Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nubaustas areštu 45 paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas areštas 30 parų.

Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – bauda, dalinai sudedant ir galutinė bausmė paskirta – areštas 30 parų ir 10 MGL ( 376 Eur) bauda. Arešto bausmė paskirta atlikti areštinėje, bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsniu, į atliktos arešto bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. sausio 16 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. K. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. sausio 14 d. apie 23.25 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (girtumas nenustatytas), buitinio konflikto metu, suduodamas ne mažiau kaip tris smūgius ranka į veidą ir nenustatytą skaičių smūgių į krūtinę, artimam šeimos nariui – sugyventinei I. K. sukėlė fizinį skausmą.

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo D. K. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmestinas

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis D. K. nesutinka su jam paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, pasisako tik dėl tos nuosprendžio dalies, kuria išspręstas bausmės D. K. skyrimo klausimas.

6. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

7. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodoma, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. K. bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

7.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. K. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamą veiką padarė neatlikęs 2017 m. liepos 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, teistumui neišnykus, būdamas devynis kartus teistas, baustas administracine tvarka, dirbantis pagal verslo liudijimą (152 b. l.), turintis mažametę dukrą (149 b. l.), jam nustatytas 55 procentų darbingumo lygis. Pažymėtina, kad nuteistojo D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, apylinkės teismas pagrįstai apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. K. už padarytą nusikalstamą veiką arešto bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad D. K. ir jo padarytos veikos pavojingumą didina ir tai, kad jis nebe pirmą kartą yra teisiamas dėl nusikalstamo veikos padarymo naudojant smurtą tos pačios nukentėjusiosios – šeimos nario, sugyventinės I. K., atžvilgiu. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptartos aplinkybės patvirtina, jog nusikalstamas D. K. elgesys nėra atsitiktinis, jog jis yra linkęs nusikalsti, pažeisti nustatytas elgesio taisykles, nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, nedaro išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. K. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį. Teisėjų kolegijos nuomone, tik D. K. atliekant paskirtą arešto bausmę gali būti įgyvendinta bausmės paskirtis – apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nuteistąjį laikytis įstatymų, taip pat nubausti už padarytą nusikalstamą veiką ir taip užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje skirti švelnesnę bausmės rūšį, nėra pagrindo.

7.2. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas D. K. bausmę nepakankamai įvertino jo sveikatos būklę, jog jam nustatyta judėjimo negalia. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. K. nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, bei jis turi judėjimo negalią, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl apeliantui diagnozuotų ligų (susirgimų) jis negalėtų atlikti teismo paskirtos arešto bausmės. Be to, D. K. nustatytos ligos ir tai, kad augina mažametę dukrą, jog jis vienas išlaiko savo šeimą, niekaip nesutrukdė apeliantui padaryti nusikaltimą.

8. Tiek nuteistojo apeliaciniame skunde, tiek nukentėjusiosios I. K. atsiliepime nurodytos aplinkybės, jog jie susitaikė, nukentėjusioji D. K. atleido, nemenkina D. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas švelninti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

9. Atsižvelgusi į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, tinkamai įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes ir teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, nenustatė jokio pagrindo D. K. skirti švelnesnę bausmės rūšį, todėl keisti ar naikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.