Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. D. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Anot pareiškėjo, faktą, kad pareiškėjas yra P. T. (taip pat žinomas kaip F. I. T.) anūkas, patvirtina: 1) pareiškėjo gimimo liudijimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas yra L. T. sūnus; 2) pareiškėjo tėvo gimimo liudijimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo tėvas L. T. yra P. T. sūnus; 3) pareiškėjo senelio pranešimas apie mirtį, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo senelis P. T. gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvoje; taip pat nurodoma, jog pareiškėjo tėvas L. T. yra P. T. (pareiškėjo senelio) sūnus; pareiškėjo senelio P. T. tėvai yra L. T. ir S. T. Pareiškėjo teigimu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas tam, kad pareiškėjas galėtų atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

7. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444-445 straipsniai).

9. Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jei nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai.

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009).

11. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad pareiškėjas yra P. T. (taip pat žinomas kaip F. I. T.) anūkas. Šias aplinkybes patvirtina: 1) Keiptaune, Pietų Afrikos Respublikoje, išduotas pareiškėjo R. D. T. gimimo liudijimas, kuriame įrašyta, kad pareiškėjo tėvas yra L. T.; 2) Randburge, Pietų Afrikos Respublikoje, išduotas pareiškėjo tėvo L. T. gimimo liudijimas, kuriame įrašyta, kad L. T. yra P. T. sūnus, jo gimimo metu ((duomenys neskelbtini) P. T. buvo 37 metų amžiaus; 3) Keiptaune, Pietų Afrikos Respublikoje, išduotas pareiškėjo senelio P. T. pranešimas apie mirtį, kuriame įrašyta, kad P. T., gimusio (duomenys neskelbtini) sūnus yra L. T. (taip pat nurodoma, kad P. T. tėvai yra L. T. ir S. T.).

12. Iš teismui pateiktos Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2023 m. balandžio 20 d. pažymos Nr. R4-1649 duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko archyviniame fonde, duotųjų vidaus pasų žinių lapų 1920 m. byloje, (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus duotųjų pasų žinių lape įrašytas F. I. T., 1920 m. birželio 4 d. gavęs Lietuvos vidaus pasą, skiltyje „gyvenamoji vieta“ įrašyta „(duomenys neskelbtini)“. Be to, (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus duotųjų pasų žinių lape įrašytas L. T. (pareiškėjo senelio tėvas (pareiškėjo prosenelis)), 1920 m. birželio 8 d. gavęs Lietuvos vidaus pasą, skiltyje „gyvenamoji vieta“ įrašyta „(duomenys neskelbtini)“. Vadovaujantis 1921 m. kovo 3 d. garlaivio „Dunluce Castle“ keleivių sąrašo kopijos duomenimis, I. T., Lietuvos pilietis, vyko į Pietų Afriką. Taipogi, Pietų Afrikos Respublikos Keiptauno universiteto struktūrinio padalinio Kaplan centro archyvo duomenimis – 1929 m. pas sūnų pavarde T., iš (duomenys neskelbtini) į Pietų Afriką, atvyko pareiškėjo senelio tėvai L. ir S. T. Teismui taip pat yra pateiktas 1939 m. kovo 1 d. pareiškėjo seneliui išduotas natūralizacijos (Pietų Afrikos Respublikoje) liudijimas, kuriame nurodoma, jog jis (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini); jo tėvai L. T. ir S. T. (mergautinė pavardė) bei jis pats turi Lietuvos pilietybes.

13. Teismui taip pat yra pateiktas P. T. mirties liudijimas, išduotas Pietų Afrikos Respublikoje, kuriame yra nurodyta, kad P. T., gimęs Lietuvoje (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Be to, 2023 m. spalio 18 d. laidojimo organizacijos „Chevrah Kadisha“ išduotoje pažymoje dėl P. T. nurodoma, kad P. T. hebrajiškas vardas – Y. S. F., E. sūnus. Be to, šioje pažymoje nurodoma, jog P. T. mirė (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas į bylą pateikė išrašą iš „JewishGen“ lietuviškų vardų duomenų bazės, kurioje yra nurodyta, kad hebrajų kilmės vardai „Y./ Y.“ bei „I./I.“ yra to paties vardo variantai; vardai „E./L.“ ir „L.“ yra to paties vardo variantai.

