- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-05
- Bylos Nr.
- 2A-264/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Rasa Gudžiūnienė, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- G. K., A. K., R. O., S. Ž., I. K., N. K.
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. K. ir A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal bankrutuojančio AB banko SNORAS ieškinį atsakovams R. O. (R. O.), S. Ž. (S. Ž.), I. K. (I. K.), N. K., G. K. (G. K.), A. K. dėl skolos priteisimo (trečiasis asmuo – bankrutavęs UAB „Passat“).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Bankrutuojantis AB bankas SNORAS prašo: solidariai priteisti iš atsakovų R. O., S. Ž., I. K., N. K., G. K., A. K. kaip bankrutavusio UAB „Passat“ laiduotojų 2 010 659,87 Lt skolą, susidariusią pagal 2006 m. rugsėjo 19 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais ir jos įvykdymą užtikrinančias laidavimo sutartis, 9,5 % dydžio metines procesines palūkanas; solidariai priteisti iš atsakovų kaip bankrutavusio UAB „Passat“ laiduotojų 4 451 670,10 Lt skolą, susidariusią pagal 2007 m. rugsėjo 18 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais ir jos įvykdymą užtikrinančias laidavimo sutartis, 8 % dydžio metines procesines palūkanas. Paaiškino, kad AB bankas SNORAS 2006 m. rugsėjo 19 d. kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė UAB „Passat“ 2 500 000 Lt kredito linijos limitą apyvartinėms lėšoms. 2008 m. rugsėjo 22 d. pasirašytas papildomas susitarimas Nr. 1, kuriame konstatuota, jog UAB „Passat“ įsipareigojimus pagal kredito sutartį įvykdė bei susitarta dėl 2 000 000 Lt kredito suteikimo. Vadovaujantis šiuo kredito sutarties pakeitimu UAB „Passat“ buvo suteiktas 1 980 000 Lt kreditas. 2009 m. vasario 5 d. papildomu susitarimu Nr. 2, 2009 m. rugpjūčio 6 d. papildomu susitarimu Nr. 3, 2010 m. kovo 5 d. papildomu susitarimu Nr. 4, 2010 m. liepos 30 d. papildomu susitarimu Nr. 5, 2010 m. lapkričio 25 d. papildomu susitarimu Nr. 6 buvo pakeista kredito grąžinimo tvarka, palūkanų norma ir kitos kredito sutarties sąlygos: buvo nustatyti daliniai kredito grąžinimai (3.6 p.) bei galutinė kredito grąžinimo data – 2011 m. rugsėjo 16 d.; susitarta dėl kintamos metinės palūkanų normos (3.3 p.) bei dėl 0,05 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną mokėti uždelstą dieną (3.5 p.). Už prievolių pagal kredito sutartį tinkamą įvykdymą 2008 m. rugsėjo 22 d. laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo pakeista 2009 m. vasario 5 d. papildomu susitarimu Nr. 2, 2009 m. rugpjūčio 6 d. papildomu susitarimu Nr. 3, 2010 m. kovo 5 d. papildomu susitarimu Nr. 4, 2010 m. liepos 30 d. papildomu susitarimu Nr. 5, 2010 m. lapkričio 25 d. papildomu susitarimu Nr. 6 laidavo R. O.; 2006 m. rugsėjo 19 d. laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo pakeista 2008 m. rugsėjo 22 d. papildomu susitarimu Nr. 1, 2009 m. vasario 5 d. papildomu susitarimu Nr. 2, 2009 m. rugpjūčio 6 d. papildomu susitarimu Nr. 3, 2010 m. kovo 5 d. papildomu susitarimu Nr. 4, 2010 m. liepos 30 d. papildomu susitarimu Nr. 5, 2010 m. lapkričio 25 d. papildomu susitarimu Nr. 6 laidavo S. Ž.; 2008 m. rugsėjo 22 d. laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo pakeista 2009 m. vasario 5 d. papildomu susitarimu Nr. 2, 2009 m. rugpjūčio 6 d. papildomu susitarimu Nr. 3, 2010 m. kovo 5 d. papildomu susitarimu Nr. 4, 2010 m. liepos 30 d. papildomu susitarimu Nr. 5, 2010 m. lapkričio 25 d. papildomu susitarimu Nr. 6 laidavo I. K. ir N. K. (kaip sutuoktinė pagal CK 3.109 str. 5 d.); 2006 m. rugsėjo 19 d. laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo pakeista 2008 m. rugsėjo 22 d. papildomu susitarimu Nr. 1, 2009 m. vasario 5 d. papildomu susitarimu Nr. 2, 2009 m. rugpjūčio 6 d. papildomu susitarimu Nr. 3, 2010 m. kovo 5 d. papildomu susitarimu Nr. 4, 2010 m. liepos 30 d. papildomu susitarimu Nr. 5, 2010 m. lapkričio 25 d. papildomu susitarimu Nr. 6 laidavo G. K. ir A. K. (kaip sutuoktinė pagal CK 3.109 str. 5 d.).
