Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovei R. J. dėl paveldėtos skolos priteisimo, tretieji asmenys byloje – K. J. ir D. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti valstybei iš atsakovės 23 952,81 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, jog A. J., miręs (duomenys neskelbtini), liko skolingas valstybės biudžetui 23 952,81 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) delspinigių. Atsakovė (duomenys neskelbtini) priėmė skolininko palikimą. Todėl ji turi pareigą atsakyti už skolininko prievoles.Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti arba bylą nutraukti. Nurodė, jog ieškovė reiškia tapatų reikalavimą, kuris jau buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2223-431/2016. Šioje byloje Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) taip pat buvo pareiškusi ir reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Nurodytoje byloje VMI atsisakė dalies reikalavimo dėl PVM delspinigių priteisimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia ieškinį, praleidusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių ieškinio dėl delspinigių priteisimo senaties terminą.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdžio metu išnagrinėjo civilinę bylą ir nutarė teismo sprendimą priimti ir paskelbti 2017 m. rugsėjo 11 d. 14.30 val.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir civilinę bylą Nr. e2-5460-967/2017 pagal ieškovės VMI ieškinį atsakovei R. J. dėl paveldėtos skolos priteisimo, tretieji asmenys byloje – K. J., D. J., nutraukė. Priteisė iš ieškovės VMI atsakovei R. J. 1 300 Eur atstovavimo išlaidų.Teismas nustatė, jog, išnagrinėjus bylą iš esmės paaiškėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškinys dėl delspinigių priteisimo galėjo būti pareikštas kaip atskiras civilinis ginčas. Šios aplinkybės išaiškėjo tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2223-431/2016 pateiktus procesinius dokumentus bei vykusius teismo posėdžius. Teismas nusprendė, jog paaiškėjus šioms aplinkybėms, kurios nebuvo išanalizuotos nagrinėjant bylą, yra pagrindas bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujinti.Teismas nustatė, jog ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių, baudos, palūkanų priteisimo iš atsakovės. Ieškovė dar 2015 m. balandžio 28 d. raštu Nr. (23.1-08)-RNA-14794 tiesiogiai kreipėsi į atsakovę ir informavo apie A. J. skolą valstybės biudžetui (200 211,46 Eur) bei nustatė terminą iki kada skola turėtų būti sumokėta. Taip pat informavo apie tai, kad nesumokėjus skolos, VMI turi teisę kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo. Atsakovei nesumokėjus mokestinės nepriemokos, VMI pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui (civilinė byla Nr. 2-2223-431/2016) dėl skolos priteisimo iš palikimą priėmusių įpėdinių, ieškinyje skolos dydį nurodė 200 213,30 Eur. Ruošiantis teisminiam bylos nagrinėjimui Vilniaus apygardos teisme, buvo nustatyti mokesčių apskaitos sistemos duomenų netikslumai, kurie turėjo reikšmės pateikto reikalavimo dydžio nustatymui. Teismo posėdžio metu buvo nustatytas terminas iki 2016 m. vasario 22 d. pateikti patikslintą ieškinį. Kadangi iki nustatyto termino VMI negalėjo pateikti patikslinto ieškinio, pateikė prašymą dėl termino pratęsimo. VMI 2016 m. kovo 10 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui patikslintą ieškinį dėl skolos priteisimo ir nurodė, kad pagal 2016 m. kovo 10 d. duomenis skola yra 153 636,46 Eur. Ieškovė teigia, jog patikslinus ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-2223-431/2016, į nurodytą skolos dydį nebuvo įtraukti PVM delspinigiai, apskaičiuoti mokestinio ginčo metu nuo patikrinimo aktu papildomai apskaičiuotos PVM sumos. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2223-431/2016 VMI ieškinys buvo patenkintas visiškai, iš atsakovės priteista 153 636,46 Eur suma.Tiek nagrinėjamoje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. 