai paskambino vyras V. T. ir pasakė, kad jam paskambino sūnus ir paprašė, kad jis jį paimtų iš ligoninės. Ji pasiūlė vyrui iškviesti taksi, nes vyras taip pat nebuvo namuose, o buvo sode, dėl to vyrui taip pat buvo toli važiuoti. Tada kažkur 3 val. jai paskambino sūnus ir pasakė, kad jeigu ji važiuos į pobūvių salę, nieko neliestų ir kai ji sūnaus paklausė, kas atsitiko, šis pasakė, kad papasakos vėliau. Tada iš ryto jai paskambino policijos pareigūnas ir ji nuvyko į (duomenys neskelbtini). Kai su pareigūnu užėjo į vidų, ji pamatė sudaužytą vazą ir sulaužytą stalą. Bet dėl apgadinto turto pretenzijų neturi ir pareiškimo nerašys (b. l. 43).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2020 m. gegužės 31 d., 00.05 val. Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, jog (duomenys neskelbtini), pobūvių salėje vyksta muštynės, mušasi apie 6 žmonės. Visi pažįstami. Vaikinui, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kruvinas veidas. Pranešė vaikinas kuris buvo kartu, tačiau kilus muštynėms pasišalino (prisistatė G.), nelaukia (b. l. 6).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyriausiojo patrulio A. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. gegužės 31 d., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. M., apie 00.08 val., iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pobūvių salėje vyksta muštynės. Atvykus nurodytu adresu juos (pareigūnus) pasitiko sumuštas pranešėjas A. T. (buvo veido sumušimai), kuris paaiškino, kad jis su savo draugu G. B. buvo pas save pobūvių salėje, tada atėjo du nepažįstami jaunuoliai ir pradėjo A. T. daužyti. Muštynių metu apdaužė pobūvių salės interjerą, žala nežinoma. Sumušę A. T. tie du vaikinai pasišalino su 3 panelėmis link (duomenys neskelbtini). Jie (pareigūnai) dirbdami pagal požymius, kartu su ekipažais V1942 ir V1921 ties PC „Mandarina“ aptiko panašią kompaniją, kurią atpažino sumuštas vaikinas ir paaiškino, kad jį mušė sulaikyti jaunuoliai, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo T. R. ir E. K.. T. R. jų akivaizdoje prisipažino, kad mušė A. T. ir teigė, kad E. K. nieko nemušė, tačiau pats nukentėjusysis paaiškino, kad ji mušė abu jaunuoliai. Atvykusi GMP0882 įtarė, kad vaikinui galimai yra įtrūkusi galvos kaukolė ir sulaužyta nosis. G. B. paleistas namo, paimti asmens duomenys ir paaiškinta, kad galimai su juo susisieks tyrėjai. Faktinis asmenų sulaikymo laikas 00.20 val. (b. l. 25).
A. T. 2020 m. gegužės 31 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2020 m. gegužės 31 d. apie 00.000 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, pobūvių salėje du jam nepažįstami asmenys pradėjo gadinti pobūvių salės inventorių, jiems pasakius žodinę pastabą kitų žmonių akivaizdoje, jie pradėjo jį mušti, tai yra trenkė jam į nosį, jam parkritus pradėjo spardyti kojomis. Jis atsistojo, nubėgo toliau, bandė atsitverti durimis, bet tie asmenys pribėgo prie manęs, pargriovė mane ant žemės ir pradėjo jį spardyti kojomis, taip jam sukeldami fizinį skausmą (b. l. 4).
Įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – pobūvio salė, adresu (duomenys neskelbtini). Pravažiavimas į minėtą vietą yra pro (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namą vedantį keliuką. Pobūvio salės teritorija yra aptverta ir yra baltos spalvos vartai, kurie apžiūros metų atidaryti, ant vartų yra baltos spalvos lentelė su užrašu „Prašome neužstatyti vartų“. Patekus į vidų dešinėje pusėje yra laiptai, kurie veda į pastato vidų. Nusileidus laiptais kairėje pusėje yra metalinės durys, kurios apžiūros metų uždarytos, bet neužrakintos. Užėjus į vidų patenkama į foje, ant grindų matosi tuščias stiklinis butelis ir kitos tyrimui neturinčios reikšmės šiukšlės. Dešinėje foje pusėje yra praėjimas į patalpas, kur yra baseinas ir pirtis. Kairėje pusėje matosi tuščias stiklinis šaldytuvas. Prie šaldytuvo yra juodos spalvos prekystalis, ant kurio stovi audio aparatas ir tuščios skardinės. Taip pat foje kairėje pusėje yra koridorius, kuris veda į pobūvių salę, kur ant grindų matosi stiklo šukės. Salės kairėje pusėje yra tamsiai rudos spalvos stalas kuris yra sulaužytas. Stalo kairėje pusėje yra stiklinis tuščias šaldytuvas. Įvykio vietoje neįrengtos vaizdo stebėjimo kameros (b. l. 10-16).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1458/2020 (01) nurodyta, kad A. T. buvo nustatyti kūno sužalojimai: odos, gleivinės ir poodinės kraujosruvos bei odos ir gleivinės nubrozdinimai galvos ir kaklo srityje, poodinės kraujosruvos krūtinėje, pilve ir juosmenyje, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos abiejose rankose ir kojose. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais) ir/ar paviršiumi (paviršiais). Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. gegužės 31 d. Sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 39-40).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2020 m. gegužės 31 d., 01.09 val. T. R. buvo nustatytas 2,02 promilių girtumas (b. l. 91).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2020 m. gegužės 31 d., 01.15 val. E. K. buvo nustatytas 1,80 promilių girtumas (b. l. 128).
Dėl kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimo.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Byloje nustatyta, kad 2020 m. gegužės 31 d. apie 00.08 val. (duomenys neskelbtini) buvo sumuštas A. T.. Nukentėjusysis nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad jį mušė abu kaltinamieji. Tai užfiksuota ir jo protokole-pareiškime. T. R. patvirtino, jog konflikto su A. T. metu jį mušė, tuo tarpu E. K. savo kaltę neigė. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma abiejų kaltinamųjų kaltę dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina.
Teismo posėdyje T. R. neneigė, kad mušė nukentėjusįjį, tačiau tvirtino, jog smurtinius veiksmus išprovokavo pats A. T.. Pasak T. R., nukentėjusysis su juo kalbėjo nepagarbiai, buvo pastvėręs už striukės, visų aplinkybių gerai neprisiminė dėl įvykio metu buvusio girtumo, tačiau patvirtino, kad keletą kartų A. T. tikrai sudavė, tikslaus smūgių skaičiaus pasakyti negalėjo, bet nurodė, kad mušant nukentėjusysis galėjo gulėti ir ant grindų. Tai, jog T. R. mušė A. T. parodė iš esmės visi byloje apklausti asmenys. Nukentėjusysis parodė, kad T. R. jį mušė patalpų viduje, rankomis ir kojomis, norėdamas nuo jo pabėgti, bandė užsirakinti kitose patalpose, tačiau nepavyko ir T. R. mušė toliau. Šis kaltinamasis sudavė jam daug smūgių į veidą, atrodo, buvo sudavęs į kairę akį, krūtinę, kojas, rankas, visur. Smūgių buvo apie 23-30. Daugiausia mušė rankomis, bet spardė ir kojomis, kai pasigavęs pargriovė ant žemės. Kaltinamasis E. K. taip pat parodė, jog T. R. mušė A. T.. Teigė, jog matė, kaip nukentėjusysis susistumdė su T. R., matė kelis T. R. smūgius rankomis, gal daugiau. Smūgiai buvo suduoti į krūtinę, rankų šonus ties petimi. Matė, kaip T. R. spardė ir stumdė nukentėjusįjį. Liudytojas G. B. parodė, kad matė, kaip T. R. spardė gulintį A. T. į pilvą, kaip