AB bankas SNORAS 2007 m. rugsėjo 18 d. kredito sutartimi Nr. 031-47419 UAB „Passat“ buvo suteiktas 3 000 000 EUR kreditas krovininio laivo „Freedom-III“ įsigijimui. 2009 m. vasario 5 d. papildomu susitarimu Nr. 1, 2009 m. rugpjūčio 6 d. papildomu susitarimu Nr. 2, 2010 m. kovo 5 d. papildomu susitarimu Nr. 3, 2010 m. liepos 30 d. papildomu susitarimu Nr. 4, 2010 m. lapkričio 25 d. papildomu susitarimu Nr. 5 buvo pakeista kredito grąžinimo tvarka, palūkanų norma ir kitos kredito sutarties sąlygos. Kredito sutartimi buvo nustatyti daliniai kredito grąžinimai (3.6 p.) bei galutinė kredito grąžinimo data 2015 m. kovo 17 d., susitarta dėl kintamos metinės palūkanų normos (3.3 p.) bei dėl 0,05 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną mokėti uždelstą dieną (3.5 p.). Už prievolių pagal kredito sutartį tinkamą įvykdymą 2007 m. rugsėjo 18 d. laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo pakeista 2009 m. vasario 5 d. papildomu susitarimu Nr. 1, 2009 m. rugpjūčio 6 d. papildomu susitarimu Nr. 2, 2010 m. kovo 5 d. papildomu susitarimu Nr. 3, 2010 m. liepos 30 d. papildomu susitarimu Nr. 4, 2010 m. lapkričio 25 d. papildomu susitarimu Nr. 5, laidavo R. O.; 2007 m. rugsėjo 18 d. laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo pakeista 2009 m. vasario 5 d. papildomu susitarimu Nr. 1, 2009 m. rugpjūčio 6 d. papildomu susitarimu Nr. 2, 2010 m. kovo 5 d. papildomu susitarimu Nr. 3, 2010 m. liepos 30 d. papildomu susitarimu Nr. 4, 2010 m. lapkričio 25 d. papildomu susitarimu Nr. 5, laidavo S. Ž.; 2007 m. rugsėjo 18 d. laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo pakeista 2009 m. vasario 5 d. papildomu susitarimu Nr. 1, 2009 m. rugpjūčio 6 d. papildomu susitarimu Nr. 2, 2010 m. kovo 5 d. papildomu susitarimu Nr. 3, 2010 m. liepos 30 d. papildomu susitarimu Nr. 4, 2010 m. lapkričio 25 d. papildomu susitarimu Nr. 5 laidavo I. K. ir N. K. (kaip sutuoktinė pagal CK 3.109 str. 5 d.); 2007 m. rugsėjo 18 d. laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo pakeista 2009 m. vasario 5 d. papildomu susitarimu Nr. 1, 2009 m. rugpjūčio 6 d. papildomu susitarimu Nr. 2, 2010 m. kovo 5 d. papildomu susitarimu Nr. 3, 2010 m. liepos 30 d. papildomu susitarimu Nr. 4, 2010 m. lapkričio 25 d. papildomu susitarimu Nr. 5, laidavo G. K. ir A. K. (kaip sutuoktinė pagal CK 3.109 str. 5 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad vadovaujantis CK 6.81 straipsniu ir laidavimo sutarčių 2.2 punktu, laiduotojai su bankrutavusios UAB „Passat“ solidariai atsako už BUAB „Passat“ įsipareigojimų pagal kredito sutartis neįvykdymą, suteikto kredito negrąžinimą, priskaičiuotų palūkanų, delspinigių, baudų, nuostolių, taikomų ieškovo sankcijų skolininkui ir visų kitų privalomų mokėti pagal kredito sutarčių sąlygas sumų, įmokų nesumokėjimą savo lėšomis, esančiomis visose kitose kredito įstaigose bei visu kitu laiduotojams priklausančiu turtu. Laiduotojų įsipareigojimų galiojimas pasibaigia UAB „Passat“ įvykdžius įsipareigojimus pagal kredito sutartis, arba laiduotojams įvykdžius savo įsipareigojimus ieškovui už BUAB „Passat“ (laidavimo sutarčių 13 p.). Palūkanų mokėjimas aptartas laidavimo sutarčių 6.6 punktuose. UAB „Passat“ kredito sutartimis prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, daugiau kaip 14 kalendorinių dienų vėlavo mokėti pagal