Kauno apygardos teismo nutartis

2018-04-03 · Civilinė byla Nr. e2S-890-896/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-03
Bylos Nr.
e2S-890-896/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02708-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Romeika
Atsakovas
A. Ž.
Advokatai
Kęstutis Jonaitis, Marius Grucė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-890-896/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02708-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 3 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Niskama“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Mokumo valdymo sprendimai“, ieškinį atsakovui A. Ž. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė pateikė ieškinį dėl 24 971,17 Eur žalos, 5 proc. dydžio palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo.Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė atsakovo A. Ž. atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių, esančių pas atsakovą, ir/ar pas trečiuosius asmenis, ir atsakovo piniginių lėšų, esančių atsakovo sąskaitose, ir/ar kituose bankuose, ir/ar kredito įstaigose, areštą ieškinio sumai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 26 d. nutartimi ieškovės BUAB „Niskama“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Ieškovės BUAB „Niskama“ reikalavimų užtikrinimui teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovo A. Ž. nekilnojamajam ir kilnojamam turtui, turtinėms teisėms ne didesnei kaip 24 971,17 Eur sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai, piniginėms lėšoms ne didesnei kaip 24 971,17 Eur sumai, priklausančioms atsakovui ir esančioms pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti atsakovui priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau leidžiant iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove bei paliekant lėšų atsakovo pragyvenimui.Teismas nurodė, kad pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, ieškinio suma (24 971,17 Eur) fiziniam asmeniui yra laikytina didele. Atsižvelgęs į aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas, todėl ieškovė turi pagrindą prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas A. Ž., atstovaujamas advokato Kęstučio Jonaičio, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, priteisti atsakovo naudai iš ieškovės su atskirojo skundo pateikimu susijusias bylinėjimosi išlaidas, atlyginant šias išlaidas iš ieškovės administravimo išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Kauno apylinkės teismo išvada, kad ieškovė BUAB „Niskama“ tikėtinai pagrindė ieškiniu keliamą reikalavimą, yra nepagrįsta. Ieškovės reikalaujamą priteisti iš atsakovo 24 971,17 Eur žalą sudaro atsakovo vadovavimo UAB „Niskama“ laikotarpiu tariamai neteisėtai nurašyto įmonės turto vertė. Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, jog ginčo turto vertė eksploatacijos pabaigoje (t. y. nurašymo metu) buvo didesnė nei ilgalaikio turto kortelėse nurodyta turto likvidacinė vertė (kuri atskirų turtinių vienetų atveju sudarė 0,00 Eur, 0,29 Eur, 1,00 Eur), o nustatydama tariamos žalos dydį ieškovė vadovavosi išskirtinai pradinėmis turto vertėmis, neatsižvelgdama, kad per iki devynerių metų trukusį naudojimo laikotarpį turtas nusidėvėjo bei turto pradinė vertė natūraliai pakito (sumažėjo). Todėl ieškinyje išdėstytos aplinkybės ir pateikti įrodymai tikimybės, jog atsakovas ieškovei galimai sąlygojo 24 971,17 Eur žalą, preliminariai nepagrindžia. Ieškovė tikėtinai nepagrindė ieškiniu keliamo reikalavimo, todėl neegzistuoja CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta būtinoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių byloje taikymui.Ieškovė įrodymų, patvirtinančių atsakovo labiau tikėtiną nesąžiningumą (atsakovo ketinimus perleisti jam priklausantį turtą ar imtis kitokių priemonių, kurios apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą) teismui nepateikė. Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo grindžiamas aplinkybe dėl didelės ieškinio sumos bei informacijos apie atsakovo turtinę padėtį neturėjimu, deklaruojant būtinybę bankroto byloje apsaugoti kreditorių interesus, tokiu būdu užtikrinant viešąjį interesą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės motyvavo tik didele reikalaujamos priteisti žalos suma, tačiau duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo nesąžiningumą, netyrė ir nenustatė, atsakovo elgesio nesąžiningumo aspektu iš viso nevertino. Kauno apylinkės teismas nukrypo nuo laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo srityje suformuotos naujausios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos ir skundžiamą nutartį areštuoti atsakovo turtą priėmė neatsižvelgęs, kad bylos duomenys ir pateikti įrodymai nėra pakankami konstatuoti antrąją būtinąją sąlygą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmę, kad, netaikant prašomų priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.