14. Taip pat teismui yra pateiktas ir pareiškėjo senelio motinos S. T. pranešimas apie mirtį, kuriame nurodoma, jog jos gimimo vieta – Lietuva; sutuoktinis – L. T.; santuokos sudarymo vieta – Lietuva; vaikai – P. T. (pareiškėjo senelis), G. T., M. T. ir kt. Taip pat yra pateiktos ir 1936 m. liepos 3 d. bei 1933 m. gruodžio 8 d. Pietų Afrikos Vyriausybės leidinio ištraukos, kuriose nurodoma, jog pareiškėjo senelio broliai G. T. ir M. T. anksčiau buvo žinomi kaip G. T. ir M. G. T.

15. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

16. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų turinio galima daryti labiau pagrįstą išvadą, kad F. I. T., kuris turėjo Lietuvos pilietybę, ir pareiškėjo senelis P. T. yra vienas ir tas pats asmuo. Tokią išvadą patvirtina tai, kad F. I. T. (pareiškėjo senelis) bei jo tėvas L. T. (pareiškėjo prosenelis) 1920 m. birželio 4 d. bei 1920 m. birželio 8 d. (duomenys neskelbtini) gavo Lietuvos vidaus pasus. Pareiškėjo senelis 1921 m. kovo 3 d. išvyko į Pietų Afriką (eilutėje šalis, kurios pilietis yra nurodoma – Lietuva), ten jį 1929 m. lankė jo tėvai L. ir S. T. (langelyje iš kur vykstama nurodoma – (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) P. T. (F. I. T.) gimė sūnus L. T. (pareiškėjo tėvas), jo sūnaus gimimo liudijime nurodoma, jog tuo metu P. T. buvo 37 metų amžiaus. Kituose dokomentuose nurodoma, jog P. T. gimė (duomenys neskelbtini) Tai patvirtina, jog P. T. sūnaus gimimo metu turėjo būti 37 metų amžiaus (kaip ir yra nurodyta). 1939 m. kovo 1 d. P. T. buvo išduotas natūralizacijos (Pietų Afrikos Respublikoje) liudijimas, kuriame be jo gimimo datos ((duomenys neskelbtini) ir vietos ((duomenys neskelbtini)) nurodoma, jog jo tėvai yra L. T. ir S. T. (mergautinė pavardė) bei jie visi turi Lietuvos pilietybes. P. T. pranešime apie mirtį nurodoma, jog jis gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, jo tėvai yra L. T. ir S. T.. Be to, S. T. pranešime apie mirtį nurodoma tapati prieš tai minėta informacija. Galiausiai, 2023 m. spalio 18 d. laidojimo organizacijos „Chevrah Kadisha“ išduotoje pažymoje dėl P. T. nurodoma, kad P. T. hebrajiškas vardas – Y. S. F., E. sūnus. Kaip jau buvo minėta, hebrajų kilmės vardai „Y./ Y.“ bei „I./I.“ yra to paties vardo variantai, vardai „E./L.“ ir „L.“ yra to paties vardo variantai. Taigi iš pateiktų duomenų yra matoma, jog P. T. ir F. I. T., labiausiai tikėtina, yra tas pats asmuo, tai patvirtina jau minėti netiesioginiai įrodymai, kurie, teismo vertinimu, yra tarpusavyje susiję ir neprieštaringi.