kredito sutartis mokėtinas sumas. Izraelio valstybėje buvo areštuotas UAB „Passat“ priklausantis ir ieškovui įkeistas turtas – laivas „STROPUS“ (buvęs pavadinimas – „Freedom-III“), todėl bankas 2011 m. balandžio 22 d. pranešimu informavo UAB „Passat“, kad nuo 2011 m. gegužės 5 d. vienašališkai nutraukia kredito sutartis. Kredito sutarčių nutraukimo dieną bendra UAB „Passat“ skola buvo 3 182 570,36 EUR. Nutraukus kredito sutartis, ieškovas 2011 m. gegužės 10 d. pareikalavo iš laiduotojų iki 2011 m. liepos 5 d. sumokėti susidariusį įsiskolinimą pagal kredito sutartis, tačiau laiduotojai skolos negrąžino. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Passat“, nutartis įsiteisėjo 2011 m. rugpjūčio 4 d. Bankroto byloje patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas 2 010 659,87 Lt sumai pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 4 451 670,10 Lt pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Prievolių pagal kredito sutartis įvykdymas taip pat buvo užtikrintas UAB „Passat“ priklausančio laivo „STROPUS“ hipoteka, nekilnojamųjų daiktų: žemės sklypo ir administracinio pastato su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), kirpyklos, esančios (duomenys neskelbtini) hipoteka, laivo „SENATOR“ ir lėšų ieškovo sąskaitoje įkeitimu. Šiuo metu yra likęs neparduotas žemės sklypas (ginčas nagrinėjamas LAT), administracinis pastatas su statiniais, kirpykla, laivas „SENATOR“ (išieškojimas vykdomas UAB „Passat“ bankroto byloje). Laivas „STROPUS“ parduotas, gauta suma buvo sumažinta skola.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 8 d. (sprendime klaidingai nurodyta 2012 m. sausio 8 d.) sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš R. O., S. Ž., I. K. ir G. K. solidariai su bankrutuojančia UAB „Passat“ 6 422 211,40 Lt bankrutuojančios AB banko „SNORAS“ naudai ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 6 422 211,40 Lt sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2012-07-26) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas taip pat nusprendė, kad vykdant teismo sprendimą, neužtekus I. K. ir G. K. asmeninio turto, išieškojimą nukreipti į I. K. ir N. K. bei G. K. ir A. K. bendrosios jungtinės nuosavybės ir šeimos turtą. Priteisė iš R. O., S. Ž., I. K. ir G. K. po 7 500 Lt žyminio mokesčio valstybei. Kitą ieškinio dalį atmetė. Sprendime nurodė, kad kredito ir laidavimo sutartyse jie laidavo visiškai ir be jokių išimčių. Atsakovės N. K. ir A. K. nėra laiduotojos, tačiau sudarant laidavimo sutartis sutiko, kad jų sutuoktinių įsipareigojimai vykdant laidavimo sutartis apima visą jų bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį ir šeimos turtą, taigi jų atsakomybė pagal sutartis yra, tačiau ribojama ne skolos dydžiu, o turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, apimtimi. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad sutartis jie pasirašė iš esmės suklydus, nes gerai nemoka lietuvių kalbos. Pažymėjo, kad atsakovai yra UAB „Passat“ akcininkai, jie aktyviai dalyvavo įmonės veikloje, todėl teiginiai, kad sandoriai sudaryti suklydus yra nepagrįsti. Teismas taip pat atsisakė stabdyti bylą dėl atsakovų keliamo klausimo stabdyti bylą dėl netinkamo lėšų paskirstymo pardavus laivą „STROPUS“. Teismo nuomone, šie klausimai gali būti sprendžiami teismo sprendimo vykdymo eigoje.