2-2223-431/2016 dalyvavo tos pačios šalys. Tiek šioje byloje, tiek ir išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2223-431/2016 ieškinio dalykas sutampa – ieškovė abiem atvejais prašo priteisti iš atsakovės PVM delspinigius, skiriasi tik ieškovės nurodoma suma. Tačiau ši suma kildinama iš mirusio skolininko laiku nesumokėto PVM. Civilinėje byloje Nr. 2-2223-431/2016 patikslintas ieškinys buvo patenkintas visiškai Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu, t. y. iš atsakovės buvo priteisti ir PVM delspinigiai, kurių vėl reikalaujama šioje byloje. Tiek šioje byloje, tiek ir išnagrinėjote civilinėje byloje Nr. 2-2223-431/2016 ieškinio pagrindas sutampa – ieškovė abiem atvejais savo ieškinius grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, jog skolininkui laiku nesumokėjus PVM, priteistini PVM delspinigiai. Teismo posėdžio metu nagrinėjamoje byloje ieškovės atstovė paaiškino, kad dėl techninės ieškovės mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – MAIS) klaidos ieškovė neturėjo galimybės civilinėje byloje Nr. 2-2223-431/2016 apskaičiuoti tikslių delspinigių, dėl to tikslindama ieškinį Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2223-431/2016, šių reikalavimų nepareiškė, o skolininkas liko skolingas valstybės biudžetui 23 952,81 Eur PVM delspinigių, apskaičiuotų mokestinio ginčo metu nuo patikrinimo metu papildomai apskaičiuotos PVM sumos, kuriuos privalo atlyginti atsakovė nagrinėjamoje byloje. Patikslintame ieškinyje civilinėje byloje Nr. 2-2223-431/2016 ieškovė nurodė, kad pagal 2016 m. kovo 10 d. duomenis mirusio skolininko skolą sudaro 153 636,46 Eur, iš jų – 96 121,12 Eur PVM pagal patikrinimo aktus, 9 681,71 Eur PVM bauda pagal patikrinimo aktus, 45 297,17 Eur PVM delspinigiai apskaičiuoti pagal Vilniaus apskrities VMI patikrinimo aktus, 2 079,76 Eur deklaruoto nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – NTM), 277,08 Eur NTM delspinigių, 168,83 Eur žemės mokesčio, 10,79 Eur žemės mokesčio delspinigių. Ieškovė patikslintame ieškinyje nenurodė, jog tam tikri reikalavimai dėl delspinigių yra nepilni.Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2223-431/2016 2016 m. sausio 28 d. vykusiame teismo posėdyje, ieškovei pateikus papildomus įrodymus, teismas dėl tikslaus delspinigių apskaičiavimo siūlė nagrinėti ginčą byloje pagal jau esančią bylos medžiagą, sudarant galimybę ieškovei dėl likusių reikalavimų kreiptis į teismą iš naujo. Teismas taip pat siūlė sudaryti šalims galimybę patikslinti procesinius dokumentus (ieškinį, atsiliepimus) ir visą kilusį ginčą išnagrinėti vienoje byloje arba, atsakovei sutikus, atsiimti ieškinį ir pateikti jį teismui naujoje byloje kaip įstatymų reikalavimus atitinkantį dokumentą. Bylos šalims galimybė pateikti patikslintus procesinius dokumentus ir išnagrinėti visus tarp šalių kitusius ginčus vienoje byloje buvo priimtiniausia, labiausiai atitinkanti jų interesus. Ieškovė Vilniaus apygardos teismui 2016 m. kovo 10 d. pateikė patikslintą ieškinį, teismo posėdžio metu paaiškino, jog dėl techninių kliūčių ieškovė ieškinio patikslinti negalėjo, todėl pateikė ieškinį be minėtų delspinigių. Tačiau iš 2016 m. kovo 10 d. ieškinio turinys patvirtina, kad jame nėra užsiminta apie tai, kad apskaičiuota tik dalis PVM delspinigių. Ne mažiau svarbi aplinkybė yra ta, jog ieškovė, siekdama proceso koncentruotumo, civilinėje byloje Nr. 2-2223-431/2016 neprašė dar kartą pratęsti terminą tiksliam delspinigių apskaičiavimui.Nagrinėjamoje byloje ieškovė ne kartą teismo posėdžio metu buvo įpareigota pateikti teismui įrodymus ar paaiškinimus, dėl kokių priežasčių pakartotinis reikalavimas dėl delspinigių priteisimo turėtų būti nagrinėjamas, kai reikalavimas dėl delspinigių jau yra išnagrinėtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teismas