mušė rankomis. Tada jis išsigandęs išbėgo į lauką kviesti policiją ir kitų T. R. veiksmų nematė. Nežiūrint į tai, juos atskleidžia kitų, kartu su A. T. buvusių asmenų parodymai. G. S. parodė, kad matė, kaip T. R. patalpų viduje „daužė“, spardė A. T.. Matė 3-4 smūgius, tikslaus smūgių skaičiaus pasakyti negalėjo, nes mušantis jie judėjo per patalpas. Iš čia seka, kad visų suduotų smūgių S. S. galėjo ir nepamatyti. I. K. parodė mačiusi, kaip T. R. mušė A. T. patalpų viduje, pradėjo muštis tik užėjus, prie laiptų. Nurodė, kad kažkas trenkėsi į stalą, kažkas sudužo, kažkas griuvo, perėjo į kitą kambarį ir ten toliau mušėsi. Konkrečių smūgių neprisimena, ji bandė juos išskirti. A. N. parodė, kad T. R. užpuolė nukentėjusįjį, spardė į galvą, į šonus, per kojas, visas kūno vietas. S. S. parodė, kad girdėjo, kaip kažkas rėkavo dėl vartų, tada į patalpą įbėgo A. T., o paskui jį T. R., jie nubėgo į kitas patalpas. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad paskui nukentėjusįjį įbėgęs T. R. pradėjo A. T. mušti. L. Ž. patvirtino, kad lauke vyko konfliktas dėl vartų, po to, būdamas patalpų viduje, matė kaip įbėgo nukentėjusysis, o paskui jį T. R., kuris jo akivaizdoje vieną kartą sudavė A. T.. Policijos pareigūnai teismo posėdyje parodė, kad T. R. sulaikymo metu jis pripažino, kad mušė A. T., tai nurodyta ir pareigūno A. L. tarnybiniame pranešime. Specialisto išvadoje nustatyta eilė galvos ir kaklo sužalojimų, sužalojimai krūtinėje, pilve ir juosmens srityje, rankų ir kojų sužalojimai, kurie įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šie aptarti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų parodymai patvirtina, jog T. R. 2020 m. gegužės 31 d. mušė A. T. į įvairias kūno vietas, sudavė smūgius tiek rankomis tiek kojomis. Specialisto išvada patvirtina, kad suduota buvo daug daugiau, nei 2-3 smūgiai, kaip teigė kaltinamasis, ir labiau sutampa su A. T. parodymais, jog T. R. sudavė 23-30 smūgių į įvairias kūno vietas. Tokie T. R. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, todėl kvalifikuoti teisingai.
Iš nukentėjusiojo, E. K. ir liudytojų G. B., G. S. bei A. N. parodymų seka, kad 2020 m. gegužės 31 d. konfliktas vyko ne tik tarp A. T. ir T. R., bet ir tarp E. K.. A. T. nuosekliai parodė, kad prie vartų davė pastabą T. R. ir E. K. dėl vartų daužymo. Liudytojas G. B. parodė, kad T. R. ir E. K. spardė vartus, todėl A. T. juos sudrausmino, davė pastabas, tačiau neįžeidinėjo. A. N. parodė, kad jai L. Ž. sakė, jog A. T. pykstasi su T. R. ir E. K. dėl tvoros. G. S. parodė, kad girdėjo kaip T. R., A. T. ir E. K. rėkė vienas ant kito, kad A. T. kabinėjosi prie jos ir kitų, jo elgesys buvo iššaukiantis, sakė, kad jie „neprimyžtų“, kalbėjo žargonu su pasikėlimu, kieme sakė neplėšti tvoros kampų, tačiau tai nebuvo prašymas elgtis atsargiai, o emocingas pasakymas. I. K. parodė, kad girdėjo, kaip A. T. T. R. sakė „kam tu tuos vartus judini?“, pasakymas buvo nemalonus, kabinėjosi, bandė aiškinti, kaip reikia naudotis tualetu. Nors T. R. nurodė, kad nežino, kur šio konflikto metu buvo E. K., o I. K. teigė, kad jis buvo patalpų viduje, paties E. K. parodymai liudija, jog visus aukščiau nurodytus nukentėjusiojo pasakymus jis girdėjo tiesiogiai ir taip pat dalyvavo lauke vykusiame konflikte. E. K. parodė, kad būnant prie vartų A. T. pradėjo aiškinti, kaip jiems elgtis, merginų atžvilgiu negražiai kalbėjo, sakė necenzūrinius žodžius, provokavo konfliktą, „draskė akis“, rėkė dėl vartų, sakė, kad jie laužė vartus, ženklą, per metalą garsiai tuksena, sakė, kad jie „neapmyžtų“ kampų, kad nesulaužytų tualeto. Visi su juo pykosi. Pastarieji E. K. parodymai atskleidžia ne tik nukentėjusiojo elgesį vakaro pradžioje, bet ir paties kaltinamojo požiūrį į tai, akivaizdu, kad jis buvo susinervinęs dėl girdimų priekaištų, o jiems tęsiantis, tai galėjo išprovokuoti jo smurtinį elgesį. Juo labiau, kad pasak nukentėjusiojo E. K. jam sudavė po žodžių „kaip tu man nusibodai“.