Teismas taip pat nurodė, kad, sudarant laidavimo sutartis, AB bankas „SNORAS“ ir laiduotojai, fiziniai asmenys, prisiėmę atsakomybę savo asmeniniu turtu, nesusitarė, kokia palūkanų norma bus taikoma laiduotojams, jei skolininkas neįvykdys prievolės bankroto atveju. Laiduotojai įsipareigojo atlyginti kredito gavėjo įsipareigojimus. Šių įsipareigojimų apimtis buvo fiksuota Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartimi patvirtinus 6 810 103,69 Lt ieškovo kreditorinį reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, procesinės palūkanos pagal kredito sutarties sąlygas laiduotojams negali būti taikomos, nes tokių palūkanų paskaičiavimui pasibaigė skolininko prievolė jam iškėlus bankroto bylą. Teismas iš laiduotojų priteisė įstatymo nustatyto dydžio – 5 procentų metines palūkanas (žr. LAT nutartį civilinėje byloje Nr.3k-7-61/2011). Priteisiamos procesinės palūkanos yra pakankamas nuostolių ieškovui atlyginimo mechanizmas, todėl delspinigiai iš priteisiamos sumos išskaičiuojami (CK 6.73 str. 2 d.). Nutraukus abi kredito sutartis, bendra paskaičiuota bankui mokėtina suma sudarė 3 182 570,36 EUR, kurią iš dalies padengus solidariems atsakovams ieškinys pareikštas dėl 6 462 329,97 Lt. Atskaitęs į šią sumą įskaičiuotus delspinigius pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 5 886,96 Lt ir pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 9 914,16 EUR, t.y. 34 231,61 Lt, teismas priteisė 6 422 211,40 Lt.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai G. K. ir A. K. prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, atmetęs atsakovų argumentus dėl suklydimo, nepagrįstai neanalizavo kitų argumentų dėl ieškovo nesąžiningumo sudarant laidavimo sandorius ir pažeidžiant CK reikalavimus. Šiuo atveju banko prievolių pagal sandorį vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, todėl banko veiklai yra keliami bendri ir specifiniai reikalavimai. Lietuvos banko valdyba patvirtino Atsakingo skolinimo nuostatus, kurie nubrėžia taisykles, kurių privalu laikytis suteikiant paskolas fiziniams asmenims ir vertinant jų mokumą. Apeliantas taip pat atkreipė dėmesį, kad laiduotojas atsako solidariai su skolininku, todėl jam turi būti suteikiama ne mažiau informacijos negu skolininkui. Fiziniams asmenims, tiek skolininkams, tiek laiduotojams turi būti tinkamai išaiškinama įsipareigojimų esmė ir jų vykdymo sąlygos. Šiuo atveju ieškovas pasielgė kitaip. Laidavimo sutarčių turinys, kuris laiduotojams nebuvo pakankamai aiškus, nebuvo išaiškintas. Apeliantai negalėjo perskaityti sutarties turinio, nes jie nemoka lietuvių kalbos, yra pagyvenę žmonės, turi problemų su klausa, naudoja klausos aparatus. Pasirašytos laidavimo sutartys neatskleidžia jų tikros valios, buvo pasirašytos dėl esminio suklydimo, kuris iš dalies yra banko netinkamų ir nesąžiningų veiksmų pasekmė.
2. Teismas taip pat tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su lėšų, gautų perdavus UAB „Passat“ priklausantį laivą „STROPUS“, paskirstymu. Dėl bendrovėje susiklosčiusios padėties apeliantas neturėjo priėjimo prie informacijos. Bendrovės prievolėms pagal 2006 m. rugsėjo 19 d. kredito sutartį užtikrinti buvo taikyta nekilnojamųjų daiktų, tarp jų ir krovininio laivo „STROPUS“ hipoteka. Būtent tas faktas, kad bankrutavusios įmonės prievolėms užtikrinti buvo įkeisti du administraciniai pastatai, komercinės patalpos, jūrinė motorinė jachta „Senator“ bei minėtas krovininis laivas, lėmė atsakovų apsisprendimą laiduoti už prievolių įvykdymą. Minėto turto turėjo užtekti prievolių įvykdymui užtikrinti. Banko reikalavimai turėjo būti tenkinami iš įkeisto turto, tačiau pažeidžiant kredito sutarties sąlygas ir imperatyvias įstatymo normas, ne visa iš pardavimo gauta suma buvo nukreipta skolai padengti. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad klausimai susiję su lėšų gautų už laivą paskirstymu bus sprendžiami vykdymo procese. Teismas neįvertino, kad tokiais veiksmais buvo pažeista hipoteka užtikrinto kredito grąžinimo tvarka. Tai yra esminis pažeidimas, turintis įtakos padėčiai, kurioje atsidūrė atsakovai. Jeigu už laivo pardavimą gautos lėšos būtų perduotos ieškovui, būtų padengta didesnė skolos dalis, neatsirastų pagrindo nagrinėjamam ieškiniui arba reikalavimo suma būtų žymiai mažesnė.