17. Be to, dokumentuose minimi jo tėvo vardai „E./L.“ bei „L./ L.“, kaip jau buvo minėta, yra to paties vardo variantai. Mamos vardas „S.“ yra tarptautinis vardo „S.“ variantas, šie vardai skiriasi tik viena raide. Taip pat pareiškėjo senelio dokumentuose minimi vardai „F./F./F.“ iš dalies yra panašūs į vardą F., kurio lietuviška versija yra P. Atsižvelgiant į tai, jog 1921 m. pareiškėjo senelis išvyko gyventi į užsienį, t.y. Pietų Afriką, kuri tuo metu buvo Didžiosios Britanijos kolonija ir kurioje taip pat buvo vartojama anglų kalba (ši kalba yra vartojama iki šiol kaip viena iš Pietų Afrikos Respublikos valstybinių kalbų), jis galėjo pasikeisti savo vardą į labiau tarptautiškesnį, prasidedančiu tokiu pat priebalsiu, t.y. P.; toks emigrantų vardų keitimas minėtu laikotarpiu buvo įprastas reiškinys; tikėtina, kad emigrantai, gyvendami naujoje šalyje, nori, jog kiti žmonės sugebėtų ištarti jų vardus, nenori dėl to išsiskirti iš aplinkinių ir pan. Tad toks vardų ir pavardžių keitimas tarptautiškesniais yra suprantamas ir pateisinamas reiškinys.

18. Suinteresuotas asmuo, netenkinęs pareiškėjo prašymo, taip pat rėmėsi argumentu, kad nėra pateikta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjo senelis iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

19. 2022 m. sausio 20 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo Pilietybės įstatymo 2 straipsnis buvo papildytas 1¹ dalimi (įsigaliojusia 2022 m. sausio 28 d.), pagal kurią asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę, – asmuo, bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybės neteko atlikus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas privalomas procedūras ir dėl kurių yra priimti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyti sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo. Šiuo pakeitimu buvo siekta palengvinti asmenims, besikreipiantiems dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, įrodinėjamų aplinkybių, kad Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmens protėvis iki 1940 m. birželio 15 d. nebuvo jos netekęs, naštą (Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pagrindinio komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-430(2), 2021 m. gruodžio 15 d. Nr. 102-P-36).

20. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, apibrėždamas asmenis, kurie nelaikytini iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, sąlygos dėl Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos privalomos procedūros neatlikimo ir Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų sprendimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo nepriėmimo nesusiejo su jokia data ar konkretaus įstatymo priėmimu. Nėra jokio pagrindo išplėsti įstatyme nustatytų išimtinių sąlygų (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2327-577/2022).

21. Nagrinėjamu atveju Lietuvos centriniame valstybės archyve nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad P. T. (taip pat žinomas F. I. T., kuriam, kaip minėta, buvo išduotas Lietuvos vidaus pasas, patvirtinantis Lietuvos pilietybę) iki 1940 m. birželio 15 d. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Šią aplinkybę pareiškėjui išduotame sprendime patvirtino ir Migracijos departamentas. Kita vertus, duomenys, kad Lietuvos piliečiui F. I. T. (P. T.) 1920 m. birželio 4 d. buvo išduotas Lietuvos vidaus pasas, sąlygoja išvadą, kad šis asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Aplinkybę, kad pareiškėjo senelis iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš Lietuvos, patvirtina pareiškėjo senelio pranešimas apie mirtį, išduotas Pietų Afrikoje (duomenys neskelbtini).

22. Įvertinęs pareiškime nurodytus pareiškėjo paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą ir nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelis P. T. (taip pat žinomas kaip F. I. T.) laikytinas turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir išvykusiu iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. asmeniu (CPK 444 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo R. D. T., gim. (duomenys neskelbtini) senelis P. T. (taip pat žinomas kaip F. I. T.), gim. (duomenys neskelbtini) laikytinas asmeniu, turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir išvykusiu iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

Juridinis faktas pareiškėjui nustatomas tikslu siekiant atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.