Tiesiogiai E. K. suduotą smūgį nukentėjusiajam matė ir teismui patvirtino G. B., liudytoja A. N. nurodė apie tai sužinojusi iš L. Ž.. I. K., E. K. ir T. R. draugė G. S. parodė, kad fizinis smurtas prasidėjo jai už nugaros ir kas sudavė pirmą smūgį nematė, E. K., T. R. ir I. K. tuo metu jai buvo taip pat už nugaros. Liudytoja I. K. tvirtino visiškai priešingai, nei nukentėjusysis bei liudytojai G. B. ir A. N. – kad E. K. konflikto metu net nebuvo šalia A. T. ir jam nesudavė nė vieno smūgio. I. K. parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi pastaroji yra E. K. artima draugė, todėl suinteresuota padėti pastarajam išvengti atsakomybės, be to, kaip matyti iš jos parodymų, visą laiką prie nukentėjusiojo nestovėjo, buvo užėjusi ir į patalpos vidų, todėl galėjo nepastebėti visų E. K. veiksmų, tuo tarpu A. T. parodymai sutampa su liudytojų G. B. ir A. N. parodymais, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti.
Teisme A. T. parodė, kad jam rūkant tarpduryje į pobūvių salę nei iš šio, nei iš to keikdamasis pribėgo E. K. ir staigiai trenkė galva į nosį. Ikiteisminio tyrimo metu A. T. parodė, kad prie įėjimo į pobūvių salę jis sustojo su T. R. ir G. B. parūkyti, po kelių minučių atėjo kitas vaikinas, kurio duomenų nežino (E. K.), pasakė „kaip tu man nusibodai“ ir vieną kartą kumščiu trenkė jam į nosį. Šie nukentėjusiojo parodymai esminėse aplinkybėse (dėl paties smūgio sudavimo fakto) sutampa, neatitikimas dėl smūgio sudavimo būdo – galva, ar kumščiu gali būti paaiškinamas pakankamai ilgo laiko tarpu praėjimu, dėl ko įvykio aplinkybės nukentėjusiojo atmintyje galėjo išsikreipti, taip pat paties smūgio netikėtumas, kurio metu A. T. galėjo ir neužfiksuoti, kaip tiksliai jis buvo suduotas. Bet kuriuo atveju, tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu A. T. kategoriškai parodė, jog pirmą smūgį jam sudavė būtent E. K.. Ši jo parodymų dalis atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Faktą, jog nukentėjusiajam pirmą smūgį sudavė E. K., patvirtino ir liudytojas G. B.. Nors teisme liudytojas parodymus davė gana vangiai, kas gali būti paaiškinama tuo, kad yra tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo E. K. draugas ir jų abiejų akivaizdoje galėjo siekti sumenkinti tiek vieno, tiek kito veiksmų įtaką kilusioms pasekmėms, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnui jo duoti parodymai yra konkretūs ir aiškūs, liudytojas teisme juos patvirtino ir prašė jais vadovautis. G. B. teisme parodė, kad neatsimena, kas sudavė A. T. pirmą smūgį, atrodo, E., jis girdėjo, kad pirmą smūgį sudavė E. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tarp nukentėjusiojo ir T. R. vykstančio žodinio konflikto dėl tvoros metu, vaikinas, vardu „E.“, be jokios priežasties trenkė kumščiu A. T. į galvos sritį. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas kategoriškai patvirtino matęs E. K. suduotą smūgį. Liudytoja A. N. teisme parodė, kad lauke vykusio konflikto tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo nematė, kadangi tuo metu pati buvo patalpoje, tačiau L. Ž. tuo metu buvo nuėjęs prie kaltinamųjų ir I. K., o grįžęs jai pasakė, kad E. trenkė į veidą nukentėjusiajam. Teigė, kad L. Ž. smūgį matė ir jai pasakė. Analogiškas aplinkybes liudytoja buvo nurodžiusi ir ikiteisminio tyrimo metu, t. y. parodė, kad A. T. pradėjo konfliktuoti su E. K. ir T. R., L. Ž. nuėjo pažiūrėti, kas