Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. V. ir E. V. ieškinį atsakovui B. M. dėl iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos CPK 130 straipsnis). Ieškovai ieškinyje pateikė prašymą, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės. Atsakovas 2013-09-17 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pardavė ieškovas žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), kuris vėliau padalintas į du atskirus žemės sklypus – 0,15 ha žemės sklypą, unikalus Nr(duomenys neskelbtini) ir į 2,06 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini). Ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-09-17 pirkimo- pardavimo sutarties Nr. LM-2304 pagrindu, kurio kadastriniai matavimai įregistruoti nuo 2014-12-10, 2014-11-17 Nacionalinės žemės tarnybos Teritorinio skyriaus (toliau – NŽT) įsakymu. 2015-04-02 nutrauktas elektros energijos tiekimas, nes paaiškėjo, jog elektra naudojamasi neteisėtai atsakovo, kuris nėra pastatų (duomenys neskelbtini) savininkas. Atsakovas pradėjo teisminius procesus dėl 2013-09-17 pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tačiau 2016-11-18 Klaipėdos rajono apylinkės teismas (dabar Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai) civilinėje byloje Nr. 2-96-904/2016 sprendimu atsakovo ieškinį atmetė, 2017-05-22 Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-664-538/2017 nutartimi atsakovo apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti 2016-11-18 sprendimą, kasacinis skundas 2017-08-03 Lietuvos Aukščiausiajame Teisme atsisakytas priimti.

Ieškovai nurodė, kad atsakovui buvo leidę naudotis 0,15 ha žemės sklypu, unikalus Nr. 4400-3146-1000, tačiau atsakovo elgesys nepriimtinas, trukdo ieškovams naudotis jiems priklausančiu turtu, gadina jų turtą, girtauja, todėl prašytas geruoju išsikeldinti, 2018-06-11 antstolė V. Daugirdienė surašė aktą, kuriam nurodė, jog atsakovas nepriėmė 2018-06-01 įspėjimo išsikeldinti iš jam nepriklausančio nekilnojamojo turto. 2019-11-08 atsakovas pakartotinai įspėtas išsikeldinti, tačiau į raginimus nereaguoja.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį savo daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Savininkas savo teises gali ginti ir reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis). Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, jog jis yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės yra pažeistos.

Šiuo atveju ieškovai pareiškė negatorinį ieškinį, reikalaudami iškeldinti atsakovą iš ieškovams priklausančio nekilnojamojo turto ir tokiu būdu pašalinant kliūtis ieškovams naudotis jiems priklausančiu nekilnojamuoju daiktu.

Nekilnojamojo turto registre ginčo turto nuosavybės teisė yra įregistruota ieškovų vardu, byloje nėra duomenų, kad tarp ieškovų ir atsakovo yra susiklostę kokie nors teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovas turėtų teisinį pagrindą naudotis ginčo nekilnojamuoju turtu. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovas netesiėtai naudojasi ieškovams priklausančiu žemės sklypu, jo veiksmai pažeidžia savininko teises naudotis savo turtu, todėl ieškinio reikalavimas yra pagrįstas ir tenkinamas.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Ieškovai už ieškinį sumokėjo 38,00 Eur žyminį mokestį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovą B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visais jam priklausančiais kilnojamais daiktais iš ieškovams A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esančių statinių, adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo B. M. 38,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) ieškovų A. V. ir E. V., naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovai per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.