3. Teismas taip pat pažeidė proceso normas. Byloje buvo nustatyta, kad minėtas krovininis laivas buvo parduotas Lietuvos kompanijai UAB „Investicijų vystymasis“ už 2 700 000 JAV dolerių. Ši kompanija yra glaudžiai susijusi su ieškovu, ieškovas kontroliavo visą pardavimo procesą. Pardavus laivą, didesnė lėšų suma – 1 450 208 JAV dolerių – buvo paskirstyta kitiems tikslams, o ne kreditui padengti. Pardavimo lėšų paskirstymas įtakoja atsakovų piniginę prievolę bankui, t. y. ginčo dalyką. Apelianto nuomone, laivo pirkėjas UAB „Investicijų vystymasis“ ir institucija, atsakinga už gautų lėšų paskirstymą, turėjo būti patraukti byloje dalyvauti kaip tretieji asmenys. To nepadaręs, teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, kuriems gali turėti įtakos nurodytos aplinkybės ir teismo sprendimas šioje byloje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantas sandorį sudarė iš esmės suklydęs, nes jis nemoka lietuvių kalbos. Apeliantas ir kiti UAB „Passat“ akcininkai aktyviai dalyvavo šios įmonės veikloje, apeliantas iki 2007 m. spalio 31 d. buvo šios įmonės generalinis direktorius, todėl turėjo gerai mokėti lietuvių kalbą, nes buhalterinė apskaita, sandoriai, susirašinėjimas ir kiti dokumentai yra rašomi lietuvių kalba. Ieškovas taip pat atkreipė dėmesį, kad kredito sutartis taip pat buvo surašyta lietuvių kalba, tačiau apeliantas nenurodo, kad šios sutarties turinio nesuprato.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nesutinka su apeliantu, kad šioje byloje turi būti vadovaujamasi Atsakingo skolinimosi nuostatais, nes Lietuvos banko valdyba juos patvirtino 2011 m. rugsėjo 1 d., o kredito ir laidavimo sutartys bei jų pakeitimai 2006 – 2010 metais.
3. Ieškovas nesutinka su apelianto argumentais dėl netinkamo lėšų paskirstymo, pardavus įkeistą laivą. Ieškovas pažymėjo, kad UAB „Passat“ bankroto byloje buvo patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas, pardavus įkeistą krovininį laivą, dalis lėšų buvo pervesta ieškovui bei patikslintas finansinis reikalavimas. Šiuo atveju įrodinėti prievolės dydžio nereikia, kad jis yra užfiksuotas įsiteisėjusiomis teismo nutartimis dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir patikslinimo ir minėti faktai turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai civilinei bylai. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad atsakovo I. K. skundas buvo atmestas UAB „Passat“ bankroto byloje, buvo patvirtintas kreditorinis reikalavimas. Įkeisto laivo pardavimas vyko pagal Izraelio valstybės Haifos admiraliteto teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą, kuris buvo pripažintas leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartimi Nr. 2T-274/2011. Už įkeistą laivą gauti pinigai buvo skirstomi Izraelio valstybės Haifos admiraliteto teismo vadovaujantis Izraelio valstybės įstatymais. Teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino minėtas aplinkybes bei pagrįstai iš naujo nenustatinėjo kitose bylose jau nustatytų faktų. Tas faktas, kad yra realizuotas ne visas įkeistas turtas, tai pat netrukdo ieškovui reikalauti laiduotojų vykdyti prievolę.
4. Apelianto argumentas dėl ne visų asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimą yra nepagrįstas, nes toks prašymas byloje nebuvo pareikštas, nėra aišku, kokią įtaką tas sprendimas gali turėti trečiųjų asmenų interesams.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo spendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.2 d.).