vyksta prie durų, nes visi kiti ten buvo ir konfliktavo. Liudytojas G. B. parodė, kad E. K. smūgį L. Ž. galėjo matyti, tai patvirtino ir nukentėjusysis A. T.. Kaip seka iš liudytojų S. S. ir A. N. parodymų, įėjusios į patalpas kurį laiką jos buvo atskirai nuo L. Ž., S. S. teigė norėjusi aprodyti A. N. patalpas, kadangi ten buvo jau ne pirmą kartą. Triukšmą ties durimis išgirdo maždaug po 2 min. Taigi, per šį laiką L. Ž. turėjo galimybę pamatyti E. K. smūgį nukentėjusiajam ir apie tai vėliau papasakoti A. N.. Nors L. Ž. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu tvirtino nematęs smūgio sudavimo, jo draugė S. S. priešingai, nei A. N. teigė negirdėjusi, kaip L. Ž. pasakojo apie E. K. smūgį, tačiau, pasak S. S., ji vakaro metu buvo pakankamai daug išgėrusi, todėl galėjo tiesiog neišgirsti ar nesureaguoti į L. Ž. pasakymą. Tuo tarpu L. Ž. parodymai, jog jis nematė E. K. smūgio, prieštarauja nuosekliems A. N., A. T. bei G. B. parodymams, todėl šia L. Ž. parodymų dalimi teismas abejoja. L. Ž. artimai draugauja su S. S., kuri yra E. K. artimos draugės I. K. draugė, atitinkamai, tiek S. S., tiek ir L. Ž. gali turėti suinteresuotumą padėti išvengti E. K. atsakomybės. Šių liudytojų parodymais teismas vadovaujasi tik tiek, kiek jie atitinka kitus tarpusavyje sutampančius byloje surinktus įrodymus.
Be A. T., G. B. ir A. N. parodymų tai, jog A. T. mušė ne vien T. R., patvirtina ir liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymai, A. L. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys. Policijos pareigūnas A. M. parodė, jog įvykio vietoje A. T. teigė, jog jį mušė du vaikinai, tą patvirtino ir nukentėjusiojo draugas G. Asmenų sulaikymo metu T. R. pripažino mušęs nukentėjusįjį, o E. K. neigė. Liudytojas A. L. parodė, kad nukentėjusysis įvykio vietoje įvardijo du jį mušusius asmenis – T. R. ir E. K.. Teisme abu pareigūnai parodė, kad kartu su jais kaltinamųjų ieškoti link PC „Mandarino“ važiavo anonimu norėjęs išlikti asmuo, kad būtent jis nurodė mušusius asmenis, o vėliau atvažiavęs nukentėjusysis atpažino E. K. ir T. R.. Tai, jog A. T. mušė abu kaltinamieji užfiksuota ir nukentėjusiojo protokole-pareiškime. Taigi, policijos pareigūnų parodymai, tarnybiniame pranešime ir nukentėjusiojo protokole-pareiškime užfiksuoti duomenys sutampa su nukentėjusiojo ir liudytojų G. B. bei A. N. parodymais, kurie tarpusavyje taip pat vienas kitą atitinka ir papildo. Prieš apklausas, priešingai nei kaltinamieji, šie asmenys buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl jų parodymais abejoti teismas neturi pagrindo, juo labiau, kad jų nepaneigia ir kitų apklaustų asmenų parodymai.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, laikytina nustatyta, kad E. K. 2020 m. gegužės 31 d., apie 00.08 val., (duomenys neskelbtini), pobūvių salėje, kaip ir T. R. mušė nukentėjusįjį A. T., suduodamas jam vieną smūgį į galvos sritį. Konkrečiai smūgio vietos nustatyti nėra galimybės, A. T. teigė, jog smūgis buvo į nosį, po to jam iš nosies bėgo kraujas, G. B. nurodė, jog suduota į galvos sritį. Specialisto išvadoje nustatyta eilė sužalojimų galvos srityje - kaktos, nosies akiduobės apatinės lūpos, pakaušio srityje, tačiau visi šie sužalojimai vertinti kaip nežymūs, atitinkamai darytina išvada, jog ir E. K. suduotas smūgis nežymiai sutrikdė A. T. sveikatą, todėl E. K. veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.