siūlė kviesti į teismą ieškovės darbuotoją – specialistą, kuris paaiškintų, dėl kokių priežasčių laiku negalėjo būti padaryti tikslūs delspinigių apskaičiavimai. Ieškovė patikslintame ieškinyje neatsakė į parengiamojo teismo posėdžio metu iškeltus klausimus bei nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie patvirtintų ieškinio pagrįstumą. Ieškovės atstovas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2223-431/2016 2016 m. sausio 28 d. posėdžio metu nurodė, jog jis rankiniu būdu yra apskaičiavęs delspinigių sumą, tačiau tol, kol nėra sutvarkyti duomenys MAIS, jis savo apskaičiavimų į bylą teikti negali. Ieškovė ir nagrinėjamoje byloje teismo posėdžiuose nurodė, jog pagal vidaus taisykles, negali būti teikiami duomenys, apskaičiuoti rankiniu būdu, tačiau nepateikė tokių taisyklių, neatsakė į atsakovės klausimą, susijusį su rankiniu būdu apskaičiuota ieškinio reikalavimo dalimi, nepaaiškino, kodėl atsakovė turėtų būti atsakinga už ieškovės apskaitos sistemos klaidas ir pakartotinai patirti bylinėjimosi išlaidas.Teismas nusprendė, kad VMI pareiškė ieškinį tapatų jau išnagrinėtam ieškiniui, todėl ši byla nutrauktina pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, nes 2015 m. rugsėjo 10 d. VMI pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovės Vilniaus apygardos teisme, o vienas iš šio ieškinio reikalavimų buvo PVM delspinigių priteisimas. Vilniaus apygardos teismas ieškovės ieškinį patenkino ir teismo priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs. Todėl VMI neturi teisės kreiptis į teismą su nauju ieškiniu tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas sutiko su atsakovės nuomone, jog VMI Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje byloje, tikslindama ieškinį, atsisakė dalies reikalavimo dėl PVM delspinigių priteisimo, todėl ši byla nutrauktina ir pagal CPK 293 straipsnio 4 punktą. VMI 2016 m. kovo 10 d. patikslino ieškinį Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje byloje ir nurodė mažesnę reikalaujamų priteisti PVM delspinigių sumą. Teismas pripažino, kad ieškinys dėl delspinigių priteisimo buvo patenkintas visiškai, todėl VMI nebeturi teisės pakartotinai kreiptis į teismą ir yra pagrindas bylą nutraukti.Atsakovė patyrė 2 966,19 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nusprendė, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl ieškovės kaltės (CPK 94 straipsnio 1 dalis), todėl iš jos atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurių dydis sumažintinas iki 1 300 Eur, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei tai nebuvo naujas teisinis santykis, ginčas nagrinėjamoje byloje kilo tik dėl delspinigių priteisimo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė VMI atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir ieškovės ieškinį tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė pakartotinai kreipėsi į teismą su tapačiu reikalavimu. Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje byloje buvo reikalaujama 45 297,17 Eur PVM delspinigių, apskaičiuotų pagal Vilniaus apskrities VMI patikrinimo aktus. Nagrinėjamoje byloje prašoma priteisti likusią mirusio A. J. skolą valstybės biudžetui, t.y. 23 952,81 Eur PVM delspinigių, apskaičiuotų mokestinio ginčo metu nuo patikrinimo metu papildomai apskaičiuotos PVM sumos. Šie delspinigiai buvo apskaičiuoti už skirtingą laikotarpį. Vilniaus apygardos teisme priteisti delspinigiai buvo apskaičiuoti už 2003-2007 metų laikotarpį, o nagrinėjamoje byloje 23 952,81 Eur PVM delspinigiai buvo apskaičiuoti už laikotarpį vykstant mokestiniams ginčams, kurie buvo baigti nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2011 m. liepos 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-2354/2011 ir 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-934/2013. Taigi teismo nurodytas argumentas, kad skiriasi tik