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovų kaip laiduotojų atsakomybės kreditoriui UAB „Passat“ negrąžinus kredito sutartimis paimtų paskolų. Apeliantai (laiduotojas G. K. ir jo sutuoktinė A. K.) ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo kreditoriaus ieškinys buvo patenkintas ir negrąžinta skolos dalis buvo priteista solidariai iš skolininko ir kitų laiduotojų dėl to, kad apeliantai nemoka rusų kalbos, nesuprato sudaryto laidavimo sandorio esmės, todėl buvo suklaidinti ieškovo. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiuo apelianto argumentu pastebi, kad atsakovas G. K. yra buvęs UAB „Passat“ generalinis direktorius, jis 2006 m. rugsėjo 19 d. sudarė kredito sutartį su ieškovu, vadovavo įmonei, todėl jo argumentai, kad jis nesuprato sudaryto sandorio esmės, suklydo dėl esminių laidavimo sandorio sąlygų yra atmetami. Be to, apeliantai savo skunde aiškiai nurodė, kad jų apsisprendimą laiduoti nulėmė tas faktas, kad bankrutavusios įmonės prievolėms užtikrinti buvo įkeisti du administraciniai pastatai, komercinės patalpos, jūrinė motorinė jachta „Senator“ bei krovininis laivas. Taigi patys apeliantai patvirtino, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta dėl to, kad jie tikėjosi, jog, esant kelioms užtikrinimo priemonėms (įkeitimui ir laidavimui), nesusidarys tokia situacija, jog bus taikoma ir laiduotojų atsakomybė, bet ne dėl to, jog ieškovas suklaidino atsakovus, ar dėl to, jog jie nemokėdami kalbos nesuprato sandorio esmės.
Be to, kasacinis teismas yra pasisakęs dėl hipotekos ir laidavimo santykio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010 pasisakė, kad CK normos laidavimą ir hipoteką, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, reglamentuoja netapačiai, tačiau jų nesupriešina, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos. Laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio. Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip.
Tas faktas, kad ieškovas, dar nerealizavęs įkeistą turtą, kreipėsi dėl skolos priteisimo iš laiduotojų, nereiškia ieškovo veiksmų neteisėtumo. Ginčijamu sprendimu skola iš apeliantų yra priteista solidariai su UAB „Passat“, todėl tuo atveju, jeigu bus realizuotas kuris nors įkeistas turtas, iš laiduotojų išieškotina suma sumažės tiek, kiek yra gauta už įkeistą turtą.
Apeliantai taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą ir dėl to, kad Izraelio valstybėje pardavus kreditoriui įkeistą laivą, netinkamai buvo paskirstytos už įkeistą turtą gautos lėšos. Kaip minėta, įkeitimas ir laidavimas yra skirtingi prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, todėl išieškojimo iš įkeisto turto vykdymas nepaneigia kreditoriaus teisės reikalauti grąžinti skolą iš laiduotojų. Kolegija sutinka su apeliantais, kad įkeisto turto realizavimas už didesnę kainą yra reikšmingas laiduotojams, nes tokiu būdu išieškota suma sumažinamas skolos dydis, tačiau pastebi, kad skolos priteisimo iš laiduotojų reikalavimą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo revizuoti Izraelio teismo sprendimų, susijusių su įkeisto turto realizavimu ir gautų lėšų paskirstymu.
Apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą ir dėl padaryto procesinio pažeidimo, nes laivo pirkėjas UAB „Investicijų vystymasis“ ir institucija, atsakinga už gautų lėšų paskirstymą, turėjo būti patraukti byloje dalyvauti kaip tretieji asmenys. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantų argumentu nesutinka ir pastebi, kad šioje byloje yra nagrinėjamas klausimas dėl laiduotojų atsakomybės. Apeliantų nurodyta institucija ar laivą įsigijusi įmonė dalyvavo sprendžiant išieškojimo iš įkeisto turto klausimą, kuris nėra nagrinėjamas šioje byloje, todėl minėtų subjektų įtraukimo į bylą klausimas pagrįstai nebuvo sprendžiamas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ginčijamame sprendime yra nurodyta jo priėmimo data 2012 m. sausio 8 d., tačiau tiek iš teismo posėdžio protokolo, tiek iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimas šioje byloje buvo paskelbtas 2013 m. sausio 8 d., todėl šis neatitikimas vertinamas kaip rašymo apsirikimas, neturintis įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 8 d. (sprendime nurodyta 2012 m. sausio 8 d.) sprendimą palikti nepakeistą.