Kaltinamajame akte taip pat pagrįstai inkriminuotas bendrininkavimo požymis, nurodant, jog kaltinamieji kartu mušė A. T., o pasekmės – nežymus sveikatos sutrikdymas kilo dėl abiejų kaltinamųjų veiksmų. Nors iš įvykių sekos matyti, kad pirmasis smūgį A. T. sudavė E. K., o T. R. nusikalstami veiksmai sekė paskiau, be to, nė vienas iš kaltinamųjų neparodė, jog buvo tarpusavyje susitarę mušti A. T., tačiau toks susitarimas nebūtinai turi būti išreiškiamas žodžiu, susitarti galima ir pradėjus daryti nusikalstamą veiką. Pritarimas kito bendrininko veiksmams gali būti išreiškiamas konkliudentiniais veiksmais, kurie šiuo atveju, E. K. sudavus pirmą smūgį, buvo iš karto po to sekę T. R. smurtiniai veiksmai. E. K. neabejotinai, kaip ir visi kiti pobūvių salėje buvę asmenys matė, kaip T. R. mušė A. T. ir pritarė tokiems veiksmams. Kaip matyti iš G. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų, I. K. kurį laiką turėjo laikyti E. K., nes jis kartu su T. R. norėjo toliau mušti A. T., tokiu būdu išreikšdamas pritarimą pastarojo veiksmams. Nors E. K. teisme tvirtino, kad būtent jis visus išskyrė, tačiau tokių jo parodymų niekas nepatvirtino. A. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kol T. R. jį mušė, merginos bandė juos išskirti, tačiau nei vienai iš jų to padaryti nepavyko, teisme jis papildomai nurodė, kad tik kai po kiek laiko T. R. nurimo ir nustojo jį mušti, E. K. padėjo juos išskirti, T. R. nuo jo atskyrė kažkuri iš panelių. I. K. ir G. S. parodė, kad jos abi skyrė T. R. nuo nukentėjusiojo, kur tuo metu buvo E. K. nežino. Taigi, akivaizdu, kad E. K. nesiėmė jokių veiksmų nutraukti T. R. tęsiamą nusikalstamą veiką ir užkirsti kelią vis sunkesnių padarinių kilimui, laukė, kol mušimas baigėsi, o po to kartu su T. R. pasišalino iš įvykio vietos dar iki atvykstant policijos pareigūnams. Tokie kaltinamųjų veiksmai rodo jų veiksmų bendrumą, todėl bendrininkavimas jiems inkriminuotas pagrįstai.
Dėl skirtinų bausmių.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininkų kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis, nesunkus smurtinis nusikaltimas, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų kilo realios pasekmės – nežymiai buvo sutrikdyta asmens sveikata. T. R. atsakomybę lengvinta tai, kad jis kaltę pripažino ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). E. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors kaltinamieji bei liudytojai I. K., G. S. ir L. Ž., t. y. vienos kompanijos nariai, teisme tvirtino, jog A. T. elgesys buvo provokuojantis, tačiau iš jų parodymų matyti, kad nukentėjusysis davė pastabas dėl triukšmavimo ir vartų daužymo bei įspėjo dėl bendros tvarkos patalpų viduje. G. S. nurodė, kad nukentėjusiojo žodžiai nuskambėjo emocingai, pasak I. K. ir L. Ž. – nemaloniai, tačiau konkrečių juos įžeidžiančių žodžių apklausti asmenys neįvardijo. Pasak liudytojo G. B., A. T. išsakytos pastabos buvo susijusios su teritorijos apsauga, įžeidžiančių žodžių tikrai nebuvo. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo pastabos pas jį atvykusiems asmenims, kad ir kokia forma išsakytos, buvo logiškos, kadangi tai buvo nakties metas ir svetimas turtas, kurį A. T. siekė išsaugoti. Duomenų, kad nukentėjusysis įžeidinėjo atvykusiuosius ar smurtavo prieš juos byloje nėra, todėl teismas neįžvelgia pagrindo pripažinti A. T. elgesį provokuojančiu BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to, nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebuvo atskirai įvardinta kaltinamajame akte bei prokurorė apie ją baigiamosiose kalbose neužsiminė, tačiau ji nurodyta aprašant abiejų kaltinamųjų nusikalstamą veiką, todėl nelaikytina siurprizine. Be to, kaltinamojo T. R. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaip matyti iš kaltinamojo akto, T. R. atžvilgiu 2019 m. lapkričio 28 d. buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, t. y. nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo teistas už tyčinę nusikalstamą veiką ir teistumas nebuvo pasibaigęs (BK 27 straipsnio 1 dalis). Nors recidyvas kaltinamajame akte T. R. nėra nurodytas prie atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau ankstesni kaltinamojo teistumai nurodyti, taigi jam žinomi. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (kasacinė nutartis 2K-304-648/2019). Skiriant bausmę atskirai įvertinama ir kiekvieno iš kaltinamųjų asmenybė.