ieškovės nurodoma suma, yra klaidingas, būtina atsižvelgti ir į laikotarpį, už kurį delspinigiai buvo apskaičiuoti. Teismo argumentas, kad VMI Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje byloje, tikslindama ieškinį, atsisakė dalies reikalavimo dėl PVM delspinigių priteisimo, todėl ši byla nutrauktina pagal CPK 293 straipsnio 4 punktą, yra nepagrįstas. VMI nei teismo posėdžio metu žodžiu, nei raštu nepaminėjo, kad atsisako PVM delspinigių. Pastebėjęs, kad yra padaryta klaida PVM delspinigių apskaičiavime mokestinio ginčo metu nuo patikrinimo metu papildomai apskaičiuotos PVM sumos, teismas posėdžio metu nustatė terminą patikslinti ieškinį. Kadangi per šį laikotarpį netikslumai nebuvo ištaisyti MAIS, VMI teismo posėdžio metu pateikė dokumentą (darbalaukio vaizdą) įrodantį, kad buvo registruotas incidentas 2016 m. vasario 15 d. prašant pašalinti klaidą, dėl kurios PVM delspinigiai buvo apskaičiuoti klaidingai. Pateiktame dokumente (darbalaukio vaizde) matoma, kad problema buvo išspręsta 2016 m. gegužės 30 d. VMI dėjo visas pastangas ir stengėsi klaidą ištaisyti. Kadangi iki 2016 m. kovo 18 d. nepavyko to padaryti, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, neįtraukdama PVM delspinigių, apskaičiuotų mokestinio ginčo metu nuo patikrinimo aktu papildomai apskaičiuotos PVM sumos. VMI teismo posėdžio metu nurodė, kad MAIS tvarkoma automatizuotai ir rankiniu būdu delspinigiai nėra skaičiuojami. MAIS sistema yra veikianti nuo 2011 m. birželio 1 d., kurios tikslas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių apskaitos informacinės sistemos nuostatų 5 punktą informacinių technologijų priemonėmis centralizuotai kaupti, tvarkyti mokesčių mokėtojų įmokų, prievolių duomenis, tiksliai ir teisingai vykdyti mokesčių apskaitą. VMI yra didelė institucija, turinti daug mokesčių mokėtojų, todėl VMI neturi galimybės skaičiuoti mokesčius rankiniu būdu. Teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, kad VMI sistema yra veikianti automatizuotai, tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino ir į ją neatsižvelgė.Atsakovė R. J. atsiliepimu į ieškovės VMI atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: Teismas pagrįstai nutraukė bylą pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą. Ieškovė 2015 m. rugsėjo 10 d. pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui, reikalaudama iš atsakovės priteisti skolą, įskaitant ir PVM delspinigius. Ieškovės ieškinys buvo patenkintas, o Vilniaus apygardos teismo sprendimas yra įsitesėjęs. Todėl šioje byloje pareikštas ieškovės ieškinys yra tapatus ieškiniui, pareikštam jau išnagrinėtoje byloje Nr. 2-2223-431/2016. Atitinkamai, egzistavo CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindas nutraukti bylą. Teismas pagrįstai nutraukė bylą pagal CPK 293 straipsnio 4 punktą. Pareiškusi ieškinį Vilniaus apygardos teisme, vėliau ieškovė savo reikalavimą patikslino ir sumažino reikalaujamų priteisti PVM delspinigių dydį. Ieškovė niekada nenurodė, jog dėl likusio reikalavimo ketina inicijuoti naują bylą. Priešingai, ieškovė sudarė įspūdį, jog likusios PVM delspinigių dalies atsisakė. Todėl ieškovė nebeturi teisės reikšti ieškinio dėl reikalavimo, kurio atsisakė. Todėl egzistavo CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindas nutraukti bylą. Ieškovės veiksmai neatitinka ieškovei iškeltų uždavinių ir pažeidžia civilinio proceso principus. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nuosekliai laikėsi pozicijos, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje byloje negalėjo tinkamai apskaičiuoti PVM delspinigių dėl techninių trikdžių informacinėje sistemoje, o rankiniu būdu to atlikti jai neleidžia vidinės taisyklės. Tačiau atsakovė negali būti atsakinga už ieškovės vidaus taisykles ar informacinių sistemų trūkumus. Ieškovė pati turi prisiimti iš to atsiradusias pasekmes. Elgdamasi priešingai, ieškovė didina atsakovės bylinėjimosi išlaidas, elgiasi nesąžiningai ir nesilaiko proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutraukė bylą pagal ieškovės ieškinį, kaip pateiktą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog aplinkybę, ar teisme nebuvo nagrinėtas tapatus ginčas (reikalavimas), turi konstatuoti bylą nagrinėjantis teismas. Taikant CPK 293 straipsnio 3 punktą svarbu nustatyti ieškinio tapatumo klausimą. Įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2013; kt.).Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-2223-431/2016 pagal ieškovės VMI ieškinį tai pačiai atsakovei dėl jos sutuoktinio nesumokėtų mokesčių. Minėtoje byloje Vilniaus apygardos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 153 636,46 Eur skolos, iš kurios 96 121,12 Eur sudaro nesumokėtas PVM ir 45 297,17 Eur PVM delspinigiai. Nagrinėjamoje byloje ieškovė vėl pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 23 952,81 Eur delspinigių nuo laiku nesumokėto PVM. Pripažintina, jog naujame ieškinyje ir Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. 22223-431/2016 sutampa šalys, ieškinio dalykas bei pagrindas – prašoma priteisti delspinigius nuo tos pačios laiku nesumokėtos PVM sumos.Atskirajame skunde ieškovė teigia, jog Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2223-431/2016 priteisti 45 297,17 Eur PVM delspinigiai buvo apskaičiuoti pagal VMI patikrinimo aktus už 2003-2007 m. laikotarpį, o nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti likusią A. J. skolą valstybės biudžetui, tai yra 23 952,81 Eur PVM delspinigių, apskaičiuotų už laikotarpį, vykstant mokestiniams ginčams Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kurie pasibaigė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-2354/2011 ir 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-934/2013. Taigi ieškovė teigė, jog prašomi priteisti delspinigiai yra apskaičiuoti už kitą laikotarpį.Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nagrinėjamoje byloje pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė, jog Vilniaus apskrities VMI 2010 m. sausio 14 d. sprendimu patvirtino 2009 m. lapkričio 16 d. patikrinimo aktą, kuriame buvo nustatyta, jog A. J. turi sumokėti: 94 606,41 Eur PVM mokesčio, 9 460,73 Eur baudą ir 44 337,64 Eur delspinigius. Dėl šio akto kilęs mokestinis ginčas buvo išnagrinėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-2354/2011. Dėl kitų 2009 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akte nurodytų sumų, teismas įpareigojo Vilniaus apskrities VMI atlikti pakartotinį patikrinimą. Ieškovė nurodė, jog skolininkui, nesumokėjus mokesčio per 20 kalendorinių dienų nuo VMI 2010 m. sausio 14 d. sprendimo jam įteikimo, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą pradedami skaičiuoti delspinigiai, kurie skaičiuojami už 180 dienų. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2011 m. liepos 14 d. išnagrinėjus mokestinį ginčą, skolininkas turėjo sumokėti 94 606,41 Eur PVM, o pritaikius įskaitymą – 93 915,08 Eur. Ieškovė nuo šios sumos apskaičiavo, jog skolininkas turi mokėti 23038,88 Eur delspinigių. Vilniaus apskrities VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimu patvirtino 2011 m. lapkričio 10 d. patikrinimo aktą, dėl kurio kilęs ginčas buvo išnagrinėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A556-934/2013, kurioje skolininkui nurodyta sumokėti į biudžetą 2 208,93 Eur PVM mokesčio, 220,98 Eur baudos ir 959,53 Eur delspinigių. Ieškovė nuo 2 208,93 Eur PVM nuo 2010 m. vasario 14 d. turi mokėti 913,94 Eur delspinigių. Iš viso mokėtina delspinigių suma – 23 952,81 Eur.Vilniaus apskrities VMI 2010 m. sausio 14 d. sprendimas dėl akto patvirtinimo ir pats 2009 m. lapkričio 16 d. patikrinimo aktas patvirtina, jog 345 375 Lt PVM buvo apskaičiuotas už 2003-2007 m. mokestinį laikotarpį, taip pat nuo šios nesumokėtos PVM sumos buvo apskaičiuoti 164 751 Lt PVM delspinigiai (el.b. 1 t., l. 17-46). Vilniaus apskrities VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir 2011 m. lapkričio 10 d. patikrinimo aktas patvirtina, jog patikrinus 2003-2007 m. mokestinį laikotarpį buvo nustatyta, jog skolininkas yra nesumokėjęs 7 627 Lt (2 208,93 Eur) PVM, taip pat nuo jo buvo apskaičiuota 6 932,18 Lt PVM delspinigių suma (el.b. 1 t., l. 65-91).Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 3 d. sprendime civilinėje byloje 2-2223-431/2016 kaip tik ir vertino reikalavimo priteisti nesumokėtą PVM pagal nurodytus Vilniaus apskrities VMI 2010 m. sausio 14 d. ir 2012 m. sausio 11 d. sprendimus pagrįstumą, taip pat reikalavimo priteisti delspinigius nuo apskaičiuotos PVM sumos pagrįstumą. Nagrinėjamoje byloje reikalaujama delspinigių nuo tos pačios Vilniaus apskrities VMI 2010 m. sausio 14 d. ir 2012 m. sausio 11 d. sprendimais nustatytos nesumokėtos PVM sumos. Ieškovė nurodo, jog šiuo atveju delspinigiai yra skaičiuojami už kitą laikotarpį, tačiau ieškinyje taip pat nurodo, jog pagal mokestinius įstatymus delspinigiai yra skaičiuojami už 180 dienų. Tuo tarpu teismui pateikti PVM delspinigių skaičiavimai patvirtina, jog pagal Vilniaus apskrities VMI patikrinimo aktus ir sprendimus šie delspinigiai nuo tos pačios nesumokėtos PVM sumos jau buvo apskaičiuoti už 2003-2007 m., tai yra apėmė didesnį laikotarpį, negu 180 dienų (el.b. 2 t., l. 90-92). Pažymėtina, jog kilus mokestiniams ginčams administraciniuose teismuose, delspinigių suma nuo laiku nesumokėto PVM jau buvo apskaičiuota ir nurodyta ginčijamuose VMI patikrinimo aktuose ir sprendimuose. Taigi naujame ieškinyje VMI faktiškai nepagrindė, kodėl nuo tos pačios nesumokėtos PVM sumos buvo dar kartą skaičiuojami delspinigiai vėl už 180 dienų laikotarpį. Pripažintina, jog ieškovė neįrodė, kad reiškiamas reikalavimas dėl delspinigių nuo tos pačios Vilniaus apskrities VMI sprendimais nustatytos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis patikrintos PVM sumos nėra tapatus jau kartą pareikštam ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2223-431/2016 išnagrinėtam reikalavimui dėl delspinigių priteisimo.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentu, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2223-431/2016 ieškovė neatsisakė jokios savo reikalavimų dalies. Pagal CPK 140 straipsnio 1 dalį, kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2223-431/2016 nėra nei procesinės teismo nutarties, nei 2016 m. gegužės 3 d. sprendime nenurodyta, jog ieškovė būtų atsisakiusi dalies savo reikalavimų ir dėl to dalis bylos būtų nutraukta. Todėl pagal CPK 293 straipsnio 4 punktą nėra pagrindo nutraukti nagrinėjamą bylą. Tačiau ši aplinkybė nekeičia skundžiamos nutarties esmės, kadangi byla yra nutrauktina kitu pagrindu, tai yra dėl pareikšto tapataus ieškinio, kuris jau yra išnagrinėtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.Ieškovė atskirajame skunde nurodo, jog MAIS sistema veikia VMI nuo 2011 m. birželio 1 d. Tačiau ieškovės pateikti dokumentai patvirtina, jog MAIS sistemoje sutrikimas buvo užfiksuotas nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. (el.b., 2 t. l. 85-86). Tuo tarpu tikslus ir neginčijamas viso nesumokėto PVM dydis jau buvo nustatytas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi išnagrinėjus administracinę bylą Nr. A556-934/2013. Todėl tiksli mokėtinų delspinigių suma nuo nesumokėto PVM galėjo ir turėjo būti nustatyta MAIS sistemoje dar 2013-2014 m. Ieškovės pateikti duomenys apie 2016 m. įvykusį šios sistemos sutrikimą ir padarytą klaidą skaičiavime nepaaiškina, kodėl visa tiksli delspinigių suma negalėjo būti apskaičiuota dar 2013 m., taip pat nepagrindžia, kad naujas reikalavimas dėl delspinigių nėra tapatus jau išnagrinėtam.Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.