Ieškovė BUAB „Niskama“, atstovaujama advokato Mariaus Grucės, atsiliepimu į atsakovo A. Ž. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo 180,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai: Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas vertina ne reikalavimo pagrįstumą, o tik nustato, ar yra tikimybė, jog gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 24 971,17 Eur žalos atlyginimą. Reikalavimą grindė aplinkybe, jog laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 31 d. iki 2017 m. vasario 27 d. buvo nurašyti net 34 ieškovės turto objektai už likvidacinę (likutinę) vertę, nors reali šio turto vertė nurašymo metu galėjo būti daug didesnė. Atsakovas, be ilgalaikio turto kortelių, nepateikė ieškovės bankroto administratoriui jokių duomenų, kurie pagrįstų būtinybę nurašyti turtą, turtas buvo nurašytas ieškovei iš esmės esant nemokiai. Bankroto administratoriui atsakovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių nurašyto turto utilizavimo ar kitokio pobūdžio realizavimo faktą. Atsakovas nenurodo jokių faktinių aplinkybių ar teisinių argumentų, kurie žalos atlyginimą darytų neleistinu ar teisiškai neįmanomu. Net jei atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir turėtų kokios nors įtakos ieškinyje keliamo reikalavimo ar jo dalies pagrįstumui, jos negalėtų būti vertinamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, nes šių aplinkybių teisinis vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės, o ne ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimo dalykas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuluota pozicija, jog teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas preziumuojamas turtinių ginčų atvejais, kai ginčas tarp šalių kilęs dėl didelės pinigų sumos. Taikant ieškinio sumos prezumpciją, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo. Atsakovas neteikė jokių dokumentų, paneigiančių nurodytą prezumpciją, todėl darytina išvada, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė.Atsakovo veiksmai rodo, kad jis galimai linkęs veikti nesąžiningai. Atsakovas, ieškovei esant iš esmės nemokiai, per pakankamai trumpą laiką nurašė net 34 ieškovės turto objektus. Nurašytas turtas, kurio atsakovas neperduoda bankroto administratoriui, galimai buvo prarastas ar iššvaistytas. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina dalyvaujančių byloje šalių lygiateisiškumo principą ir jų interesų pusiausvyrą. Atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir nevaržo atsakovo teisių daugiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.Šioje byloje egzistuoja viešasis interesas, t. y. bankroto bylose ir bylose, kai viena iš šalių yra bankrutavusi įmonė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas atsakovo nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui bei piniginėms lėšoms ieškinio ribose, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu tokių priemonių netaikant teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįvykdomu. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos.Nagrinėjamuoju atveju, pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ieškovės ieškinio reikalavimams užtikrinti, nurodęs, kad pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, ieškinio suma (24 971,17 Eur) fiziniam asmeniui yra laikytina didele, ieškovės nurodytos aplinkybės tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą, o laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovė tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimo ir nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjamos bylos atveju iš pateikto ieškinio bei jo priedų negalima vienareikšmiškai spręsti, kad ieškinys tiek aiškiai nepagrįstas, kad galėtų būti konstatuotas labiau tikėtinas jo nepagrįstumas. Atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškovės reikalavimų nepagrįstumu, priskirtini argumentams dėl ginčo esmės ir šioje proceso stadijoje, t. y. sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinį klausimą, yra neaktualūs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga - tikėtinas ieškinio pagrįstumas, laikoma nustatyta. Pažymėtina, kad naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovas ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims (CPK 178 straipsnis). Vadinasi, ieškovė neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 straipsnis). Šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien ieškinio pateikimas, ieškovei nepateikus įrodymų, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai, jog atsakovo veiksmai rodo, kad jis galimai linkęs veikti nesąžiningai, nes per pakankamai trumpą laiką nurašė net 34 ieškovės turto objektus, nurašyto turto bankroto administratoriui neperdavė, todėl turtas galimai buvo prarastas ar iššvaistytas, neįrodo, kad atsakovas ėmėsi nesąžiningų veiksmų nagrinėjamoje byloje, minėti argumentai yra susiję su atsakovo veiksmais dėl ginčo esmės. Šalys prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Šis prašymas nenagrinėtinas, kadangi bylinėjimosi išlaidos paskirstomos bylą išnagrinėjus iš esmės (CPK 93 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad nebuvo konstatuota viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga - grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias teises normas, todėl nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti į Turto arešto aktų registrą, Turto akto Nr. 2018011539.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Romeika