E. K. teisiamas 6 kartą, ankstesni teistumai susiję ir su kūno sužalojimu bei viešosios tvarkos sutrikdymu, t. y. iš esmės analogiško pobūdžio. Paskutinį kartą teistas 2020 m. birželio 2 d., šią nusikalstamą veiką padarė teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti pastarojo nuosprendžio (t. 1, b. l. 132-134). Visa tai didina kaltinamojo pavojingumą. E. K. eilę kartų baustas už administracinius nusižengimus, informacijos apie skirtų baudų sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 135-141), dirba (vykdo individualią veiklą) (t. 1, b. l. 142), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Atsižvelgiant į tai, kad E. K. šiuo metu yra dirbantis, švelniausia BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai, gali būti sunkiai įgyvendinama, be to, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, ja sukeltas pasekmes ir tai, jog teisiamas nebe pirmą kartą, ankstesnių nusikalstamų veikų pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju švelniausia bausmė E. K. būtų nepakankama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Kita vertus, skirti griežčiausias sankcijoje numatytas bausmes – areštą ar laisvės atėmimą, taip pat nėra teisinio pagrindo, kadangi E. K. vaidmuo buvo daug mažesnio intensyvumo, ankstesniu nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmė jam paskirta už visiškai kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką, teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu teismo nustatytų įpareigojimų ir probacijos reikalavimų E. K. nepažeidė, kas rodo, jog, vis tik, deda pastangas keisti gyvenimo būdą ir geba laikytis nustatytų įpareigojimų. Esant nurodytoms aplinkybėms, E. K. skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis, atsižvelgiant į tai, kad nustatyta dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kitas aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytinas didesnis už šios bausmės vidurkį – 1 metai 6 mėnesiai.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis) ir paskiriant galutinę 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė dar iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžio priėmimo, jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta, tai, kad jis geba laikytis teismo nustatytų įpareigojimų ir nepažeidžia probacijos metu keliamų reikalavimų, taip pat atsižvelgiant į aukščiau aptartus asmenį charakterizuojančius duomenis, E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų laikotarpiui (BK 75 straipsnio 1 dalis, 2017 m. spalio 6 d. redakcija). Siekiant apriboti kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti, jam skirtini su 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžiu suderinti įpareigojimai: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba mokytis, netekus darbo be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 4) per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiojo A. T. (BK 75 straipsnio 2 dalies 1, 5, 7, 10 punktai).
Ikiteisminio tyrimo metu E. K. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2020 m. gegužės 31 d., 00.20 val. iki 2020 m. gegužės 31 d., 14.23 val., t. y. vieną dieną (t. 1, b. l. 107, 119), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į galutinę subendrintą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Į galutinę bausmę taip pat įskaitytini pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nuosprendį įskaityti laikotarpiai (BK 63 straipsnio 9 dalis).
T. R. teisiamas 8 kartą, ankstesni teistumai susiję ir su kūno sužalojimu bei viešosios tvarkos sutrikdymu, t. y. iš esmės analogiško pobūdžio. Paskutinį kartą teistas 2019 m. lapkričio 28 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, šią nusikalstamą veiką padarė laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu (t. 1, b. l. 95-100). Visa tai didina kaltinamojo pavojingumą. Baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2019 m. liepos 9 d., informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 102-106), dirba (vykdo individualią veiklą) (t. 1, b. l. 106), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Atsižvelgiant į tai, kad T. R. šiuo metu yra dirbantis, švelniausia BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai, gali būti sunkiai įgyvendinama, be to, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, ja sukeltas pasekmes, kaltinamojo veiksmų intensyvumą bei tai, jog teisiamas nebe pirmą kartą ir ankstesnių nusikalstamų veikų pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju švelniausia bausmė T. R. būtų nepakankama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Kita vertus, skirti griežčiausias sankcijoje numatytas bausmes – areštą ar laisvės atėmimą, taip pat nėra teisinio pagrindo. Duodamas parodymus teisme T. R. neigiamai vertino savo veiksmus, nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės neneigė ir bendradarbiavo, nurodė, kad neseniai išklausė visas ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtas programas, įskaitant elgesį keičiančią programą, padarė išvadas, šiuo metu nevartoja alkoholio. Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis 2020 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjamas probacijos tarnybos teikimas (Nr. T-1218-992/2020) dėl T. R. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą. Teismas teikimą tenkinti atsisakė konstatavęs, jog vieninteliai neabejotini teismo nuosprendžiu nustatytų įpareigojimų pažeidimai buvo 2020 m. gegužės 31 d., t. y. susiję su nagrinėjama byla, teismo nutartyje papildomai nurodyta, kad T. R. iš tiesų nuo 2020 m. birželio 5 d. pradėjo vykdyti individualią veiklą, iš teikimo nagrinėjimo metu teismui pateikto bausmės vykdymo priežiūros plano matyti, jog T. R. tęsia dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu administracine tvarka nebaustas, t. y. toliau teigiama linkme koreguoja savo elgesį. Pakartotinai probacijos tarnyba su teikimu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu į teismą nesikreipė. Išdėstyti argumentai rodo, jog kaltinamasis iš tiesų deda pastangas keisti gyvenimo būdą ir geba laikytis nustatytų įpareigojimų, todėl T. R. skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis, atsižvelgiant į nustatytas tris atsakomybę sunkinančias ir vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitas aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei itin aktyvius kaltinamojo veiksmus nustatytinas didesnis už šios bausmės vidurkį – 1 metai 8 mėnesiai.
Siekiant apriboti kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti, jam skirtini BK 48 straipsnio 6 dalyje (2018 m. spalio 1 d. redakcija) nustatyti įpareigojimai: 1) visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 2) visą bausmės laikotarpį dirbti arba mokytis, netekus darbo be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiojo A. T. (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktai, 7 dalis).
Ikiteisminio tyrimo metu T. R. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2020 m. gegužės 31 d., 00.20 val. iki 2020 m. gegužės 31 d., 13.46 val., t. y. vieną dieną (t. 1, b. l. 74, 86), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į galutinę subendrintą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamiesiems ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (t. 1, b. l. 84, 117) – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintinos.
Dėl civilinio ieškinio.
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 241,10 EUR žalą dėl nukentėjusiojo gydymo, pateikti patirtą žalą patvirtinantys dokumentai. Papildomai civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 19- 21, 148). Byloje neginčytinai nustatyta, jog padaryta žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais sutrikdant nukentėjusiojo sveikatą, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš abiejų kaltinamųjų civilinio ieškovo naudai priteisiant 241,10 EUR turtinei žalai atlyginti. Turtinė žala iš kaltinamųjų priteisinta solidariai, kadangi iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, jog didžioji paslaugų dalis susijusi su galvos srityje buvusiais sužalojimais, kuriuos padarė abu kaltinamieji.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir E. K. paskirti galutinę 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nuosprendį įskaitytus laikotarpius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 5, 7, 10 punktais, E. K. paskirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metų laikotarpiui, paskirti šiuos įpareigojimus:
1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba mokytis, netekus darbo be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
2) 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
3) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi;
4) per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiojo A. T..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, E. K. į bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 31 d., 00.20 val. iki 2020 m. gegužės 31 d., 14.23 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
T. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktais, 7 dalimi, T. R. paskirti šiuos įpareigojimus:
1) visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi;
2) visą bausmės laikotarpį dirbti arba mokytis, netekus darbo be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
3) per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiojo A. T..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, T. R. į bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 31 d., 00.20 val. iki 2020 m. gegužės 31 d., 13.46 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
E. K. ir T. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti solidariai iš E. K. ir T. R. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 241,10 EUR turtinę žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.